Kelionė į Briuselį, pervežimas kiekvieną dieną

Žmonės dažnai klausia manęs, ar patogu keliauti į Briuselį mikroautobusu, kai yra tiek daug kitų variantų. Atsakymas paprastas – priklauso nuo to, ko jūs ieškote. Jei norite pigiausio varianto – galbūt pigių skrydžių bendrovė laimi. Jei norite greičiausio – lėktuvas visada greitesnis. Bet jei norite patogumo, lankstumo ir galimybės atsidurti tiesiai prie savo galutinio tikslo be jokių persėdimų – mikroautobusas yra stiprus variantas. Aš pervežimų versle dirbu ilgai, ir galiu pasakyti, kad Briuselis yra vienas populiariausių maršrutų iš Lietuvos. Žmonės važiuoja dirbti, studijuoti, aplankyti giminių arba tiesiog turistauti. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir pabandysiu atsakyti kuo aiškiau.

Pervežimas – kelionė į Briuselį kasdien

1. Ką reiškia „pervežimas kiekvieną dieną"?

Tai reiškia, kad vežėjas turi reguliarų grafiką ir mikroautobusai išvyksta kasdien arba beveik kasdien. Bet „kiekvieną dieną" nereiškia, kad kiekvieną dieną išvykstama tuo pačiu laiku iš tos pačios vietos. Grafikas gali skirtis – pirmadienį išvykimas iš Vilniaus, antradienį iš Kauno, trečiadienį vėl iš Vilniaus. Todėl, jei jums reikia konkrečios dienos, visada tiksliai pasiteiraukite. Ypač savaitgaliais – kai kurie vežėjai nevažiuoja sekmadieniais arba važiuoja rečiau. Vienas keleivis manęs klausė: „Ar tikrai kasdien?" Atsakiau: „Taip, bet ne visada taip, kaip jūs įsivaizduojate." Reikia tikslinti, ne spėlioti.

2. Kaip sužinoti, ar yra laisvų vietų?

Geriausias būdas – tiesiogiai susisiekti su vežėju. Paskambinkite arba parašykite žinutę ir paklauskite, ar yra vietų konkrečią dieną. Internete ne visada matysite realų laisvų vietų skaičių – kartais sistema rodo, kad vietų yra, bet jos jau užsakytos telefonu. Todėl tiesioginis kontaktas visada patikimiau. Jei vežėjas sako „vietų yra" – paprašykite patvirtinimo. Jei sako „reikia palaukti, patikrinsiu" – palaukite, bet neužmirškite sekti. Vieną kartą žmogus laukė atsakymo tris dienas, o tada sužinojo, kad vietų jau nebėra. Nebuvo labai linksma. Todėl, jei kelionė skubi – skambinkite, ne rašykite. Telefonu viskas greičiau.

3. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet rizikinga. Jei yra laisvų vietų – vežėjas paims. Bet jei mikroautobusas pilnas – ne. Ypač prieš šventes arba vasarą – tada vietos išperkamos likus savaitei ar net dviem. Todėl, jei kelionė svarbi – užsisakykite anksčiau. Bet kartais paskutinės minutės užsakymas pasiteisina – ypač ne sezono metu, kai keleivių mažai ir vežėjas nori užpildyti mikroautobusą. Vienas vežėjas man pasakojo, kad jis kartais skelbia „paskutinės minutės" nuolaidas socialiniuose tinkluose – 20–30 eurų pigiau, bet tik jei yra laisvų vietų. Verta sekti tokius skelbimus, bet ne visada pasiseks. Asmeniškai aš visada užsisaku bent savaitę prieš – taip ramiau.

4. Ką daryti, jei vežėjas atšaukia reisą?

Tai nutinka retai, bet nutinka – dėl techninių gedimų, mažo keleivių skaičiaus arba nenugalimos jėgos (force majeure). Jei vežėjas atšaukia reisą, jis privalo jums pranešti kuo greičiau ir pasiūlyti alternatyvą – kitą reisą, kitą dieną arba pinigų grąžinimą. Patikimi vežėjai tai daro be problemų. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog dingsta – neatsiliepia į skambučius, neatsako į žinutes. Tokiais atvejais reikalaukite pinigų grąžinimo raštu ir, jei reikia, kreipkitės į vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Aš mačiau abu variantus – ir vežėją, kuris atšaukė reisą ir pasiūlė nemokamą pervežimą kitą dieną, ir vežėją, kuris tiesiog paėmė pinigus ir nustojo atsakyti. Skirtumas – profesionalume ir požiūryje į klientą.

5. Ar pervežimas tinka vyresnio amžiaus žmonėms?

Taip, mikroautobusas yra tinkamas bet kokio amžiaus žmonėms. Bet vyresnio amžiaus keleiviams reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma – kelionė ilga, ir sėdėjimas vienoje pozicijoje gali sukelti nugaros arba kojų skausmą. Todėl rekomenduoju daryti tempimo pratimus per sustojimus. Antra – reikia turėti visus reikiamus vaistus su savimi, nes kelyje vaistinės ne visada pasiekiamos. Trečia – jei sunku įlipti į mikroautobusą, paprašykite vairuotojo pagalbos. Jie dažniausiai būna labai paslaugūs su vyresniais keleiviais. (Vieną kartą padėjau 82 metų močiutei įlipti – ji važiavo pas anūkus Briuselyje. Ji buvo tokia dėkinga, kad pasiūlė man savo keptų sausainių. Sausainiai buvo nuostabūs.) Svarbiausia – nebijoti prašyti pagalbos, kai reikia.

Praktika – pervežimas į Briuselį

6. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai vienas didelis lagaminas arba dvi vidutinės rankinės vienam keleiviui. Bet tai ne taisyklė, o rekomendacija – priklauso nuo mikroautobuso dydžio ir keleivių skaičiau. Jei mikroautobuse yra daug laisvos vietos, galite vežtis daugiau. Jei pilnas – gali tekti riboti. Todėl, jei vežate daugiau nei įprasta – pavyzdžiui, dėžes su daiktais, dviratį arba didelį muzikos instrumentą – būtinai praneškite iš anksto. Vieną kartą keleivis atsinešė didžiulį akordeoną dėkle, ir mes pusę valandos bandėme jį sutalpinti. Galiausiai tilpo, bet kitas keleivis turėjo laikyti savo lagaminą ant kelių. Ne idealu. Beje, rankinį bagažą – krepšį su dokumentais, užkandžiais, telefonu – visada imkite su savimi į saloną. Bagažo skyriuje gali būti šalta arba drėgna, ir jūsų dokumentams arba elektronikai tai nėra gerai.

7. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Daugumoje mikroautobusų – taip. Bet ne visuose, ypač senesniuose. Vasarą tai svarbu – be kondicionieriaus 20 valandų kelionė gali tapti tikru išbandymu. Todėl, jei keliaujate vasarą, būtinai paklauskite, ar mikroautobusas turi kondicionierių. Jei vežėjas sako „nežinau" arba „tikriausiai turi" – tai ne pats geriausias atsakymas. Reikia aiškaus „taip" arba „ne". Žiemą kondicionierius mažiau svarbus, bet šildymas – būtinas. Ir čia taip pat gali būti problemų su senesniais mikroautobusais. Aš pats važiavau mikroautobusu, kurio šildymas veikė tik pusę galios – žiemą, per Lenkiją, kai lauke minus 15. Visi sėdėjo susisukę į striukes. Nuo to laiko visada klausiu apie šildymą prieš užsisakydamas.

8. Ką valgyti kelionėje?

Lengvus užkandžius – sumuštinius, vaisius, riešutus, džiovintus vaisius. Venkite stipraus kvapo maisto – keptos žuvies, česnakų, fermentinio sūrio. Mažoje erdvėje viskas jaučiasi, o ne visiems patinka svetimų maisto kvapai. Vandens – bent pusantro litro, bet negerkite per daug iš karto, nes tualetas mikroautobuse yra retas dalykas. Kavos arba arbatos termose – puikiai, bet atsargiai su karštais gėrimais, kelyje gali išsilieti. (Mano patirtis – viena puodelis kavos ir duobėtas kelias Lenkijoje. Rezultatas – rudos dėmės ant kelnių ir likusi kelionė be kofeino.) Beje, degalinėse pakeliui galite nusipirkti šviežio maisto, bet ne visada jis būna geros kokybės. Vokietijos degalinėse maistas geresnis nei Lenkijos, bet ir brangesnis.

9. Ar galiu dirbti kelionės metu?

Galite, bet su apribojimais. Jei jūsų darbas reikalauja stabilaus interneto – tai gali būti problema. WiFi mikroautobuse ne visada veikia, o mobilus ryšys kartais dingsta, ypač kaimo vietovėse. Todėl jei planuojate dirbti – pasiruoškite darbus, kurie nereikalauja nuolatinio ryšio. Redaguokite dokumentus, rašykite laiškus (juos išsiųsite, kai bus internetas), analizuokite duomenis. Bet neplanuokite vaizdo konferencijų arba skambučių – fone bus girdėti kelio triukšmas, kitų keleivių balsai, ir tai atrodys ne profesionaliai. Vienas mano pažįstamas verslininkas visada naudoja kelionės laiką skaitydamas – sako, kad mikroautobuse perskaito daugiau knygų nei namie. Gal dėl to, kad nėra kitų pagundų – tik knyga ir kelias.

10. Kaip elgtis su kitais keleiviais?

Paprastai – būkite mandagus ir atidus. Nekalbėkite garsiai telefonu, ypač naktį, kai kiti miega. Neklausykite muzikos be ausinių. Nevalgykite stipraus kvapo maisto. Nesikiškite į kitų keleivių asmeninę erdvę. Tai paprastos taisyklės, bet stebėtinai dažnai pamirštamos. Aš mačiau keleivį, kuris kalbėjo telefonu valandą iš eilės, garsiai, apie savo problemas darbe. Visi kiti mikroautobuse žinojo jo gyvenimo istoriją, nors niekas neklausė. Ir dar vienas dalykas – jei jūsų kaimynas nori miegoti, bet jūs norite skaityti, naudokite mažą šviesą arba telefono ekraną su mažu ryškumu. Bendro gyvenimo taisyklės mikroautobuse yra panašios į bendro gyvenimo taisyklės bet kurioje mažoje erdvėje – pagarbą kitam ir sveiką protą.

Kainos – pervežimas į Briuselį

11. Kiek kainuoja vienas kelias?

Maždaug 80–150 eurų, priklausomai nuo sezono, vežėjo ir išvykimo miesto. Iš Vilniaus – šiek tiek brangiau nei iš Kauno, nes atstumas didesnis. Iš Klaipėdos – dar brangiau, nes maršrutas ilgesnis. Bet skirtumas paprastai nedidelis – 10–20 eurų. Vasarą ir prieš šventes kainos gali pakilti iki 160–180 eurų. Žiemą – kristi iki 70–90 eurų. Todėl, jei lankstūs savo datose, rinkitės ne sezoną. Beje, kai kurie vežėjai siūlo „early bird" nuolaidas – jei užsisakote mėnesį prieš, galite gauti 10–15 procentų nuolaidą. Verta pasiteirauti. Asmeniškai manau, kad 100 eurų už vieną pusę – protinga kaina. Brangiau – tik jei labai reikia konkrečios dienos arba patogesnio laiko.

12. Ar bilietas pirmyn ir atgal pigiau?

Paprastai – taip. Jei perkate abi puses iš karto, vežėjas dažnai duoda 10–20 procentų nuolaidą. Tai logiška – vežėjui patogu, kai žmogus grįžta su tuo pačiu vežėju, nes jis gali planuoti vietų užimtumą. Bet ne visada – kartais atskiri bilietai gali būti pigiau, ypač jei vieną pusę perkate pigių bilietų akcijos metu, o kitą – ne. Todėl prieš perkant paskaičiuokite abu variantus. Ir dar vienas dalykas – grįžimo bilietas dažnai būna lankstesnis, jei perkate iš karto. Vienas keleivis nusipirko bilietą pirmyn ir atgal, bet tada jam reikėjo pakeisti grįžimo datą. Vežėjas leido tai padaryti nemokamai, nes bilietas buvo „lankstusis". Tai ne visada taip – kartais už datą keitimą reikia mokėti – bet verta paklausti prieš perkant.

13. Kokie papildomi mokesčiai gali būti?

Paprastai jokių – bilieto kaina turėtų būti galutinė. Bet kartais pasitaiko papildomų mokesčių – už didelį bagažą, už augintinį, už vietos rezervaciją priekyje arba už vėlyvą užsakymą. Todėl prieš perkant klauskite, ar kaina galutinė. Jei vežėjas sako „taip, 100 eurų" – paprašykite patvirtinimo raštu. Vieną kartą žmogus sumokėjo 100 eurų, o atvykęs išgirdo, kad reikia sumokėti dar 20 eurų už „rezervacijos mokestį". Jis buvo pasipiktinęs, bet vežėjas sakė, kad tai „buvo aišku svetainėje". Ne visada aišku – todėl klauskite. (Asmeniškai aš manau, kad paslėpti mokesčiai yra blogiausia, ką vežėjas gali padaryti. Geriau pasakyti aiškiai – kaina 120 eurų, viskas įskaičiuota – nei žaisti su papildomais mokesčiais.)

14. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, dauguma vežėjų gali išrašyti sąskaitą faktūrą, jei jos prašote. Tai svarbu tiems, kurie keliauja darbo reikalais ir nori kompensuoti išlaidas. Bet ne visi vežėjai tai daro automatiškai – dažnai reikia paprašyti iš anksto. Todėl, jei jums reikia sąskaitos, praneškite prieš užsakant. Ir nurodykite įmonės duomenis – pavadinimą, kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą. Be šių duomenų vežėjas negali išrašyti sąskaitos. Vienas mano klientas visada prašo sąskaitos, nes jo įmonė kompensuoja kelionės išlaidas. Jis sako, kad kai kurie vežėjai išrašo sąskaitą per penkias minutes, o kitiems užtrunka savaitė. Todėl, jei skubate su ataskaitomis – prašykite sąskaitos iš karto po kelionės.

Maršrutas – kelionė į Briuselį pervežimas

15. Per kurias šalis važiuoja mikroautobusas?

Paprastai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Liuksemburgą, ir galiausiai Belgiją. Visos šios šalys yra Šengeno zonoje, todėl pasienio kontrolės praktiškai nėra. Bet tai nereiškia, kad dokumentų nereikia – jūs vis tiek privalote turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Olandijos variantas dažnai būna greitesnis, bet kartais Amsterdamo aplinkkelyje būna spūsčių. Liuksemburgo variantas – gražesnis kraštovaizdis, bet kai kurie keliai siauresni. Vežėjai paprastai pasirenka optimaliausią maršrutą pagal eismo sąlygas. Svarbu suprasti, kad maršrutas gali keistis net kelionės metu – jei viename kelyje avarija arba remontas, vairuotojas gali pasukti kitu keliu. Tai normalu, ir tai neturėtų jūsų neraminti.

16. Kiek kilometrų nuo Lietuvos iki Briuselio?

Maždaug 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Iš Vilniaus – apie 1800 km, iš Kauno – apie 1700 km, iš Klaipėdos – apie 1900 km. Tai ilgas kelias, bet ne ilgesnis nei, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Barseloną arba Romą. Mikroautobusu tai užima apie 18–22 valandas, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Palyginimui – automobiliu tas pats atstumas užima panašų laiką, bet tada jūs turite vairuoti patys. O mikroautobuse – sėdite, miegate, skaitote, ir niekas jūsų nevairuoja. Mano nuomone, tai didelis pranašumas. Vienas draugas visada sako: „Geriau 20 valandų sėdėti, nei 20 valandų vairuoti." Aš sutinku.

17. Ar mikroautobusas sustoja Lenkijoje?

Taip, beveik visada. Lenkija yra ilgiausia tranzitinė atkarpa, ir sustojimai būtini – tiek dėl vairuotojų poilsio, tiek dėl keleivių poreikių. Dažniausiai sustojama Varšuvoje arba netoli jos – degalinėje arba greito maisto restorane. Tai vienas pagrindinių sustojimų – 20–30 minučių, pakankamai nueiti į tualetą, nusipirkti kavos arba užkąsti. Bet sustojimų gali būti ir daugiau – Poznanėje, Vroclave, arba tiesiog kažkur pakelėje. Priklauso nuo maršruto ir vairuotojo. Svarbu – nebūkite paskutinis, kuris grįžta į mikroautobusą po sustojimo. Vairuotojas gali palaukti kelias minutes, bet ne pusvalandį. Aš mačiau, kaip keleivis dingo 40 minučių, nes nuėjo į parduotuvę ir užmiršo laiką. Mikroautobusas išvažiavo be jo. Žmogus turėjo ieškoti alternatyvaus transporto – brangu ir nemalonu.

18. Kiek laiko trunka kelionė per Vokietiją?

Maždaug 6–8 valandas, priklausomai nuo to, kur įvažiuojate ir kur išvažiuojate. Vokietija – plati šalis, ir kelionė per ją trunka. Bet Vokietijos keliai geri, greitkeliai nemokami (automobiliams), ir eismas paprastai sklandus. Išimtis – aplink didžiuosius miestus: Berlyną, Hanoverį, Kelną. Ten spūsčių gali būti, ypač penktadieniais ir pirmadieniais. Todėl, jei mikroautobusas važiuoja per šiuos miestus piko metu, kelionė gali pailgėti valanda ar dvi. Bet tai ne kasdienė problema. Vairuotojai paprastai žino, kaip išvengti spūsčių – važiuoja aplinkkeliais arba keičia maršrutą. Mano patirtis rodo, kad kelionė per Vokietiją paprastai būna pati sklandžiausia maršruto dalis. Keliai platūs, ženklai aiškūs, ir degalinės kas 50–100 kilometrų.

Informacija – Briuselio pervežimas

19. Kur Briuselyje mikroautobusas išlaipina keleivius?

Tai priklauso nuo vežėjo. Dažniausios vietos – aplink Gare du Midi (Pietų stotis), Gare Centrale arba tiesiog kažkur centre, kur patogu sustoti. Bet kiekvienas vežėjas turi savo „tradicišką" vietą, ir ji gali skirtis. Todėl visada pasitikslinkite tikslų adresą arba orientyrą prieš kelionę. Jei vežėjas sako „prie stoties" – klauskite kurios, nes Briuselyje yra kelios stotys. (Vieną kartą keleivis laukė prie Gare du Nord, o mikroautobusas stojo prie Gare du Midi. Skirtumas – 3 kilometrai ir 20 minučių metro. Žmogus buvo nepatenkintas, bet tai buvo jo klaida – jis neklausė, kuri stotis.) Beje, kai kurie vežėjai gali išlaipinti tiesiai prie jūsų viešbučio ar adreso, bet tai paprastai kainuoja papildomai.

20. Ar yra galimybė gauti pervežimą iš Briuselio atgal?

Taip, dauguma vežėjų veža ir pirmyn, ir atgal. Grįžimo reisai vyksta taip pat reguliariai – kasdien arba beveik kasdien. Bet grįžimo laikas gali skirtis nuo išvykimo laiko. Pavyzdžiui, į Briuselį išvykstama 20 val., o atgal – 22 val. Todėl, jei planuojate grįžimą, pasitikrinkite grafiką atskirai. Ir dar – grįžimo bilietą geriau užsisakyti kartu su išvykimo, kad turėtumėte garantuotą vietą. Ypač sekmadieniais – tada grįžtančiųjų daugiau, nes žmonės nori būti namuose pirmadienio rytą. Vienas keleivis grįžimo bilieto neužsisakė iš anksto ir tada dvi dienas ieškojo laisvos vietos. Galiausiai rado, bet prarado laiko ir nervų.

21. Ar galima užsisakyti pervežimą iš kitų Belgijos miestų?

Kai kurie vežėjai veža ne tik į Briuselį, bet ir į kitus Belgijos miestus – Antverpeną, Gentą, Liugę, Briugę. Bet tai ne visada tiesioginis reisas – kartais mikroautobusas veža į Briuselį, o tada atskirai į kitą miestą. Tai gali užtrukti papildomą valandą ar dvi. Todėl, jei jūsų galutinis tikslas ne Briuselis, o kitas miestas, pasitikrinkite, ar vežėjas veža tiesiai, ar reikia persėsti. Beje, Belgija maža šalis – atstumas nuo Briuselio iki Antverpeno – maždaug 50 kilometrų, iki Liugės – 100 kilometrų. Todėl net jei mikroautobusas veža tik iki Briuselio, iš ten lengvai pasieksite bet kurį kitą miestą traukiniu arba vietiniu transportu.

22. Ką daryti, jei atvykstu į Briuselį naktį?

Briuselis naktį nėra pavojingas miestas, bet atsargumas nepakenkia. Jei atvykstate vidury nakties – pasirūpinkite, kad turėtumėte kur eiti. Viešbutis, hostis arba draugų namai – svarbu, kad vieta būtų užsakyta ir kad žinotumėte, kaip ten nuvykti. Naktinis transportas Briuselyje ribotas – metro neveikia, autobusai retai. Todėl gali tekti naudotis taksi arba Uber. Taksi nuo stoties iki centro kainuoja apie 10–15 eurų, priklausomai nuo atstumo. (Vieną kartą keleivis atvyko 3 valandą naktį be viešbučio rezervacijos ir praleido keturias valandas stotyje, kol atsidarė hostis. Nemalonu, ypač su lagaminais.) Todėl – visada turėkite planą, net jei atvykstate naktį.

Išvada

Pervežimas mikroautobusu į Briuselį – patogus ir patikimas būdas pasiekti Belgijos sostinę. Reisai vyksta kasdien, kainos protingos, o kelionė nors ir ilga, bet komfortiška. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto: užsisakyti bilietą, pasitikrinti grafiką, pasiimti reikiamus daiktus. Ir nepamirškite – kelionė yra proceso dalis. Mikroautobuse galima miegoti, skaityti, bendrauti su kitais keleiviais. O Briuselyje jūsų laukia belgiškas alus, vafliai ir šokoladas. Geros kelionės.