Briuselis Lietuva kiekvieną penktadienį ir kasdien vežame

Penktadienis – populiariausia diena važiuoti iš Briuselio į Lietuvą. Suprantama – žmonės baigia darbo savaitę ir nori savaitgalį praleisti namie. Todėl penktadieniais mikroautobusai būna pilnesni nei kitomis dienomis. Bet mes važiuojame ne tik penktadieniais – kasdien turime reisus. Ryte, vakare, naktį – pagal poreikį. Dauguma mūsų keleivių yra lietuviai, dirbantys Belgijoje, bet yra ir belgų, kurie keliauja į Lietuvą verslo reikalais arba turizmui. Siuntos taip pat juda abiem kryptimis – lietuviški produktai į Belgiją, belgiškas šokoladas į Lietuvą. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien telefonu. Galbėt rasite atsakymą į savo klausimą.

Grafikas – vežimas iš Briuselio į Lietuvą penktadieniais

1. Kada tiksliai išvykstate penktadieniais?

Penktadieniais turime du reisus – vieną apie 12 valandą dienos, kitą apie 18 valandą vakaro. Dieninis reisas skirtas tiems, kas nori atvykti į Lietuvą šeštadienio ryte. Vakarinis – kad atvyktumėte šeštadienio popietę. Abu reisai populiarūs, bet vakarinis dažniau būna pilnas, nes dauguma žmonių nori pabaigti darbus prieš išvykstant. Dieninis reisas patogesnis tiems, kas turi lankstų darbo grafiką arba atostogauja. Tikslus išvykimo laikas pranešamas dieną prieš – skambiname arba rašome žinutę. Taip yra todėl, kad reikia suderinti visų keleivių paėmimo vietas.

2. Ar penktadieniais kaina skiriasi nuo kitų dienų?

Ne, kaina ta pati. Tai vienas iš dalykų, ką stengiamės išlaikyti stabilų. Suprantame, kad penktadienis populiariausia diena, bet tai nereiškia, kad kelsime kainas. Tai būtų nesąžininga. Žmonės planuoja biudžetą, žino, kiek kainuos kelionė, ir mes to nekeičiame. Vienintelis atvejis, kai kaina gali skirtis – tai šventinės dienos, pavyzdžiui, Kalėdų išvakarės arba Naujieji metai. Tada paklausa labai didelė, ir kaina gali būti kiek didesnė. Bet tai iš anksto pranešama, jokių staigmenų. Šiaip kasdienėje veikloje – viena kaina visoms dienoms.

3. Kiek vietų yra penktadienio reisuose?

Priklauso nuo mikroautobuso. Standartinis – 8 keleivių vietos, bet turime ir didesnių, iki 16 vietų. Penktadieniais dažniausiai naudojame didesnius mikroautobusus, nes žinome, kad bus daugiau keleivių. Bet net ir tada vietų gali neužtekti, ypač prieš šventes. Todėl rekomenduojame rezervuoti iš anksto – bent 3-4 dienas prieš. Vieną kartą prieš Kalėdas turėjome atsisakyti 5 žmonių, nes visi reisai buvo pilni. Nemalonu, bet negalime priimti daugiau, nei telpa. Geriau rezervuoti anksčiau nei likti be vietos.

4. Ar galima rezervuoti vietą iš anksto?

Taip, ir tai rekomenduojama. Skambinate arba rašote, pasakote datą, maršrutą, kiek žmonių, ir mes rezervuojame. Jokio avanso nereikia – tiesiog žodinis susitarimas. Bet jei neatvykstate be perspėjimo, tai kitą kartą gali būti sunkiau rezervuoti. Pasitikėjimas veikia abiem kryptimis. Yra klientų, kurie rezervuoja mėnesiui į priekį – žino, kad kiekvieną penktadienį važiuos, tai nori būti tikri, kad turės vietą. Mes tai vertiname ir visada stengiamės užtikrinti vietą. Planavimas palengvina gyvenimą visiems.

5. Ką daryti, jei vėluoju į penktadienio reisą?

Skambinkite kuo greičiau. Jei mikroautobusas dar neišvykęs, galime palaukti 10-15 minučių. Bet jei jau išvykęs – deja, reikės laukti kito reiso. Penktadieniais turime du reisus, tai jei praleidote pirmą, galite važiuoti antru. Bet jei praleidote ir antrą – tai jau kitos dienos reisas. Yra buvę, kad žmogus užstrigo darbe ir negalėjo išeiti laiku – supratome, bet negalėjome laukti valandą, nes kiti keleiviai skuba. Geriausia – planuoti su laiko atsarga. Atvažiuokite 15 minučių anksčiau, atsigerkite kavos, ir ramiai laukite. Stresas prieš kelionę niekam nepadeda.

Maršrutas – kasdienis vežimas iš Briuselio į Lietuvą

6. Ar penktadienio maršrutas skiriasi nuo kitų dienų?

Ne, maršrutas tas pats. Važiuojame per tą patį kelią – Briuselis, Antverpenas, Olandija, Vokietija, Lenkija, Lietuva. Vienintelis skirtumas – penktadieniais gali būti daugiau spūsčių, ypač išvykstant iš Briuselio. Penktadienio popietę visi išvažiuoja iš miesto, ir eismas intensyvesnis. Bet kai pravažiuojame pirmąsias 100 kilometrų, situacija normalizuojasi. Vokietijoje penktadieniais taip pat gali būti daugiau sunkvežimių keliuose, bet tai nežymiai paveikia kelionės laiką. Svarbiausia – kantrybė. Kelionė ilga, bet ji baigiasi.

7. Kiek laiko trunka kelionė penktadienį?

Maždaug tiek pat – 20-24 valandos. Bet realistiškai penktadieniais dažniau būna arčiau 24 valandų nei 20. Dėl tų pačių spūsčių. Ypač vasarą, kai visi važiuoja atostogauti, ir keliai perkrauti. Žiemą situacija geresnė, bet tada orai gali pridėti laiko – sniegas, ledas, lėtesnis važiavimas. Bet šiaip žmonės pripratę. Svarbiausia – patogiai įsitaisyti, turėti ką veikti, ir laikas praeina. Vienas klientas visada atsineša knygą – sako, kad per kelionę perskaito vieną romaną. Kitas žiūri serialus planšetėje. Trečias tiesiog miega. Kiekvienas turi savo būdą.

8. Ar penktadieniais darote daugiau sustojimų?

Ne, sustojimų skaičius toks pats – 3-4 per visą kelionę. Bet kartais penktadieniais sustojimai trunka ilgiau, nes žmonės nori pailsėti prieš ilgą savaitgalį. Suprantama – jie pavargę po darbo savaitės. Todėl stengiamės daryti ilgesnius sustojimus, ypač pirmąjį – kad žmonės galėtų atsipalaiduoti. Vienas sustojimas visada būna prie kokios nors kavinės ar degalinės, kur galima nusipirkti maisto. Ne visi atsineša sumuštinių, tai reikia galimybės pavalgyti. Svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai, o ne kaip kalinys, vežamas iš taško A į tašką B.

9. Ar važiuojate kitais maršrutais, ne tik per Vokietiją?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją, bet yra alternatyvų. Pavyzdžiui, galima važiuoti per Čekiją ir Slovakiją – tai kiek ilgesnis kelias, bet kartais greitesnis, jei Vokietijoje daug spūsčių. Arba per Prancūziją ir Liuksemburgą – bet tai retai naudojamas variantas. Paprastai laikomės pagrindinio maršruto, nes jis geriausiai išbandytas. Bet jei vairuotojas mato, kad kažkur spūstis, gali nukrypti. GPS rodo alternatyvius kelius, ir mes jais naudojamės. Svarbiausia – saugiai ir laiku pasiekti tikslą. Maršrutas yra priemonė, ne tikslas.

10. Ar galima išlipti pakeliui esančiuose miestuose?

Taip, jei tie miestai yra ant maršruto. Pavyzdžiui, jei važiuojame per Berlyną, o tau reikia į Berlyną – puiku, išleisime. Jei reikia į Poznanę ar Varšuvą – taip pat. Bet jei prašai sustoti kažkur, kas yra 50 km nuo autostrados, tai reikia derėtis dėl papildomo mokesčio. Šiaip mes lankstūs – jei galime padėti, padedame. Vienas klientas prašė išleisti Liuksemburge, nors tai nebuvo mūsų maršrutas – bet kadangi važiavome netoli, tai sutikome. Svarbu tik iš anksto pasakyti, kad galėtume planuoti. Staigmenos kelyje niekam nepadeda.

Siuntos – vežimas siuntų iš Briuselio į Lietuvą

11. Ar penktadieniais siuntos keliauja greičiau?

Ne, siuntos keliauja tuo pačiu greičiu kaip ir bet kurią kitą dieną. Viena para, kartais dvi. Bet yra vienas niuansas – jei siunti penktadienį, tai siunta gali būti pristatyta tik sekmadienį arba pirmadienį, nes šeštadienį ir sekmadienį ne visada dirbame pristatymus. Tai priklauso nuo to, kur reikia pristatyti. Vilniuje galime pristatyti ir savaitgalį, bet mažesniuose miestuose – tik darbo dienomis. Todėl jei skubu, geriau siųsti ne penktadienį, o antradienį ar trečiadienį. Tada siunta pasieks tikslą dar tą pačią savaitę.

12. Ką daryti, jei siunta neatvyksta laiku?

Skambinti mums. Pirmas dalykas – patikriname, kur siunta yra. Galbėt ji jau Lietuvoje, bet vairuotojas dar nepristatė. Galbėt buvo koks nesklandumas pakeliui. Mes visada stengiamės išsiaiškinti, kas nutiko, ir informuoti klientą. Yra buvę, kad siunta užtruko dviem dienomis ilgiau, nes vairuotojas susirgo – teko organizuoti pakaitinį. Nemalonu, bet nutinka. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinome, kad siunta vėluos, pranešame iš anksto. Blogiau, kai žmogus laukia ir nieko nežino. Todėl visada prašome – jei kyla abejonių, skambinkite.

13. Ar galima siųsti dokumentus?

Taip, dokumentai – vienas iš dažniausių siuntų tipų. Sutartys, notariniai dokumentai, medicininiai įrašai – viskas keliauja. Dokumentus paprastai siunčiame vokuose, kad būtų saugu. Jei dokumentai svarbūs – pavyzdžiui, originalai – tai rekomenduojame papildomai apdrausti. Nors šiaip dokumentai retai dingsta, bet geriau per daug atsargumo nei per mažai. Vienas advokatas reguliariai siunčia dokumentus tarp Briuselio ir Vilniaus – sako, kad greičiau nei paštu ir patikimiau. Mes tai vertiname kaip komplimentą. Dokumentai – tai pasitikėjimas.

14. Kiek kainuoja siųsti siuntą penktadienį?

Taip pat kaip bet kurią kitą dieną. Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio, ne nuo savaitės dienos. Mažas paketas – 25-35 eurai. Didesnė dėžė – 50-80 eurų. Jei siunti visą mikroautobusą – tada derinama individualiai. Kainoraštis nesikeičia penktadieniais ar savaitgaliais. Vienintelis dalykas – jei reikia pristatyti skubiai, tą pačią dieną, tai gali būti papildomas mokestis už skubumą. Bet tai retas atvejis. Dauguma siuntų keliauja įprastu grafiku, ir kaina fiksuota. Skambinkit, pasakysim tiksliai.

15. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo kontakto?

Nerekomenduojame. Mes visada prašome gavėjo vardo, pavardės ir telefono numerio. Kitaip kaip pristatysime? Jei gavėjas neatsiliepia telefonu, negalime palikti siuntos prie durų. Tai ne Amazon, kur kurjeris palieka paketą prie slenksčio. Mūsų siuntos vertingesnės, ir mes norime būti tikri, kad jos pasiekia tinkamą žmogų. Yra buvę, kad siuntėjas nedavė gavėjo telefono, tai vairuotojas valandą važinėjo po Vilnių ieškodamas adreso. Galiausiai rado, bet tai buvo nereikalingas stresas. Duokite kontaktą, ir viskas bus paprasčiau.

Patogumai – vežame iš Briuselio į Lietuvą kasdien

16. Ar mikroautobuse yra tualetas?

Didesniuose mikroautobusuose – taip, yra nedidelis tualetas. Mažesniuose – ne. Bet kadangi darome reguliarius sustojimus kas 3-4 valandas, tai tualetas mikroautobuse nėra būtinybė. Dauguma žmonių nori išeiti, prasitempti kojas, o ne naudotis mažu tualetu važiuojant. Bet jei kam nors labai reikia – yra galimybė. Vienas vyresnis ponas visada naudojasi mikroautobuso tualetu, nes jam sunku dažnai lipti. Suprantame, ir niekas nekomentuoja. Kiekvienas turi savo poreikius, ir mes stengiamės juos tenkinti.

17. Ar galima klausytis savo muzikos?

Su ausinėmis – taip. Be ausinių – prašome ne, nes ne visi nori klausytis jūsų muzikos. Mikroautobuse yra garso sistema, bet muziką renkasi vairuotojas, ir paprastai tai būna kažkas neutralaus – radijas arba ramūs instrumentiniai kūriniai. Vienas vaikinas klausėsi metalo be ausinių – tevo prašyti, kad užsidėtų ausines. Jis suprato ir užsidėjo. Konflikto nebuvo, bet nemalonu buvo prašyti. Geriau iš karto naudoti ausinės – tai mandagu ir patogu visiems. Muzika turi vienyti, o ne skaldyti.

18. Ar mikroautobuse galima valgyti?

Galima, bet prašome rinktis maistą be stipraus kvapo. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – viskas tvarkoje. Bet jei atsineši keptą žuvį arba česnakų dešrą – tai gali kelti problemų. Uždaroje erdvėje kvapai sklinda greitai, ir ne visiems tai patinka. Taip pat prašome nesimėtyti šiukšlėmis – yra maišelis šiukšlėms, naudokitės juo. Vieną kartą kažkas paliko picos dėžę ant sėdynės – vairuotojas labai nepatenkintas buvo. Mažos smulkmenos, bet jos rodo pagarbą kitiems keleiviams. Valgykit, bet tvarkingai.

19. Ar yra papildomų vietų kojoms?

Taip, mikroautobusuose yra daugiau vietos kojoms nei lėktuve. Sėdynės reguliuojamos, galima atsilošti. Bet jei esi labai aukštas – virš 190 cm – tai gali būti kiek ankšta. Tokiu atveju rekomenduojame sėdėti pirmoje eilėje, kur daugiau vietos. Arba užsisakyti dvi vietas – vieną sėdėti, kitą kojoms. Skamba keistai, bet vienas labai aukštas klientas taip daro, ir jam patogu. Svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai per 20 valandų kelionę. Jei kažkas negerai – pasakykit, pabandysime padėti.

20. Ar galima atsinešti savo gėrimų?

Taip, galima. Vanduo, sultys, kava – viskas tvarkoje. Alkoholis – toleruojame saikingai, bet jei kas nors padaugina, tai gali būti paprašytas išlipti. Vieną kartą kažkas atsinešė visą alaus dėžę ir gėrė visą kelią – iki Vokietijos jau buvo garsus ir erzinantis. Vairuotojas paprašė nustoti, jis nesustojo, tai teko sustoti ir išlaipinti. Nemalonu visiems. Todėl prašome – jei geriate alkoholį, tai saikingai. Arba negerkite visai. Kelionė nėra baras, o mikroautobusas nėra vakarėlis. Būkime civilizuoti.

Dokumentai – vežimas keleivių iš Briuselio į Lietuvą

21. Kokių dokumentų reikia vaikams?

Vaikams iki 16 metų reikia asmens tapatybės kortelės arba paso. Net jei keliauja su tėvais, vaikas turi turėti savo dokumentą. Tai dažnai pamirštama – tėvai galvoja, kad vaiko dokumentas nereikalingas, jei jie turi savo. Bet taip nėra. Kiekvienas keleivis, nepriklausomai nuo amžiaus, turi turėti dokumentą. Yra buvę, kad šeima atvyko su trimis vaikais, o vienas vaikas neturėjo dokumento – teko grįžti namo. Labai nemalonu, ypač jei vaikas verkia, nes nori važiuoti. Patikrinkite dokumentus prieš išvykstant – tai užtrunka minutę, bet sutaupo daug streso.

22. Ar reikia vizos Lietuvos piliečiams Belgijoje?

Ne, Lietuvos piliečiams nereikia vizos Belgijoje. Lietuva yra ES narė, ir lietuviai gali laisvai keliauti, gyventi bei dirbti bet kurioje ES šalyje. Užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Tas pats galioja belgams Lietuvoje – jokių vizų. Bet jei keliauja ne ES pilietis – pavyzdžiui, žmogus iš Ukrainos ar Baltarusijos – tada reikia patikrinti vizos reikalavimus. Mes galime padėti su informacija, bet vizų neišduodame. Kreipkitės į atitinkamą ambasadą arba konsulatą. Svarbu tai padaryti iš anksto, ne paskutinę dieną.

23. Ar reikia sveikatos draudimo kelionei?

ES piliečiams – ne privaloma, bet rekomenduojama. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja visose ES šalyse, tai jei ją turite, užtenka. Bet ji kompensuoja tik būtinąją medicinos pagalbą, ne viską. Jei norite pilnos apsaugos – reikia papildomo draudimo. Ypač jei keliaujate su vaikais arba turite sveikatos problemų. Vienas klientas susirgo Vokietijoje – be draudimo būtų mokėjęs tūkstančius už gydymą. Su draudimu – nieko. Tai ne reklama, tai reali patirtis. Sveikata brangesnė už draudimo polisą.

24. Ką daryti, jei dokumentas baigia galioti?

Negalima keliauti su pasibaigusiu dokumentu. Net jei baigia galioti rytoj – šiandien dar galioja, bet jei kelionė trunka parą, tai gali baigtis galioti kelionės metu. Tada pasienyje gali kilti problemų. Todėl visada patikrinkite dokumento galiojimo datą prieš kelionę. Jei dokumentas baigia galioti – atnaujinkite jį prieš išvykstant. Lietuvoje tai galima padaryti Migracijos departamente, Belgijoje – savivaldybėje. Procesas užtrunka kelias dienas ar savaites, todėl ne paskutinę minutę tai darykite. Planavimas išgelbsti nuo daugybės problemų.

Laikas – kasdienis vežimas iš Briuselio į Lietuvą

25. Kada geriausia važiuoti – penktadienį ar kitomis dienomis?

Priklauso nuo jūsų poreikių. Jei norite praleisti savaitgalį Lietuvoje – penktadienis geriausias. Jei lankstus grafikas – antradienis ar trečiadienis, kai mažiau keleivių ir mikroautobuse daugiau vietos. Pirmadieniais dažniausiai važiuoja tie, kurie grįžta į darbą Belgijoje. Sekmadieniais – tie, kurie grįžta iš savaitgalio Lietuvoje. Kiekviena diena turi savo specifiką. Bet šiaip nėra „blogos" dienos važiuoti – visos dienos geros, jei reikia. Svarbiausia – rezervuoti iš anksto, ypač jei važiuojate penktadienį ar prieš šventes.

26. Ar galima važiuoti atgal iš Lietuvos į Briuselį?

Taip, žinoma. Važiuojame abiem kryptimis. Iš Lietuvos išvykstame sekmadieniais arba pirmadieniais ryte, kad žmonės spėtų į darbą pirmadienį ar antradienį. Bet turime reisų ir kitomis dienomis. Kaina ta pati, maršrutas atvirkščias – Vilnius, Kaunas, Lenkija, Vokietija, Olandija, Belgija, Briuselis. Kelionės laikas toks pat – apie 20-24 valandos. Dauguma mūsų keleivių naudojasi abiem kryptimis – važiuoja penktadienį į Lietuvą, sekmadienį atgal į Briuselį. Tai jau tapo rutina daugeliui.

Išvada

Penktadienis populiariausia diena važiuoti iš Briuselio į Lietuvą, bet mes važiuojame kasdien. Nesvarbu, kurią dieną pasirinksite – mes jus nuvešime. Rezervuokite iš anksto, ypač penktadieniais, ir pasiruoškite patogiai kelionei. Mikroautobusai patogūs, vairuotojai patyrę, o maršrutas išbandytas tūkstančius kartų. Skambinkite, klauskite, užsisakykite. Mes čia, kad padėtume jums pasiekti namus.