Kelionės iš Briuselio į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Ar žinojote, kad iš Briuselio į Lietuvą galima nuvažiuoti per vieną dieną? Na, beveik per vieną. Kelionė trunka apie 20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Kasdieniai reisai iš Briuselio į Lietuvą tapo įprastu dalyku – žmonės važiuoja darbo reikalais, lanko gimines, veža siuntas. Pats ne kartą važiavau šiuo maršrutu ir galiu pasakyti, kad tai ilga, bet pakeliama kelionė. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kasdienius pervežimus iš Briuselio į Lietuvą.

Grafikai – kelionės iš Briuselio į Lietuvą kasdien

Kada tiksliai išvyksta transportas iš Briuselio?

Dauguma vežėjų išvyksta vakare – tarp 18 ir 22 valandos. Tikslus laikas priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Vieni pradeda rinkti keleivius nuo 17 valandos, kiti tik nuo 20. Svarbu atvykti laiku, nes transportas ilgai nelaukia. Vieną kartą atėjau 18:05, o autobusas jau beveik pilnas. Laimei, dar buvo vieta. Bet tai ne visada taip pasiseka. Patariu atvykti bent 30 minučių prieš išvykimą.

Ar yra rytinių išvykimų?

Yra, bet jie rečiau. Kai kurie vežėjai siūlo rytinius reisus – išvyksta apie 6-8 valandą ryto. Tai patogu tiems, kurie nemėgsta naktinių kelionių. Bet trūkumas tas, kad didžiąją dienos dalį praleidi kelyje. Atvyksti vėlai vakare ar net naktį. Asmeniškai renkuosi naktinius reisus, bet suprantu, kad ne visiems tai tinka. Ypač vyresniems žmonėms arba tiems, kurie blogai miega transporto priemonėse.

Ar vežame kiekvieną dieną iš tikrųjų?

Dauguma didžiųjų vežėjų – taip, vežia kasdien. Bet mažesni vežėjai gali turėti tik kelis reisus per savaitę. Pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais. Arba tik savaitgaliais. Prieš šventes dažnai pridedama papildomų reisų, nes paklausa didėja. Po švenčių – atvirkščiai, gali būti mažiau reisų. Reikia tikrinti grafiką konkrečiam vežėjui, nes „kasdien" ne visada reiškia kiekvieną dieną.

Ar galima užsisakyti vietą iš anksto?

Žinoma, ir tai rekomenduojama. Užsisakant iš anksto – geresnė kaina ir garantuota vieta. Dauguma vežėjų leidžia užsisakyti internetu arba telefonu. Yra ir tokių, kurie priima tik išankstinius užsakymus – be rezervacijos neįlipi. Tai gali erzinti, bet suprantama – vežėjas nori žinoti, kiek keleivių bus. Vieną kartą nuėjau be rezervacijos ir likau stovėti stotelėje. Nuo tada visada užsisakau iš anksto.

Ar yra skirtumas tarp savaitgalio ir darbo dienų reisų?

Taip. Savaitgaliais dažniau važiuoja šeimos ir turistai, todėl transportas gali būti pilnesnis. Darbo dienomis – daugiau verslo keliautojų. Kainos kartais skiriasi – savaitgaliais gali būti brangiau dėl didesnės paklausos. Bet ne visada. Yra vežėjų, kurie turi fiksuotas kainas nepriklausomai nuo dienos. Reikia lyginti. Dar pastebėjau, kad sekmadienio vakarais būna daugiau jaunimo – studentai grįžta į studijas.

Maršrutai – kasdienės kelionės iš Briuselio į Lietuvą

Kokiais keliais važiuojama?

Paprastai važiuojama per Vokietiją ir Lenkiją. Konkretus maršrutas priklauso nuo vežėjo – vieni važiuoja per Frankfurtą, kiti per Berlyną. Yra ir variantų per Liuksemburgą ar Olandiją, bet jie rečiau. Svarbiausia – Lenkija, nes per ją pravažiuojama didžioji kelio dalis. Lenkijos keliai pastaraisiais metais pagerėjo, bet vis dar pasitaiko remontuojamų ruožų. Ypač vasarą. Vieną kartą užtrukome papildomas dvi valandas dėl kelio remonto prie Varšuvos.

Ar transportas stoja dideliuose miestuose pakeliui?

Taip, dažniausiai stoja Varšuvoje. Kai kurie vežėjai stoja ir Poznanėje, Berlyne ar Frankfurte. Sustojimai miestuose trunka ilgiau – 30-60 minučių. Per tą laiką gali išlipti, pramankštinti kojas, nusipirkti maisto. Bet svarbu nevėluoti grįžti. Vieną kartą moteris išlipo Varšuvoje nusipirkti kavos ir pavėlavo 10 minučių. Vairuotojas jau beveik išvažiavo. Stresas didelis buvo. Reikia būti atidiems.

Ar galima išlipti ne galutinėje stotelėje?

Žinoma. Jei vežėjas važiuoja per tavo miestą – gali išlipti ten. Bet reikia pranešti iš anksto, kad vairuotojas žinotų. Kitaip gali tiesiog pravažiuoti. Ypač mažesniuose miestuose, kur stotelės nėra aiškiai pažymėtos. Vienas klientas norėjo išlipti Kaune, bet pamiršo pranešti. Vairuotojas pravažiavo, ir jis atsidūrė Vilniuje. Teko grįžti atgal kitu transportu. Nereikalingos išlaidos ir laiko švaistymas.

Ar yra tiesioginių reisų be sustojimų?

Tiesioginiai reisai yra, bet be sustojimų – ne. Net tiesioginiame reise būna bent 2-3 sustojimai degalinėse ar poilsio aikštelėse. Tai privaloma pagal ES taisykles – vairuotojai privalo daryti pertraukas. Be to, žmonėms reikia į tualetą, išgerti kavos. Ilgiausias atstumas be sustojimo – apie 4-5 valandos. Po to visi nori sustoti. Tai normalu ir sveika.

Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo sezono?

Kartais. Žiemą, kai keliai slidūs ar užpustyti, vairuotojai gali rinktis kitą maršrutą – saugesnį. Vasarą, kai kai kurie keliai remontuojami, taip pat gali būti nukrypimų. Tai normalu. Svarbiausia – saugumas. Vieną žiemą važiavome neįprastu keliu per pietinę Lenkiją, nes pagrindinis kelias buvo uždarytas dėl sniego. Užtrukome ilgiau, bet saugiai pasiekėme tikslą. Geriau ilgiau, bet saugiau.

Patogumai – kasdienės kelionės iš Briuselio

Kokios sėdynės autobuse?

Standartinės sėdynės su atlošais. Paprastai 2+2 išdėstymas – dvi sėdynės vienoje pusėje, dvi kitoje. Vietos kojoms – vidutiniškai. Aukštiems žmonėms gali būti ankšta. Kai kurie vežėjai siūlo „premium" vietas su daugiau vietos kojoms, bet jos brangesnės. Sėdynių pasirinkimas – pirmyn arba atgal – priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia rinktis, kiti ne. Aš visada prašau vietos prie lango – bent jau galiu žiūrėti į pravažiuojamą kraštovaizdį.

Ar yra Wi-Fi autobuse?

Dauguma vežėjų siūlo Wi-Fi, bet kokybė labai skiriasi. Kartais veikia puikiai, kartais – vos vos. Ypač Lenkijos kaimo vietovėse ryšys gali dingti. Nerekomenduoju planuoti svarbaus vaizdo skambučio autobuse. Geriau turėti atsarginį planą – mobilų internetą arba atsisiųstą turinį. Vieną kartą bandžiau dirbti autobuse, bet Wi-Fi dingo vidury Lenkijos. Teko ilsėtis vietoj darbo. Gal ir neblogai.

Ar galima klausytis muzikos ar žiūrėti filmus?

Su ausinėmis – taip. Be ausinių – prašome ne. Tai pagrindinė taisyklė. Autobuse keliauja skirtingi žmonės, ir ne visi nori klausytis tavo muzikos. Būna, kad kas nors įsijungia garsiai telefoną ir pradeda klausytis. Tai erzina kitus keleivius. Vieną kartą vaikinas klausėsi repą be ausinių visą naktį. Vairuotojas turėjo jį sudrausminti. Nemalonu visiems. Ausinės – geriausias draugas ilgoje kelionėje.

Ar yra maitinimas kelionės metu?

Paprastai ne. Maitinimas neįskaičiuotas į bilieto kainą. Bet sustojimų metu galima nusipirkti maisto degalinėse ar kavinėse. Rekomenduoju pasiimti užkandžių ir vandens iš namų. Degalinėse kainos didesnės, o pasirinkimas ribotas. Ypač naktį – dauguma kavinių uždarytos. Aš visada vežuosi sumuštinių, vaisių ir butelį vandens. Paprasta, bet veiksminga.

Ar galima atsigulti ir miegoti?

Atsigulti – ne, nes sėdynės atsilenkia tik tiek. Miegoti – galima, bet patogumas priklauso nuo žmogaus. Vieni užmiega bet kur, kiti – niekaip. Aš priklausau antrai grupei. Visada vežuosi kaklo pagalvėlę ir antklodę – padeda. Ir ausų kištukus, nes autobuse būna triukšmas – knarkimas, kalbos, variklio garsas. Su gerais ausų kištukais miegoti lengviau. Be jų – sunku.

Bilietai – kelionės iš Briuselio į Lietuvą kasdien

Kur galima nusipirkti bilietą?

Internete, telefonu arba tiesiogiai pas vežėją. Internetu patogiausia – užsisakai, sumoki, gauni bilietą el. paštu. Telefonu taip pat galima, bet gali tekti palaukti eilėje. Tiesiogiai – jei vežėjas turi biurą tavo mieste. Yra ir tarpininkų – svetainės, kurios parduoda bilietus skirtingiems vežėjams. Tai patogu, bet kartais brangiau. Palygink kainas prieš pirkdamas.

Ar bilietą galima atspausdinti?

Dauguma vežėjų priima bilietus telefone – užtenka parodyti QR kodą arba patvirtinimo el. laišką. Bet yra ir tokių, kurie reikalauja atspausdinto bilieto. Ypač mažesni vežėjai. Geriau pasitikslinti prieš kelionę. Vieną kartą atėjau su bilietu telefone, o vairuotojas reikalavo popierinio. Teko ieškoti spausdintuvo degalinėje. Stresas nereikalingas. Dabar visada turiu ir atspausdintą versiją, tik tuo atveju.

Ar galima pakeisti bilieto datą?

Paprastai taip, bet su sąlygomis. Dauguma vežėjų leidžia keisti datą likus bent 24 valandoms iki išvykimo. Kartais už tai prašo papildomo mokesčio. Jei keiti paskutinę minutę – gali būti brangiau arba išvis neįmanoma. Skaityk bilieto sąlygas. Yra ir lanksčių bilietų, kurie leidžia keisti datą nemokamai, bet jie brangesni. Jei nežinai, ar galėsi važiuoti – geriau imk lankstų bilietą.

Ar vaikams taikomos nuolaidos?

Taip, paprastai vaikams iki 12 metų taikoma nuolaida – 30-50 procentų. Kūdikiams iki 2 metų – dar didesnė nuolaida, kartais net nemokamai, bet be atskiros vietos. Tikslūs tarifai priklauso nuo vežėjo. Svarbu žinoti, kad vaiko amžių gali paprašyti įrodyti – gimimo liudijimu arba dokumentu. Vieną kartą mama sakė, kad vaikui 11 metų, o jis atrodė kaip keturiolikmetis. Vairuotojas paprašė dokumento. Šiek tiek nepatogu buvo.

Ar yra grupinių nuolaidų?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas grupėms – paprastai nuo 10 žmonių. Nuolaida gali siekti 10-20 procentų. Bet reikia užsisakyti iš anksto ir dažnai mokėti vienu kartu. Tai patogu organizuojant ekskursijas arba grupinius vizitus. Bet jei keliauji dviese ar trise – grupinės nuolaidos negausi. Tada belieka ieškoti kitų akcijų arba lojalumo programų.

Praktiniai patarimai – kasdienės kelionės iš Briuselio

Ką pasiimti į ilgą kelionę?

Vandenį, užkandžių, ausines, kaklo pagalvėlę, antklodę, telefono įkroviklį, knygą ar planšetę. Ir kantrybės. Ilga kelionė gali varginti, ypač jei negali miegoti. Aš visada vežuosi ir šiltą megztinį – autobuse kartais būna šalta, net vasarą. Dar – drėgnos servetėlės ir tualetinis popierius. Skamba keistai, bet degalinės tualetai ne visada būna gerai aprūpinti. Patirtis išmokė.

Ar reikia pasiimti maisto?

Rekomenduoju. Degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Sumuštiniai, vaisiai, riešutai – paprasta ir efektyvu. Venk stipriai kvepiančio maisto – kitiems keleiviams gali nepatikti. Vienas vaikinas atsinešė sūrio su česnakais visam autobusui užuosti. Ne pats maloniausias dalykas uždaroje erdvėje. Vandens butelis būtinas – autobuse sausa, ir dehidratacija gali sukelti galvos skausmą.

Ar reikia pasiimti grynųjų pinigų?

Taip, bent jau šiek tiek. Ne visos degalinės priima korteles, ypač mažesniuose miestuose. Lenkijoje dar daug kur naudojami grynieji. Eurai ten ne visur priimami – reikia zlotų. Galima išsikeisti iš anksto arba naudoti bankomatą. Bet bankomatas ne visada po ranka. Aš visada turiu 50-100 eurų grynais ir keletą zlotų, jei reikia. Saugiau nei vien kortelė.

Kaip elgtis, jei blogai jautiesi kelionės metu?

Jei pykina – žiūrėk į tolį, ne į telefoną. Atidaryk langą, jei gali. Imbierinė arbata arba imbieriniai saldainiai padeda. Jei blogai nuo karščio – nusirenk sluoksnį, atsigerk vandens. Jei blogai nuo šalčio – užsidenk. Svarbiausia – pranešti vairuotojui, jei jautiesi labai blogai. Jis gali sustoti anksčiau. Vieną kartą merginai pasidarė bloga vidury nakties Lenkijoje. Vairuotojas sustojo, ji išlipo, prasivėdino, ir viskas praėjo. Žmogiškas dalykas.

Ar galima kalbėti telefonu kelionės metu?

Taip, bet su saiku. Trumpi skambučiai – gerai. Valandos trukmės pokalbiai – erzina kitus keleivius. Ypač naktį. Balsas autobuse skamba garsiau nei atrodo. Vienas vyras kalbėjo telefonu tris valandas iš eilės – apie verslą, pinigus, sutartis. Visas autobusas žinojo jo reikalus. Nemalonu. Geriau išeiti į priekį arba kalbėti tyliai. Arba rašyti žinutes.

Išvada: kasdienės kelionės iš Briuselio į Lietuvą – tai realybė tūkstančiams žmonių. Ilgas kelias, bet įveikiamas. Svarbiausia – pasiruošti: užsisakyti iš anksto, pasiimti reikalingus dalykus, nusiteikti ilgai kelionei. Ir nepamiršti, kad kelyje visko gali nutikti – vėlavimai, nesklandumai, netikėti sustojimai. Bet galiausiai visi pasiekia tikslą. Sėkmės kelyje.