Vairuotojas Lietuvoje Belgija, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmonės klausia, ką veikiame, paprastai atsakome: vežame. Iš Lietuvos į Belgiją, atgal, pirmyn, kiekvieną dieną. Mūsų vairuotojai pažįsta šį maršrutą kaip savo kiemą – žino, kur Lenkijoje geriausia sustoti kavos, kur Vokietijoje visada yra kamščiai, kur Belgijoje reikia pasukti, kad išvengtum Briuselio žiedinio. Tai ne teorija, tai kasdienė praktika. Vairuotojas, kuris važinėja Lietuvoje Belgija maršrutu, turi turėti ne tik teises, bet ir kantrybę, patirtį bei sugebėjimą prisitaikyti. Kartais viskas eina sklandžiai, kartais pusę dienos stovi eilėje pasienyje. Bet mes vežame – kiekvieną dieną, be išimčių.

Vairuotojai – lietuvoje belgija patyrę specialistai

1. Kokius reikalavimus turi atitikti vairuotojas, vežantis į Belgiją?

Visų pirma – CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Be jo net nepradėkite galvoti apie tarptautinius pervežimus. Antra – 95 kodas, kuris patvirtina profesinę kompetenciją. Trečia – kvalifikacijos kortelė, kuri įdedama į tachografą. Be to, vairuotojas turi turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Medicininė pažyma – taip pat būtina. Skamba daug, bet tai standartiniai reikalavimai visoje ES. Vienas mūsų vairuotojas kartą pamiršo kvalifikacijos kortelę namie – teko grįžti. Nuo tada visi prieš išvažiuojant daro patikrinimą: dokumentai, kortelė, pažymėjimas. Trys dalykai, be kurių nevažiuojame.

2. Kiek uždirba vairuotojas, vežantis Lietuvoje Belgija?

Priklauso nuo įmonės ir patirties. Pradedantysis gali uždirbti apie 1800–2200 eurų į rankas. Patyręs, kuris žino maršrutą ir turi kelis metus patirties – 2500–3000 eurų ir daugiau. Yra ir tokių, kurie uždirba 3500, bet tai jau labai patyrę specialistai su ypatingomis atsakomybėmis. Atlyginimas priklauso ir nuo to, kiek reisų per mėnesį padarai. Paprastai vairuotojas Lietuvoje Belgija maršrutu padaro 4–6 reisus per mėnesį, priklausomai nuo to, ar važiuoja tik viena kryptimi, ar pirmyn-atgal. Darbo valandų daug, bet ir atlyginimas atitinkamas.

3. Ką patiria vairuotojas per vieną reisą iš Lietuvos į Belgiją?

24–30 valandų kelyje, priklausomai nuo sąlygų. Važiuoja per Lenkiją – ten dažniausiai nuobodu, bet kelias geras. Tada Vokietija – ilgas, bet greitas. Galiausiai Belgija – čia jau reikia būti atidžiam, nes eismas intensyvesnis. Vairuotojas turi laikytis poilsio režimo – 4,5 valandos važiavimo, tada 45 minutės poilsio. Naktį privalo ilsėtis bent 11 valandų. Vienas mūsų vairuotojas pasakojo, kad kartą Lenkijoje užmigo prie vairo – laimei, tik kelioms sekundėms, pabudo nuo kelio nelygumo. Po to pradėjo daryti dažnesnes pertraukas. Svarbiausia – neignoruoti nuovargio.

4. Ar vairuotojas gali vežti keleivius kartu su kroviniu?

Ne, sunkvežimyje su kroviniu keleivių vežti negalima. Tai draudžia taisyklės. Vienintelė išimtis – jei tai specialiai tam pritaikytas automobilis su atskira kabina, bet tai retas atvejis. Kartais žmonės klausia „negaliu kartu važiuoti?" – deja, ne. Bet mes galime organizuoti atskirą keleivių pervežimą tuo pačiu maršrutu. Turime partnerius, kurie veža žmones iš Lietuvos į Belgiją patogiais mikroautobusais. Tada jūs važiuojate atskirai, bet atvykstate panašiu laiku. Tai gana populiarus variantas tarp tų, kurie kraustosi į Belgiją.

5. Kaip parenkami vairuotojai konkrečiam reisui?

Pagal maršrutą, patirtį ir nuovargio lygį. Mes turime grafiką, pagal kurį vairuotojai rotuojasi – kad vienas nedirbtų per daug. Vienas vairuotojas važiuoja į Belgiją, kitas grįžta į Lietuvą, trečias ilsisi. Taip išvengiame pervargimo, kas yra didžiausia rizika ilguose reisuose. Kartais būna, kad vairuotojas suserga paskutinę minutę – tada reikia greitai rasti pakaitalą. Vieną kartą taip nutiko sekmadienį – skambinome visiems, kol radome laisvą žmogų. Klientas net nepastebėjo, kad kažkas pasikeitė. Taip turi būti – sklandžiai ir be streso klientui.

Reisai – lietuvoje belgija kasdieniniai pervežimai

6. Kiek reisų per savaitę vyksta Lietuvoje Belgija kryptimi?

Kasdien po vieną, kartais du. Tai reiškia, kad per savaitę išvažiuoja 7–10 automobilių. Vieni veža pilnus krovinius, kiti – dalinius. Sistema veikia taip: siuntos kaupiasi Vilniuje, tada išvažiuoja vakare, o kitos dienos vakare jau Belgijoje. Grįžtantys automobiliai veža atgal – iš Belgijos į Lietuvą. Toks ciklas leidžia išlaikyti kainą žemą, nes automobilis neuždirba tik viena kryptimi. Kartais būna, kad grįžtantysis automobilis tuščias – tada nuostolis, bet taip nutinka retai. Paprastai visada randame krovinių abiem kryptimis.

7. Ar galima užsakyti reisą konkrečiai datai?

Galima, ir rekomenduojame tai daryti iš anksto – bent 2–3 dienas. Tada garantuojame vietą automobilyje. Jei skambinate tą pačią dieną – gali būti, kad automobilis jau pilnas, ir teks laukti kitos dienos. Ypač prieš šventes – tada visi nori siųsti, ir vietos baigiasi greitai. Vienas klientas paskambino gruodžio 20 dieną ir norėjo siųsti dovanas į Briuselį iki Kalėdų – deja, jau buvo per vėlu. Todėl planuokite iš anksto. Mes visada stengiamės visiems padėti, bet stebuklų nedarome – automobilis turi tik tiek vietos, kiek turi.

8. Kaip vyksta pakrovimas Vilniuje?

Siuntos atvežamos į mūsų sandėlį arba paimamos iš kliento adreso. Sandėlyje jos sveriamos, matuojamos, žymimos. Tada kraunamos į automobilį pagal pristatymo tvarką – kas toliau, tas giliau. Vairuotojas dalyvauja pakrovime, kad žinotų, kas kur yra. Viskas užfiksuojama – nuotraukos, svoriai, numeriai. Kartais atsitinka, kad siunta netelpa – tada skambiname klientui ir tariamės. Vieną kartą buvo taip, kad klientas pasakė „maža dėžė", o atvežė kažką, kas vos pro duris tilpo. Tokių siurprizų stengiamės išvengti – todėl prašome tiksliai nurodyti matmenis.

9. Ar vairuotojas pats iškrauna siuntą Belgijoje?

Taip, vairuotojas atsakingas už iškrovimą. Jis pristato siuntą gavėjui, pasirašo CMR, paima gavėjo parašą. Jei siunta sunki – gali prireikti pagalbos, bet paprastai vairuotojas susitvarko vienas. Kartais gavėjas padeda – tai labai pagreitina procesą. Yra buvę atvejų, kai gavėjas žiūri iš balkono ir laukia, kol vairuotojas pats užneš sofa į penktą aukštą. Ne, taip neveikia. Mes pristatome iki durų, bet jei reikia užnešti laiptais – tariamės atskirai, ir tai kainuoja papildomai. Aiškiai komunikuokite, ką tikitės, kad nekiltų nesusipratimų.

Kasdienybė – lietuvoje belgija vairuotojų rutina

10. Ką vairuotojas veikia, kai nevairuoja?

Ilsisi. Rimtai – poilsis yra svarbiausias dalykas. Vairuotojas turi praleisti naktį poilsio zonoje – tai gali būti viešbutis, vairuotojų nameliai arba kabinoje, jei yra lova. Dauguma mūsų vairuotojų miega kabinose – tai pigiau ir patogiau. Bet kartais, po ilgo ir sunkaus reiso, norisi tikros lovos ir dušo. Tada sustojame viešbutyje. Maistas – arba pats gamini, arba valgai pakelės kavinėse. Vienas vairuotojas visada vežasi lietuviškų konservų – sako, kad vokiškas maistas per daug „švarus". Kiekvienam savo. Svarbiausia – pailsėti ir būti pasiruošusiam kitai dienai.

11. Kaip vairuotojas sprendžia problemas kelyje?

Priklauso nuo problemos. Jei gedimas – skambina dispečeriui, mes siunčiame pagalbą. Jei eilė – laukia. Jei avarija – kviečia policiją, draudimą, daro nuotraukas. Vairuotojas yra mūsų atstovas kelyje, ir jis turi mąstyti savarankiškai. Mes duodame aiškias instrukcijas, bet situacijos būna nenuspėjamos. Vienas mūsų vairuotojas Lenkijoje užvažiavo ant vinies ir pradūrė padangą – pats pasikeitė per 20 minučių ir toliau važiavo. Kitas Vokietijoje pateko į spūstį dėl avarijos – informavo mus, mes informavome klientą, viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – komunikuoti.

12. Ar vairuotojas turi laiko apžiūrėti Belgiją?

Šiek tiek. Kol laukia pakrovimo arba iškrovimo, gali pasivaikščioti. Ypač jei reikia laukti kelias valandas. Vienas vairuotojas visada nueina į vietinę kavinę išgerti espresso – sako, kad belgiška kava kitokia nei lietuviška. Kitas mėgsta pasivaikščioti po senamiestį, jei yra laiko. Bet tai ne turistinė kelionė – pagrindinis tikslas yra pristatyti krovinį. Kartais gaila, kad negali ilgiau pasilikti, bet taip jau yra. Galbūt pensijoje bus laiko turizmui. Dabar – darbas.

Sąlygos – lietuvoje belgija darbo sąlygos vairuotojams

13. Kokios darbo sąlygos laukia vairuotojo ilguose reisuose?

Nelengvos, bet priklauso nuo įmonės. Pas mus vairuotojai turi modernias kabinas su lovomis, šaldytuvais, kondicionieriais. Draudimas galioja visoje ES, techninė pagalba – bet kuriuo paros metu. Atlyginimas mokamas laiku, ne po mėnesio, kaip būna kai kur. Bet yra ir sunkumų – ilgos valandos kelyje, laiko atskyrimas nuo šeimos, nuolatinis stresas dėl eismo. Vienas vairuotojas pasakė: „geriausia darbo dalis – grįžimas namo". Suprantu jį. Bet dauguma mūsų vairuotojų dirba čia jau ne vienerius metus, ir tai sako daug.

14. Ar vairuotojas gali rinktis maršrutą?

Iš dalies. Pagrindinis maršrutas nustatytas, bet vairuotojas gali rinktis, kur sustoti pailsėti, kur papildyti kurą. Jei mato, kad kelyje kažkas negeria – gali pasukti kitu keliu, bet turi informuoti dispečerį. Kartais GPS rodo vieną kelią, o vairuotojas žino, kad kitas greitesnis. Mes pasitikime savo vairuotojais – jie turi patirties, ir jų sprendimai dažniausiai būna teisingi. Vienintelė taisyklė – nenukrypti nuo maršruto be priežasties. Jei reikia aplenkti kamštį – prašome. Jei nori aplankyti draugą Lenkijoje – ne.

15. Kaip dažnai vairuotojas grįžta namo?

Paprastai kas 2–3 savaites. Tai reiškia, kad vairuotojas padaro 4–6 reisus, tada grįžta namo savaitei ar dviem. Yra ir tokių, kurie dirba mėnesį be pertraukos – bet tai jau kraštutinumas. Mes stengiamės, kad vairuotojai turėtų pakankamai poilsio. Pervargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas. Vienas mūsų žmogus prašė dirbti be pertraukos tris mėnesius, nes norėjo daugiau uždirbti – sutikome, bet su sąlyga, kad po to ilsėsis mėnesį. Sveikata svarbiau nei pinigai, nors kartais vairuotojai apie tai pamiršta.

Įgūdžiai – lietuvoje belgija ko reikia geram vairuotojui

16. Kokių įgūdžių reikia vairuotojui, vežančiam tarp Lietuvos ir Belgijos?

Be akivaizdžių – gebėjimo vairuoti sunkvežimį – reikia kantrybės, atsakomybės, streso valdymo. Anglų arba vokiečių kalbos pagrindai labai padeda, ypač bendraujant su vietiniais arba muitininkais. Techninės žinios – kad galėtum pats pakeisti padangą arba žinotum, kas negerai su varikliu. Ir, žinoma, gebėjimas planuoti laiką. Vairuotojas, kuris nemoka planuoti, visada vėluoja. Vienas mūsų naujas vairuotojas pirmą kartą važiavo į Belgiją ir pamiršo patikrinti degalų lygį Vokietijoje – baigėsi benzinas vidury greitkelio. Nuo tada visada tikrina.

17. Ar reikia mokėti užsienio kalbas?

Anglų – bent pagrindai. Vokiečių – privalumas, bet ne būtinybė. Prancūzų arba olandų – labai naudinga Belgijoje, bet išsiversi ir be jos. Svarbiausia – suprasti kelio ženklus ir mokėti paaiškinti, ko tau reikia, degalinėje arba poilsio aikštelėje. Vienas mūsų vairuotojas nekalba jokia užsienio kalba, bet vis tiek sėkmingai važinėja – gestai, šypsena ir išmanusis telefonas su vertėju daro stebuklus. Bet geriau mokėti – mažiau streso, mažiau nesusipratimų.

18. Kaip pasiruošti pirmam reisui į Belgiją?

Patikrink dokumentus – visus, iki vieno. Susipažink su maršrutu – ne tik GPS, bet ir realiais atstumais, poilsio vietomis, degalinėmis. Pasikalbėk su patyrusiu vairuotoju, kuris jau važinėja šiuo maršrutu. Pasiruošk maistą, vandenį, patogius drabužius. Ir svarbiausia – nesijaudink per daug. Pirmas kartas visada baisus, bet po to priprasi. Vienas naujas vairuotojas prieš pirmą reisą nemiegojo visą naktį iš jaudulio – o paskui pasakė, kad viskas buvo daug paprasčiau nei tikėjosi. Taip ir yra – baisu tik prieš pradedant.

Saugumas – lietuvoje belgija saugumas kelyje

19. Kokie pagrindiniai saugumo reikalavimai?

Tachografo naudojimas – privalomas. Poilsio režimas – griežtai kontroliuojamas. Techninė transporto būklė – turi būti nepriekaištinga. Draudimas – privalomas. Be to, pavojingiems kroviniams – papildomi reikalavimai pagal ADR konvenciją. Viskas sukurta tam, kad kelias būtų kuo saugesnis. Mes tikriname automobilius prieš kiekvieną reisas – padangos, stabdžiai, žibintai, gesintuvai. Vienas patikrinimas trunka apie 30 minučių, bet tai 30 minučių, kurios gali išgelbėti gyvybę. Neperdedu – saugumas kelyje yra ne juokas.

20. Kaip elgtis, jei įvyksta avarija?

Pirma – įjunk avarinį signalą, užsidėk liemenę, pastatyk avarinį trikampį. Antra – patikrink, ar niekas nesužeistas. Jei reikia – kviesk greitąją. Trečia – kviesk policiją, ypač jei yra žala. Ketvirta – daryk nuotraukas. Penkta – informuok dispečerį. Nejudink automobilio, jei nereikia. Ir ramiai – panika nepadeda. Vienas mūsų vairuotojas pateko į nedidelę avariją Lenkijoje – niekas nenukentėjo, bet transporto priemonė buvo apgadinta. Jis padarė viską teisingai – nuotraukos, policija, draudimas. Užtruko kelias valandas, bet viskas išsisprendė sklandžiai.

21. Ar vairuotojas draustas?

Taip, visi mūsų vairuotojai drausti – ir darbo metu, ir kelyje. Draudimas apima nelaimingus atvejus, sveikatos problemas, netekus darbingumo. Be to, transporto priemonės ir kroviniai drausti atskirai. Tai reiškia, kad jei kas nors nutinka – žmogus gauna kompensaciją. Bet geriau, kai nieko nenutinka. Mes investuojame į saugumą – moderni technika, reguliarūs mokymai, griežti saugumo protokolai. Vairuotojas, kuris jaučiasi saugus, geriau dirba. Tai paprasta logika.

Perspektyvos – lietuvoje belgija ateities planai

22. Ar reikia daugiau vairuotojų Lietuvoje Belgija maršrutui?

Reikia. Šiuo metu trūksta vairuotojų visoje Europoje, ir Lietuva – ne išimtis. Jauni žmonės nenori dirbti vairuotojais – ilgos valandos, laikas toli nuo namų, sunkus darbas. Bet atlyginimas geras, ir perspektyvos tikrai yra. Mes nuolat ieškome naujų vairuotojų, ir jei kas nors nori pradėti – prašome. Mokome, padedame gauti reikiamus sertifikatus, duodame pirmą reisą su patyrusiu partneriu. Nėra lengva, bet verta. Vienas mūsų dabartinių vairuotojų pradėjo kaip pagalbinis sandėlyje – dabar važinėja į Belgiją ir uždirba gerai.

23. Kaip keisis vairuotojų darbas per artimiausius metus?

Elektriniai sunkvežimiai, autonominių transporto priemonių testai, griežtesni poilsio reikalavimai. Viskas eina link to, kad darbas taps saugesnis, bet ir reikalesnis. Vairuotojas turės mokėti dirbti su naujomis technologijomis, suprasti ekologinius reikalavimus. Tai nereiškia, kad vairuotojo profesija išnyks – kol kas autonominių sunkvežimių nėra masiškai, ir dar ilgai nebus. Bet keisis. Mes ruošiamės – investuojame į mokymus, atnaujiname parką. Norime būti priekyje, o ne vytis.

24. Ar verta pradėti karjerą kaip vairuotojas Lietuvoje Belgija maršrutu?

Verta, jei norite stabilumo ir gero atlyginimo. Šis maršrutas yra vienas populiariausių Europoje, ir poreikis transportui tik augs. Darbas nėra lengvas, bet jis duoda rezultatų. Per kelerius metus galima sukaupti neblogą sumą, ypač jei gyvenate taupiai. Ir svarbiausia – tai darbas, kuris visada bus reikalingas. Kol žmonės perka prekes, kol įmonės veža krovinius, tol reikės vairuotojų. Jei svarstote – pabandykite. Galbūt tai jūsų kelias.

Vairuotojas Lietuvoje Belgija – tai ne tik darbas, tai gyvenimo būdas. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai nekeisis. Jei turite klausimų apie mūsų paslaugas arba norite tapti mūsų komandos dalimi – susisiekite. Visada atsakysime.