Belgija vežikas – viskas, ką reikia žinoti apie pervežimus

Kai kas nors manęs klausia, ką reiškia būti vežiku į Belgiją, aš paprastai atsakau – tai ne tik darbas, tai gyvenimo būdas. Važinėti tarp Lietuvos ir Belgijos kiekvieną savaitę reiškia žinoti kiekvieną kelią, kiekvieną degalinę, kiekvieną spūsčių tašką. Vienas kolega man kartą pasakė – „žmogus, kuris važinėja į Belgiją penkerius metus, žino daugiau apie Europos kelius nei bet kuris geografas." Ir jis buvo teisus. Belgija vežikas – tai ne tik profesija, tai patirtis, kurią sunku nupasakoti tiems, kurie to nedaro. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus apie vežiko darbą, pervežimus į Belgiją ir viską, kas su tuo susiję.

Darbas – Belgija vežiko kasdienybė

1. Ką reiškia būti vežiku į Belgiją?

Būti vežiku reiškia, kad tu esi atsakingas už tai, kad siuntos saugiai pasiektų gavėją. Tai ne tik vairavimas – tai dokumentų tvarkymas, klientų bendravimas, maršruto planavimas. Aš pats važinėju į Belgiją jau septynerius metus, ir kiekviena kelionė yra kitokia. Kartais veži vieną didelį krovinį, kartais – dešimt mažų siuntų. Kartais kelionė trunka 18 valandų, kartais – 24. Vienas naujas vairuotojas, kuris pradėjo dirbti pas mus, sakė, kad jis nesitikėjo, kad darbas bus toks įvairus. Jis galvojo, kad tai tiesiog sėdėjimas už vairo. Bet tai daug daugiau. Reikia mokėti bendrauti su klientais, spręsti problemas kelyje ir žinoti, kaip elgtis, kai kas nors nutinka ne taip.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė į Belgiją?

Paprastai 18-24 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus iki Briuselio yra apie 1600 kilometrų – tai ilgas kelias. Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, ir tai yra pats greičiausias maršrutas. Bet kelyje visko nutinka – spūstys, remontai, orai. Vieną kartą vasarą važiavome per Vokietiją, ir autostradoje buvo avarija – stovėjome tris valandas. Kitą kartą žiemą Lenkijoje buvo pūga, ir važiavome labai lėtai. Mes negalime planuoti kiekvienos kelionės iki minutės – keliai yra nenuspėjami. Bet paprastai sakome klientams – 1-2 dienos. Tai realus laikas, ir dažniausiai pavyksta jo laikytis.

3. Kokie pagrindiniai iššūkiai vežiko darbe?

Didžiausias iššūkis – nenuspėjamumas. Tu nežinai, ar kelionė truks 18 ar 24 valandas. Tu nežinai, ar mikroautobusas nesuges. Tu nežinai, ar klientas bus namuose, kai atvyksi. Antras iššūkis – ilgumas. Sėdėti už vairo 18 valandų yra fiziškai ir psichologiškai sunku. Ypač naktį, kai norisi miegoti. Trečias iššūkis – vienatvė. Dažnai važiuoji vienas, ir vienintelis pokalbis yra su klientais telefonu. Vienas mano kolega sakė, kad jis pradėjo klausytis podcast'ų, kad jaustųsi mažiau vienišas. Tai padeda. Bet tai yra darbas, kuris reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir psichologinio atsparumo.

4. Kiek uždirba vežikas, važinėjantis į Belgiją?

Tai priklauso nuo įmonės ir patirties. Pradedantis vežikas gali uždirbti apie 1200-1500 eurų per mėnesį. Patyręs – 1800-2500 eurų. Bet tai ne tik atlyginimas – yra ir arbatpinigiai, ir kartais papildomi mokesčiai už skubius užsakymus. Vienas mano pažįstamas dirba savarankiškai – jis turi savo mikroautobusą ir pats ieško klientų. Jis uždirba daugiau, bet ir rizika didesnė – jei mikroautobusas sugenda, jis pats moka už remontą. Aš dirbu įmonėje, ir man patinka, kad nesu vienas atsakingas už viską. Atlyginimas gal ir mažesnis, bet ramiau. Kiekvienas renkasi, kas jam geriau.

5. Ar vežiko darbas tinka visiems?

Ne, ir tai sakyti turiu atvirai. Tai darbas tiems, kurie mėgsta važinėti, kurie gali ilgai būti vieni, kurie nesibaimina nežinomybės. Jei jūs esate žmogus, kuris mėgsta stabilumą – tas pats biuras, tos pačios valandos – tai ne jums. Viena moteris bandė dirbti vežike, bet po mėnesio metė – ji sakė, kad negali taip ilgai būti toli nuo namų. Suprantu – ne visi gali. Bet tiems, kurie gali, tai yra puikus darbas. Tu matai Europą, sutinki įvairius žmones, ir kiekviena diena yra kitokia. Man tai patinka, ir aš nekeisčiau šio darbo į nieką kitą.

Maršrutai – Belgija vežiko keliai

6. Kokiu keliu vežikai važiuoja į Belgiją?

Pagrinde per Lenkiją ir Vokietiją. Tai pats populiariausias maršrutas – Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Hanoveris, Liudvigshafenas, Liuksemburgas, Briuselis. Yra ir alternatyvų – per Čekiją arba per Olandiją – bet jos retai naudojamos, nes ilgesnės arba brangesnės. Aš pats važiuoju pagrindiniu maršrutu, ir jį žinau mintinai. Žinau, kur yra geriausios degalinės, kur pigiausias dyzelinas, kur geriausios valgyklos. Vienas naujas vairuotojas pasiklydo Lenkijoje, nes pasitikėjo navigacija, kuri jį nukreipė į kaimo kelią. Po to jis visada klausė manęs, kur važiuoti. Patirtis yra svarbiausia.

7. Kokių įgūdžių reikia vežikui?

Pirmiausia – gero vairavimo. Tai akivaizdu, bet svarbu pabrėžti. Vežikas turi mokėti vairuoti ilgai, saugiai ir efektyviai. Antra – kalbų. Bent anglų arba vokiečių – kad galėtum susikalbėti degalinėse, su klientais, su policija, jei reikia. Trečia – kantrybės. Kelyje visko nutinka, ir reikia mokėti nusiraminti. Ketvirta – organizuotumo. Reikia tvarkyti dokumentus, sekti siuntas, bendrauti su klientais. Penkta – fizinio pasirengimo. Sėdėti 18 valandų yra sunku, ypač jei turi krauti ir iškrauti siuntas. Aš pats sportuoju, kad išlaikyčiau formą. Tai padeda.

8. Ar vežikai važiuoja vieni ar po du?

Tai priklauso nuo įmonės ir maršruto. Mes paprastai važiuojame po du – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia važiuoti be sustojimų nakčiai ir greičiau pasiekti tikslą. Bet kartais, ypač ne sezono metu, važiuojame vieni. Tada privalome daryti pertraukas ir miegoti naktį. Tai prideda kelias valandas prie kelionės, bet tai saugiau. Vienas mano kolega visada važiuoja vienas – jis sako, kad jam patinka vienatvė. Bet aš asmeniškai noriu, kad būtų kas nors šalia – ypač naktį, kai pavargsti. Kiekvienas turi savo nuomonę, ir nėra vieno teisingo atsakymo.

9. Kokios degalinės geriausios kelyje į Belgiją?

Lenkijoje – Orlen ir BP. Vokietijoje – Aral ir Shell. Tai degalinės, kurios turi gerą kavą, švarius tualetus ir palyginti normalias kainas. Aš asmeniškai mėgstu Orlen Lenkijoje – jie turi gerą maistą ir nemokamą Wi-Fi. Vokietijoje degalinės brangesnės, bet kokybė geresnė. Vienas vairuotojas visada sustoja toje pačioje degalinėje prie Varšuvos – jis ten pažįsta padavėją, ir ji visada duoda jam didesnę kavos porciją. Tai smulkmenos, bet jos svarbios, kai esi kelyje tiek valandų. Ir dar – nepamirškite pasitikrinti kuro lygio prieš Vokietiją – ten dyzelinas brangesnis nei Lenkijoje.

10. Ką vežikai veikia poilsio metu?

Poilsio metu – valgo, miega, skambina namams. Kai sustojame degalinėje, pirmas dalykas – kava. Antras – maistas. Trečias – tualetas. Tada, jei yra laiko, paskambinu žmonai arba vaikams. Vienas mano kolega visada žaidžia telefonu per pertraukas – jis sako, kad tai padeda atsipalaiduoti. Aš asmeniškai mėgstu tiesiog pasėdėti ir pažiūrėti į kelią. Tai skamba keistai, bet man tai ramina. Ilgos kelionės yra sunkios, ir kiekvienas randa savo būdą, kaip atsipalaiduoti. Svarbiausia – nevairuoti pavargusiam. Tai pavojinga ir nelegalu.

Transportas – Belgija vežiko mikroautobusas

11. Kokiu transportu vežikai važiuoja į Belgiją?

Paprastai mikroautobusais – Mercedes Sprinter, Volkswagen Crafter, Ford Transit. Tai transporto priemonės, kurios tinka ir keleiviams, ir kroviniams. Mes naudojame Mercedes Sprinter – jis patikimas, talpus ir ekonomiškas. Vienas mano pažįstamas turi seną Ford Transit – jis sako, kad tai geriausias mikroautobusas, kokį jis kada nors turėjo. Bet jis nuolat remontuoja – tai senas automobilis. Mes keičiame mikroautobusus kas 3-4 metus, kad išlaikytume patikimumą. Naujas mikroautobusas reiškia mažiau gedimų, mažiau remonto išlaidų ir patogesnę kelionę. Tai investicija, kuri atsiperka.

12. Kiek siuntų telpa į mikroautobusą?

Priklauso nuo siuntų dydžio. Standartinis mikroautobusas turi apie 10-12 kubinių metrų talpos. Tai reiškia, kad telpa maždaug 30-40 standartinių dėžių. Bet jei vežame baldus ar didesnius daiktus – telpa mažiau. Vieną kartą vežėme sofą, stalą ir kelias dėžes – viskas tilpo, bet buvo labai ankšta. Kitą kartą vežėme tik mažas dėžes – jų buvo apie 50. Tai priklauso nuo to, ką vežame. Mes visada stengiamės optimizuoti vietą – kad kiekvienas centimetras būtų išnaudotas. Tai ne tik taupo degalus, bet ir leidžia vežti daugiau siuntų vienu metu.

13. Kaip vežikai prižiūri mikroautobusą?

Kasdien prieš važiavimą – patikriname padangas, stabdžius, šviesas, alyvą. Kas savaitę – pilnas patikrinimas. Kas mėnesį – techninė apžiūra. Mes turime mechaniką, kuris prižiūri mūsų mikroautobusus, ir jis yra labai griežtas. Vieną kartą jis pasakė, kad mikroautobusas negali važiuoti, nes stabdžiai buvo per silpni. Mes turėjome atšaukti kelionę ir ieškoti kito mikroautobuso. Klientai buvo nusivylę, bet saugumas svarbiau. Aš pats visada klausau mechaniko – jis žino, ką daro. Ir dar – visada turime atsarginį ratą, vaistinėlę ir gesintuvą. Tai privaloma, ir tai gali išgelbėti gyvybę.

14. Kiek kainuoja mikroautobuso išlaikymas?

Daug. Degalai – pagrindinė išlaida. Iš Vilniaus į Briuselį ir atgal – apie 300-400 eurų dyzelino. Tada draudimas – apie 200-300 eurų per mėnesį. Remontas – priklauso nuo to, kas lūžta, bet vidutiniškai 100-200 eurų per mėnesį. Padangos – kas 2-3 metus, apie 600-800 eurų už komplektą. Ir dar – techninė apžiūra, kelių mokesčiai, stovėjimo aikštelės. Vienas mano pažįstamas, kuris dirba savarankiškai, sakė, kad mikroautobuso išlaikymas kainuoja apie 1000 eurų per mėnesį. Tai nėra mažai, bet jei gerai dirbi, atsiperka. Svarbu – neignoruoti remonto. Maža problema gali tapti didele, jei ją ignoruoji.

15. Ar vežikai turi specialią licenciją?

Taip, reikia C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo – tai leidžia vairuoti transporto priemones iki 7,5 tonos. Mikroautobusai paprastai sveria mažiau, bet kai kurie – ypač pilnai pakrauti – gali viršyti 3,5 tonos. Todėl C1 kategorija yra būtina. Be to, reikia profesinės kvalifikacijos – tai papildomas kursas, kuris moko apie krovinių gabenimą, saugumą ir taisykles. Aš baigiau šį kursą prieš penkerius metus, ir jis buvo naudingas. Vienas vaikinas norėjo dirbti vežiku, bet neturėjo C1 kategorijos – jis turėjo laikyti egzaminą. Tai užtruko kelis mėnesius, bet jis tai padarė. Dabar jis važinėja į Belgiją kartu su manimi.

Klientai – Belgija vežiko bendravimas

16. Kaip vežikai bendrauja su klientais?

Daugiausia telefonu ir el. paštu. Klientai skambina, klausia, kur yra siunta, kada ji atvyks. Mes atsakome, kiek galime. Kartais klientai yra labai kantrūs, kartais – ne. Viena moteris skambino kas valandą, klausdama, kur yra jos siunta – mes supratome, kad ji labai jaudinasi, ir stengėmės būti kantrūs. Kitas klientas buvo labai ramus – jis tik parašė el. laišką ir laukė. Mes stengiamės būti draugiški su visais, bet kartais būna sunku. Ypač kai siunta vėluoja, ir klientas kaltina tave. Reikia mokėti išlaikyti ramybę ir paaiškinti situaciją. Tai ne visada lengva.

17. Kokie dažniausi klientų nusiskundimai?

Dažniausias – vėlavimas. Klientai nori, kad siunta atvyktų laiku, ir kai ji vėluoja, jie nusivilia. Antras – siuntos būklė. Kartais siunta atvyksta su įlenkimais ar įbrėžimais, ir klientas skundžiasi. Trečias – kaina. Kai kurie klientai mano, kad kaina yra per didelė, ir bando derėtis. Mes stengiamės suprasti kliento poziciją, bet negalime visada nusileisti. Vienas klientas sakė, kad mes esame brangesni nei konkurentai – mes paaiškinome, kad mūsų kaina apima draudimą ir pristatymą iki durų, o konkurentų – ne. Jis suprato. Bendravimas yra raktas – jei paaiškinsi, klientas dažniausiai supras.

18. Ar vežikai gauna arbatpinigių?

Kartais taip. Ypač jei pristatome siuntą laiku ir su šypsena. Vienas klientas Briuselyje visada duoda 5 eurus – jis sako, kad mes esame patikimi, ir jis nori padėkoti. Kitas klientas Antverpene davė 10 eurų, kai pristatėme siuntą per pusę dienos anksčiau nei žadėta. Tai malonu, bet tai ne privaloma. Mes niekada neprašome arbatpinigių – tai turi būti kliento sprendimas. Kartais klientai padėkoja ir be pinigų – šiltas žodis ar šypsena taip pat yra vertinga. Ypač po ilgos kelionės, kai pavargęs ir nori tik miego.

19. Kaip vežikai sprendžia konfliktus su klientais?

Kantriai ir ramiai. Pirmas žingsnis – išklausyti. Antras – suprasti, kas nutiko. Trečias – pasiūlyti sprendimą. Vienas klientas buvo labai pikta, nes jo siunta vėlavo dvi dienas. Mes išklausėme, atsiprašėme ir pasiūlėme kompensaciją – 20 procentų nuolaidą kitam užsakymui. Jis nusiramino ir netgi atsiprašė už savo elgesį. Kartais konfliktai nutinka dėl nesusipratimo – klientas galvojo viena, mes padarėme kita. Svarbu – nekaltinti vienas kito, o ieškoti sprendimo. Mes visada stengiamės išlaikyti gerus santykius su klientais – jie yra mūsų verslo pagrindas.

Gyvenimas – Belgija vežiko už vairo

20. Kaip vežikai praleidžia laiką Belgijoje?

Kai pristatome siuntas, turime keletą valandų laisvo laiko prieš grįžtant. Kartais vaikščiojame po miestą, kartais sėdime kavinėje, kartais tiesiog ilsisi mikroautobuse. Briuselyje mėgstu eiti į Grand Place – tai graži aikštė, ir ten visada yra ką pamatyti. Antverpene – prie upės, kur ramu. Gente – prie universiteto, kur jaunatviška atmosfera. Vienas mano kolega visada eina į tą pačią belgiškų vaflių parduotuvę Briuselyje – jis sako, kad tai geriausi vafliai pasaulyje. Aš nežinau, ar tai tiesa, bet jie tikrai skanūs. Laisvas laikas Belgijoje yra trumpas, bet malonus.

21. Ar vežikai valgo belgišką maistą?

Kartais. Belgija garsėja savo vafliais, šokoladu, bulvytėmis ir alumi. Aš asmeniškai mėgstu belgiškas bulvytės – jos yra traškios ir skanios. Vienas mano kolega visada perka šokolado savo žmonai – jis sako, kad belgiškas šokoladas yra geriausias pasaulyje. Alaus negeriu – vairuoju, ir negaliu sau to leisti. Bet kiti vežikai perka belgišką alų ir veža namo. Tai tradicija. Kartais, kai turime daugiau laiko, einame į restoraną ir valgome kažką belgiško. Tai smagu – pailsėti nuo lietuviško maisto ir paragauti kažko naujo.

22. Kaip dažnai vežikai grįžta namo?

Priklauso nuo darbo grafiko. Mes paprastai važiuojame į Belgiją ir atgal per 2-3 dienas. Tai reiškia, kad grįžtame namo kas 2-3 dienas. Kartais, jei yra daug užsakymų, važiuojame be pertraukos – į Belgiją, atgal, vėl į Belgiją. Tada grįžtame namo tik po 4-5 dienų. Vienas mano kolega turi šeimą, ir jam tai sunku – jis sako, kad jo vaikai jo pasiilgsta. Aš suprantu – tai vienas iš trūkumų. Bet yra ir privalumų – po kelionės turi keletą laisvų dienų, kurias gali praleisti su šeima. Tai kompromisas, ir kiekvienas turi nuspręsti, ar jis vertas.

23. Ar vežikai turi laiko asmeniniam gyvenimui?

Tai sunkus klausimas. Sąžiningai – ne visada. Kai važinėji kiekvieną savaitę, sunku planuoti asmeninį gyvenimą. Gimtadieniai, šventės, savaitgaliai – dažnai esi kelyje. Vienas mano pažįstamas išsiskyrė, nes jo žmona negalėjo susitaikyti su tuo, kad jo nėra namuose. Tai liūdna, bet tai nutinka. Aš pats turiu supratingą žmoną, ir mes susitvarkome. Bet reikia pastangų – skambinti kasdien, grįžus namo skirti laiko šeimai, ne tik ilsėtis. Tai ne visada lengva, bet įmanoma. Svarbu – rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Ateitis – Belgija vežiko perspektyvos

24. Ar vežiko darbas turi ateitį?

Taip, bet jis keisis. Technologijos vystosi – savavaldžiai automobiliai, dronai, robotai. Gal po 20 metų vežiko darbas bus kitoks. Bet dabar – žmonės vis dar reikalingi. Klientai nori bendrauti su žmogumi, o ne su mašina. Vienas mano draugas sako, kad robotai niekada pakeis vežikų – jie negali suprasti kliento emocijų, negali spręsti netikėtų problemų kelyje. Aš sutinku – bent jau kol kas. Bet reikia būti pasirengus pokyčiams. Mokytis naujų technologijų, būti lankstiam, prisitaikyti. Tie, kurie tai darys, išliks. Tie, kurie ne – ne.

25. Ką patartumėte pradedančiam vežikui?

Pirmiausia – būkite kantrūs. Pirmos kelionės bus sunkios – nežinosite maršruto, nežinosite, kur sustoti, nežinosite, kaip bendrauti su klientais. Bet po kelių kelionės viskas taps lengviau. Antra – klauskite. Neklausykite tų, kurie sako, kad viską žino. Klausykite patyrusių vežikų – jie turi patirties, kurios jūs neturite. Trečia – rūpinkitės savimi. Ilgos kelionės yra sunkios, ir jūsų kūnas turi būti pasirengęs. Sportuokite, valgykite sveikai, miegokite pakankamai. Ir ketvirta – mėgaukitės. Tai darbas, kuris leidžia pamatyti Europą, sutikti įvairius žmones, patirti nuotykių. Ne visi turi tokią galimybę.

26. Ar verta tapti vežiku į Belgiją?

Man verta. Bet tai ne sprendimas, kurį galiu priimti už jus. Kiekvienas turi savo prioritetus, savo šeimos situaciją, savo sveikatą. Jei mėgstate važinėti, jei galite būti toli nuo namų, jei nebijote nežinomybės – taip, verta. Jei norite stabilumo, jei norite būti namuose kiekvieną vakarą – galbūt ne. Aš pasirinkau šį kelią prieš septynerius metus ir nesigailiu. Man patinka būti kelyje, man patinka sutikti naujus žmones, man patinka iššūkiai. Bet tai mano pasirinkimas. Jūs turite padaryti savo.

Belgija vežikas – tai ne tik darbas, tai gyvenimo būdas. Tai reiškia ilgas valandas kelyje, bet ir nuotykius, kuriuos sunku rasti kitur. Jei svarstote tapti vežiku – pagalvokite, ar tai jums tinka. Ir jei taip – pirmyn. Kelyje laukia daug įdomių dalykų.