Kelionė į Belgiją mašina

Kai pirmą kartą važiavau į Belgiją savo automobiliu, nežinojau pusės dalykų, kuriuos dabar žinau. Kelionė į Belgiją mašina skamba paprastai – sėdi ir važiuoji, bet realybė kiek kitokia. Ypač jei važiuoji pirmą kartą arba veži šeimą. Kelių mokesčiai, degalų kainos, nakvynės klausimas – visa tai susideda. O dar tas jausmas, kai nežinai, ar užteks pinigų nenumatytiems atvejams. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, planuojančių važiuoti į Belgiją savo transportu. Atsakymai paremti asmenine patirtimi ir tų, kurie jau nuvažiavo, pasakojimais.

Kelias – kelionė į Belgiją mašina

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Belgiją automobiliu?

Priklauso nuo to, iš kurio miesto važiuoji ir kur tiksliai Belgijoje reikia patekti. Iš Vilniaus iki Briuselio – maždaug 1700 kilometrų. Jei važiuoji be didelių sustojimų, realiai reikia 16-18 valandų. Bet aš niekam nerekomenduoju taip daryti. Po 10 valandų vairavimo reakcija lėtėja, o tai jau pavojinga. Geriau suplanuoti nakvynę Vokietijoje – dažniausiai sustojame Erfurto arba Kaselio apylinkėse. Tada antrą dieną iki Belgijos lieka kokios 4-5 valandos. Aišku, jei važiuoji dviese ir galite keistis, galima ir per dieną įveikti, bet pavargstate rimtai. O jei dar kelyje spūstis prie Hanoverio – prarandate valandą ar dvi nieko nesitikėdami.

2. Koks maršrutas geriausias važiuojant į Belgiją?

Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, o tada į Belgiją. Yra keli variantai. Pirmas – per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Dortmundą ir tada į Liežą arba Briuselį. Antras variantas – per Suvalkus, Berlyną, tada panašiai. Trečias – kai kurie važiuoja per Čekiją, bet tas maršrutas ilgesnis. Aš asmeniškai renkuosi per Varšuvą, nes keliai Lenkijoje pastaraisiais metais labai pagerėjo. Autostrada A2 Lenkijoje dabar gera. Vokietijoje viskas aišku – autobahn, bet ten reikia žiūrėti greičio ribojimus, nes ne visur galima spausti. Ypač aplink didžiuosius miestus. O šiaip navigacija rodo optimaliausią kelią, bet aš visada pasitikrinu ir rankiniu būdu, nes kartais GPS siūlo keistus aplinkkelius.

3. Ar reikia mokėti už kelius Vokietijoje?

Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčio nėra. Tai vienas iš privalumų, kodėl daugelis renkasi maršrutą per Vokietiją. Bet yra niuansas – jei važiuoji sunkesniu automobiliu, pavyzdžiui, kemperiu, kurio svoris viršija 7,5 tonos, tada jau reikia mokėti. O lengvuoju automobiliu važiuoji nemokamai. Tiesa, degalai Vokietijoje brangesni nei Lenkijoje, todėl dauguma užsipila Lenkijoje prieš sieną. Aš visada taip darau – užsipilu pilną baką Balstogės arba Poznanės degalinėje. Skirtumas gali būti 10-15 centų už litrą, o tai ilgoje kelionėje susidaro. Tik reikia neužmiršti, kad Lenkijoje degalinėse kartais ilgos eilės savaitgaliais.

4. Kiek kainuoja kelionė į Belgiją mašina iš viso?

Sudėkime viską. Degalai – priklauso nuo automobilio, bet vidutiniškai suvartoji 7-8 litrus šimtui kilometrų. Tai 1700 kilometrų – maždaug 120-135 litrai benzino ar dyzelio. Jei vidutinė kaina apie 1,5 euro už litrą (imant Lenkijos ir Vokietijos vidurkį), gaunasi apie 180-200 eurų degalams. Tada kelių mokesčiai – Lenkijoje elektroninė vinjetė apie 10 eurų, Belgijoje nereikia lengviesiems. Jei nakvoji pakeliui – viešbutis nuo 50 iki 90 eurų. Dar maistas kelyje – 20-30 eurų. Išeina maždaug 280-350 eurų vienam automobiliui. Jei važiuoja 4 žmonės, vienam gaunasi apie 70-90 eurų. Pigiau nei lėktuvu, bet užtrunka ilgiau. Aišku, jei automobilis senas ir daugiau ryja, tai degalų išlaidos gali būti didesnės.

Dokumentai – kelionė į Belgiją mašina

5. Kokių dokumentų reikia važiuojant į Belgiją?

Visų pirma – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Belgija yra Šengeno zonoje, tai pasienio kontrolės kaip ir nėra, bet dokumentą turėti privalai. Vairuotojo pažymėjimas – aišku, būtinas. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje ES, jokio tarptautinio nereikia. Dar reikia automobilio registracijos liudijimo – techninio paso. Ir draudimas – privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi galioti ES. Jei turi žalią kortą – dar geriau, bet nebūtina ES viduje. Aš visada pasiimu ir atspausdintą draudimo polisą, nors dabar viskas elektroninė, bet kartą Vokietijoje policija prašė parodyti popierinį variantą. Nuo to laiko visada turiu atspausdinta. Dar, jei automobilis ne tavo – įgaliojimą nuo savininko.

6. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, jei turi europietišką vairuotojo pažymėjimą. Lietuviškas pažymėjimas yra ES standarto, tai galioja visose Europos Sąjungos šalyse be jokių papildomų dokumentų. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik važiuojant už ES ribų – pavyzdžiui, į Turkiją ar Maroką. Belgijoje – jokių problemų. Tik reikia, kad pažymėjimas būtų galiojantis. Patikrink datą prieš išvažiuojant, nes kartais žmonės pamiršta, kad pažymėjimas baigia galioti. Man pačiam taip buvo – pastebėjau prieš pat kelionę, kad po dviejų mėnesių baigiasi. Spėjau pasikeisti. Jei būčiau pamiršęs, Belgijoje būtų buvę nemalonumų su policija, net jei pažymėjimas dar formaliai galioja.

7. Ką daryti, jei pameti dokumentus kelionės metu?

Tai vienas baisiausių scenarijų. Bet jei taip nutiko – pirmiausia ne panikuoti. Jei praradai pasą ar asmens tapatybės kortelę Belgijoje, reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą Briuselyje. Jie išduoda laikiną kelionės dokumentą grįžimui. Ambasada yra adresu Rue Belliard 41. Bet tai užtrunka – gali tekti laukti vieną ar dvi dienas. Todėl aš visada rekomenduoju turėti dokumentų kopijas – telefone arba atspausdintas. Viena mano pažįstama prarado visą piniginę Antverpene, bet turėjo paso nuotrauką telefone – tai labai pagelbėjo ambasadoje. Dar patarimas – nelaikyti visų dokumentų vienoje vietoje. Pasą – atskirai nuo piniginės.

8. Ar reikia specialių dokumentų vežant vaikus?

Jei važiuoji su savo vaikais – užtenka jų asmens dokumento. Vaikams taip pat reikia paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei vaikas važiuoja su vienu iš tėvų – paprastai problemų nebūna, bet kartais pasienyje gali paklausti. Jei važiuoja su kitu asmeniu – seneliais, draugais – rekomenduoju turėti tėvų sutikimą, notariškai patvirtintą. Ypač jei pavardės skiriasi. Mano sesuo vežė savo vaiką, kuris turi buvusio vyro pavardę – Vokietijoje policija sustabdė ir klausinėjo. Viskas baigėsi gerai, bet nervų kainavo. Todėl geriau turėti tą sutikimą. Jis turi būti lietuvių kalba, bet galima ir su vertimu. Svarbiausia, kad būtų aišku, jog tėvai leidžia.

Kelionės išlaidos – kelionė į Belgiją mašina

9. Kur pigiau pilti degalus – Lenkijoje ar Vokietijoje?

Lenkijoje be konkurencijos. Dyzelio kaina Lenkijoje dažniausiai būna 10-20 centų mažesnė už litrą nei Vokietijoje. Benzinas – panašiai. Todėl logiška užsipilti Lenkijoje kuo daugiau. Aš visada pilu pilną baką paskutinėje degalinėje prieš Vokietijos sieną. Yra toks triukas – stebėti kainas per programėles, pavyzdžiui, „Fuelio" arba „GasBuddy". Lenkijoje pigiausios degalinės dažniausiai būna ne autostradoje, o šalia esančiuose miesteliuose. Nuvažiuoji 2-3 kilometrus nuo autostrados ir sutaupai 5-8 centus už litrą. Aišku, tai užima laiko, bet jei važiuoji ne vienas, gali kas nors navigacijoje ieškoti pigesnių variantų. Belgijoje degalai dar brangesni nei Vokietijoje, tai ten pilti tik jei būtina.

10. Ar verta nakvoti pakeliui ar geriau važiuoti be sustojimo?

Aš asmeniškai esu bandęs abu variantus. Važiavau be sustojimo – 17 valandų. Išlipau Belgijoje ir jaučiausi kaip po ligos. Galva skaudėjo, akys degė, o dar reikėjo orientuotis nepažįstamame mieste. Nuo to karto visada nakvoju. Geriausia vieta nakvynei – Vokietijos vidurys, maždaug Erfurto ar Kaselio regionas. Ten viešbučiai pigesni nei prie didžiųjų miestų. „Ibis Budget" ar „B&B Hotel" – už 50-70 eurų gauni normalų kambarį. Užsisakau per „Booking" iš anksto, bet kartą užsisakiau vietoje – kaina buvo 20 eurų brangesnė. Taigi geriau planuoti. Be to, po gero miego antra diena daug lengvesnė. Važiuoji atsipalaidavęs, gali net sustoti pakeliui papietauti.

11. Kiek kainuoja kelių mokesčiai kelyje į Belgiją?

Lenkijoje reikia elektroninės vinjetės – „e-TOLL". Ją perki internetu, kaina priklauso nuo laikotarpio. 10 dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja apie 10 eurų. Galima pirkti ir mėnesiui, bet jei važiuoji tik vieną kartą, užtenka 10 dienų. Vokietijoje, kaip jau minėjau, lengviesiems automobiliams nemokama. Belgijoje taip pat nėra kelių mokesčio lengviesiems automobiliams. O štai jei važiuoji per Olandiją – ten irgi nemokama. Taigi bendrai kelių mokesčiai – apie 10 eurų. Bet yra vienas dalykas – jei važiuoji per Čekiją, ten reikia atskiros vinjetės. Ir dar – kai kurie tiltai ar tuneliai gali kainuoti papildomai, bet maršrute iš Lietuvos į Belgiją tokių mokamų ruožų praktiškai nėra.

12. Kiek pinigų pasiimti kelionei į Belgiją mašina?

Priklauso nuo to, kiek laiko važiuoji ir ką planuoji daryti. Jei tik važiuoji – degalams, nakvynei, maistui kelyje – užteks 300-400 eurų grynais arba kortele. Bet aš visada rekomenduoju turėti rezervą – dar 200 eurų nenumatytiems atvejams. Kartą man Vokietijoje pradėjo gesti automobilis – teko remontuoti pakeliui. Be to, Belgijoje daug kur galima atsiskaityti kortele, bet mažesnėse parduotuvėse ar degalinėse kartais reikia grynų. Todėl turiu ir viena, ir kita. Dar patarimas – pasiimti bent dvi skirtingas korteles. Jei viena užblokuojama (o taip nutinka, ypač kai pirmą kartą naudoji užsienyje), turi atsarginę. Man taip buvo – pagrindinė kortelė užsiblokavo Vokietijoje, laimei turėjau antrą.

Automobilis – kelionė į Belgiją mašina

13. Kokią mašiną geriausia rinktis ilgai kelionei?

Patogiausia – dyzelinis sedanas arba universalas. Dyzelis taupiau ryja, o ilgoje kelionėje tai svarbu. Universalas gerai, nes telpa daugiau bagažo. Bet jei turi benzininį automobilį – taip pat važiuok, tik dažniau stosi degalinėse. Svarbiausia – kad automobilis būtų tvarkingas. Prieš kelionę visada patikrinu padangų slėgį, alyvos lygį, stabdžius. Kartą draugas išvažiavo su prastomis padangomis – Vokietijoje pradėjo vibruoti ratas. Pasirodo, padanga buvo pažeista. Teko keisti pakeliui, prarado pusdienį. Todėl techninė apžiūra prieš kelionė – būtina. Dar svarbu – žieminės padangos, jei važiuoji žiemą. Belgijoje jos neprivalomos, bet Vokietijoje ir Lenkijoje – taip, tam tikrais mėnesiais.

14. Ką daryti, jei sugenda mašina kelyje?

Pirmiausia – turėti automobilio draudimą su techninės pagalbos kelyje paslauga. Dauguma draudimo bendrovių siūlo tai kaip priedą. Jei neturi – gali skambinti vietinėms pagalbos tarnyboms, bet tai brangu. Vokietijoje „ADAC" – automobilių klubas, bet jie pirmiausia padeda savo nariams. Kitu atveju – skambini draudimo bendrovei, jie siunčia evakuatorių. Aš turiu „If" draudimą su pagalba Europoje – kartą pasinaudojau, kai užklimpau sniege Vokietijoje. Atvažiavo per valandą. Be to, visada turėkite pagrindinius įrankius – domkratą, atsarginį ratą, laidus užvedimui. Ir žinoma – įkrautą telefoną su navigacija. Be telefono šiais laikais – kaip be rankų.

15. Ar reikia žiemos padangų važiuojant į Belgiją?

Priklauso nuo sezono. Jei važiuoji nuo lapkričio iki kovo – Lenkijoje ir Vokietijoje žiemos padangos privalomos, kai yra žiemiškos sąlygos. Belgijoje jos neprivalomos, bet rekomenduojamos. Aš visada važiuoju su žieminėmis, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad bus sniego. Kartą važiavau kovo pradžioje su vasarinėmis – Lenkijoje užklupo sniegas. Baisiausias jausmas, kai mašina slysta. Laimei, nieko nenutiko, bet nuo to karto – tik žieminės. Be to, Vokietijoje policija gali sustabdyti ir patikrinti, ar padangos tinkamos sezonui. Jei ne – bauda. O dar blogiau, jei įvyksta avarija – draudimas gali atsisakyti mokėti, jei neturėjai tinkamų padangų.

16. Kiek bagažo galima vežtis automobiliu?

Automobilyje – kiek telpa, bet yra ribos. Svarbiausia – kad bagažas neužstotų vaizdo pro galinį stiklą ir nekeltų pavojaus. Techniškai, jei bagažas gerai pritvirtintas ir neviršija automobilio gabaritų – problemų neturėtų būti. Bet jei veži labai daug – stogo bagažinė arba priekaba. Su priekaba reikia atskiro vairuotojo pažymėjimo (B kategorija leidžia iki 750 kg priekabą). Stogo bagažinė patogi, bet didina degalų sąnaudas – maždaug 10-15 procentų. Aš naudoju stogo bagažinę, kai vežu slidinėjimo įrangą. Tik reikia patikrinti, ar ji gerai pritvirtinta. Kartą draugo bagažinė atsikabino Vokietijoje – laimei, niekas nenukentėjo, bet daiktai išsibarstė po kelią.

Saugumas – kelionė į Belgiją mašina

17. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Aš važiavau ir naktį, ir dieną. Naktį – mažiau automobilių, greičiau pravažiuoji. Bet yra minusų – nuovargis, prastesnis matomumas, o kai kurie keliai Lenkijoje neapšviesti. Ypač atkarpoje tarp Varšuvos ir Poznanės – ilgas ruožas be apšvietimo. Jei važiuoji naktį, daryk dažnas pertraukas. Kas 2-3 valandas – sustok, išlipk, pajudėk. Ir kava. Daug kavos. Bet šiaip saugumo prasme – Lenkija saugi. Nusikalstamumas keliuose – minimalus. Aišku, kaip ir visur – nereikia palikti vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje. Ypač degalinėse ar poilsio aikštelėse. Mano pažįstamam išdaužė langą degalinėje prie Varšuvos – paliko kompiuterį ant sėdynės. Kvaila klaida.

18. Ką daryti, jei patenki į eismo įvykį užsienyje?

Pirmiausia – įjungi avarinį signalą, užsidedi liemenę, pastatai trikampį. Skambini 112 – tai bendrasis pagalbos numeris visoje ES. Jei avarija nedidelė – pildote eismo įvykio deklaraciją. Ją turėti su savimi – draudimo bendrovė duoda. Užpildai, pasirašo abu vairuotojai, nufotografuoji žalą. Jei kas nors sužeistas – iškvieti greitąją ir policiją. Vokietijoje policija atvažiuoja net ir į mažą avariją. Belgijoje – kartais ne, jei niekas nenukentėjo. Svarbu – gauti kito vairuotojo draudimo duomenis. Ir savo draudimo bendrovei pranešti kuo greičiau. Aš turėjau nedidelį incidentą Vokietijoje – kitas vairuotojas įvažiavo į mano galą. Viskas sutvarkyta per draudimą, bet užtruko kelis mėnesius.

19. Kaip apsisaugoti nuo vagių degalinėse?

Pagrindinė taisyklė – nieko vertingo nematyti automobilyje. Nei kompiuterio, nei telefono, nei piniginės. Viskas į bagažinę arba su savimi. Net ir tuščią kuprinę geriau paslėpti – vagis nežino, kad ji tuščia. Dar – visada užrakinti automobilį, net jei išlipi tik minutėms. Ir stebėti aplinką. Yra tokių degalinių, kur žmonės prieina ir prašo pagalbos – tai dažnai apgavystė. Kol tu kalbi su vienu, kitas vagia iš automobilio. Man taip bandė – priėjo moteris su vaiku, prašė pinigų. Aš atsisukau, o tuo metu kitas bandė atidaryti keleivio duris. Laimei, užrakintos. Nuo to karto – visada užrakintos durys, net jei sėdžiu viduje.

20. Ar reikia liemenės ir trikampio automobilyje?

Taip, ir ne tik reikia – privaloma. Visose šalyse, kuriomis važiuoji – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje – avarinė liemenė ir avarinio sustojimo trikampis yra privalomi. Be to, Vokietijoje rekomenduojama turėti pirmosios pagalbos rinkinį. O Lenkijoje – dar ir gesintuvą, nors lengviesiems automobiliams tai ne visada tikrina. Aš turiu viską – liemenę, trikampį, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, atšvaitus. Kainuoja nedaug, o ramybės daug. Kartą Vokietijoje sustojo policija patikrinti – pažiūrėjo į liemenę, trikampį, gesintuvą – viskas tvarkoje. Bet mano draugas neturėjo liemenės – gavo 15 eurų baudą. Nedaug, bet nemalonu. Ir dar – liemenė turi būti lengvai prieinama, ne bagažinėje po visais daiktais.

Praktiniai patarimai – kelionė į Belgiją mašina

21. Kada geriausia išvažiuoti į Belgiją?

Jei gali rinktis – išvažiuok anksti ryte, apie 5-6 valandą. Tada iki vakaro spėji nuvažiuoti didžiąją dalį kelio. Arba išvažiuok vakare, važiuok naktį ir ryte jau būsi Vokietijoje. Savaitgaliais keliai tuštesni, bet degalinėse gali būti eilės. Penktadienio popietę geriau nevažiuoti – ypač Vokietijoje prasideda savaitgalio spūstys. Pirmadienio rytas – geras laikas. Aš dažniausiai išvažiuoju sekmadienio vakarą, važiuoju naktį, pirmadienį ryte jau esu pusiaukelėje. Tada antrą dieną ramiai pasiekiu Belgiją. Bet tai mano stilius – kitiems gal patogiau dieną. Svarbiausia – nevažiuoti per Kalėdas ar Velykas, kai pusė Europos keliauja.

22. Ką vežtis maisto kelionei?

Aš visada vežuosi termosą su kava, sumuštinių, vaisių, vandens. Degalinėse maistas brangus, o kokybė abejotina. Ypač Vokietijoje – už sumuštinį prašo 5-6 eurų. Geriau pasiruošti iš namų. Dar geras dalykas – termosas su karštu vandeniu ir kavos pakeliai. Sustojai poilsio aikštelėje, pasidarei kavos – pigiau ir greičiau. Aišku, kartais norisi normalaus maisto – tada ieškau mažų miestelių pakeliui. Ten kavinėse pavalgai už 8-10 eurų, o ne 15-20 kaip autostrados restorane. Vieną kartą valgiau tokiame mažame miestelyje Vokietijoje – „Schnitzel" su bulvėmis už 9 eurus. Skaniau nei bet kuris autostrados maistas. Tik reikia nukrypti nuo maršruto 5-10 minučių.

23. Kaip elgtis, jei pavargai vairuoti?

Sustok. Rimtai. Nuovargis kelyje – viena pagrindinių avarijų priežasčių. Jei jauti, kad akys merkiasi, kad pradedi blaškytis – iš karto ieškok poilsio aikštelės. Vokietijoje jų daug – kas 20-30 kilometrų. Sustok, išlipk, prasivaikščiok 10-15 minučių. Išgerk kavos. Jei labai pavargęs – nusnūsk 20 minučių automobilyje. Tai labai padeda. Aš kartą važiavau per daug valandų be poilsio – pradėjau matyti dalykus, kurių nėra. Sustojau iš karto, nusnūdau valandą. Po to – kaip naujas. Geriau prarasti valandą miego nei patekti į avariją. Ir dar – nesitikėk, kad muzika ar atidarytas langas padės. Tikras poilsis padeda.

24. Ar galima važiuoti su Lietuviškais numeriais Belgijoje?

Taip, be jokių problemų. Lietuviški numeriai galioja visoje Europos Sąjungoje. Nereikia jokių papildomų ženklų ar lipdukų. Tik jei turi seno pavyzdžio numerius – be ES žvaigždučių – rekomenduočiau pasikeisti prieš kelionę. Nors techniškai galioja, bet kartais policija gali klausinėti. Belgijoje važinėjau su lietuviškais numeriais savaitę – jokių klausimų. Net policija nestabdė. Aišku, jei ilgesniam laikui važiuoji – daugiau nei 6 mėnesius – tada reikia registruoti automobilį toje šalyje. Bet čia jau kita istorija. Trumpoms kelionėms – viskas tvarkoje. Tik nepamiršk draudimo dokumentų.

25. Ką daryti, jei navigacija nustoja veikti?

Visada turėk atsarginį variantą. Aš naudoju „Google Maps" telefone, bet turiu ir „Waze" kaip atsarginę. Dar – atsisiunčiu žemėlapius į telefoną prieš kelionę, kad galėčiau naudoti be interneto. Kartą Vokietijoje dingo ryšys – navigacija neveikė, o aš nežinojau, kur važiuoti. Laimei, turėjau atsisiųstus žemėlapius. Be to, rekomenduoju turėti popierinį žemėlapį – senamadiška, bet veikia. Arba bent jau užsirašyti pagrindinius miestus maršrute. Pavyzdžiui: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Dortmundas – Liudenscheidas – Liežas – Briuselis. Taip žinosi, kur maždaug važiuoti, net jei technika nuspręs pailsėti.

26. Ar verta važiuoti į Belgiją mašina vienam?

Jeigu reikia – važiuok. Aš dažnai važiuoju vienas. Bet sąžiningai – tai nuobodu ir vargina. Ypač antra diena, kai jau pavargęs. Geriausia – dviese. Vienas vairuoja, kitas palaiko kompaniją, galima keistis. O jei keturiese – dar geriau, išlaidos mažesnės. Vienam važiuojant svarbu – dažnos pertraukos, gera muzika ar podcast'ai, ir neskubėti. Aš klausau audio knygas – laikas greičiau eina. Bet jei gali rinktis – pasiimk draugą ar šeimos narį. Kelionė tampa ne tik pigesnė, bet ir smagesnė. O jei jau važiuoji vienas – pranešk kam nors maršrutą ir planuojamą atvykimo laiką. Saugumo sumetimais.

Važiuoti į Belgiją mašina – geras pasirinkimas, jei mėgsti laisvę ir nenori priklausyti nuo tvarkaraščių. Taip, užtrunka ilgiau nei lėktuvu, bet gali sustoti kur nori, vežtis kiek nori daiktų, ir nereikia mokėti už bagažą. Svarbiausia – pasiruošti, patikrinti automobilį, turėti dokumentus ir nepervertinti savo jėgų. Gero kelio.