Po Briuselį LT, Vežame kiekvieną dieną

Turbūt daugiausia klausimų sulaukiame būtent apie šitą dalyką – vežimą po Briuselį LT režimu. Žmonės skambina ir klausia: „Ar jūs tikrai vežate kiekvieną dieną?“ Na, taip, vežame. Bet tai nereiškia, kad kiekvieną dieną važiuoja po vieną mašiną į kiekvieną vietą. Realybė kiek kitokia – mes turime savo sistemas, grafikus, ir kartais tenka suktis iš situacijos. Pavyzdžiui, kai vienas vairuotojas susirgo, visus jo siuntinius perskirstėm kitiems. Žmonės gavo savo daiktus, bet vėliau. Čia ir yra esmė – ne pažadas, o darbas.

Kasdien – po Briuselį LT vežimo grafikas

1. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ praktiškai?

Praktiškai tai reiškia, kad kiekvieną darbo dieną iš mūsų terminalo išvyksta bent viena mašina į Briuselį arba jo apylinkes. Savaitgaliais vežame tik skubius užsakymus už papildomą mokestį. Bet svarbu suprasti – jei paskambinsite ryte, gali būti, kad mašina jau išvažiavusi. Teks laukti kitos dienos. Vienas žmogus piktinosi, sakė: „Jūs gi sakot – kiekvieną dieną!“ Taip, bet ne nuo ryto iki vakaro. Yra grafikas, ir jo laikomės.

2. Kaip sužinoti, kada tiksliai išvyksta mašina į Briuselį?

Turime svetainę, kurioje skelbiamas išvykimo laikas. Bet jis gali keistis. Pavyzdžiui, jei vienas užsakymas vėluoja – laukiam. Vėliau tada išvažiuojam. Geriausia – skambinti ir teirautis. Vienas nuolatinis klientas visada skambina dieną prieš, klausia: „Rytoj važiuosit?“ Mes sakom – „Taip, planuojam“. Bet kartais net ir planai keičiasi. Tai normalu šiame darbe.

3. Ar po Briuselį LT vežate ir mažas siuntas?

Vežame, ir tai didelė mūsų darbo dalis. Mažos siuntos – tai dažniausiai dokumentai, smulkūs elektronikos prietaisai, dovanos. Jas surenkame, sudedame į didesnes dėžes ir vežame kartu. Problema būna, kai siunta per maža ir neturi aiškios etiketės. Kartą toks mažas vokas pasimetė tarp kitų dokumentų. Surasti užtruko valandą, nes nebuvo aišku, kam jis priklauso. Dabar visada klijuojame lipdukus su visais duomenimis.

Maršrutas – po Briuselį LT transportavimo kelias

4. Koks maršrutas vežant iš Lietuvos į Briuselį?

Įprastai – per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Belgiją. Bet maršrutas gali keistis, priklausomai nuo kelių sąlygų. Pavyzdžiui, žiemą dažnai vengiame tam tikrų Lenkijos ruožų, kur slidu. Kartą važiavome aplinkkeliu per Čekiją, nes Lenkijoje buvo didžiulis kamštis. Tai pridėjo kelias valandas, bet bent jau nesėdėjome vietoje. Svarbu – pristatyti, o kelias gali būti įvairus.

5. Ar galima sekti mašinos judėjimą realiu laiku?

Galima, bet ne visada tiksliai. Sistema atnaujina poziciją kas valandą ar dvi, bet yra „aklųjų zonų“, ypač kalnuotose Vokietijos vietovėse. Vienas klientas norėjo matyti mašiną realiu laiku kaip per GPS. Paaiškinom, kad mūsų sistema nėra tokia tiksli. Jis nusivylė, bet kai siuntinys atvyko laiku, viskas buvo gerai. Kartais tikslumas nėra svarbiausia – svarbu rezultatas.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Briuselį?

Dvi dienos – tai greitas variantas. Trys – įprastas. Pirmą dieną vežam per Lietuvą ir Lenkiją, nakvojam prie Varšuvos. Antrą dieną – per Vokietiją, o vakare jau esame Briuselyje. Trečią dieną pristatome. Bet čia – jei viskas sklandžiai. Jei Lenkijoje remontai arba Vokietijoje eismo ribojimai, viskas ilgėja. Žinome atvejį, kai dėl sniego audros Lenkijoje mašina praleido 18 valandų kelyje. Niekas to nenumatė.

Krovinių tipai – po Briuselį LT vežimo specifikacijos

7. Kokius krovinius vežate dažniausiai?

Visokius. Nuo baldų iki maisto produktų, nuo drabužių iki elektros įrangos. Lietuva daug eksportuoja į Briuselį, ypač maistą – mėsą, pieno produktus, saldumynus. Vieną kartą vežėm šokoladinių saldainių partiją iš vienos nedidelės Lietuvos fabriko. Visas konteineris kvepėjo šokoladu. Vairuotojas juokėsi, sakė, jam sunku susikaupti. Bet pristatėm saugiai.

8. Ar vežate pavojingus krovinius?

Vežame, bet retai. Tam reikia specialių leidimų, sertifikatų, ir vairuotojas turi būti apmokytas. Dažniausiai tokius krovinius perima kitos įmonės. Bet pasitaiko. Praėjusį mėnesį vežėm nedidelį kiekį chemikalų laboratorijai. Viskas pagal taisykles, bet streso buvo. Vairuotojas kas valandą tikrino, ar viskas tvarkoje. Gerai, kad kelionė buvo trumpa.

9. Kaip vežti nestandartinės formos krovinį?

Tai iššūkis. Pavyzdžiui, jei reikia vežti didelį meno kūrinį – skulptūrą ar instaliaciją. Reikia specialios pakuotės, kartais net specialios mašinos. Vieną kartą vežėm iš Vilniaus į Briuselį didžiulį stiklo panelį. Jis tilpo tik į vieną konkrečią mašiną, ir važiuoti reikėjo labai atsargiai. Užtruko ilgiau, bet pristatėm sveiką. Dabar tokiems kroviniams imam papildomą mokestį už riziką.

Kainodara – po Briuselį LT pervežimo išlaidos

10. Nuo ko priklauso kaina vežant į Briuselį?

Nuo daug ko. Svoris, tūris, skubumas, maršruto sudėtingumas, papildomos paslaugos (pakavimas, draudimas). Maža siunta gali kainuoti 50 eurų, o pilnas sunkvežimis – 3000. Svarbu – ne tik atstumas. Kartais trumpesnis maršrutas (tiesiai per Vokietiją) brangesnis už ilgesnį (per Čekiją), nes kuro sąnaudos didesnės. Žmonės stebisi, bet taip yra.

11. Ar kainos skiriasi vasarą ir žiemą?

Gali skirtis. Žiemą brangiau dėl papildomų išlaidų – žieminių padangų, sniego grandinių, kartais net kelių mokesčių. Taip pat – dėl saulės stokos, dėl kurios vairuotojai gali važiuoti trumpiau. Vasarą – pigiau, bet tada daugiau užsakymų, ir kartais trūksta laisvų mašinų. Viskas susiveda į pasiūlą ir paklausą.

12. Kaip sužinoti galutinę kainą prieš vežant?

Paprasčiausia – atsiųsti užklausą su visais duomenimis: kas vežama, svoris, matmenys, pageidaujamas pristatymo laikas. Mes paskaičiuojam ir atsiunčiam pasiūlymą. Bet svarbu – jei duomenys netikslūs, kaina gali keistis. Vienas žmogus nurodė, kad siunta sveria 20 kg, o realiai svėrė 35. Turėjom perskaičiuoti. Geriau nurodyti daugiau nei mažiau.

13. Ar yra nuolaidų nuolatiniams klientams?

Taip, turime lojalumo programą. Jei vežate dažnai, galime pasiūlyti geresnes sąlygas. Bet jos priklauso nuo apimčių. Maži siuntėjai gauna mažesnes nuolaidas, dideli – didesnes. Vienas verslas iš Kauno veža pas mus kas savaitę. Jie jau turi fiksuotą kainą. Bet už tai mes garantuojam pirmenybę. Abi pusės laimi.

Reikalavimai – po Briuselį LT siuntų tvarkymas

14. Kaip turi būti supakuota siunta vežimui į Briuselį?

Stipri dėžė, tinkamas užpildymas (putplastis, burbulinė plėvelė), tvirtas lipdukas su duomenimis. Svarbu – jei siunta trapi, pažymėti „Dėmesio – trapu“. Bet net ir tada gali nutikti ką nors. Vieną kartą vežėm porceliano indus. Viskas buvo puikiai supakuota, bet kitas krovinys, kuris buvo viršuje, pasislinko ir prislėgė. Pusė indų sudužo. Dabar tokius trapius daiktus dedame tik ant viršaus arba atskirai.

15. Kokios siuntos yra draudžiamos vežti į Briuselį?

Standartiškai – narkotikai, ginklai, gyvūnai be dokumentų, greitai gendantis maistas be tinkamų sertifikatų. Bet yra ir subtilybių. Pavyzdžiui, alkoholį galima vežti tik tam tikrais kiekiais. Vienas žmogus norėjo išsiųsti dėžę stiprių gėrimų draugui. Pasakėm, kad reikia muitinės deklaracijos. Jis nustebo – „čia dovana“. Taip, bet dovana su alkoholiu – tai prekė, ir jai taikomi apribojimai.

16. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant tarp ES šalių?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei siuntos vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai 1000 eurų), gali prireikti. Taip pat – jei siunčiate prekes, kurios bus perparduotos. Kartą vežėm didelį kiekį drabužių iš vienos Lietuvos įmonės į Briuselį. Vertė didelė, muitinė paprašė deklaracijos. Užtruko papildomą dieną, bet viskas buvo sutvarkyta.

Skubumas – po Briuselį LT greitas pristatymas

17. Kaip greitai galite pristatyti siuntą į Briuselį?

Skubiausias variantas – 24 valandos. Tai reiškia, kad mašina išvyksta tą pačią dieną, važiuoja be sustojimų, o vairuotojai keičiasi. Tai brangu, bet įmanoma. Dažniausiai žmonės renkasi 2-3 dienas. Vienas žmogus prašė pristatyti dokumentus per dieną. Sakėm – galim, bet kaina bus dviguba. Jis sutiko. Vėliau paaiškėjo, kad dokumentai nebuvo tokie jau skubūs – jis tiesiog pamiršo išsiųsti anksčiau.

18. Kiek kainuoja ekspresinis vežimas į Briuselį?

Dvigubai ar net trigubai brangiau už standartinį. Priklauso nuo atstumo, svorio, ir poreikio. Jei reikia atskiros mašinos – dar brangiau. Dažniausiai ekspresą užsako įmonės, kurioms reikia greitai pristyti dokumentus ar pavyzdžius. Fiziniai asmenys retai naudojasi, nebent labai skubu – pavyzdžiui, vaistai ar svarbūs dokumentai.

19. Ar galima paspartinti jau išsiųstą siuntą?

Kartais galima, bet sudėtingai. Jei siunta jau yra kelyje, galime pakeisti maršrutą – pavyzdžiui, iš Lenkijos siųsti tiesiai per greitesnį kelią. Bet tai papildomos išlaidos. Vienas klientas paskambino, kai jo siunta jau buvo Vokietijoje, ir paprašė paspartinti. Sutarėm, kad vairuotojas važiuos mažiau poilsio. Atvyko pusdieniu anksčiau. Bet tai pavojinga – vairuotojas pavargsta.

Pristatymas – po Briuselį LT gavėjo pasiekimas

20. Kaip pristatote siuntą gavėjui Briuselyje?

Paprastai – tiesiai į namus ar biurą. Bet jei gavėjo nėra, bandome palikti pas kaimyną arba pranešame, kad siunta pašte. Kartais reikia antro bandymo. Vieną kartą vežėm siuntą moteriai, kuri dirbo tik vakarais. Reikėjo pristatyti po 18 valandos. Sutikom, bet tai ne standartinis laikas. Mūsų vairuotojas turėjo laukti. Moteris buvo labai dėkinga, bet mes už tai nemokėjome papildomai – tiesiog geras gestas.

21. Ką daryti, jei gavėjas nurodė neteisingą adresą?

Bandome susisiekti su siuntėju, kad patikslintų. Jei nepavyksta – grąžiname siuntą atgal. Tai papildomos išlaidos, ir jas dengia siuntėjas. Kartą adresas buvo beveik teisingas – trūko tik buto numerio. Vairuotojas skambino gavėjui, bet šis neatsiliepė. Tada teko palikti siuntą terminale. Po dviejų dienų pats gavėjas atvažiavo pasiimti. Jis pripažino savo klaidą.

22. Ar galiu atsiimti siuntą patys iš jūsų terminalo?

Galite, bet tik jei tai suderinta iš anksto. Mūsų terminalas yra už miesto, ir ne visada kas nors yra vietoje. Geriausia – susitarti bent dieną prieš. Vienas žmogus atvažiavo be perspėjimo, o mūsų sandėlys buvo uždarytas inventoriai. Turėjo laukti valandą. Nemalonu, bet kartais taip nutinka.

Apribojimai – po Briuselį LT vežimo taisyklės

23. Ar vežate gyvūnus iš Lietuvos į Briuselį?

Vežame, bet su labai griežtom taisyklėm. Gyvūnas turi turėti ES pasą, mikročipą, būti paskiepytas nuo pasiutligės. Ir jis negali būti vienas – turi būti lydintis asmuo arba raštiškas susitarimas su gavėju. Kartą žmogus norėjo išsiųsti savo katiną pas draugę į Briuselį. Pasakėm – ne, be jūsų negalima. Jis supyko, bet taisyklės yra taisyklės.

24. Kokie daiktai yra draudžiami vežti?

Standartiškai – pavojingi daiktai, narkotikai, ginklai. Bet yra ir keistų išimčių. Pavyzdžiui, negalima vežti tam tikrų augalų be fitosanitarijos sertifikato. Vienas žmogus norėjo išsiųsti retą gėlę savo draugei. Pasakėm – be sertifikato negalima. Jis nustebo – „čia tik gėlė“. Taip, bet tai gyvas organizmas, ir jis gali pernešti ligas.

25. Ar galima vežti maistą?

Galima, bet su sąlygom. Maistas turi būti tinkamai supakuotas, su etiketėmis, ir dažnai reikia veterinarinio sertifikato. Ypač jei tai mėsa ar pieno produktai. Vieną kartą vežėm naminius sūrius iš kaimo. Viskas atrodė gerai, bet muitinė sulaikė – trūko dokumentų. Siuntą grąžinom. Dabar visada klausiame – „ar turite visus dokumentus maistui?“

Išvada

Vežame po Briuselį LT kiekvieną dieną – tai mūsų pažadas, bet ir mūsų kasdienis darbas. Kiekviena diena – nauji iššūkiai, naujos situacijos, nauji klientai su savais poreikais. Svarbu ne tik pažadas, bet ir tai, kaip jį vykdome. Kartais vėluojame, kartais klystame, bet stengiamės. Nes galų gale svarbu ne tai, kad vežame kiekvieną dieną, o tai, kad žmonės mumis pasitiki. O pasitikėjimas užsidirbamas darbu, ne pažadais.