Kelias Briuselis Lietuva

Kelias iš Briuselio į Lietuvą – tai beveik 2000 kilometrų per tris šalis: Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Ilgas kelias, bet ne neįveikiamas. Tūkstančiai lietuvių jį įveikia kas savaitę – vieni lėktuvu, kiti automobiliu, treti mikroautobusu. Mes specializuojamės pastarajame – vežame keleivius ir siuntas maršrutu Briuselis–Lietuva reguliariai. Žinome kiekvieną posūkį, kiekvieną degalinę, kiekvieną eismo spūsčių tašką. Ir žinome, kad kelias – tai ne tik atstumas. Tai patirtis: valandos sėdint, sustojimai pakelės kavinėse, pokalbiai su nepažįstamaisiais, kurie tampa pažįstamais po 20 valandų kartu. Kelias yra kelionė – skamba banaliai, bet tai tiesa.

Maršrutas – kelias iš Briuselio į Lietuvą

1. Koks tikslus maršrutas iš Briuselio į Lietuvą?

Iš Briuselio važiuojame į šiaurės rytus – per Liudžą (Liège) į Vokietiją. Tada Achenas, Kelnas, Dortmundas, Hanoveris, Berlynas. Iš Berlyno – į rytus, link Lenkijos: Poznanė, Varšuva, o iš Varšuvos – į Lietuvą per Suvalkus arba Augustavą. Visa kelionė – apie 1700–1900 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia atvykti. Jei į Vilnių – trumpiau, jei į Klaipėdą – ilgiau. Šis maršrutas yra nusistovėjęs – važiuojame juo jau daug metų, ir žinome, kur geriau nesustoti, kur eilės, kur keliai prasti. Patirtis yra geriausias GPS.

2. Kiek laiko trunka kelias?

18–24 valandos. Žinau, kad tai platus intervalas, bet kelyje visko nutinka. Idealiomis sąlygomis – be spūsčių, be incidentų – 18 valandų. Bet idealios sąlygos retos. Dažniausiai – 20–22 valandos. Pridėkite sustojimus – dar 2–3 valandas. Taigi – apie parą. Vienas keleivis man pasakojo, kad su kita įmone važiavo 28 valandas – dėl eismo spūsčių prie Kelno ir remonto darbų Lenkijoje. Su mumis taip ilgai nebūna – mes žinome, kur sukti, kad išvengtume spūsčių. Bet garantuoti negali niekas – kelias yra nenuspėjamas.

3. Kokiais keliais važiuojate?

Daugiausia autostradomis – greitkeliai Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje yra geros kokybės. Vokietijoje – Autobahn, kur greičio limito nėra (arba jis labai aukštas), bet mes laikomės saugaus greičio. Lenkijoje – autostrados A2, A1, geros kokybės. Lietuvoje – A1, A5, priklausomai nuo krypties. Mažesniais keliais važiuojame tik jei reikia paimti keleivius iš mažesnių miestų. Vienas keleivis klausė: „Ar važiuojate per kaimus?“ Ne, jei nereikia. Autostrada greičiau, saugiau, ir mažiau streso vairuotojams.

4. Ar yra alternatyvūs maršrutai?

Yra, bet jie ilgesni. Vienas alternatyvus kelias – per Olandiją ir Šiaurės Vokietiją. Kitas – per Čekiją ir Slovakiją, bet tai jau labai ilgas kelias. Mes naudojame alternatyvius maršrutus tik tada, kai pagrindinis yra užblokuotas – pavyzdžiui, dėl avarijos ar remonto. Pernai vasarą, kai Lenkijoje buvo didelis eismo įvykis prie Lodzės, teko sukti per Katovices – pridėjo dvi valandas. Bet tokie atvejai reti. Pagrindinis maršrutas yra patikrintas ir efektyvus.

5. Ar važiuojate per naktį?

Taip, dažniausiai kelionė prasideda vakare arba ryte, ir dalis kelio tenka nakčiai. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, keliai tuštesni. Bet ir trūkumų – tamsiau, vairuotojams sunkiau. Mes užtikriname, kad vairuotojai būtų pailsėję prieš naktinį važiavimą, ir laikomės poilsio režimo. Keleiviams naktis mikroautobuse – dažniausiai miego metas. Užtemdomos šviesos, ramu, ir dauguma užmiega. Vienas keleivis sakė, kad naktinė kelionė yra geriau nei dieninė – „kaip nemokamas viešbutis ant ratų“. Juokinga, bet tiesa.

Sustojimai – kelias Briuselis Lietuva

6. Kiek sustojimų darote pakeliui?

4–6 sustojimus per visą kelionę. Kas 3–4 valandas – poilsis, tualetas, kava, kojų pramankštinimas. Pirmas sustojimas – Belgijoje arba Vokietijos pasienyje. Tada – Kelnas arba Dortmundas. Po to – Berlyno apylinkėse. Tada – Poznanė arba Varšuva. Ir paskutinis – prieš pat Lietuvą. Kiekvienas sustojimas trunka 15–25 minutes. Kartais ilgiau, jei grupė nori pavalgyti. Vienas keleivis skundėsi, kad sustojimų per daug – „galima važiuoti ilgiau be pertraukos“. Galima, bet nemalonu. Ir pavojinga – pavargęs vairuotojas yra rizika visiems.

7. Kur sustojate Vokietijoje?

Paprastai – degalinėse prie autostrados. Aral, Shell, Total – visi tinkami. Kelnas, Dortmundas, Hanoveris, Berlynas – šiuose miestuose ar jų prieigose sustojame dažniausiai. Degalinėse Vokietijoje yra viskas – tualetai, kavinės, parduotuvės. Ir kainos – ne pačios mažiausios, bet priimtinos. Vienas keleivis iš Lietuvos pirmą kartą pamatė vokiškas degalinių kainas ir nustebo – „kava 3 eurai?“ Taip, Vokietijoje brangiau nei Lietuvoje. Bet tai kelionės dalis – kartais reikia mokėti už patogumą.

8. Ar sustojate Lenkijoje pavalgyti?

Taip, dažniausiai Varšuvoje ar Poznanėje. Lenkijoje kavinės pigesnės nei Vokietijoje, ir maistas geras – barščiai, koldūnai, cepelinai (na, ne visai cepelinai, bet panašūs). Vienas mūsų vairuotojų turi mėgstamą kavinę prie Poznanės – jis visada ten sustoja, ir keleiviams patinka. Bet ne visada turime laiko ilgiems pietums – kartais sustojame tik 15 minučių, greitai kava ir pirmyn. Priklauso nuo grafiko ir nuo to, ar vėluojame. Jei laiku – galime ilgiau pailsėti. Jei vėluojame – greitesnis sustojimas.

9. Ar galima prašyti papildomo sustojimo?

Galima, bet ne visada galime tai padaryti. Jei visi keleiviai sutinka – jokių problemų. Jei tik vienas žmogus prašo, o kiti skuba – sudėtingiau. Bet stengiamės. Ypač jei reikalas svarbus – pavyzdžiui, vaistinė ar tualetas. Vienas vyresnis keleivis prašė sustoti vaistinėje – pamiršo vaistus namie. Sustojome, palaukėme 10 minučių. Jokių problemų. Svarbu pasakyti vairuotojui iš anksto, o ne 5 minutės prieš norimą vietą. „Reikia čia sustoti“ – per vėlu, ypač autostradoje.

10. Kiek trunka sustojimas?

15–25 minutės. Pakankamai ilgai, kad nueitumėte į tualetą, nusipirktumėte kavos, prasimankštintumėte. Bet ne per ilgai, kad kelionė nesitęstų amžinai. Kartais keleiviai užsimiršta parduotuvėje – perka suvenyrus, maistą, ir pamiršta, kad mikroautobusas laukia. Vairuotojas skambina – „mes jau važiuojam?“ Ne, bet greitai važiuosime. Todėl prašome – būkite laiku. Mes laukiame, bet ne amžinai. Ypač jei kiti keleiviai skuba.

Eismas – kelias iš Briuselio į Lietuvą

11. Kur dažniausiai būna spūstys?

Vokietijoje – aplink Kelną, Dortmundą, Berlyną. Ypač penktadieniais ir sekmadieniais, kai vokiečiai keliauja. Lenkijoje – prie Varšuvos, ypač rytinio ir vakarinio piko metu. Belgijoje – Briuselio aplinkkelyje, bet tai tik kelios minutės. Pats blogiausias taškas – Kelno aplinkkelis. Ten spūstys gali pridėti 1–2 valandas. Mes stengiamės važiuoti pro Kelną ne piko metu – anksti ryte arba vėlai vakare. Bet kartais nepavyksta. Vieną kartą prie Kelno stovėjome 3 valandas – visi mikroautobuse jau nervinosi, bet ką padarysi – kelyje esi ne vienas.

12. Ar važiuojate per Vokietiją be greičio limito?

Vokietijoje yra atkarpų be greičio limito, bet mes laikomės saugaus greičio – 120–130 km/h. Mikroautobusas nėra sportinis automobilis, ir didesnis greitis reiškia didesnes degalų sąnaudas bei pavojų. Mūsų tikslas yra saugiai pristatyti keleivius, o ne lenktyniauti. Vienas keleivis klausė: „Kodėl nevažiuojate 200?“ Todėl, kad mikroautobusas nėra tam pritaikytas, ir mes ne lenktynininkai. Saugumas yra svarbiau nei greitis. Visada.

13. Ką daryti, jei kelyje spūstis?

Palaukti. Arba ieškoti alternatyvaus kelio – jei GPS rodo, kad galima sukti. Mes turime navigaciją, kuri realiu laiku rodo eismo situaciją, ir kartais keičiame maršrutą, kad išvengtume spūsčių. Bet ne visada pavyksta – ypač jei spūstis atsiranda netikėtai. Tada tiesiog laukiame. Keleiviams siūlome kavos, užkandžių, ir kantrybės. Vienas keleivis per spūstį prie Berlyno pradėjo nervintis ir pykti – suprantu, bet ką padaryti? Nuo pykčio spūstis nepraeina greičiau. Geriau atsipūsti ir palaukti.

14. Ar žiemą kelias sunkesnis?

Taip, žiemą kelias iš Briuselio į Lietuvą gali būti sudėtingesnis. Lenkijoje ir Lietuvoje – sniegas, ledas, blogas matomumas. Vokietijoje – rečiau, bet pasitaiko. Mes žiemą važiuojame atsargiau, lėčiau, ir su tinkamomis padangomis – žieminėmis, ne „visasezonėmis“. Mikroautobusai paruošti žiemai – šildymas veikia, langai neaprasoja. Bet kelionė gali užtrukti ilgiau – vietoj 20 valandų, 24 ar net daugiau. Pernai žiemą vienas reisas užtruko 28 valandas – sniegas Lenkijoje, keliai uždaryti. Nemalonu, bet saugiai pasiekėme tikslą.

15. Ar vasarą kelias lengvesnis?

Daugeliu atžvilgių – taip. Keliai sausi, matomumas geras, dienos ilgos. Bet vasarą daugiau eismo – atostogautojai, turistai, sunkvežimiai. Ypač liepą ir rugpjūtį – Vokietijos ir Lenkijos autostrados būna apkrautos. Ir karščiai – mikroautobuse karšta, net su kondicionieriumi. Vienas keleivis sakė, kad vasarą mikroautobuse kaip saunoje – perdėjo, bet suprantu, ką turėjo omeny. Mes stengiamės išlaikyti vėsą, bet kai lauke +35, viduje bus +25, ne +18. Tai fizika, ne mūsų kaltė.

Praktiniai patarimai – kelias Briuselis Lietuva

16. Ką pasiimti į ilgą kelionę?

Patogius drabužius, pagalvėlę kaklui, užkandžių, vandens, ausines, knygą ar planšetę. Telefoną su pakrovėju – mikroautobuse yra USB lizdai. Jei vartojate vaistus – pasiimkite. Šiltą megztinį – net vasarą, nes mikroautobuse gali būti vėsu dėl kondicionieriaus. Vienas keleivis vasarą atėjo su šortais ir marškinėliais – mikroautobuse kondicionierius veikė stipriai, ir jis sušalo. Paprašė antklodės – mes turime vieną dvi atsargines, bet ne visiems. Todėl – megztinis arba lengva striukė visada praverčia.

17. Ar galima vežtis maisto?

Žinoma, ir rekomenduoju. Ilga kelionė be maisto – ne pats maloniausias dalykas. Sumuštiniai, vaisiai, riešutai, sausainiai – tinka. Karštą maistą – sudėtingiau, nes mikroautobuse nėra mikrobangų. Bet šalti sumuštiniai – geriausias pasirinkimas. Gėrimai – vanduo, sultys, kava termose. Alkoholio – mes nedraudžiame, bet prašome saiko. Girtas keleivis mikroautobuse – tai ne tai, ko nori kiti. Vienas keleivis atsinešė alaus dėžę – „keliai ilgi, reikia prasiblaškyti“. Vairuotojas paprašė palikti bagaže. Protingas sprendimas.

18. Kaip išgyventi 20 valandų mikroautobuse?

Paprastai – miegokite, skaitykite, žiūrėkite filmus, kalbėkitės su kitais keleiviais. Arba tiesiog žiūrėkite pro langą – vaizdai keičiasi, ir tai gali būti net įdomu. Vienas keleivis visą kelią fotografavo – Belgijos peizažus, Vokietijos miestus, Lenkijos laukus. Sakė, kad tai geriausias būdas praleisti laiką. Kitas – miegojo 15 valandų iš 20. Kiekvienas turi savo būdą. Svarbiausia – nesitikėti, kad kelionė praeis greitai. Priimkite tai kaip laiką sau – be darbo, be skubėjimo, be telefono skambučių (na, beveik).

19. Ar kelionės metu veikia telefonas?

Taip, bet priklauso nuo jūsų tarifų plano. Europos Sąjungoje roamingas nemokamas, tai Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje galite naudotis telefonu be papildomų mokesčių. Bet signalas ne visada stabilus – ypač Lenkijos kaimo vietovėse ar Vokietijos miškuose. Wi-Fi mikroautobuse veikia dažniausiai, bet ne visada. Jei jums reikia būti pasiekiamam – turėkite mobilųjį duomenų paketą. Vienas verslininkas turėjo svarbų skambutį – Wi-Fi neveikė, o mobilusis duomenys baigėsi. Teko naudotis kito keleivio telefonu. Nemalonu, bet išsisprendė.

20. Ar galima išlipti anksčiau nei Briuselyje?

Taip, jei maršrutas eina pro jūsų miestą. Pavyzdžiui, jei norite išlipti Liudže (Liège), Aachene ar Berlyne – prašome. Svarbu pranešti iš anksto, kad vairuotojas žinotų. Bet negalime keisti maršruto dėl vieno žmogaus – jei norite išlipti kažkur, kur nevažiuojame, reikės derinti individualiai. Vienas keleivis norėjo išlipti mažame Vokietijos miestelyje, kuris buvo 50 km nuo autostrados – pasakėme, kad tai neįmanoma įprastu reisu, bet galime suorganizuoti atskirą pervežimą už papildomą mokestį. Jis sutiko, ir viskas pavyko.

Siuntos – kelias iš Briuselio į Lietuvą

21. Kaip siųsti siuntą iš Briuselio į Lietuvą?

Paprastai – susisiekite su mumis, pasakykite, ką norite siųsti, iš kur ir į kur. Mes pasakysime, kada bus kitas reisas, ir kur galite atvežti siuntą. Arba mes paimame iš jūsų adreso – jei esate Briuselyje ar aplinkiniuose miestuose. Siunta turi būti supakuota, su etikete – gavėjo vardas, adresas Lietuvoje, telefono numeris. Žmonės siunčia viską – nuo dokumentų iki baldų. Vienas žmogus siuntė net pianiną – bet tai jau specialus pervežimas, ne mikroautobusu. Mikroautobuse telpa standartinės siuntos – dėžės, lagaminai, maišai.

22. Ką populiaru siųsti iš Briuselio?

Belgišką šokoladą – tai numeris vienas. Žmonės siunčia dėžes su šokoladu savo artimiesiems Lietuvoje. Taip pat – drabužius, batus, elektroniką. Kartais – vaistus, kurie Lietuvoje brangesni arba sunkiau gaunami. Belgijoje gyvenantys lietuviai siunčia ir dovanas – Kalėdoms, gimtadieniams. Viena mama iš Briuselio siunčia savo mamai į Lietuvą belgiškus vafliai – kiekvieną mėnesį, be pertraukos. Ji sako: „Mama pasiilgsta belgiško skonio“. O mama atsiunčia lietuvišką duoną atgal. Gražus mainai.

23. Kiek kainuoja siuntos siuntimas iš Briuselio?

Priklauso nuo svorio ir dydžio. Maža siunta – iki 5 kg – viena kaina, vidutinė – iki 20 kg – kita, didelė – dar kita. Pigiau nei tarptautiniai kurjeriai – tai tikrai. Ir greičiau – siunta išvyksta vakare ir ryte jau Lietuvoje. Bet jei siunčiate kažką labai skubaus – geriau rinktis kurjerį su garantuotu pristatymo laiku. Mūsų pristatymas – greitas, bet ne garantuotas iki valandos. Paprastai – per parą. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Priklauso nuo kelių sąlygų.

24. Ar siuntos yra draustos?

Taip, iki tam tikros sumos. Standartinis draudimas – iki 500 eurų. Brangesniems daiktams – galima papildomas draudimas. Vienas žmogus siuntė brangų laikrodį iš Briuselio – apsidraudė. Gera mintis, nes siunta vėlavo dvi dienas (dėl eismo problemų Lenkijoje), ir žmogus nervinosi. Bet siunta saugiai pasiekė Lietuvą, ir draudimas nebuvo reikalingas.