Kelionės autobusu į Briuselį, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelerius metus pirmą kartą važiavau autobusu iš Lietuvos į Briuselį, nežinojau, ko tikėtis. Galvojau – bus ilgai, bus nuobodu, bus nepatogu. Iš tiesų – buvo ilgai, bet ne nuobodu. Ir patogumas priklausė nuo to, ką pasiruošiau. Nuo tada praėjo nemažai laiko, ir dabar jau žinau, ką reikia žinoti prieš sėdant į tą autobusą. Šiame straipsnyje papasakosiu viską – nuo to, kaip išsirinkti vežėją, iki to, ką daryti, jei autobusas vėluoja. Nes kelionės autobusu į Briuselį – tai ne tik bilietas ir sėdynė. Tai visas procesas.

Vežėjai – kas veža į Briuselį

1. Kas veža keleivius autobusu iš Lietuvos į Briuselį?

Keletas kompanijų reguliariai vykdo reisus į Briuselį. Vienos didesnės, kitos mažesnės. Didieji vežėjai paprastai turi patogesnius autobusus, bet ir daugiau keleivių, ilgesnę kelionę. Mažesni – mikroautobusai – važiuoja greičiau, bet komforto mažiau. Svarbu ne tik pavadinimas, bet ir atsiliepimai. Aš visada rekomenduoju pasižiūrėti, ką žmonės rašo Facebook grupėse – ten rasite realių atsiliepimų, ne tik reklaminių tekstų. Vienas vežėjas gali atrodyti puikiai puslapyje, bet realybėje – autobusas senas, vairuotojas pavargęs, o WiFi neveikia. Todėl visada patikrink prieš pirkdamas.

2. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pirmas dalykas – atsiliepimai. Antras – kiek laiko vežėjas dirba rinkoje. Jei kompanija veikia jau 10 metų – greičiausiai patikima. Jei atsirado prieš mėnesį – reikia būti atsargiam. Trečias dalykas – komunikacija. Paskambink, paklausk. Jei atsako greitai, mandagiai, atsako į klausimus – geras ženklas. Jei neatsako arba atsako neaiškiai – geriau ieškok kito. Ir dar – patikrink, ar vežėjas turi licenciją. Tai galima padaryti per Susisiekimo ministerijos puslapį. Vieną kartą žmogus užsisakė bilietą pas vežėją be licencijos, ir tas vežėjas tiesiog neatvažiavo. Pinigai dingo.

3. Ar mikroautobusai patikimi ilgoms kelionėms?

Taip, bet su išlygomis. Mikroautobusai yra mažesni, todėl jie labiau jaučia kelią – duobes, posūkius, stabdymus. Jei turi jautrią skrandį arba linkęs į pykinimą – gali būti sunkiau. Bet mikroautobusai turi ir pranašumų – jie greitesni, lankstesni, ir vairuotojas dažnai asmeniškai pažįsta keleivius. Tai sukuria kitokią atmosferą – ne tokia oficiali, labiau kaip kelionė su pažįstamais. Svarbu tik išsirinkti patikimą vežėją, nes mikroautobusų rinkoje yra ir tokių, kurie taupo techninės priežiūros sąskaita. O tai pavojinga, ypač važiuojant tūkstančius kilometrų.

4. Kuo skiriasi didelis autobusas nuo mikroautobuso?

Skirtumų daug. Didelis autobusas turi tualetą, daugiau vietos, WiFi (kartais), atskirą vairuotoją ir keleivių salono prižiūrėtoją. Mikroautobuse – viskas paprasčiau: vienas vairuotojas, mažiau vietos, nėra tualeto, bet yra greitis ir lankstumas. Didelis autobusas stoja dideliuose terminaluose, mikroautobusas – kur reikia. Didelis autobusas veža 50–60 žmonių, mikroautobusas – 8–20. Kainos panašios, bet mikroautobusas dažnai brangesnis dėl to, kad veža mažiau žmonių. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas tau svarbiau – patogumas ar greitis.

5. Ar vežėjai turi draudimą?

Visi legalūs vežėjai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tai reiškia, jei nutinka avarija – keleiviai yra apdrausti. Bet draudimo suma gali skirtis. Vieni vežėjai draudžia už didesnę sumą, kiti – už mažesnę. Ir dar yra bagažo draudimas – jei tavo lagaminas dingsta arba sugadinamas, vežėjas turi atlyginti. Bet praktiškai tai ne visada lengva. Reikia turėti įrodymų, kas buvo lagamine, kiek tai kainavo. Todėl vertingus daiktus visada vežkis su savimi, ne į bagažinę. Tai paprastas patarimas, bet daug kas jo nepaiso.

Kelionė – kas laukia kelyje

6. Kokia kelionės trukmė autobusu į Briuselį?

Apie 22–26 valandas, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Tai ilgas laikas, ir reikia tam pasiruošti. Vienas dalykas – miegas. Jei nemiegi naktį, kitą dieną jausiesi kaip po ligos. Todėl pagalvėlė, antklodė, ausų kištukai – būtina. Antras dalykas – maistas. Autobuse maisto neparduoda (arba labai retai), todėl reikia pasiimti savo. Trečias dalykas – kantrybė. Kelionėje visko nutinka – kamščiai, vėlavimai, garsūs kaimynai. Jei nusiteiksi ramiai – viskas bus geriau.

7. Ar autobusas važiuoja naktį?

Taip, dauguma reisų iš Lietuvos į Briuselį prasideda vakare arba naktį. Tai logiška – kad didžioji kelionės dalis vyktų naktį, ir ryte arba dieną jau būtum Briuselyje. Naktinė kelionė turi pranašumą – gali miegoti. Bet turi ir trūkumą – ne visi gali miegoti autobuse. Ypač jei šalia sėdi kažkas, kas knarkia, arba jei autobusas dažnai stabdo. Aš pats naktį miegu prastai, todėl visada pasiimu ausines su raminančia muzika. Tai padeda.

8. Kiek kartų autobusas stoja pakeliui?

Paprastai 3–5 kartus per visą kelionę. Stojimai būna degalinėse arba poilsio aikštelėse. Kiekvienas stojimas trunka 15–30 minučių. Per tą laiką galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Svarbu nevėluoti grįžti – autobusas nelaukia. Vieną kartą vaikinas užtruko degalinėje, nes ilgai rinko sumuštinius, ir autobusas išvažiavo be jo. Teko jam skambinti draugui, kad atvažiuotų paimti. Tai buvo brangi pamoka – ne tik jam, bet ir visiems, kurie tai matė.

9. Ar galima rūkyti autobuse?

Ne. Jokiu būdu. Autobuse rūkyti draudžiama – tai ne tik taisyklė, bet ir įstatymas. Už rūkymą autobuse gali gauti baudą, ir vežėjas gali išlaipinti. Bet per stojimus – degalinėse – galima išeiti parūkyti. Tiesa, ne visos degalinės turi rūkymo zoną, todėl kartais tenka ieškoti. O jei rūkai elektronines cigaretes – irgi negalima salone. Vienas žmogus bandė slapta rūkyti elektroninę cigaretę, ir vairuotojas pastebėjo. Gavo pastabą, ir visi keleiviai žiūrėjo kreivai. Nemalonu.

10. Ką daryti, jei autobuse blogai jautiesi?

Pirmas dalykas – pasakyti vairuotojui. Jis gali sustoti anksčiau, duoti vandens, arba tiesiog nuraminti. Antras dalykas – atidaryti langą (jei galima) arba nukreipti oro srovę nuo veido. Trečias dalykas – žiūrėti į tolį, ne į telefoną ar knygą. Pykinimą dažnai sukelia tai, kad akys mato vieną dalyką, o kūnas jaučia kitą. Jei žiūri į tolį – akys ir kūnas sinchronizuojasi. Ir dar – nevalgyk sunkaus maisto prieš kelionę. Lengvas užkandis – gerai. Kepsnys su bulvėmis – bloga idėja.

Praktiniai klausimai – kas svarbu prieš kelionę

11. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Skambinti vežėjui. Dažniausiai vėlavimas būna dėl eismo, oro sąlygų arba techninių problemų. Vežėjas turėtų informuoti, kiek laiko reikės laukti. Jei vėlavimas ilgas – galima prašyti kompensacijos arba bilieto pakeitimo. Bet praktiškai tai ne visada paprasta. Ypač jei vežėjas mažas – jis gali neturėti pakaitinio autobuso. Todėl visada turėk planą B – žinok, ką darysi, jei autobusas neatvažiuoja. Aš visada turiu vežėjo numerį telefone ir žinau, kur yra artimiausia stotis, iš kurios galėčiau išvykti kitu reisu.

12. Ar galima vežtis dviratį autobusu?

Paprastai ne. Dviratis yra per didelis, kad tilptų į autobuso bagažinę. Bet kai kurie vežėjai leidžia, jei dviratis išmontuotas ir supakuotas į dėžę. Tai reiškia, kad reikia išmontuoti ratus, vairą, pedalus – ir viską sudėti į specialų dėklą. Tai užtrunka, ir ne visi moka tai padaryti. Jei nori vežtis dviratį – geriau ieškoti vežėjo, kuris specializuojasi tokiuose pervežimuose. Arba siųsti dviratį atskirai – per kurjerių tarnybą. Tai gali būti net pigiau nei mokėti papildomai autobuse.

13. Kaip elgtis, jei šalia sėdi nemalonus žmogus?

Tai nemaloni situacija, bet ji nutinka. Pirmas variantas – paklausti vairuotojo, ar galima persėsti. Jei yra laisvų vietų – paprastai leidžia. Antras variantas – tiesiog iškęsti. Kelionė nėra amžinai, ir po kelių valandų viskas baigsis. Trečias variantas – užsidėti ausines ir ignoruoti. Aš pats turėjau situaciją, kai šalia sėdėjo žmogus, kuris nuolat kalbėjo telefonu garsiai. Bandžiau mandagiai paprašyti, kad kalbėtų tyliau – jis supyko. Galiausiai tiesiog užsidėjau ausines. Kartais geriau nekonfrontuoti.

14. Ar autobuse yra rozetės telefonui įkrauti?

Naujesniuose autobusuose – taip. Senesniuose – ne. Ir net jei yra – ne visada veikia. Todėl visada rekomenduoju pasiimti išorinę bateriją (power bank). Tai pigus ir patikimas būdas išlaikyti telefoną įkrautą visą kelionę. Aš pats turiu dvi – vieną didelę (20 000 mAh) ir vieną mažą (5 000 mAh). Didelė skirta telefonui, maža – ausinėms. Ir dar – pasiimk įkroviklį su ilgu laidu. Kartais rozetė yra toli nuo sėdynės, ir trumpas laidas netinka.

15. Ką daryti, jei praradai bilietą?

Skambinti vežėjui. Dauguma vežėjų gali atsiųsti bilietą pakartotinai el. paštu. Jei bilietas buvo atspausdintas – gali būti sunkiau, bet ne beviltiška. Svarbu turėti užsakymo numerį arba bent jau datą, kada pirkai. Ir dar – jei bilietas buvo telefone, o telefonas sugedo – tą pačią problemą. Todėl visada rekomenduoju išsisaugoti bilietą ne tik telefone, bet ir el. pašte. Arba atsispausdinti. Taip, tai senamadiška, bet patikima.

Briuselis – kas laukia atvykus

16. Kur autobusas sustoja Briuselyje?

Dauguma autobusų sustoja Briuselio Šiaurinėje stotyje (Gare du Nord) arba Pietinėje stotyje (Gare du Midi). Mikroautobusai dažnai sustoja arčiau centro – kartais net prie pat Grand Place. Bet reikia tiksliai žinoti, kur tavo vežėjas stoja, nes Briuselis didelis, ir gali būti sunku rasti. Aš pirmą kartą atvažiavęs į Gare du Nord nežinojau, kur eiti. Stotis didelė, daug žmonių, daug ženklų. Užtrukau pusvalandį, kol radau metro stotį. Todėl rekomenduoju iš anksto pasižiūrėti žemėlapį.

17. Kaip nuvykti iš autobusų stoties į Briuselio centrą?

Metro, tramvajumi arba pėsčiomis. Iš Gare du Nord iki centro – apie 20 minučių pėsčiomis, arba 5 minutės metro. Metro bilietas kainuoja apie 2,50 euro. Tramvajus irgi patogus – ypač 3 ir 4 linijos, kurios važiuoja per centrą. Jei turi daug bagažo – geriau metro, nes tramvajuje gali būti sunku su lagaminais. O jei oras geras ir bagažo nedaug – eik pėsčiomis. Briuselio centras gražus, ir einant pamatai daugiau nei važiuojant.

18. Ar saugu Briuselio stotyse?

Stotys Briuselyje – kaip ir bet kurio didelio miesto stotys. Reikia būti atsargiam. Ypač Gare du Nord – ten kartais būna įtartinų asmenų. Svarbu nešiotis dokumentus ir pinigus saugioje vietoje, ne demonstruoti brangią techniką, ir nebūti per daug atsipalaidavusiam. Aš pats mačiau, kaip žmogui iš rankų išplėšė telefoną. Tai nutiko per kelias sekundes. Todėl – telefoną laikyk tvirtai, rankinę – prie kūno. Ir venk tamsių kampų, ypač naktį.

19. Ką pamatyti Briuselyje, jei turi tik kelias valandas?

Grand Place – tai pagrindinė aikštė, kuri yra UNESCO paveldo sąraše. Šalia – Manneken Pis (mažasis berniukas, kuris šlapinasi). Toliau – Karališkieji rūmai, Europos Parlamento pastatas, Atomium. Jei turi daugiau laiko – nueik į Belgijos karališkąjį dailės muziejų. O jei alkanas – belgiški vafliai, belgiškas šokoladas, belgiškas alus. Tai privaloma. Vienas mano draugas atvažiavo į Briuselį vienai dienai, ir visą dieną praleido valgydamas vaflius. Jis sakė, kad nesigaili.

20. Ar reikia mokėti prancūzų ar olandų kalbą Briuselyje?

Ne, bet padeda. Briuselis yra dvikalbis miestas – prancūzų ir olandų. Bet dauguma žmonių kalba angliškai, ypač turistinėse vietose. Jei moki prancūzų – puiku. Jei ne – angliškai viskas išsisprendžia. Lietuviškai vargu ar kas supras, bet tai nėra problema. Aš pats kalbu tik lietuviškai ir angliškai, ir niekada neturėjau problemų. Kartais netgi smagu – bandai kažką paaiškinti gestais, ir žmonės padeda. Briuseliečiai draugiški.

Grįžimas – kelionė atgal į Lietuvą

21. Kaip užsisakyti bilietą atgal iš Briuselio?

Taip pat kaip ir į priekį – internetu arba telefonu. Bet rekomenduoju užsisakyti iš anksto, ypač jei grįžti savaitgalį arba prieš šventes. Bilietai gali greitai išsekti. Ir dar – patikrink, kur autobusas išvyksta iš Briuselio. Kartais skirtingi vežėjai išvyksta iš skirtingų vietų. Vienas iš Gare du Nord, kitas – iš Gare du Midi, trečias – iš kažkur kitur. Jei nueisi ne ten – gali praleisti autobusą. Aš pats taip padariau – nuėjau į Gare du Nord, o autobusas išvyko iš Gare du Midi. Teko skubėti per pusę miesto.

22. Ar autobusai atgal važiuoja taip pat dažnai?

Taip, dažniausiai. Jei vežėjas važiuoja kasdien į Briuselį – tai kasdien važiuoja ir atgal. Bet laikai gali skirtis. Pavyzdžiui, į Briuselį išvyksta vakare, o atgal – ryte. Arba atvirkščiai. Todėl svarbu patikrinti tvarkaraštį prieš perkant bilietą. Ir dar – jei perki pirmyn-atgal bilietą iš karto – dažnai gauni nuolaidą. Ne didelę, bet vis tiek.

23. Ką daryti, jei susirgau Briuselyje ir negaliu grįžti?

Skambinti vežėjui ir pranešti. Dauguma leidžia pakeisti bilietą kitai dienai, ypač jei turi gydytojo pažymą. Bet jei liga rimta – gali tekti ieškoti kitų variantų. Briuselyje yra lietuvių bendruomenė, kuri gali padėti. Taip pat – Lietuvos ambasada Belgijoje. Jie gali patarti, padėti susisiekti su vežėju arba rasti kitą būdą grįžti. Svarbu ne panikuoti. Sveikata svarbiau nei bilietas.

24. Ar galima atgal vežtis daugiau daiktų nei atvažiuojant?

Paprastai taip pat – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis krepšys. Bet jei nusipirkai daug daiktų Briuselyje – gali būti, kad netilps. Todėl rekomenduoju palikti vietos lagamine arba pasiimti papildomą sulankstomą krepšį. Jis neužima vietos, bet prireikus – gali sutalpinti daug. Ir dar – jei vežiesi belgišką šokoladą ar alų – supakuok atsargiai. Šokoladas tirpsta, alus gali išsilieti. Vienas mano pažįstamas vežėsi alų ir viskas išsiliejo ant drabužių. Kvapas išliko kelias savaites.

Kelionės autobusu į Briuselį – tai ne tik būdas nuvykti iš taško A į tašką B. Tai patirtis, kurią prisiminsi. Kartais maloni, kartais ne. Bet visada – tikra. Svarbiausia – pasiruošti, būti lanksčiam, ir nebijoti paklausti. O jei kas nors ne taip – tiesiog giliai įkvėpk ir prisimink, kad kelionė anksčiau ar vėliau baigiasi.