Keleivių vežimas iš Vilniaus į Briuselį

Vilnius–Briuselis – vienas populiariausių maršrutų tarp Lietuvos ir Belgijos. Žmonės važiuoja dirbti, studijuoti, lankyti giminių arba tiesiog turistauti. Atstumas nemažas – apie 1700 kilometrų – bet mikroautobusais ir autobusais ši kelionė jau seniai įprasta. Yra ir skrydžių, bet ne visi gali sau leisti lėktuvo bilietą, ypač jei reikia vežtis daug bagažo. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie keleivių vežimą iš Vilniaus į Briuselį – nuo kainų iki praktinių patarimų. Rašau remdamasis tuo, ką žinau ir ką girdžiu iš žmonių.

Kainos – keleivių vežimas Vilnius Briuselis

1. Kiek kainuoja bilietas iš Vilniaus į Briuselį?

Kainos svyruoja nuo 75 iki 140 eurų, priklausomai nuo vežėjo, sezono ir to, kiek iš anksto perki. Vasarą ir prieš Kalėdas – brangiau. Žiemą, ypač sausį-vasarį, galima rasti pigesnių variantų. Kai kurie vežėjai siūlo akcijas – pavyzdžiui, „pirmiems penkiems keleiviams – 20 eurų nuolaida". Bet tokių akcijų reikia gaudyti. Aš asmeniškai rekomenduoju palyginti bent tris vežėjus prieš perkant. Skirtumas gali būti 30-40 eurų, o tai jau nemažai.

2. Ar yra lojalumo programos ar nuolaidos dažniems keleiviams?

Kai kurie vežėjai turi – pavyzdžiui, penkta kelionė nemokama arba nuolaida grįžtamajam bilietui. Bet tai ne visi. Mažesni vežėjai retai siūlo tokias programas, nes jų klientai dažniausiai važiuoja nereguliariai. Didieji vežėjai, kurie turi daug maršrutų, labiau linkę daryti lojalumo programas. Jei važinėji dažnai – paklausk. Vienas žmogus, kuris važinėja kas mėnesį iš Vilniaus į Briuselį, man sakė, kad jis susitarė su vežėju dėl fiksuotos kainos – 85 eurai visada, nepriklausomai nuo sezono. Tai geras sandoris, bet reikia užmegzti ryšį.

3. Kada pigiausia važiuoti?

Sausis, vasaris, lapkritis – tai mažiausiai populiarūs mėnesiai. Tada vežėjai turi mažiau keleivių ir yra labiau linkę mažinti kainas. Savaitės vidurys – antradienis, trečiadienis – taip pat paprastai pigiau nei savaitgaliai. Penktadienio vakaro reisai brangiausi, nes visi nori išvažiuoti prieš savaitgalį. Jei gali planuoti kelionę ne populiariausiu metu – sutaupysi. Bet suprantu, kad ne visada galima rinktis – darbas, mokslai, šeima diktuoja savo sąlygas.

4. Ar galima mokėti mikroautobuse, ar reikia pirkti iš anksto?

Dauguma vežėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo – pavedimu, per sistemą arba grynaisiais paimant iš namų. Retai kas leidžia mokėti mikroautobuse, nes tai rizikinga – kas bus, jei keleivis neturi pinigų? Bet yra išimčių. Kai kurie maži vežėjai, ypač kurie veža „nuo durų iki durų", priima mokėjimą vietoje. Bet tada reikia turėti tikslų pinigų sumą – grąžos dažniausiai nėra. Vienas žmogus bandė mokėti 100 eurų banknote už 85 eurų bilietą, ir vairuotojas neturėjo grąžos. Buvo nepatogu.

5. Ką daryti, jei neturiu banko kortelės?

Tai problema, bet ne neįveikiama. Kai kurie vežėjai priima grynaisiais – tiesiog reikia susitarti. Galima ir per pažįstamus pervesti – paprašai, kad kas nors sumokėtų už tave, o tu atiduodi grynaisiais. Trečias variantas – išankstinis mokėjimas per „Paysera" arba panašią sistemą, kur galima įnešti grynais. Nėra idealu, bet įmanoma. Svarbiausia – ne palikti viską paskutinei dienai.

Patogumai – mikroautobusai Vilnius Briuselis

6. Koks mikroautobusas važiuoja iš Vilniaus į Briuselį?

Dažniausiai tai devyniolikos vietų Mercedes Sprinter arba Ford Transit. Kai kurie vežėjai turi naujesnius modelius su geresne garso izoliacija, patogesnėmis sėdynėmis ir USB įkrovikliais. Bet ne visi. Senesni mikroautobusai taip pat važiuoja, ir ten komfortas kitoks – sėdynės kietesnės, triukšmo daugiau, vaizdas pro langą ne toks gražus dėl senesnių stiklų. Prieš pirkdamas bilietą, paklausk, kokiu mikroautobusu bus važiuojama. Jei vežėjas neatsako arba sako „kažkuriuo" – tai ne pats geriausias ženklas.

7. Ar yra galimybė atsilošti sėdynę?

Daugumoje mikroautobusų – taip, bet ne visuose. Ir net jei sėdynė atsilošia, tai dažniausiai tik keliais centimetrais. Tai nėra lėktuvo verslo klasė. Ilgoje kelionėje tai gali būti nepatogu, ypač jei esi aukštas arba turi nugaros problemų. Vienas aukštas vaikinas man sakė, kad jis visada prašo sėdynės prie lango, nes ten daugiau vietos kojoms. Bet tai priklauso nuo mikroautobuso modelio. Kartais prie lango mažiau vietos nei viduryje. Reikia eksperimentuoti.

8. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Turėtų būti, bet ne visada veikia tinkamai. Vasarą, kai lauke 30 laipsnių, mikroautobuse gali būti dar karščiau, jei kondicionierius silpnas. Žiemą – atvirkščiai, kartais per karšta, nes šildymas per stiprus. Vienas vežėjas man sakė, kad jis specialiai nustato temperatūrą vidutiniškai, bet ne visiems tinka. Pasiimk lengvą striukę arba pledą – tai padeda reguliuoti savo komfortą. Negali visada tikėtis, kad mikroautobuse bus tobula temperatūra.

9. Kiek sustojimų būna kelionės metu?

Paprastai 4-6 sustojimai per visą kelionę. Vieni trumpi – 10-15 minučių, kad žmonės galėtų nueiti į tualetą ir išsitiesti. Kiti ilgesni – 30-45 minutės, kad galėtum pavalgyti. Sustojimų vietas dažniausiai parenka vairuotojas, bet kartais galima paprašyti sustoti konkrečioje vietoje. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad keleiviai kartais prašo sustoti prie greito maisto restorano, o ne prie degalinės, nes ten pigiau ir skaniau. Jis paprastai sutinka, jei tai pakeliui.

10. Ar galima rūkyti sustojimų metu?

Taip, sustojimų metu galima rūkyti lauke. Mikroautobuse rūkyti draudžiama – tai ne tik taisyklė, bet ir sveikas protas. Maža erdvė, daug žmonių, ir dūmai ilgai išsilaiko. Bet sustojimuose – prašom. Tik nepamiršk grįžti laiku. Būna, kad žmogus išeina parūkyti, užsimiršta, o mikroautobusas išvažiuoja be jo. Tai nutinka dažniau, nei galėtum pagalvoti. Vairuotojas skaičiuoja galvas, bet ne visada pastebi, kad kažko trūksta.

Maršrutas – vežimas keleivių iš Vilniaus į Briuselį

11. Koks maršrutas pasirenkamas važiuojant iš Vilniaus?

Paprastai Vilnius–Kaunai–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hanoveris–Liūtas–Briuselis. Tai pagrindinis maršrutas, bet vežėjai kartais keičia jį priklausomai nuo to, ar reikia paimti keleivius kituose miestuose. Kai kurie važiuoja per Lodzę vietoj Poznanės, kiti – per Frankfurtą vietoj Hanoverio. Svarbu, kad maršrutas būtų logiškas ir kad nebūtų per daug nukrypimų. Ilgi nukrypimai reiškia ilgesnę kelionę, o tai niekam nepatinka.

12. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Briuselį?

Maždaug 20-24 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Iš Vilniaus šiek tiek trumpiau nei iš Šiaulių, nes Vilnius arčiau pagrindinio maršruto. Bet skirtumas nedidelis – valanda ar dvi. Vasarą, kai daug žmonių keliauja, gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių prie Vokietijos miestų. Žiemą – dėl oro. Vienas vairuotojas man sakė, kad jo ilgiausia kelionė iš Vilniaus į Briuselį truko 28 valandas dėl avarijos Vokietijoje. Tai kraštutinis atvejis, bet nutinka.

13. Kur mikroautobusas paima keleivius Vilniuje?

Yra keli variantai. Pirmas – nuo durų iki durų, kai vežėjas paima iš namų arba iš nurodyto adreso. Antras – fiksuota stotelė, dažniausiai prie autobusų stoties, Akropolio arba prie oro uosto. Trečias – susitikimo vieta, kurią vežėjas nurodo prieš kelionę. Priklauso nuo vežėjo. Aš rekomenduoju rinktis nuo durų iki durų, jei įmanoma – patogiau, nors kartais šiek tiek brangiau. Bet jei gyveni toli nuo centro, gali tekti važiuoti iki susitikimo vietos.

14. Ar mikroautobusas sustoja Kaune?

Taip, dažniausiai. Kaunas yra pakeliui, ir dauguma vežėjų paima keleivius ir iš Kauno. Tai reiškia, kad kelionė gali šiek tiek pailgėti, bet nežymiai. Kartais mikroautobusas pilnas iš Vilniaus, ir tada Kaune nieko nebeima. Bet tai retai. Paprastai yra bent keli keleiviai iš Kauno. Jei nori sėdėti pirmas – iš Vilniau išvažiuok. Jei ne – gali sėsti Kaune.

15. Kur mikroautobusas atvyksta Briuselyje?

Dažniausiai prie Gare du Midi – Pietų stoties. Tai pagrindinis transporto mazgas Briuselyje, iš kur galima pasiekti bet kurią miesto dalį metro, tramvajumi arba autobusu. Kai kurie vežėjai veža ir iki Gare du Nord – Šiaurės stoties. Abi stotys yra centre, tad patogu. Jei reikia nuvykti į kitą Belgijos miestą – iš Gare du Midi traukiniai važiuoja visur. Pirmą kartą atvykus gali būti šiek tiek painu, bet stotys gerai pažymėtos.

Saugumas – keleivių vežimas Vilnius Briuselis

16. Ar mikroautobusai važiuoja naktį?

Taip, dauguma reisų iš Vilniaus į Briuselį prasideda vakare arba naktį, kad atvyktų kitą dieną. Tai reiškia, kad didžiąją dalį kelio pramiegi. Bet naktinis vairavimas turi savo rizikų – vairuotojas gali pavargti, matomumas prastesnis. Patikimi vežėjai turi du vairuotojus, kurie keičiasi. Bet ne visi. Paklausk prieš kelionė, ar bus du vairuotojai. Jei vienas – tai rizikingiau, ypač ilgoje kelionėje.

17. Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda pakeliui?

Nutinka. Technika yra technika. Patikimi vežėjai turi atsarginį planą – kitą mikroautobusą arba sutartį su kitu vežėju, kuris gali atvažiuoti paimti keleivius. Bet ne visi. Vienas žmogus man pasakojo, kad jo mikroautobusas sugedo Lenkijoje, ir jie laukė keturias valandas, kol atvažiavo kitas. Nemalonu, bet vežėjas bent jau pasirūpino maistu ir gėrimais. Kitas vežėjas tiesiog paliko keleivius degalinėje ir išvažiavo ieškoti pagalbos. Tai jau blogiau. Klausinėk prieš kelionė.

18. Ar mikroautobusai turi GPS sekimą?

Kai kurie turi, ir tai labai patogu – gali matyti, kur mikroautobusas yra realiu laiku. Bet ne visi vežėjai siūlo šią galimybę. Tie, kurie turi, dažniausiai siunčia nuorodą prieš kelionę. Jei vežėjas neturi GPS sekimo, gali skambinti vairuotojui ir klausti, kur jis yra. Bet tai ne visada patogu – ypač jei vairuotojas vairuoja. GPS sekimas yra patogumas, bet ne būtinybė. Svarbiau, kad vežėjas būtų patikimas.

19. Ar galiu važiuoti vienas (moteris) naktį?

Tai asmeninis sprendimas. Aš pažįstu moterų, kurios važiuoja vienos ir niekada neturėjo problemų. Bet suprantu, kad kai kurioms tai neramu. Jei jautiesi nejaukiai – paprašyk, kad kas nors tave palydėtų iki mikroautobuso, arba rinkis dieninį reisą. Kai kurie vežėjai leidžia pasirinkti vietą – jei sėdi prie vairuotojo arba prie lango, gali jaustis saugiau. Svarbiausia – pasitikėti savo nuojauta. Jei kažkas negerai – nevažiuok.

20. Ką daryti, jei susirgau kelionės metu?

Pasakyk vairuotojui. Jis gali sustoti artimiausioje degalinėje arba mieste, kur yra vaistinė. Jei blogai – gali tekti nutraukti kelionę ir ieškoti medicininės pagalbos. Svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę – ji galioja Belgijoje ir kitose ES šalyse. Be jos, gydymas gali būti brangus. Vienas žmogus susirgo gripu pakeliui – vairuotojas sustojo vaistinėje, nusipirko vaistų, ir žmogus toliau važiavo. Nemalonu, bet išsprendžiama.

Praktiniai patarimai – vežimas keleivių į Briuselį iš Vilniaus

21. Kaip pasiruošti ilgai kelionei?

Pirma – išsimiegok prieš kelionę. Antra – pasiimk patogius drabužius, kurie nespaudžia. Trečia – vandens, užkandžių, telefono įkroviklį. Ketvirta – ausines ir ką nors veikti – knygą, filmą, muziką. Penkta – lengvą pledą arba striukę, nes mikroautobuse temperatūra svyruoja. Ir šešta – nusiteik, kad kelionė ilga ir ne visada patogi. Bet tai laikina. Po 20 valandų būsi Briuselyje.

22. Ar galiu vežtis dviratį?

Kai kurie vežėjai leidžia, bet reikia derinti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir ne kiekviename mikroautobuse yra tam pakankamai vietos. Paprastai už dviratį imamas papildomas mokestis – 20-30 eurų. Be to, dviratis turi būti tinkamai supakuotas, kad nesugadintų kitų keleivių daiktų. Vienas vaikinas vežėsi dviratį iš Vilniaus į Briuselį – jis išmontavo ratus ir suvyniojo viską į antklodę. Vežėjas leido, bet paprašė papildomai 25 eurų.

23. Ką daryti, jei pamečiau daiktą mikroautobuse?

Skambink vežėjui kuo greičiau. Kuo anksčiau praneši, tuo didesnė tikimybė, kad daiktas bus rastas. Daiktai, palikti mikroautobuse, paprastai saugomi vežėjo biure arba sandėlyje. Bet ne amžinai – po savaitės ar dviejų gali būti išmesti. Vienas žmogus pametė telefoną mikroautobuse ir susisiekė tik po trijų dienų – telefonas jau buvo perduotas kitam keleiviui per klaidą. Galiausiai atgavo, bet užtruko. Nelauk.

24. Ar galiu vežtis maistą iš Lietuvos į Belgiją?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktų vežimas iš ES šalies į ES šalį paprastai leidžiamas, bet kiekiai turi būti protingi. Jei vežiesi dvidešimt kilogramų dešros – gali kilti klausimų. Vienas žmogus vežėsi lietuviškų lašinių savo draugams Briuselyje – viskas gerai, niekas netikrino. Bet jei būtų vežęs didelį kiekį, gal būtų kitaip. Saikingai – ir viskas bus gerai.

25. Ką daryti, jei mikroautobuse triukšmingi keleiviai?

Pirma – paprašyk mandagiai, kad tyliau. Antra – jei nepadeda, pasikalbėk su vairuotoju. Trečia – jei ir tai nepadeda, naudok ausines. Kelionė ilga, ir ne visada gali kontroliuoti aplinką. Vienas žmogus man pasakojo, kad jo mikroautobuse grupė jaunuolių garsiai klausėsi muzikos visą naktį. Jis paprašė tyliau, jie sumažino garsą, bet neilgam. Galiausiai jis tiesiog įsidėjo ausines ir bandė miegoti. Kartais reikia tiesiog susitaikyti.

Išvada

Keleivių vežimas iš Vilniaus į Briuselį – tai patikrintas ir patogus būdas nukeliauti į Belgiją. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti pakankamai komfortiška. Rinkis patikimą vežėją, pasidomėk atsiliepimais, pasiruošk kelionei. Ir svarbiausia – mėgaukis procesu. Kartais kelionė yra ne mažiau įdomi nei pats tikslas. Sėkmės.