Briuselis Vokietija – vežame keleivius ir siuntas kasdien

Kai prieš kelerius metus pradėjome vežti žmones ir siuntas maršrutu Briuselis–Vokietija, nežinojome, ar tai apsimokės. Briuselis – tai ne tik Belgijos sostinė, bet ir Europos Sąjungos širdis. Vokietija – didžiausia ES ekonomika. Tarp šių dviejų taškų nuolat juda tūkstančiai žmonių: diplomatai, verslininkai, studentai, emigrantai. Mūsų mikroautobusai važinėja kasdien, ir kiekvienas reisas – tai maža istorija. Vienas keleivis skuba į darbo pokalbį Berlyne, kitas siunčia dovaną mamai į Frankfurtą, trečias tiesiog nori aplankyti draugus Miunchene. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šį maršrutą – nuo kainų iki praktinių patarimų.

Maršrutas – Briuselis Vokietija

1. Kokie Vokietijos miestai yra jūsų maršrute?

Priklauso nuo to, kur reikia nuvykti. Pagrindiniai taškai – Berlynas, Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas, Diuseldorfas. Bet ne visi vienu reisu. Paprastai važiuojame į tam tikrą regioną – pavyzdžiui, Briuselis–Berlynas arba Briuselis–Frankfurtas. Jei kažkas nori į mažesnį miestą – tarkim, Erfurtą arba Braunšveigą – galime pristatyti pakeliui, bet reikia tartis iš anksto. Vieną kartą keleivis prašė nuvežti jį į kažkokį mažą miestelį netoli Štutgarto – pažiūrėjome žemėlapį, suskaičiavome, kad reikia papildomų dviejų valandų, ir sutarėm. Jis sumokėjo šiek tiek daugiau, bet buvo patenkintas. Svarbiausia – komunikacija. Jei pasakote, kur norite, mes pasakome, ar tai įmanoma ir už kiek.

2. Kiek trunka kelionė iš Briuselio į Vokietiją?

Tai priklauso nuo miesto. Į Kelną – apie 3 valandas. Į Frankfurtą – 4–5 valandas. Į Berlyną – 7–8 valandas. Į Miuncheną – 8–9 valandas. Tai be sustojimų, o mes visada stojame – vairuotojas turi ilsėtis. Taigi realiai pridėkite dar valandą ar dvi. Vieną kartą važiavome į Berlyną ir užtrukome 10 valandų, nes prie Acheno buvo didžiulė spūstis – kažkoks sunkvežimis apvirto. Keleiviai jau nervinosi, bet ką padarysi. Tokių dalykų nenumatysi. Paprastai sakome taip: jei išvykstate ryte, vakare jau būsite Vokietijoje. Jei išvykstate vakare – ryte būsite vietoje. Paprasta ir aišku.

3. Ar važiuojate tiesiai, ar darote aplinkkelius?

Stengiamės važiuoti tiesiai, bet kartais reikia daryti aplinkkelius. Pavyzdžiui, jei vienas keleivis nori į Kelną, o kitas – į Diuseldorfą, tai jau natūralus aplinkkelis. Arba jei kelyje yra remontas – tenka ieškoti alternatyvaus maršruto. Vieną kartą dėl potvynio prie Reino teko važiuoti per visai kitą regioną – praradome dvi valandas, bet saugiai pasiekėme tikslą. Svarbiausia – saugumas. Jei kelias atrodo pavojingas arba nepravažiuojamas – nevažiuojame. Geriau vėluoti nei rizikuoti. Keleiviai kartais pyksta, bet supranta, kai paaiškini situaciją. Mūsų vairuotojai turi patirties ir žino, kada reikia keisti maršrutą.

4. Kur Briuselyje paimate keleivius?

Briuselyje turime kelias standartines vietas. Pagrindinė – prie Briuselio centrinės stoties (Gare Centrale). Ten patogu privažiuoti, yra vietos sustoti. Taip pat paimame prie Šiaurės stoties (Gare du Nord) – ten dauguma tarptautinių autobusų atvyksta. Jei keleivis dirba Europos Komisijos rajone – galime paimti ir ten, bet reikia derinti, nes ten eismas sudėtingas. Kartais paimame tiesiog iš viešbučio arba iš namų – priklauso nuo situacijos. Svarbiausia – kad būtų patogu privažiuoti mikroautobusui. Briuselis yra senas miestas su siauromis gatvėmis, todėl ne visur galima sustoti. Geriausia – tartis iš anksto ir nurodyti tikslią vietą.

5. Ar vežate iš Briuselio į visus Vokietijos miestus?

Ne visus, bet daugumą didžiųjų. Kaip jau minėjau – Berlynas, Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas, Diuseldorfas – tai pagrindiniai. Jei norite į mažesnį miestą – klauskite. Kartais galime nuvežti, kartais – ne. Priklauso nuo to, ar tas miestas yra pakeliui. Pavyzdžiui, į Liubeką galime nuvežti, jei važiuojame į Hamburgą – tai vos 60 km aplinkkelis. Bet į Freiburgą – jau sudėtingiau, nes tai pietuose, o mes paprastai važiuojame centrine arba šiaurine dalimi. Bet jei susidaro grupė žmonių, norinčių į Freiburgą – galime suorganizuoti atskirą reisą. Viskas priklauso nuo paklausos ir logistikos.

Kainos – Briuselis Vokietija

6. Kiek kainuoja kelionė iš Briuselio į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo miesto. Į Kelną – apie 35–50 eurų. Į Frankfurtą – 50–70 eurų. Į Berlyną – 70–100 eurų. Į Miuncheną – 80–110 eurų. Tai orientacinės kainos – reali kaina gali skirtis priklausomai nuo sezono, užimtumo ir kitų veiksnių. Vasarą, kai visi keliauja, kainos būna aukštesnės. Žiemą – mažesnės. Taip pat priklauso nuo to, kada užsisakote. Paskutinės minutės užsakymas visada brangesnis. Vieną kartą žmogus užsisakė bilietą iš Briuselio į Berlyną likus valandai iki išvykimo – mokėjo 120 eurų, nors įprasta kaina buvo 85. Bet jam reikėjo skubiai, ir mes turėjome laisvą vietą. Taip jau būna.

7. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Briuselio į Vokietiją?

Siuntos kaina skaičiuojama pagal dydį ir svorį. Mažas paketas – 10–20 eurų. Vidutinė dėžė – 25–40 eurų. Didelė siunta – 45–70 eurų. Jei vežame kažką labai sunkaus arba didelio – kaina derinama individualiai. Vieną kartą gavome užklausą dėl vežimo iš Briuselio į Frankfurtą – žmogus norėjo siųsti keturis padangų komplektus. Svoris buvo nemažas, tūris irgi. Paskaičiavome – 120 eurų. Jis sutiko. Kitas atvejis – maža dėžutė su dokumentais, sverianti 300 gramų. 15 eurų. Skirtumas didelis, bet logiškas. Kuo daugiau vietos užima siunta, tuo mažiau vietos lieka kitoms. Tai paprasta ekonomika.

8. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei vežate daug siuntų arba esate pastovus klientas – visada randame bendrą kalbą. Jei užsisakote pirmą kartą ir norite nuolaidos – priklauso nuo situacijos. Mes nesame turgus, bet suprantame, kad kiekvienas turi savo biudžetą. Kartais žmogus sako – „man per brangu, galiu mokėti tiek". Mes pagalvojame – ar apsimoka? Jei mikroautobusas tuščias – geriau vežti pigiau nei nevežti visai. Jei pilnas – tada jau sunkiau. Bet šiaip – geriau pasikalbėti nei tiesiog atsisakyti. Mes ne robotai. Suprantame, kad gyvenimas brangus, ypač emigrantams, kurie kiekvieną eurą skaičiuoja.

9. Kokius mokėjimo būdus priimate?

Grynais, pavedimu, Paysera, Revolut, kartais PayPal. Kortele – tik jei iš anksto pranešate, nes ne visada turime skaitytuvą su savimi. Populiariausias būdas – grynais prieš išvykimą arba pavedimu iš anksto. Dauguma mūsų klientų naudojasi Revolut – tai greita ir patogu. Vienas klientas visada moka Bitcoin'u – mes priimame, bet tai jau retesnis atvejis. Svarbiausia – susitarti dėl mokėjimo būdo prieš kelionę. Būna, kad žmogus sako „pervesiu vėliau", o paskui pamiršta. Tada tenka priminti, ir būna nejauku. Geriau viską sutvarkyti iš anksto – ir ramu mums, ir ramu klientui.

10. Ar išrašote sąskaitas faktūras?

Taip, išrašome. Jei jums reikia sąskaitos – pasakykite iš anksto, kad galėtume paruošti. Dažniausiai sąskaitų prašo įmonės, kurios siunčia prekes arba komandiruoja darbuotojus. Privatūs asmenys retai prašo, bet būna. Sąskaitoje nurodome paslaugos pavadinimą, sumą, PVM (jei taikomas) ir kitus reikiamus duomenis. Jei jūsų įmonė turi specialius reikalavimams sąskaitoms – praneškite, prisitaikysime. Vieną kartą kliento buhalterė grąžino sąskaitą tris kartus, nes kažkas netiko su formatu. Galiausiai sutvarkėme, bet užtruko. Dabar žinome – klausiame iš anksto, koks formatas reikalingas.

Siuntos – Briuselis Vokietija

11. Kokias siuntas galima siųsti iš Briuselio į Vokietiją?

Praktiškai bet kokias, jei jos nėra draudžiamos. Dokumentai, drabužiai, maistas (tinkamai supakuotas), elektronika, nedideli baldai, buitinė technika – viskas telpa. Draudžiame vežti: narkotikus, ginklus, sprogmenis, pavojingas chemines medžiagas. Taip pat nevežame gyvūnų be tinkamų dokumentų. Vieną kartą kažkas bandė siųsti dėžę su gyvomis vištomis – rimtai. Atsisakėme. Ne todėl, kad vištos blogos, o todėl, kad neturėjome tinkamų sąlygų joms vežti. Kitas atvejis – žmogus norėjo siųsti senovinį šautuvą kaip kolekcinį daiktą. Reikėjo specialių leidimų. Galiausiai nesusitarėme, nes per daug sudėtinga. Bet dauguma siuntų – visiškai normalios ir problemų nekelia.

12. Kaip turi būti supakuota siunta?

Tvirtai, sandariai, su aiškia etikete. Dėžė turi atlaikyti kelionę – tai reiškia, kad ji turi būti pakankamai stipri, kad nesuplyštų, kai krauname vieną ant kitos. Lipni juosta – būtina. Užpildymo medžiaga – rekomenduojama, ypač jei viduje yra trapūs daiktai. Etiketėje – gavėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Be telefono numerio – labai sunku pristatyti. Kartą siunta su adresu „Berlynas, Kaizerštrase 15" be jokio telefono numerio. Važiavome, ieškojome, skambinome į duris – niekas neatidarė. Galiausiai palikome kaimynui. Nuo to laiko visada prašome telefono numerio. Tai ne kaprizas – tai būtinybė.

13. Ar galima siųsti maistą iš Briuselio į Vokietiją?

Galima, bet su sąlygomis. Belgijos šokoladai, vafliai, sūriai – populiarūs siuntiniai. Viskas gerai, jei tinkamai supakuota. Bet jei siunčiate greitai gendančius produktus – reikia šaltkrepšio arba specialios pakuotės. Mėsą ir žuvį vežti sudėtingiau – yra sveikatos reikalavimai. ES viduje tai paprasčiau nei iš trečiųjų šalių, bet vis tiek yra taisyklių. Vieną kartą vežėme belgiškų sūrių dėžę – viskas buvo gerai, kol vienas sūris „nusprendė" subręsti greičiau nei reikia. Kvapas mikroautobuse buvo... įsimintinas. Dabar prašome – jei vežate sūrį, įsitikinkite, kad jis sandariai supakuotas. Du sluoksius plėvelės – minimum.

14. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas?

Paprastai – viena para, kartais greičiau. Priklauso nuo to, kur Vokietijoje reikia pristatyti. Į Kelną – gali būti ir tą pačią dieną, jei išvykstame ryte. Į Miuncheną – kitą dieną vakare. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje – visko būna. Vieną kartą siunta turėjo pasiekti Frankfurtą per 24 valandas, bet dėl eismo užtruko 30. Klientas supyko, bet ką mes galėjome padaryti? Negalime skraidyti virš spūsčių. Kitas atvejis – siunta į Berlyną, kurios gavėjas atostogavo ir neatsiliepė telefonu dvi dienas. Siunta grįžo atgal. Tokių situacijų būna, ir jos erzina. Todėl visada prašome – įsitikinkite, kad gavėjas bus vietoje ir atsilieps.

15. Ar galima siųsti siuntą be išankstinio apmokėjimo?

Paprastai ne. Mes prašome apmokėti prieš vežimą arba bent jau sutarti dėl mokėjimo. Yra buvę, kad žmogus atnešė siuntą, pasakė „gavėjas sumokės", o gavėjas nieko nežinojo apie tai. Tada mes likome be pinigų ir su siunta, kurios niekas neima. Nemalonu. Dabar turime taisyklę – moka siuntėjas, nebent yra specialus susitarimas. Jei norite, kad mokėtų gavėjas – reikia jo sutikimo. Ir net tada – mes prašome bent dalinio avanso iš siuntėjo. Tai ne nepasitikėjimas – tai tiesiog verslo logika. Esame turėję per daug nemalonių situacijų, kad galėtume leisti sau būti per daug patikliais.

Keleiviai – Briuselis Vokietija

16. Kiek keleivių telpa mikroautobuse?

8–9 keleiviai, priklausomai nuo mikroautobuso modelio. Turime ir mažesnių – 6 vietų, ir didesnių – iki 16 vietų. Bet paprastai važinėjame su 8–9 vietų mikroautobusais – tai optimalus variantas. Pakankamai erdvu, kad nesėdėtumėte susigrūdę, bet pakankamai kompaktiška, kad būtų ekonomiška. Jei grupė didesnė – naudojame du mikroautobusus arba didesnį. Vieną kartą vežėme 12 žmonių iš Briuselio į Berlyną – naudojome 16 vietų mikroautobusą. Visi tilpo patogiai, buvo vietos ir bagažui. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kiek žmonių bus, kad galėtume paruošti tinkamą transportą.

17. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Taip, visuose mikroautobusuose yra Wi-Fi. Nemokamas, aišku. Ilgoje kelionėje tai būtina – žmonės nori dirbti, naršyti, bendrauti su artimaisiais. Bet reikia suprasti, kad Wi-Fi kokybė priklauso nuo to, kur esame. Viduryje Vokietijos autostrados – veikia puikiai. Mažame kaimelyje Lenkijoje – gali strigti. Taip pat priklauso nuo to, kiek žmonių naudojasi. Jei visi 9 keleiviai vienu metu žiūri YouTube – Wi-Fi lėtėja. Bet šiaip – veikia gerai. Vienas keleivis visada skundžiasi, kad „per lėtas internetas". Jis programuotojas ir dirba nuotoliniu būdu. Jam reikia greito interneto. Mes sakome – na, tai ne optinis pluoštas, bet kelionei užtenka.

18. Ar galima vežtis dviratį?

Galima, bet reikia derinti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir ne visada telpa, ypač jei mikroautobusas pilnas. Paprastai prašome sulankstyti dviratį arba nuimti ratus, kad užimtų mažiau vietos. Jei dviratis elektrinis – dar sudėtingiau, nes baterija turi būti tinkamai izoliuota. ES yra taisyklės dėl ličio baterijų transportavimo. Vieną kartą keleivis atsivežė elektrinį dviratį su pažeista baterija – mes atsisakėme vežti. Jis supyko, bet saugumas svarbiau. Geriau atsisakyti vieno kliento nei rizikuoti visų keleivių saugumu. Dviratininkų, beje, daugėja – ypač tarp jaunų žmonių, kurie keliauja po Europą su dviračiais.

19. Ką daryti, jei pasijutau blogai kelionės metu?

Praneškite vairuotojui iš karto. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį mikroautobuse – pleistrų, tvarsčių, vaistų nuo skausmo. Jei reikia – sustosime artimiausioje degalinėje arba ligoninėje. Vieną kartą keleiui prasidėjo stiprus skrandžio skausmas – sustojome mažame Vokietijos miestelyje, radome vaistinę, nupirkome vaistų. Jis pasveiko ir toliau keliavo. Kitas atvejis – moteris nualpo dėl karščio (vasaros kelionė be kondicionieriaus, nes sugedo). Sustojome, davėme vandens, atvėsinome. Po 20 minučių jautėsi geriau. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei kažkas negerai – sakykite. Geriau sustoti 10 minučių nei rizikuoti sveikata.

20. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei prieš 48 valandas – jokių problemų, grąžiname visą sumą. Jei prieš 24 valandas – grąžiname 50%. Jei paskutinę minutę – deja, pinigai negrąžinami. Tai ne mūsų kaprizas – tiesiog mes jau rezervavome vietą jums, ir jei jūs neatvykstate, mes prarandame pajamas. Yra buvę, kad žmogus atšaukė likus valandai iki išvykimo – mes jau buvome pakeliui paimti jo. Niekas nemalonus. Dabar turime aiškią politiką, ir visiems aišku. Bet jei yra rimta priežastis – liga, šeimos nelaimė – visada stengiamės būti supratingi. Žmogiškumas pirmiausia.

Specialūs atvejai – Briuselis Vokietija

21. Ar vežate pavojingus krovinius?

Ne. Griežtai ne. Pavojingi kroviniai – tai degios medžiagos, sprogstamos medžiagos, nuodingos medžiagos, radioaktyvios medžiagos. Tam reikia specialių licencijų, specialaus transporto ir specialaus draudimo. Mes to neturime. Jei kas nors paprašo vežti benzino kanistrą – atsisakome. Vieną kartą kažkas bandė vežti dėžę su fejerverkais – rimtai. Atsisakėme, ir taškas. Tai ne pokštas – fejerverkai mikroautobuse yra tiesiog pavojingi. Jei jums reikia vežti kažką pavojingo – kreipkitės į specializuotas krovinių vežimo įmones. Jos turi reikiamas licencijas ir įrangą. Mes vežame paprastus krovinius ir keleivius, ir tuo didžiuojamės.

22. Ar galima užsisakyti individualų vežimą tik sau?

Galima, bet kaina bus kitokia. Jei norite, kad mikroautobusas važiuotų tik jums – tai vadinama „užsakomuoju reisu". Kaina priklauso nuo atstumo ir trukmės. Pavyzdžiui, individualus vežimas iš Briuselio į Berlyną gali kainuoti 500–700 eurų. Brangu? Taip. Bet kartais verta. Ypač jei vežate vertingą krovinį arba tiesiog norite privatumo. Vieną kartą verslininkas užsisakė individualų vežimą iš Briuselio į Frankfurtą – jam reikėjo vežti svarbius dokumentus ir jis nenorėjo, kad kas nors kitas būtų mikroautobuse. Suprantama. Sumokėjo, gavo paslaugą, visi laimingi. Tai ne kasdienis užsakymas, bet pasitaiko.

23. Ką daryti, jei pamiršau daiktus mikroautobuse?

Skambinkite kuo greičiau. Mes saugome pamestus daiktus ir stengiamės grąžinti. Bet reikia suprasti – jei pamiršote kažką ir pastebėjote tik po savaitės, mikroautobusas jau gali būti kitame reise. Tada reikia derinti, kaip grąžinti. Kartais siunčiame paštu, kartais laukiame, kol vėl važiuosime tuo maršrutu. Dažniausiai pamirštami daiktai – telefonų įkrovikliai, skėčiai, akiniai nuo saulės. Vieną kartą keleivis pamiršo nešiojamąjį kompiuterį – tai jau rimčiau. Paskambinome jam iš karto, jis grįžo atsiimti. Kitas atvejis – moteris pamiršo brangų šaliką. Radome, bet ji jau buvo išvykusi į kitą šalį. Išsiuntėme paštu. Užtruko dvi savaites, bet pasiekė.

24. Ar teikiate pagalbą su muitinės formalumais?

Kadangi vežame ES viduje, muitinės formalumų paprastai nėra. Bet yra išimčių. Jei vežate prekes komerciniais tikslais – gali reikėti T1 dokumento arba kitų popierių. Mes patys muitinės deklaracijų nepildome, bet galime nukreipti pas specialistus. Turime kontaktus kelių muitinės tarpininkų – jei reikia, duosime. Vieną kartą klientas vežė didelį kiekį prekių iš Briuselio į Vokietiją pardavimui – jam reikėjo visos dokumentacijos. Mes sujungėme jį su tinkamu žmogumi, ir viskas buvo sutvarkyta. Bet tai ne mūsų tiesioginė atsakomybė. Mes vežame, o dokumentus tvarko kiti. Aišku, jei klausiate patarimo – visada padedame, kiek galime.

Išvada

Maršrutas Briuselis–Vokietija yra vienas populiariausių mūsų tinklave. Kasdien vežame žmones ir siuntas, ir kiekvienas reisas – tai mažas nuotykis. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – ne. Bet mes esame čia, kad padėtume. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – rašykite arba skambinkite. Mes ne didelė korporacija, bet stengiamės būti patikimi. Ir tai, manau, yra svarbiausia.