Autobusai į Briuselį, Vežame kiekvieną dieną

Nuolat keliauju tarp Lietuvos ir Briuselio dėl darbo reikalų – kartais kas antrą savaitę. Išbandžiau visus variantus: lėktuvus, traukinius, net kartą važiavau su pažįstamų automobiliu. Bet pastaruoju metu vis dažniau renkuosi autobusą. Ne todėl, kad pigiausia (nors tai irgi svarbu), o todėl, kad tai paprasčiausia. Nereikia važiuoti į oro uostą, laukti eilėse, mokėti už bagažą. Tiesiog ateini į stotį, sėdi ir važiuoji. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi apie autobusus į Briuselį – kokie jie, kaip jais naudotis ir ko tikėtis.

Vežėjai – kas veža į Briuselį

1. Kokios įmonės veža iš Lietuvos į Briuselį?

Pagrinde yra keli dideli vežėjai: „Lux Express“, „FlixBus“, „Ecolines“ ir „Eurolines“. Kiekvienas turi savo privalumų. „Lux Express“ – patogiausi autobusai, bet brangiausi. „FlixBus“ – dažniausiai pigiausi, bet autobusai gali būti senesni. „Ecolines“ – geras kainos ir kokybės santykis, ypač naktiniams reisams. „Eurolines“ – daugiausia maršrutų, bet kartais paini bilietų sistema. Be to, yra mažesnių vietinių vežėjų, kurie važiuoja tik tam tikromis dienomis. Aš asmeniškai dažniausiai naudoju „Ecolines“, bet tai labiau įprotis nei objektyvus vertinimas.

2. Kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Sunku, nes patirtis gali skirtis net tos pačios įmonės skirtinguose reisuose. Bet yra keletas požymių. Pirmas – atsiliepimai internete, bet juos reikia skaityti atsargiai, nes žmonės dažniausiai rašo tik tada, kai labai nepatenkinti. Antras – autobuso amžius. Jei svetainėje nurodyta, kad autobusas „2020 metų ar naujesnis“, tikėtina, kad jis bus patogesnis. Trečias – papildomos paslaugos: ar yra Wi-Fi, rozetės, tualetas. Ketvirtas – vairuotojų elgesys. Kartą važiavau su vežėju, kurio vairuotojas visą kelią rūkė salone (nelegaliai, žinoma). Tai buvo paskutinis kartas.

3. Ar verta rinktis pigesnį vežėją?

Priklauso nuo prioritetų. Jei svarbiausia kaina – taip, bet reikia nusiteikti kompromisams. Pigesniuose autobusuose gali būti mažiau vietos, senesni sėdynės, silpnesnis Wi-Fi. Tačiau kartais skirtumas nėra toks didelis. Pavyzdžiui, „FlixBus“ gali kainuoti 65 eurus, o „Lux Express“ – 85. Už tuos 20 eurų gaunate geresnę sėdynę, nemokamą kavą ir galbūt mažiau triukšmingus bendrakeleivius. Bet jei keliaujate su vaikais arba jums reikia dirbti kelionės metu, tie 20 eurų gali būti verti. Aš asmeniškai renkuosi vidurį – ne pigiausią, bet ne prabangiausią variantą.

4. Kaip vežėjai skiriasi pagal komfortą?

Labai. „Lux Express“ autobusuose dažnai yra individualūs ekranai su filmais, karšti gėrimai nemokamai, net antklodės. „Ecolines“ – paprastesni, bet tvarkingi, su Wi-Fi ir rozetėmis. „FlixBus“ – labai skirtingi, priklausomai nuo to, kokį autobusą gavote konkrečiam reisui. Kartą važiavau su „FlixBus“, kur sėdynės buvo tokios susidėvėjusios, kad jautėsi spyruoklės. Kitą kartą – visiškai naujas autobusas su odinėmis sėdynėmis. Todėl, jei komfortas svarbus, geriau rinktis vežėją, kuris garantuoja tam tikrą standartą.

5. Ar yra specialūs autobusai verslo keliautojams?

Taip, kai kurie vežėjai siūlo „verslo klases“ autobusus. Jie brangesni (apie 30-50% daugiau), bet turi platesnes sėdynes, daugiau vietos kojoms, geresnį Wi-Fi, kartais net atskirą darbo zoną su staliukais. „Lux Express“ turi tokius „Business“ autobusus kai kuriuose maršrutuose. Tačiau asmeniškai manau, kad tai labiau psichologinis komfortas nei realus poreikis. Autobuse vis tiek ribota erdvė, ir net plačiausia sėdynė nepadės, jei šalia sėdi garsiai kalbantis žmogus. Geriau investuoti į geras ausines ir kaklo pagalvėlę.

Tvarkaraščiai – kada ir kaip dažnai

6. Kiek reisų per dieną vyksta į Briuselį?

Iš Vilniaus paprastai 2-3 reisai per dieną: vienas ryte (apie 8-9 valandą), vienas po pietų (apie 14-15) ir vienas vakare (apie 19-20). Iš Kauno – mažiau, gal 1-2. Savaitgaliais reisų gali būti daugiau, ypač penktadieniais ir sekmadieniais. Vasarą, kai daugiau turistų, vežėjai kartai prideda papildomų reisų. Tačiau žiemą, ypač po Naujųjų, kai kurie reisai gali būti atšaukti dėl mažo keleivių skaičiau. Todėl visada patikrinkite tvarkaraštį prieš pirkdami bilietą, net jei važiuojate tuo pačiu maršrutu kas mėnesį.

7. Ar tvarkaraštis keičiasi sezonais?

Taip, ir gana žymiai. Vasarą (birželis-rugpjūtis) daugiau reisų, ypač tiesioginių. Žiemą (gruodis-vasaris) mažiau, daugiau reisų su persėdimais. Rudens ir pavasario tvarkaraštis būna tarpinis. Taip pat yra specialūs tvarkaraščiai švenčių metu – Kalėdos, Naujieji metai, Velykos. Per šias šventes autobusai gali būti perpildyti, o kainos – gerokai didesnės. Aš kartą bandžiau nusipirkti bilietą gruodžio 23 dienai – viskas buvo išparduota prieš dvi savaites. Taigi, jei planuojate kelionę švenčių metu, pirkite bilietą kuo anksčiau.

8. Kaip dažnai vėluoja autobusai?

Dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Ypač žiemą, kai keliai slidūs, arba vasarą, kai dėl remontų susidaro spūstys Lenkijoje. Vidutinis vėlavimas – 30-60 minučių, bet būna ir 2-3 valandų. Man asmeniškai didžiausias vėlavimas buvo 4 valandos dėl avarijos Vokietijos greitkelyje. Tai labai sujaukė planus, nes turėjau svarbų susitikimą Briuselyje. Todėl dabar visada planuoju atvykti bent diena anksčiau, jei turiu svarbių reikalų. Taip pat rekomenduoju sekti vežėjo socialinius tinklus – jie kartais praneša apie vėlavimus.

9. Ar galima pasitikrinti autobuso vietą realiu laiku?

Kai kurie vežėjai siūlo tokią galimybę per savo programėlę arba svetainę. „FlixBus“ turi gana gerą sekimo sistemą – galite matyti, kur autobusas yra, ir numatomą atvykimo laiką. „Ecolines“ ir „Lux Express“ – mažiau patikimos sistemos. Kartą mačiau, kad autobusas pagal programėlę jau yra stotyje, bet realybėje jo dar nebuvo – pasirodo, sistema atsiliko 20 minučių. Taigi, nors tai naudinga funkcija, nereikia ja pasitikėti 100%. Geriau tiesiog atvykti į stotį laiku ir kantriai laukti.

10. Ką daryti, jei autobusas neatvyksta?

Pirma – patikrinkite, ar esate tinkamoje stoties vietoje. Kartais autobusai išvyksta iš skirtingų platformų, ir informacija gali būti pasenusi. Antra – paskambinkite vežėjo klientų aptarnavimo linijai. Trečia – paklauskite kitų keleivių, gal jie turi daugiau informacijos. Jei autobusas atšauktas, vežėjas privalo pasiūlyti alternatyvą arba grąžinti pinigus. Bet tai gali užtrukti. Man taip nutiko kartą, kai dėl streiko Vokietijoje autobusas neatvyko. Laimei, buvo kitas vežėjas, kuris turėjo laisvų vietų, ir aš galėjau nusipirkti bilietą vietoje.

Stotys – kur išvykti ir atvykti

11. Kurios stotys Lietuvoje aptarnauja maršrutus į Briuselį?

Pagrinde – Vilniaus autobusų stotis (Sodų g. 22) ir Kauno autobusų stotis (Vytauto pr. 24). Iš Klaipėdos tiesioginių reisų nėra, bet galima pirkti bilietą su persėdimu Vilniuje. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad ne visi vežėjai išvyksta iš pagrindinės stoties. Kartais „FlixBus“ išvyksta iš kitos vietos, pvz., prie prekybos centro. Todėl visada patikrinkite biliete nurodytą išvykimo vietą. Aš kartą atėjau į pagrindinę stotį, o autobuso ten nebuvo – pasirodo, jis išvyko iš kitos vietos už 500 metrų. Teko bėgti.

12. Kur atvyksta autobusai Briuselyje?

Dauguma autobusų atvyksta į „Brussels-North“ stotį (Gare du Nord). Tai didelė, bet šiek tiek chaotiška stotis, ypač vakarais. Yra ir kitų atvykimo vietų: „Brussels-Midi“ (Gare du Midi) arba netoli „Europos Parlamento“. Priklauso nuo vežėjo. „Lux Express“ dažniausiai stoja „North“, „FlixBus“ – „Midi“. Svarbu žinoti, kur atvykstate, nes iš ten reikės toliau keliauti viešuoju transportu arba taksi. „North“ stotis yra arčiau centro, bet „Midi“ – pagrindinė traukinių stotis, iš kurios galima patogiai tęsti kelionę kitur.

13. Ar stotyse yra saugojimo spintelės bagažui?

Taip, bet ne visose. Vilniaus stotyje yra, kainuoja apie 3-5 eurus už parą. Kauno stotyje – mažiau patikimos. Briuselio „North“ stotyje yra, bet jos dažnai būna užimtos, ypač savaitgaliais. „Midi“ stotyje – didesnis pasirinkimas, bet ir daugiau žmonių. Asmeniškai aš stengiuosi nekrauti vertingų daiktų į saugojimo spinteles, nebes tai būtina. Kartą mano draugo spintelė buvo įsilaužta (nors ir su kodine spyna). Geriau visada turėti su savimi tik būtiniausius daiktus, o likusį bagažą palikti viešbutyje arba pas draugus.

14. Kaip nuvykti iš stoties į Briuselio centrą?

Iš „North“ stoties – paprasčiausia metro arba tramvajumi. Metro linija 1 arba 5 nuveš į centrą per 10-15 minučių. Bilietas kainuoja apie 2,5 euro. Iš „Midi“ stoties – taip pat metro arba pėsčiomis (apie 20 minučių iki „Grand Place“). Taksi iš „North“ stoties į centrą kainuos apie 10-15 eurų, iš „Midi“ – panašiai. Tačiau vakarais, ypač savaitgaliais, taksi gali būti brangesni. Aš asmeniškai naudojuosi metro – tai greičiau, pigiau ir patikimiau. Tik būkite atsargūs su savo daiktai, ypač „North“ stotyje – ten kartais būna kišenvagių.

Patirtis – kas nutinka kelionės metu

15. Kaip elgtis su bendrakeleiviais?

Paprastai žmonės mandagūs, bet ne visada. Svarbiausia taisyklė – gerbti kitų privatumą ir poilsį. Jei norite kalbėtis telefonu, darykite tai tyliai arba išeikite į autobuso galą. Jei norite klausytis muzikos – naudokite ausines. Jei norite atlošti sėdynę – pirmiausia įsitikinkite, kad už jūsų sėdintis žmogus neturi kojų ant jūsų sėdynės. Kartą mano autobuse kilo konfliktas, nes vienas keleivis visą naktį knarkė taip garsiai, kad kiti negalėjo miegoti. Vairuotojas nieko negalėjo padaryti. Tai buvo ilga naktis.

16. Ar galima keistis sėdynėmis?

Techniškai taip, jei abi pusės sutinka. Bet geriau to nedaryti be vairuotojo leidimo, ypač jei autobusas beveik pilnas. Kartais keleiviai sėda ne į savo vietas, ir tada kyla painiava. Aš visada sėdžiu toje vietoje, kuri nurodyta biliete, net jei ji nepatogiausia. Tačiau jei matote, kad greta sėdi labai triukšmingas ar nemalonus žmogus, galite mandagiai paprašyti vairuotojo jus persodinti. Jie dažniausiai sutinka, jei yra laisvų vietų. Bet ne visada – kartą vairuotojas pasakė, kad visos vietos užimtos ir nieko negali padaryti.

17. Ką daryti, jei pametėte bilietą?

Neišsigąskite. Jei bilietą pirkote internetu, jį visada galite atsispausdinti iš naujo arba tiesiog parodyti telefone. Jei pirkote kasoje – turėkite asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vairuotojas gali patikrinti jūsų duomenis sistemoje. Bet tai gali užtrukti, ypač jei autobuse daug keleivių. Kartą mano draugas pametė popierinį bilietą, ir vairuotojas ilgai tikrino jo duomenis, kol galiausiai leido važiuoti. Taigi, elektroninis bilietas visada patikimesnis. Ir dar – niekada nemeskite bilieto, kol nepasibaigė kelionė, net jei jis atrodo nereikalingas.

18. Kaip elgtis, jei autobuse per karšta ar per šalta?

Pirma – paprašykite vairuotojo sureguliuoti temperatūrą. Dažniausiai jie gali tai padaryti. Antra – jei per karšta, atidarykite langą (jei galima) arba nusivilkite viršutinius drabužius. Jei per šalta – užsidėkite striukę arba užsidenkite pledu. Aš visada vežuosi lengvą striukę net vasarą, nes autobuse dažnai būna vėsu dėl kondicionieriaus. Kartą važiavau autobuse, kur kondicionierius veikė taip stipriai, kad visiems reikėjo žieminių striukių. Vairuotojas atsisakė jį išjungti, nes „taip taisyklės“. Tai buvo nepatogu.

19. Ar galima miegoti autobuse?

Taip, ir daugelis tai daro, ypač naktiniuose reisuose. Bet miego kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: sėdynės patogumo, triukšmo lygio, temperatūros, bendrakeleivių. Aš asmeniškai niekada negaliu gerai išsimiegoti autobuse – visada atsibundu su kaklo skausmu arba nuo staigaus stabdymo. Todėl naktinius reisus renkuosi tik tada, kai kitaip negaliu. Jei planuojate miegoti, pasiimkite ausų kamštukus, akių kaukę ir kaklo pagalvėlę. Ir nesitikėkite, kad išsimiegosite kaip namie – tai tiesiog neįmanoma.

Problemos – kas gali nutikti

20. Ką daryti, jei susirgote kelionės metu?

Pirma – praneškite vairuotojui. Jie turi pirmosios pagalbos rinkinį ir gali padėti. Antra – jei blogai jaučiatės, geriau išlipti artimiausiame sustojime ir kreiptis į gydytoją. Trečia – jei turite vaistų, visada vežkitės juos su savimi. Aš kartą autobuse susirgau skrandžio infekcija – tai buvo baisu, nes tualetas buvo užimtas, o artimiausias sustojimas – tik po valandos. Laimei, vairuotojas padarė neplanuotą sustojimą degalinėje. Taigi, jei jaučiate, kad sergate, geriau atidėti kelionę – autobuse nėra tinkamų sąlygų ligai.

21. Kaip elgtis, jei pamatėte įtartiną daiktą ar asmenį?

Pirma – nekelkite panikos. Antra – praneškite vairuotojui. Trečia – jei situacija atrodo pavojinga, galite išlipti kitame sustojime. Bet dažniausiai tai būna tik nesusipratimas. Kartą mačiau, kaip keleivis paliko didelį juodą krepšį be priežiūros. Visi ėmė nerimauti, kad tai gali būti sprogmuo. Pasirodo, tai buvo tik muzikos instrumentas. Tačiau vairuotojas vis tiek patikrino krepšį ir surado savininką. Svarbiausia – būti budriems, bet ne paranojiškiems. Autobusai yra gana saugi transporto priemonė.

22. Ką daryti, jei autobusas sugedo pakeliui?

Vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais. Tai reiškia, kad jie turi atsiųsti pakaitinį autobusą arba organizuoti alternatyvų transportą. Bet tai gali užtrukti kelias valandas. Kartą mano autobusas sugedo vidury Lenkijos, ir mes laukėme 5 valandas, kol atvyko kitas. Vežėjas davė vandens ir sumuštinių, bet tai menka paguoda, kai prarandate dieną. Todėl visada turėkite su savimi užkandžių, vandens, įkrautą telefoną ir kantrybės. Ir svarbiausia – nepraraskite humoro jausmo. Tai tik nuotykis.

23. Kaip atgauti pinigus už prastą kelionę?

Priklauso nuo to, kas nutiko. Jei autobusas vėlavo daugiau nei 2 valandas, galite reikalauti kompensacijos pagal ES reglamentą. Jei sąlygos buvo nepriimtinos (pvz., neveikė tualetas arba nebuvo šildymo), taip galite skųstis. Bet procesas ilgas ir reikalauja daug dokumentų. Aš kartą bandžiau atgauti pinigus už vėlavimą – užtruko 2 mėnesius ir daugybė el. laiškų. Galiausiai gavau 50% kompensaciją. Svarbiausia – turėti visus įrodymus: bilietą, nuotraukas, kitų keleivų kontaktus. Ir būkite atkaklūs – vežėjai dažnai bando išsisukti.

24. Ką daryti, jei autobuse pavogė daiktus?

Pirma – iš karto praneškite vairuotojui. Antra – prašykite, kad jis sustotų ir iškviestų policiją. Trečia – jei vagystė įvyko stotyje, kreipkitės į stoties apsaugą. Bet realiai – atgauti pavogtus daiktus sunku. Todėl prevencija svarbiausia: visada turėkite vertingus daiktus su savimi, o ne bagažo skyriuje; naudokite spynelę ant lagamino; nepalikite daiktų be priežiūros. Mano draugui pavogė nešiojamą kompiuterį iš bagažo skyriaus, kai jis miegojo. Nuo tada jis visada vežasi jį rankiniame bagaže. Tai skaudi, bet naudinga pamoka.

Patarimai – kaip pasiruošti

25. Ką daryti prieš kelionę autobusu?

Patikrinkite bilietą: datą, laiką, išvykimo vietą. Atsispausdinkite arba išsaugokite telefone. Patikrinkite vežėjo svetainę dėl galimų vėlavimų ar pakeitimų. Pasiruoškite bagažą: lagaminas tvarkingas, rankinis bagažas su būtiniausiais daiktai. Pasiruoškite maistą ir gėrimus. Įkraukite telefoną ir power banką. Atvykite į stotį bent 30 minučių anksčiau. Ir svarbiausia – nusiteikite, kad viskas gali vykti ne pagal planą. Kelionė autobusu yra nuotykis, o ne tikslus mokslinis eksperimentas.

26. Kaip padaryti kelionę malonesnę?

Pirma – pasirinkite gerą vietą. Aš mėgstu sėdėti prie lango, bet ne paskutinėje eilėje, nes ten daugiau vibracijos. Antra – pasiimkite pramogų: knygą, filmus, muziką, podcast'us. Trečia – bendraukite su bendrakeleiviais, jei norite. Kartais sutinku labai įdomių žmonių. Ketvirta – mėgaukitės vaizdais. Kelionė per Lenkiją ir Vokietiją gali būti graži, ypač pavasarį ar rudenį. Penkta – darykite pertraukas. Sustojimų metu išeikite pasivaikščioti, ištieskite kojas. Ir galiausiai – priimkite tai, kas yra. Autobusas nėra lėktuvas, bet tai gali būti puiki patirtis, jei leisite jai tokia būti.

Autobusai į Briuselį – tai ne tik transporto priemonė, tai gyvenimo būdas tiems, kas dažnai keliauja tarp Lietuvos ir Belgijos. Tai pigiau nei lėktuvas, patogiau nei automobilis (nereikia pačiam vairuoti), ir dažnai greičiau nei traukinys su persėdimais. Taip, būna vėlavimų, nepatogumų, netikėtumų. Bet būna ir gražių saulėlydžių virš Vokietijos laukų, įdomių pokalbių su bendrakeleiviais, ir to jausmo, kai po ilgos kelionės pagaliau atvyksti. Svarbiausia – būti pasiruošusiam ir lanksčiam. Tada kelionė taps ne išbandymu, o nuotykiu.