Belgija Belgium – viskas, ką reikia žinoti apie kelionę

Kai kas nors manęs klausia, kodėl tiek daug lietuvių važiuoja į Belgiją, atsakymas paprastas – darbas. Belgija turi stiprią ekonomiką, daug fabrikų, sandėlių, logistikos centrų, ir lietuviai ten labai laukiami. Bet ne tik darbas – Belgija graži šalis su nuostabiu maistu, alumi ir architektūra. Vienas mano keleivis, kuris jau penkerius metus gyvena Antverpene, sako, kad belgai yra draugiškiausi europiečiai. Gal ir perdėja, bet iš savo patirties galiu pasakyti – kelionė į Belgiją visada įdomi. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus.

Apie šalį – Belgija kasdien

1. Kodėl tiek daug lietuvių važiuoja į Belgiją?

Pagrindinė priežastis – darbas. Belgijoje daug gamyklų, ypač maisto pramonėje, logistikoje, automobilių sektoriuje. Atlyginimai geri, darbo sąlygos gana normalios. Be to, Belgija geografiškai patogi – centre Europos, tad lengva keliauti po kitas šalis. Daugelis lietuvių pradeda nuo sezoninio darbo, o paskui pasilieka ilgiau. Turime keleivių, kurie važiuoja jau 10 metų – jie jau laiko Belgiją antraisiais namais. Aišku, ilgesys tėvynei visada yra, bet pragyvenimo lygis kartais svarbesnis už ilgesį.

2. Kokie pagrindiniai miestai Belgijoje, kur dirba lietuviai?

Antverpenas – tai numeris vienas. Didžiausias uostas Europoje, daug logistikos kompanijų, sandėlių. Po to – Briuselis, kur daugiau biurų darbo, bet ir fabrikų netrūksta. Gente taip pat populiarus – ypač tarp tų, kurie dirba maisto pramonėje. Liudžas – labiau pramoninis miestas, ten daugiau vyriško darbo. Briugė – gražus turistinis miestas, bet darbo mažiau. Kiekvienas miestas turi savo specifiką, ir priklauso nuo to, kokio darbo ieškote.

3. Ar Belgijoje brangu gyventi?

Brangiau nei Lietuvoje, bet ne taip baisiai, kaip Šveicarijoje ar Norvegijoje. Nuoma – pagrindinė išlaida. Kambarys Antverpene gali kainuoti 400–600 eurų per mėnesį, butas – 800–1200. Maistas panašiai kaip Lietuvoje, kartais net pigiau – Belgija turi puikius prekybos centrus su gerais pasiūlymais. Transportas brangus – viešojo transporto bilietai kainuoja daugiau nei Vilniuje. Bet jei dirbate ir uždirbate belgišką atlyginimą, pragyventi galima normaliai. Svarbu nešvaistyti pinigų nereikalingiems dalykams.

4. Kokia kalba kalbama Belgijoje?

Belgija turi tris oficialias kalbas – olandų (flamandų), prancūzų ir vokiečių. Priklauso nuo regiono – šiaurėje, kur Antverpenas ir Gente, kalba olandiškai. Pietuose, kur Liudžas ir Charleroi, – prancūziškai. Briuselyje – abiejų kalbų mišinys. Bet anglų kalbos beveik visi supranta, tad jei nemokate nei olandų, nei prancūzų – angliškai susikalbėsite. Aišku, jei planuojate ilgiau gyventi, verta išmokti bent pagrindus. Vienas mano keleivis per metus išmoko olandų kalbą pakankamai, kad galėtų bendrauti su kolegomis – sakė, kad labai padeda.

5. Ar Belgija saugi šalis?

Apskritai taip, bet kaip ir bet kuriame dideliame mieste, reikia būti atsargiam. Briuselyje yra rajonų, kur geriau nevaikščioti naktį vienam. Antverpene taip pat – ypač uosto rajone. Bet jei elgiatės protingai – nešvaistote pinigų, nevaikščiojote vieni tamsiose gatvėse – problemų neturėtų būti. Turėjome keleivį, kurį apiplėšė Briuselyje, nes jis vaikščiojo vienas naktį su telefonu rankoje. Deja, bet taip nutinka. Svarbu būti budriam, kaip ir bet kur kitur.

Darbas – Belgija darbas lietuviams

6. Kokį darbą galima rasti Belgijoje?

Populiariausi darbai tarp lietuvių – sandėliuose, fabrikuose, logistikos centruose. Ypač daug darbo maisto pramonėje – mėsos perdirbimas, daržovių pakavimas, pieno produktų gamyba. Taip pat statybos sektorius – jei turite specialybę, galite uždirbti gerai. Biurų darbo mažiau, bet yra – ypač Briuselyje, kur daug tarptautinių organizacijų. Svarbiausia – turėti leidimą dirbti. ES piliečiams tai nėra problema, bet ne ES piliečiams reikia vizos. Prieš važiuojant verta pasitikrinti.

7. Ar reikia mokėti kalbą, kad rasti darbą?

Priklauso nuo darbo. Sandėliuose ir fabrikuose dažnai užtenka anglų kalbos – ypač jei vadovas yra užsienietis. Bet jei norite geresnio darbo arba aukštesnių pareigų, olandų ar prancūzų kalba labai padeda. Viena moteris dirbo sandėlyje trejus metus, kol išmoko olandų kalbą – po to gavo vadybininkės poziciją su geresniu atlyginimu. Kalba atveria duris, tai faktas. Bet pradžiai – anglų užtenka.

8. Kiek galima uždirbti Belgijoje?

Minimalus atlyginimas Belgijoje apie 1900–2000 eurų per mėnesį „į rankas“. Bet dauguma lietuvių uždirba daugiau – 2200–2800 eurų, priklausomai nuo darbo ir valandų. Jei dirbate viršvalandžius ar naktinėmis pamainomis – dar daugiau. Statybininkai su patirtimi gali uždirbti 3000 ir daugiau. Bet reikia atskaičiuoti nuomą, maistą, transportą – lieka mažiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vis tiek geriau nei Lietuvoje, bet ne stebuklas.

9. Ar sunku rasti darbą Belgijoje?

Nelabai, ypač jei nesate išrankus. Sandėlių ir fabrikų darbo visada yra – belgai patys nenori dirbti tokių darbų, tad užsieniečiai labai laukiami. Bet jei norite kažko konkretaus – pavyzdžiui, biuro darbo su gera alga – tada jau reikia paieškoti. Yra agentūrų, kurios padeda rasti darbą – tiek lietuviškos, tiek belgiškos. Tik reikia atsargiai – ne visos agentūros sąžiningos. Vienas vaikinas papuolė į agentūrą, kuri pažadėjo auksinius kalnus, o gavo minimalų atlyginimą ir prastas sąlygas. Reikia tikrinti atsiliepimus prieš pasirašant sutartį.

10. Ar reikia mokėti mokesčius Belgijoje?

Taip, jei dirbate Belgijoje, mokate mokesčius ten. Belgijoje mokesčiai gana aukšti – pajamų mokestis gali siekti 25–50 procentų, priklausomai nuo uždarbio. Bet už tai gaunate sveikatos draudimą, socialines garantijas. Daugelis lietuvių skundžiasi dėl mokesčių, bet tai kaina už gerą socialinę sistemą. Svarbu teisingai deklaruoti pajamas – Belgijos mokesčių inspekcija griežta, ir už sukčiavimą baudžia rimtai. Geriau mokėti sąžiningai ir miegoti ramiai.

Gyvenimas – Belgija gyvenimas lietuviams

11. Kaip susirasti būstą Belgijoje?

Yra keli būdai – per agentūrą, per skelbimus internete, per pažįstamus. Populiariausi portalai – Immoweb.be, 2dehands.be. Bet geriausias būdas – per pažįstamus. Daugelis lietuvių gyvena bendruose butuose ar namuose, tad paklauskite tų, kurie jau ten gyvena. Kartais darbdavys padeda susirasti būstą – ypač jei dirbate per agentūrą. Tik nesitikėkite prabangos už mažą kainą – Belgijoje nuoma brangi, ypač didžiuosiuose miestuose. Vienas vaikinas pirmą mėnesį gyveno pas draugą ant grindų, kol susirado savo kambarį – taip dažnai būna.

12. Kokia sveikatos sistema Belgijoje?

Belgija turi vieną geriausių sveikatos sistemų Europoje. Jei dirbate legaliai, esate draustas ir galite naudotis medicinos paslaugomis. Reikia tik užsiregistruoti pas šeimos gydytoją – tai vadinama „huisarts“ olandiškai arba „médecin généraliste“ prancūziškai. Pas gydytoją reikia mokėti nedidelį mokestį – apie 4–6 eurus, bet draudimas grąžina didžiąją dalį. Vaistai taip pat kompensuojami. Svarbiausia – turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kol gausite belgišką draudimą.

13. Ar Belgijoje sunku adaptuotis?

Priklauso nuo žmogaus. Vieni adaptuojasi greitai – per mėnesį ar du. Kitiems reikia pusės metų ar ilgiau. Sunkiausia – kalbos barjeras ir vienatvė. Ypač pirmą kartą išvykus, kai nieko nepažįsti. Bet Belgijoje didelė lietuvių bendruomenė – yra lietuviškų parduotuvių, bažnyčių, net lietuviškų renginių. Viena moteris man sakė, kad pirmus tris mėnesius verkė kiekvieną vakarą – pasiilgo šeimos, namų. Po to susirado draugų, priprato, ir dabar sako, kad negrįš į Lietuvą. Adaptacija užtrunka, bet įmanoma.

14. Ką veikti laisvalaikiu Belgijoje?

Belgija turi ką pasiūlyti – nuo alaus daryklų iki viduramžių pilių. Antverpenas – mados ir deimantų miestas, ten galima praleisti dienas tiesiog vaikščiojant. Briuselis – Europos sostinė, su nuostabia architektūra ir gatvės maistu. Briugė – tarsi pasakų miestas, su kanalais ir šokolado parduotuvėmis. Be to, Belgija maža šalis – per valandą ar dvi galite nuvažiuoti į Prancūziją, Olandiją ar Vokietiją. Vienas mano keleivis kiekvieną savaitgalį važiuoja į kitą šalį – sako, kad tai vienas geriausių dalykų gyvenant Belgijoje.

15. Ar brangu keliauti po Belgiją?

Viešasis transportas gana brangus – vienkartinis bilietas autobuse ar tramvajuje gali kainuoti 2–3 eurus. Bet yra mėnesiniai bilietai, kurie labiau apsimoka. Traukiniai taip pat ne pigūs, bet patogūs – Belgijos geležinkelių tinklas puikus. Jei turite automobilį – dar geriau, bet degalai brangūs. Daugelis lietuvių važinėja dviračiais – Belgija labai draugiška dviratininkams, ypač šiaurėje. Vienas vaikinas nusipirko dviratį už 50 eurų ir važinėja juo visur – sako, kad sutaupo šimtus eurų per metus.

Praktiniai klausimai – kelionė į Belgiją

16. Koks geriausias būdas nuvažiuoti į Belgiją?

Priklauso nuo to, ką jums reiškia „geriausias“. Lėktuvu greičiausia – 2–3 valandos, bet reikia važiuoti iki oro uosto, praeiti patikrą, o Belgijoje iš oro uosto iki miesto. Autobusu pigiausia, bet lėčiausia – 24–30 valandų. Mikroautobusu – aukso vidurys. Patogu, vežame nuo durų iki durų, ir laikas panašus kaip autobusu, bet komfortiškiau. Be to, mikroautobuse gali pasiimti daugiau bagažo nei lėktuve. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius, bet dauguma mūsų keleivių sako, kad mikroautobusas geriausias variantas.

17. Kokių dokumentų reikia vykstant į Belgiją?

ES piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Jokių vizų nereikia. Bet jei važiuojate dirbti, reikia užsiregistruoti vietinėje savivaldybėje per pirmas tris mėnesius. Tam reikia darbo sutarties, nuomos sutarties ir paso. Procesas nesudėtingas, bet užtrunka – kartais kelias savaites. Svarbu pradėti kuo anksčiau, nes be registracijos negausite sveikatos draudimo ir kitų socialinių garantijų. Vienas vaikinas užtruko du mėnesius, kol susitvarkė dokumentus – sakė, kad biurokratija Belgijoje ne ką mažesnė nei Lietuvoje.

18. Ar Belgijoje reikia automobilio?

Ne būtinai. Viešasis transportas geras, ypač didžiuosiuose miestuose. Bet jei gyvenate užmiestyje arba dirbate neįprastomis valandomis – automobilis praverčia. Be to, su automobiliu patogiau keliauti po Europą savaitgaliais. Tik reikia žinoti, kad Belgijoje keliai ne visada geros būklės – ypač šalutiniai. Ir parkavimas brangus – ypač Antverpene ir Briuselyje. Vienas mano keleivis pardavė automobilį po pusės metų, nes sakė, kad brangiau išlaikyti nei naudotis.

19. Kaip dažnai reikia grįžti į Lietuvą?

Priklauso nuo žmogaus. Vieni grįžta kas mėnesį – pas šeimą, vaikus. Kiti – tik per Kalėdas ir vasarą. Yra tokių, kurie negrįžo metus ar ilgiau. Kiekvienas sprendžia pats. Bet rekomenduoju grįžti bent kelis kartus per metus – ne tik dėl šeimos, bet ir dėl savęs. Ilgai būnant svetimoje šalyje, kartais prarandi ryšį su namais. Viena moteris negrįžo dvejus metus – kai pagaliau grįžo, sakė, kad jautėsi svetima savo gimtajame mieste. Tai liūdna.

20. Ar Belgijoje yra lietuviškų parduotuvių?

Taip, ypač didžiuosiuose miestuose. Antverpene ir Briuselyje rasite lietuviškų parduotuvių, kur galite nusipirkti lietuviško maisto – duonos, varškės, šaltibarščių. Kainos aukštesnės nei Lietuvoje, bet skonis toks pat. Be to, daugelis belgiškų prekybos centrų turi lietuviškų produktų – ypač šaldytų. Vienas mano keleivis kiekvieną kartą vežasi lietuvišką duoną iš Lietuvos – sako, kad belgiška duona ne ta pati. Suprantu jį.

Kultūra – Belgija kultūra ir papročiai

21. Kokie belgų papročiai skiriasi nuo lietuviškų?

Belgai labiau atsipalaidavę nei lietuviai – jie mėgsta ilgus pietus, alų po darbo, savaitgalio išvykas. Darbo kultūra kitokia – belgai nelabai mėgsta viršvalandžius, o penktadienį daugelis išeina anksčiau. Lietuviai kartais stebisi – kaip taip galima, juk darbas nebaigtas. Bet belgai sako – darbas palauks, gyvenimas ne. Kita vertus, belgai labai punktualūs – jei susitarei 9 valandą, reiškia 9 valandą, ne 9:15. Lietuviai kartais vėluoja – tai belgams nepatinka.

22. Ar belgai draugiški užsieniečiams?

Apskritai taip, bet priklauso nuo regiono. Flamandai (šiaurė) laikomi draugiškesniais nei valonai (pietūs). Bet tai generalizacija – yra draugiškų ir nedraugiškų žmonių visur. Svarbiausia – stengtis kalbėti bent šiek tiek jų kalba. Net jei tik „dank u“ (ačiū olandiškai) ar „merci“ (ačiū prancūziškai) – belgai tai vertina. Vienas mano keleivis išmoko pasakyti „goeiemorgen“ (labas rytas olandiškai) ir sako, kad tai pakeitė jo santykius su kolegomis. Maži dalykai, bet reikšmingi.

23. Koks maistas Belgijoje?

Puikus. Belgija garsėja savo šokoladu, vafliais, bulvytėmis (frites) ir alumi. Belgų šokoladas – geriausias pasaulyje (neperdedu), o vafliai – nesulyginami su tais, kuriuos valgome Lietuvoje. Bulvytės kepamos du kartus – tai paslaptis, dėl kurios jos tokios traškios. Alus – atskira istorija. Belgija turi tūkstančius alaus rūšių, kiekvienas su savo taure. Vienas mano keleivis tapo alaus ekspertu – sako, kad belgiškas alus sugadino jam bet kokį kitą alų. Suprantu.

24. Ar Belgijoje šalta?

Ne taip šalta kaip Lietuvoje, bet drėgna. Žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau nulio, bet drėgmė prasiskverbia iki kaulų. Vasaros malonios – 20–25 laipsniai, kartais karščiau. Bet lietus – nuolatinis palydovas. Belgai sako, kad jei nelija, reiškia, kad lis vėliau. Skėtis – būtinas aksesuaras. Vienas mano keleivis iš Lietuvos sakė, kad jam labiau šalta Belgijoje žiemą nei Lietuvoje – dėl drėgmės. Pasirodo, drėgmė daro savo.

25. Ar verta važiuoti į Belgiją?

Jeigu ieškote geresnio uždarbio, naujos patirties ar tiesiog nuotykio – taip, verta. Belgija nėra tobulas rojus – yra biurokratijos, mokesčiai aukšti, oras prastas. Bet darbo galimybės geros, gyvenimo kokybė aukšta, ir Europa po ranka. Svarbiausia – eiti su realiais lūkesčiais. Jei tikitės, kad per mėnesį praturtėsite – nusivilsite. Bet jei esate pasiruošę dirbti ir laukti – rezultatai ateis. Daugelis mūsų keleivių sako, kad geriausias sprendimas jų gyvenime buvo išvažiuoti į Belgiją.

26. Kaip dažnai vežate į Belgiją?

Kasdien, be išimčių. Ryte išvykstame iš Lietuvos, vakare – iš Belgijos. Tai mūsų pagrindinis maršrutas, ir mes juo gyvename jau penkerius metus. Jei reikia nuvažiuoti – skambinkite, visada rasime vietą. O jei ne šiandien – rytoj tikrai. Svarbiausia – nebijoti pirmo žingsnio. Vienas mano keleivis sakė, kad pusę metų svarstė, ar važiuoti, kol pagaliau ryžosi. Dabar sako – gailisi, kad taip ilgai laukė.

Išvada

Belgija – tai ne tik darbas ir pinigai. Tai šalis su turtinga kultūra, skaniu maistu ir draugiškais žmonėmis. Jei svarstote važiuoti – nebijokite. Mes vežame kasdien, ir visada pasiruošę padėti. Kelionė ilga, bet verta. O jei turite klausimų – skambinkite, atsakysime. Sėkmės tiems, kurie jau Belgijoje, ir drąsos tiems, kurie dar tik planuoja.