Vairuotojas Belgijoje – Vežame kiekvieną dieną

Ar kada susimąstėte, kas sėdi už vairo, kai jūs keliaujate autobusu iš Lietuvos į Belgiją ar atgal? Vairuotojas – tai žmogus, kurio dėka visa kelionė įvyksta, bet apie kurį retai pagalvojame. Mes vežame kiekvieną dieną, ir mūsų vairuotojai yra tie, kurie įveikia tūkstančius kilometrų, kad jūs saugiai pasiektumėte tikslą. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie vairuotojo darbą Belgijoje ir maršrutuose į ją – ką tai reiškia, kokių įgūdžių reikia, ir su kokiais iššūkiais susiduria žmonės, kurie tai daro kasdien.

Reikalavimai – vairuotojas Belgium dirbantis

1. Kokių dokumentų reikia norint vairuoti maršrutu į Belgiją?

Visų pirma – D kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Be jo net negalima pradėti galvoti apie tokį darbą. Be to, reikia profesinės kompetencijos pažymėjimo, kuris patvirtina, kad žmogus baigė specialius mokymus keleivių vežimui. Taip pat – galiojanti sveikatos patikra, kurią reikia atnaujinti kas penkerius metus (arba kas dvejus, jei vairuotojas vyresnis nei 50 metų). Ir, žinoma, reikia švarios vairavimo istorijos – be rimtų pažeidimų. Tai ne formalumas – kai veži 30 žmonių per pusę Europos, negali rizikuoti su žmogumi, kuris turi problemų su kelių eismo taisyklėmis. Mes patys kiekvieną vairuotoją tikriname du kartus prieš priimdami į darbą.

2. Ar reikia mokėti užsienio kalbas?

Privaloma – lietuvių kalba. Be jos net negalima pradėti pokalbio. Anglų kalba – labai rekomenduojama, bet ne visada privaloma, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuoji tik į Belgiją ir atgal, užtenka pagrindinės anglų kalbos – pakanka susikalbėti degalinėse, pasienyje, su keleiviais. Bet jei nori dirbti sudėtingesniuose maršrutuose – pavyzdžiui, su sustojimais Prancūzijoje ar Ispanijoje – praverčia ir kitos kalbos. Vienas mūsų vairuotojų moka vokiškai, ir tai labai padeda Vokietijos atkarpoje. Kitas – rusiškai, kas naudinga su keleiviais iš Rytų Europos. Kalbos yra įrankis, ir kuo daugiau jų turi, tuo lengviau dirbti.

3. Kiek metų patirties reikia?

Formaliai – bent 1 metai patirties vairuojant D kategorijos transportą. Bet realiai – kuo daugiau, tuo geriau. Mes pirmenybę teikiame vairuotojams, kurie turi bent 3–5 metų patirties tarptautiniuose maršrutuose. Ne todėl, kad jaunesni vairuotojai blogi – tiesiog ilgose kelionėse reikia ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir gebėjimo valdyti situaciją, bendrauti su keleiviais, spręsti problemas kelyje. Turėjome vieną jauną vairuotoją – puikiai vairavo, bet kai autobuse kilo konfliktas tarp dviejų keleivių, jis tiesiog nežinojo, ką daryti. Dabar jis jau patyręs, bet tada – tai buvo mokymosi procesas.

4. Ar reikia specialių pažymėjimų Belgijoje?

Kadangi Belgija yra ES narė, Lietuvos išduoti dokumentai galioja. Jokio papildomo pažymėjimo Belgijoje nereikia. Bet yra vienas dalykas – jei vairuotojas praleidžia Belgijoje daug laiko, jam gali tekti registruotis vietos mokesčių sistemoje. Tai sudėtingas klausimas, ir mes jį sprendžiame individualiai su kiekvienu vairuotoju. Paprastai, jei vairuotojas tik pravažiuoja per Belgiją ir negyvena ten, jokių papildomų registracijų nereikia. Bet jei jis ten dirba nuolat – situacija kitokia. Tai ne mūsų išgalvotas dalykas – tai ES darbo teisė, ir mes jos laikomės.

Darbo specifika – vežame kiekvieną dieną su vairuotojais

5. Kiek valandų per dieną gali vairuoti vairuotojas?

ES taisyklės yra griežtos – vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – iki 10 valandų). Po 4,5 valandų vairavimo privaloma bent 45 minučių pertrauka. Ir per 24 valandas vairuotojas privalo turėti bent 11 valandų poilsio. Tai skamba kaip daug taisyklių, bet jos yra dėl saugumo – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Mes šių taisyklių laikomės griežtai, net jei tai reiškia, kad kelionė užtrunka ilgiau. Geriau vėluoti valandą nei rizikuoti žmonių gyvybėmis. Beje, vairuotojų darbo laikas yra elektroniniu būdu registruojamas – tai ne pasitikėjimo klausimas, o reikalavimas.

6. Ar vienas vairuotojas veža visą kelią, ar jie keičiasi?

Priklauso nuo maršruto ilgumo. Trumpiems maršrutams – pavyzdžiui, iki Lenkijos – užtenka vieno vairuotojo. Bet ilgiems maršrutams, kaip Lietuva–Belgija, paprastai važiuoja du vairuotojai, kurie keičiasi. Tai leidžia išlaikyti greitesnį tempą – kol vienas vairuoja, kitas ilsisi. Bet yra ir tokių maršrutų, kuriuos vienas vairuotojas įveikia per dvi dienas – su nakvyne pakeliui. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbiausia – kad vairuotojas nebūtų pervargęs. Mes turime vieną vyrą, kuris atsisako važiuoti su kitu vairuotoju – jam patinka vienam. Bet tada jo kelionė trunka ilgiau, nes jis privalo ilsėtis pagal taisykles.

7. Ką vairuotojas veikia poilsio metu?

Poilsio metu vairuotojas turi teisę daryti bet ką, kas jam padeda atsipalaiduoti. Miegoti, valgyti, skaityti, žiūrėti filmus telefone – ką tik nori. Mūsų autobusuose yra speciali zona vairuotojui, kur jis gali ilsėtis netrukdomas. Bet reikia pasakyti atvirai – poilsis autobuse nėra toks pat geras kaip namuose. Sėdynė ne lova, triukšmas nuolat girdimas, ir miegas nėra gilus. Tad mes stengiamės, kad vairuotojai turėtų pakankamai poilsio tarp reisų. Po ilgo maršruto vairuotojas gauna bent 24 valandas laisvo laiko prieš kitą reisą. Tai ne dosnumas – tai būtinybė.

8. Ar vairuotojas pats sprendžia, kur sustoti?

Iš dalies taip. Yra numatyti sustojimai maršrute, bet vairuotojas gali sustoti ir papildomai, jei to reikia – pavyzdžiui, jei keleivis blogai jaučiasi arba jei reikia į tualetą. Bet jis negali sustoti bet kur ir bet kada – tai turi būti saugioje vietoje. Degalinės, poilsio aikštelės, stovėjimo aikštelės – tai tinkamos vietos. Šalikelėje vidury autostrados – ne. Vienas mūsų vairuotojas turi mėgstamą degalinę Lenkijoje, kur visada sustoja – ten gera kava ir švarūs tualetai. Kitas turi kitą mėgstamą vietą. Tai jau asmeniniai dalykai, ir mes jiems nesikišame, kol tai netrukdo grafikui.

Iššūkiai – vairuotojas Belgium susiduria su sunkumais

9. Kokie yra didžiausi sunkumai vairuojant maršrutu į Belgiją?

Ilga distancija – tai pirmas dalykas. 20+ valandų kelyje yra fiziškai ir psichologiškai sunku. Tada – eismas. Ypač Vokietijoje, kur kamščiai gali būti milžiniški, ir Lenkijoje, kur keliai ne visada geros būklės. Dar – oras. Žiemą keliai gali būti slidūs, rudenį – stiprus vėjas, vasarą – karštis, kuris pavargina. Ir galiausiai – keleiviai. Dauguma yra normalūs, bet pasitaiko ir tokių, kurie geria, rėkia, arba reikalauja neįmanomo. Vairuotojas turi su tuo susitvarkyti – ir tai nėra lengva. Mes mokome savo vairuotojus, kaip elgtis sudėtingose situacijose, bet teorija ir praktika – skirtingi dalykai.

10. Kaip vairuotojai susidoroja su nuovargiu?

Kiekvienas turi savo būdus. Vieni geria kavą – daug kavos. Kiti klausosi muzikos arba radijo. Treti – kalbasi su keleiviais, jei šie nori bendrauti. Bet svarbiausias dalykas – poilsis. Mes neleidžiame vairuotojams važiuoti pavargusiems, net jei jie sako, kad jaučiasi gerai. Kartais reikia priminti, kad pavojingiausias momentas yra tada, kai žmogus galvoja, kad viskas gerai. Turėjome atvejį, kai vairuotojas sakė, kad gali važiuoti, bet po valandos vos neužmigo prie vairo. Nuo to laiko turime griežtesnę kontrolę – jei vairuotojas neatitinka poilsio reikalavimų, jis nevažiuoja. Taškas.

11. Ar vairuotojai keliauja vieni ar su kompanija?

Priklauso nuo maršruto. Ilguose maršrutuose, kaip Lietuva–Belgija, dažniausiai važiuoja du vairuotojai – tai ne tik dėl poilsio, bet ir dėl draugijos. 20 valandų vienam gali būti labai ilgai. Bet yra vairuotojų, kurie mėgsta vienatvę – jiems tai laikas pagalvoti, pabūti su savimi. Vienas mūsų vairuotojas sako, kad kelionė vienam yra jo meditacija. Kitas – kad be pokalbio jis užmiega per 10 minučių. Tad kiekvienam savo. Mes stengiamės derinti vairuotojus pagal jų pageidavimus – jei du žmonės sutaria, tegul važiuoja kartu. Jei ne – tegul važiuoja atskirai.

12. Kokios yra dažniausios avarijos ar incidentai kelyje?

Laimei, rimtų avarijų pasitaiko retai. Dažniausiai tai smulkūs incidentai – subraižymas stovėjimo aikštelėje, nedidelis susidūrimas su kitu transportu, arba techninis gedimas. Bet yra buvę ir rimtesnių situacijų – pavyzdžiui, kai žiemą autobusas nuslydo nuo kelio Lenkijoje. Niekas nenukentėjo, bet visi labai išsigando. Tokiais atvejais svarbiausia – išlaikyti ramybę ir veikti pagal planą. Mes turime aiškias instrukcijas, ką daryti avarijos atveju – iškviesti pagalbą, evakuoti keleivius, informuoti kompaniją. Vairuotojai tai žino, ir tai padeda išvengti panikos.

Atlyginimas – vežame kiekvieną dieną ir mokame sąžiningai

13. Kiek uždirba vairuotojas, vežantis maršrutu į Belgiją?

Atlyginimas priklauso nuo patirties, maršruto ir valandų skaičiaus. Pradedantysis vairuotojas gali tikėtis apie 1500–1800 eurų „į rankas" per mėnesį. Patyręs vairuotojas, kuris dirba ilguose maršrutuose – 2000–2500 eurų ar daugiau. Tai ne blogas uždarbis, palyginus su kitomis profesijomis, bet reikia suprasti – tai sunkus darbas. Ilgos valandos, laikas toli nuo namų, nuolatinis stresas. Tad atlyginimas turi atitikti tai, ką žmogus duoda. Mes stengiamės mokėti sąžiningai, nes žinome, kad geri vairuotojai yra mūsų kompanijos stuburas. Jei jie išeis – mes neturėsime, kas veža.

14. Ar yra papildomų priedų ar premijų?

Taip, yra. Už ilgus maršrutus mokame papildomai – tai vadinama „komandiruotpinigiais". Taip pat yra premijos už saugų vairavimą be incidentų – kas ketvirtį vertiname vairuotojų rekordus ir apdovanojame tuos, kurie neturi jokių pažeidimų. Dar yra priedai už darbą naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Bet reikia pasakyti atvirai – ne visos kompanijos tai daro. Mes didžiuojamės, kad mūsų vairuotojai gauna tai, ko nusipelno. Vienas mūsų vairuotojas dirba jau 8 metus, ir jis sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis pas mus liko – tai sąžiningas požiūris. Tai geriausias komplimentas, kokį galime gauti.

15. Ar vairuotojams suteikiamas draudimas?

Taip, visi mūsų vairuotojai turi sveikatos draudimą, kuris galioja visose ES šalyse. Taip pat – draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu. Tai privaloma pagal įstatymus, bet mes einame toliau – suteikiame papildomą draudimą, kuris dengia ir asmeninio gyvenimo situacijas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas susižeidžia ne darbo metu – jis vis tiek gauna pagalbą. Tai ne privaloma, bet mes manome, kad tai teisinga. Žmogus, kuris praleidžia pusę savo gyvenimo kelyje, nusipelno jaustis saugiai.

16. Ar vairuotojai gauna laisvadienius?

Žinoma. Pagal darbo kodeksą – kasmetinės atostogos, savaitgaliai, švenčių dienos. Bet realybė yra tokia, kad vairuotojai dažnai dirba savaitgaliais, nes tai pats paklausiausias laikas. Tad mes kompensuojame tai – už darbą savaitgalį duodame laisvadienį kitą savaitę. Ir stengiamės, kad kiekvienas vairuotojas turėtų bent vieną savaitgalį per mėnesį laisvą. Tai ne visada pavyksta, ypač vasarą ar prieš šventes, bet mes bandome. Vairuotojai turi šeimas, pomėgius, gyvenimą už darbo ribų. Tai svarbu, ir mes to nepamirštame.

Kasdienybė – vairuotojas Belgium kasdieniniame darbe

17. Kaip atrodi vairuotojo diena?

Priklauso nuo to, ar tai ilgas, ar trumpas maršrutas. Ilgo maršruto diena prasideda anksti – apie 4:00 ryto, kai vairuotojas atvyksta į bazę, patikrina autobusą, pasiima dokumentus ir išvyksta. Tada – kelios valandos vairavimo, sustojimas, vėl vairavimas, vėl sustojimas. Pietūs degalinėje, vakarienė – taip pat degalinėje arba kelyje. Naktis – jei tai naktinis reisus – praleidžiama vairuojant arba ilsintis. Ryte – atvykimas į tikslą, keleivių išlaipinimas, autobuso patikra, ir – pagaliau – poilsis. Tai skamba monotoniškai, bet kiekviena diena yra kitokia. Vieną dieną – saulė, kitą – sniegas. Vieną dieną – ramūs keleiviai, kitą – chaosas.

18. Ar vairuotojas bendrauja su keleiviais?

Priklauso nuo vairuotojo. Vieni – labai komunikabilūs, sveikinasi su kiekvienu, klausia, ar viskas gerai, pasakoja apie maršrutą. Kiti – tylūs ir susikaupę, ir bendrauja tik tada, kai reikia. Abu variantai yra gerai – svarbiausia, kad vairuotojas būtų mandagus ir profesionalus. Mes neturime taisyklės, kad vairuotojas privalo kalbėti su keleiviais – tai priklauso nuo asmenybės. Bet yra vienas dalykas – jei keleivis klausia, vairuotojas privalo atsakyti. Ignoruoti žmogų, kuris prašo pagalbos, yra tiesiog nepriimtina. Tai ne darbo taisyklė – tai elementarus mandagumas.

19. Ką vairuotojas daro, jei autobusas sugenda kelyje?

Pirma – įvertina situaciją. Jei gedimas nedidelis ir vairuotojas gali jį pats pašalinti – taip ir daro. Bet jei tai rimčiau – skambina mums, ir mes organizuojame pagalbą. Turime sutartis su autoservisais keliose šalyse, tad pagalba paprastai atvyksta per 1–2 valandas. Tuo metu vairuotojas rūpinasi keleiviais – informuoja, kas vyksta, pasiūlo vandens, jei reikia. Kartais tenka laukti ilgiau – ypač jei gedimas nutinka naktį arba atokioje vietoje. Turėjome atvejį, kai autobusas sugedo vidury Vokietijos, ir teko laukti 4 valandas, kol atvažiavo kitas transportas. Nemalonu, bet saugiau nei bandyti važiuoti su sugedusiu autobusu.

20. Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti keleivį?

Taip, bet tik tam tikrais atvejais. Jei keleivis yra agresyvus, girtas arba kelia pavojų kitiems – vairuotojas turi teisę jo neįsileisti arba išlaipinti. Taip pat – jei keleivis atsisako laikytis taisyklių, pavyzdžiui, rūkyti autobuse arba triukšmauti. Bet tai kraštutiniai atvejai. Paprastai vairuotojas stengiasi rasti bendrą kalbą su visais, net ir su sudėtingais keleiviais. Turėjome atvejį, kai vienas vyriškis buvo labai girtas ir triukšmingas – vairuotojas jį nuramino, davė vandens, ir žmogus užmigo. Ne visada reikia kraštutinių priemonių – kartais pakanka paprasto žmogiško pokalbio.

Mokymai – vežame kiekvieną dieną su parengtais vairuotojais

21. Kokius mokymus praeina vairuotojas prieš pradėdamas dirbti?

Be privalomų kursų ir egzaminų D kategorijai gauti, mes papildomai mokome savo vairuotojus. Pirmiausia – maršruto pažinimas. Naujas vairuotojas važiuoja su patyrusiu bent 3–4 kartus, kol išmoksta visus kelio niuansus. Tada – pirmosios pagalbos kursai – ne formalūs, o praktiniai. Dar – bendravimo su keleiviais mokymai – kaip elgtis konfliktinėse situacijose, kaip padėti neįgaliesiems, kaip bendrauti su vaikais. Ir galiausiai – techninės žinios – kaip atpažinti ir pašalinti smulkius gedimus. Tai nėra vienkartinis procesas – mes nuolat mokome savo vairuotojus, nes pasaulis keičiasi, ir reikia būti pasiruošusiam.

22. Ar vairuotojai turi mokėti pirmąją pagalbą?

Taip, tai privaloma. Kiekvienas vairuotojas privalo turėti galiojantį pirmosios pagalbos pažymėjimą. Bet mes einame toliau – kasmet organizuojame papildomus mokymus, kuriuose praktikuojame realias situacijas. Pavyzdžiui, kaip padėti žmogui, kuris užspringo, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kaip elgtis, jei kas nors prarado sąmonę. Tai skamba baisiai, bet geriau žinoti ir niekada nepanaudoti, nei nežinoti, kai prireikia. Vienas mūsų vairuotojas išgelbėjo keleivį, kuris patyrė širdies smūgį vidury Lenkijos – jis žinojo, ką daryti, ir tai išgelbėjo žmogaus gyvybę. Tai geriausias pavyzdys, kodėl šie mokymai yra svarbūs.

23. Kaip vairuotojai mokomi elgtis ekstremaliomis situacijomis?

Turime specialų planą kiekvienai ekstremaliai situacijai – gaisras, avarija, sveikatos sutrikimas, agresyvus keleivis, prastas oras. Vairuotojai mokomi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – kartą per metus organizuojame pratybas, kuriose simuliuojame skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, kaip evakuoti keleivius per 3 minutes, kaip naudotis gesintuvu, kaip iškviesti pagalbą užsienyje. Tai gali skambėti kaip perteklinis pasiruošimas, bet kai nutinka reali situacija – ir taip nutinka – žmonės, kurie yra pasiruošę, veikia greičiau ir efektyviau. Mes nebijome investuoti į mokymus, nes tai investicija į saugumą.

24. Ar vairuotojai turi galimybę tobulėti karjeros prasme?

Taip, ir mes tai skatiname. Patyrę vairuotojai gali tapti maršruto vadovais, mokyti naujokus, arba pereiti į administracinį darbą – pavyzdžiui, planuoti maršrutus arba koordinuoti logistiką. Yra ir galimybė pereiti prie kitų maršrutų – ilgesnių, sudėtingesnių, geriau apmokamų. Svarbiausia – kad žmogus norėtų augti. Mes turime vieną vairuotoją, kuris pradėjo kaip paprastas vairuotojas, o dabar yra atsakingas už visą mūsų parką – jis prižiūri, kad visi autobusai būtų tvarkingi. Tai nebuvo lengvas kelias, bet jis norėjo, ir mes jam padėjome. Kiekvienas turi galimybę – tereikia ja pasinaudoti.

Išvada

Vairuotojas – tai ne tik žmogus už vairo. Tai žmogus, kuris prisiima atsakomybę už dešimtis žmonių, kurie patiki jam savo saugumą. Mūsų vairuotojai yra patyrę, apmokyti ir pasiruošę bet kokiai situacijai. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai įmanoma tik dėl jų. Jei kada nors keliausite mūsų autobusu – pasveikinkite vairuotoją. Jis to nusipelno.