Veža į Angliją siuntas, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis siuntų srautas iš Lietuvos į Angliją jau tapo tokia įprasta paslauga, kad dažnai net nesusimąstome, kaip viskas veikia. Šimtai žmonių kasdien siunčia dovanas savo artimiesiems, dokumentus verslo partneriams, asmeninius daiktus draugams. Bet kaip pasirinkti tinkamą vežėją? Ką daryti, jei siunta vėluoja arba dingsta? Kaip nepermokėti? Šie klausimai kyla beveik kiekvienam, kas bent kartą siuntė siuntą per Lamanšą. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir mačiau visko – nuo sklandžių pristatymų iki visiškų nesusipratimų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų pervežimą į Angliją.

Pasirinkimas – vežėjai į Angliją

1. Kaip išsirinkti vežėją, kuris veža siuntas į Angliją?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių. Jei siunčiate svarbų dokumentą, rinkitės vežėją su greito pristatymo garantija. Jei siunčiate didelį siuntinį – ieškokite specializuoto vežėjo. Bet svarbiausia – reputacija. Ne graži svetainė, o tikri žmonių atsiliepimai. Aš pats mačiau, kaip vienas vežėjas turėjo puikią reklamą, bet realybėje siuntos nuolat vėluodavo. O kitas, mažiau žinomas, visada pristatydavo laiku. Todėl nesivadovaukite tik išvaizda – klauskite kitų žmonių patirties, skaitykite atsiliepimus forumuose. Ir dar – paskambinkite vežėjui tiesiogiai. Pokalbis daug pasako apie įmonę.

2. Kuo skiriasi vežėjas nuo kurjerio?

Paprastai vežėjas veža didesnius krovinius arba siuntas didesniais kiekiais, o kurjeris specializuojasi mažose siuntose su greitu pristatymu. Bet riba tarp jų ne visada aiški. Kai kurie vežėjai siūlo ir kurjerio paslaugas, o kai kurie kurjeriai veža ir didelius siuntinius. Svarbiausia – suprasti, ko jums reikia. Jei siunčiate vieną mažą siuntinį, kurjeris gali būti patogesnis. Jei siunčiate kelis didelius siuntinius arba norite pigesnio varianto, vežėjas gali būti geresnis pasirinkimas. Kainos skirtumas gali būti nemažas – kartais vežėjas pigiau, kartais kurjeris. Palyginkite abu variantus.

3. Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Ne visada. Pigiausias vežėjas gali reikšti lėčiausią pristatymą, prastą komunikaciją arba net draudimo trūkumą. Vienas mano pažįstamas pasirinko pigiausią variantą ir gailėjosi – siunta vėlavo dvi savaites, niekas neatsakė į skambučius, o galiausiai paaiškėjo, kad draudimo nebuvo. Kita vertus, brangiausias ne visada geriausias. Kartais vidutinė kaina reiškia geriausią kainos ir kokybės santykį. Svarbu ne tik kaina, bet ir tai, kas įskaičiuota: draudimas, sekimas, pristatymo terminas. Geriau sumokėti 10 eurų daugiau ir būti ramiam, nei taupyti ir nervintis.

4. Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

Yra keletas būdų. Pirma – ieškokite atsiliepimų internete. Antra – patikrinkite, ar vežėjas turi oficialų registracijos numerį. Trečia – paskambinkite ir paklauskite klausimų. Jei atsakymai neaiškūs – tai raudona vėliava. Ketvirta – patikrinkite, ar vežėjas turi aiškią svetainę su kontaktiniais duomenimis. Penkta – paklauskite, ar jie turi draudimą. Patikimas vežėjas visada turi draudimą. Ir dar – pasitikrinkite, ar nėra skundų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Tai užtruks 10 minučių, bet gali sutaupyti daug nervų.

Kainos – siuntų vežimas į Angliją

5. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Lietuvos į Angliją?

Kainos labai skiriasi. Maža siunta iki 5 kg gali kainuoti nuo 15 iki 35 eurų. Didesnės siuntos – atitinkamai daugiau. Skubus pristatymas – 50–100 eurų ar daugiau. Bet svarbu suprasti, kas įskaičiuota. Vieni vežėjai rodo galutinę kainą, kiti prideda mokesčius už paėmimą, draudimą, pristatymą atokesnėje vietoje. Vieną kartą klientas užsisakė paslaugą už 20 eurų, o galiausiai sumokėjo 35, nes pridėjo visokius papildomus mokesčius. Todėl visada klauskite galutinės kainos su visais mokesčiais. Ir dar – nepamirškite muito mokesčių, kuriuos gali tekti mokėti Anglijoje.

6. Ar kaina priklauso nuo siuntos dydžio ar svorio?

Ir nuo to, ir nuo to. Dauguma vežėjų skaičiuoja pagal didesnį iš šių dviejų rodiklių – arba pagal faktinį svorį, arba pagal tūrinį svorį. Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal siuntos matmenis. Pavyzdžiui, jei siunčiate didelę tuščią dėžę, jos tūrinis svoris gali būti daug didesnis nei faktinis. Todėl kartais nutinka, kad siunta sveria nedaug, bet kainuoja daug. Geriausia prieš siunčiant išmatuoti ir pasverti siuntą, kad žinotumėte, ko tikėtis. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kai kurie vežėjai turi minimalų mokestį – net jei siunta labai maža, mokėsite minimumą.

7. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas reguliariai?

Jei siunčiate dažnai – bent kartą per mėnesį – verta pasiteirauti apie nuolaidas. Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba siūlo mažesnes kainas pastoviems klientams. Kitas būdas – kaupti siuntas ir siųsti retesniais intervalais, bet didesniais kiekiais. Taip pat verta palyginti kelių vežėjų pasiūlymus – skirtumai gali būti nemaži. Vienas mano klientas susitarė su vežėju dėl fiksuotos kainos už kiekvieną siuntą – jis moka 20 proc. mažiau nei standartinė kaina. Tai įmanoma tik tada, kai siunčiate reguliariai ir vežėjas žino, kad gali jumis pasikliauti.

8. Ar yra paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Dažniausi paslėpti mokesčiai: mokestis už siuntos paėmimą iš namų, mokestis už nestandartinę siuntą, mokestis už pristatymą atokesnėje vietoje, mokestis už pakartotinį pristatymą. Taip pat kai kurie vežėjai ima mokestį už siuntos grąžinimą, jei gavėjas atsisako priimti. Vienas mano pažįstamas susidūrė su situacija, kai vežėjas paprašė papildomai 12 eurų, nes siunta buvo sunkesnė nei nurodyta. Jis teigė, kad svėrė pats, bet vežėjas turėjo kitokius duomenis. Galiausiai teko mokėti. Todėl visada klauskite apie visus galimus mokesčius prieš užsakydami paslaugą.

Terminai – pristatymo laikas

9. Per kiek laiko siunta pasiekia Angliją?

Įprastai siunta iš Lietuvos į Angliją keliauja 3–5 darbo dienas. Bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių – muitinės, oro sąlygų, eismo. Ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes terminai gali pailgėti iki 7–10 dienų. Vieną kartą gruodžio viduryje siunta, kuri turėjo pasiekti Londoną per 4 dienas, keliavo beveik dvi savaites. Tiesiog buvo per daug siuntų. Todėl jei siunčiate kažką svarbaus – nedelskite iki paskutinės minutės. Ir dar – atminkite, kad terminai yra orientyriniai, o ne garantiniai. Niekas negali garantuoti 100 proc. tikslumo.

10. Ar galima siųsti skubiai?

Taip, yra skubaus pristatymo paslauga. Siunta gali pasiekti Angliją per 1–2 dienas, bet tai kainuos gerokai daugiau – 2–3 kartus nei standartinis pristatymas. Skubus pristatymas reiškia, kad siunta vežama atskirai arba su mažesne partija, todėl greičiau. Bet net ir skubus pristatymas negarantuoja 100 proc. tikslumo – visada gali atsirasti nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, blogas oras ar kelių remontas. Bet jei reikia – reikia. Tiesiog būkite pasiruošę, kad kaina bus gerokai didesnė.

11. Kaip sekti siuntos kelią?

Dauguma vežėjų siūlo sekimo paslaugą. Gaunate numerį, kurį suvedę svetainėje galite matyti, kur siunta tuo metu yra. Kai kurie netgi siunčia SMS pranešimus kiekviename etape. Bet ne visi vežėjai turi tokias sistemas. Mažesni vežėjai kartais tiesiog paskambina ar parašo žinutę, kai siunta jau arti. Tai nėra blogai – tiesiog skirtingas požiūris. Svarbiausia, kad žinotumėte, kaip vežėjas informuoja, ir ar jums tas būdas tinka. Jei norite nuolat žinoti, kur yra jūsų siunta, rinkitės vežėją su realaus laiko sekimu.

12. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirma – nereikia panikuoti. Vėlavimai nutinka. Bet jei siunta vėluoja daugiau nei porą dienų, reikia susisiekti su vežėju. Kartais paaiškėja, kad siunta užstrigo sandėlyje dėl administracinės klaidos. Kitais atvejais – kad vairuotojas susirgo. Vienas mano pažįstamas vežėjas papasakojo, kaip jų sunkvežimis sugedo Belgijoje ir visos siuntos vėlavo tris dienas. Jie bandė susisiekti su visais klientais, bet ne visiems pavyko pranešti. Todėl patarimas – visada turėkite vežėjo kontaktą ir nebijokite skambinti. Geriau paklausti per anksti, nei per vėlai.

Pakavimas – siuntos paruošimas

13. Kaip tinkamai supakuoti siuntą?

Pakavimas – vienas svarbiausių dalykų. Siunta keliauja ne tik keliu, bet ir per rankas – pakrovimo metu ji gali būti numesta, užspausta. Todėl pakuotė turi būti tvirta. Geriausia – kartoninė dėžė su papildomu užpildymu. Trapūs daiktai visada vyniojami atskirai. Ir dar – lipnios juostos užtenka ne visada. Jei dėžė sunki, geriau papildomai apvynioti stipria lipnia juosta. Mačiau siuntų, kurios atvykdavo suplyšusiomis dėžėmis – dažniausiai dėl prasto pakavimo. Todėl skirkite pakavimui pakankamai dėmesio. Tai gali išgelbėti jūsų siuntą.

14. Ko negalima siųsti į Angliją?

Yra draudžiamų ar ribojamų daiktų sąrašas. Narkotikai, ginklai, sprogstamos medžiagos – aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų. Pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai – mėsa, pieno gaminiai – yra ribojami. Taip pat negalima siųsti gyvūnų, augalų be specialių leidimų. Vaistus galima siųsti, bet tik asmeniniam naudojimui. Dar vienas dalykas – didelės vertės daiktai turi būti deklaruoti. Visada pasitikrinkite, ar jūsų siuntos turinys atitinka taisykles. Vienas mano klientas bandė siųsti dešrų mamai – siunta buvo sulaikyta pasienyje. Jis nežinojo, kad negalima.

15. Ar galima siųsti maistą?

Galima, bet su apribojimais. Po Brexit taisyklės pasikeitė. Negalima siųsti mėsos ir pieno produktų. Tačiau tam tikrus maisto produktus – saldainius, sausainius, kavą, arbatą – siųsti galima. Vienas mano klientas reguliariai siunčia mamai anglišką arbatą – viskas gerai. Bet kitas bandė siųsti sūrių – ir siunta buvo sulaikyta. Skirtumas tas, kad arbata leidžiama, o sūris – ne. Todėl prieš siunčiant maistą, visada pasitikrinkite, kas leidžiama, o kas ne. Tai sutaupys laiko ir pinigų.

16. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista?

Pirma – nufotografuokite viską. Antra – kuo greičiau susisiekite su vežėju. Dauguma vežėjų turi terminą, per kurį reikia pranešti – paprastai 24–48 valandas. Trečia – jei turite draudimą, kreipkitės dėl kompensacijos. Deja, procesas kartais užtrunka. Vienas mano pažįstamas laukė kompensacijos mėnesį. Bet galiausiai gavo. Svarbiausia – turėti visus dokumentus. Ir dar – visada fotografuokite siuntą prieš išsiunčiant, kad turėtumėte įrodymą, kaip ji atrodė. Tai labai padeda, jei vėliau kyla ginčų.

Draudimas – siuntos apsauga

17. Ar siunta yra drausta automatiškai?

Dauguma vežėjų į kainą įskaičiuoja bazinį draudimą, bet suma paprastai nedidelė – 50–100 eurų. Jei siunta vertingesnė, rekomenduoju papildomą draudimą. Kaina priklauso nuo vertės – paprastai 2–5 proc. Asmeniškai manau, kad vertingas siuntas visada verta apsidrausti. Tai ramybė, kuri kainuoja nedaug. Pavyzdžiui, jei siunčiate kompiuterį už 800 eurų, draudimas gali kainuoti 20–40 eurų. Tai nedaug, palyginus su tuo, ką prarastumėte, jei siunta dingtų. Bet svarbu suprasti draudimo sąlygas – ne viskas yra draudžiama.

18. Kaip deklaruoti siuntos vertę?

Deklaruojant vertę, reikia būti sąžiningam. Jei sumažinsite, kompensacijos atveju gausite mažiau. Jei padidinsite – mokėsite daugiau už draudimą. Geriausia nurodyti realią rinkos vertę. Taip pat reikia turėti vertę įrodančius dokumentus – sąskaitas, čekius. Be dokumentų kompensacijos procesas bus sudėtingesnis. Vienas mano klientas siuntė seną fotoaparatą – jis nurodė 50 eurų vertę, nors fotoaparatas buvo vertas 200. Kai fotoaparatas dingo, jis gavo tik 50 eurų kompensaciją. Todėl visada nurodykite realią vertę.

19. Ką daryti, jei siunta dingsta?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Pirmas žingsnis – susisiekti su vežėju. Antras – jei turite draudimą, pradėti kompensacijos procesą. Trečias – jei vežėjas neatsako, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Procesas kartais užtrunka mėnesius. Vienas mano pažįstamas laukė beveik pusę metų. Bet galiausiai gavo kompensaciją. Svarbiausia – turėti visus dokumentus ir būti atkakliam. Nenukabinkite nosies, jei iš pradžių atrodo, kad niekas nepadės. Dažniausiai problema išsisprendžia, tik reikia kantrybės.

Adresai – pristatymo vietos

20. Ar siunta pristatoma iki durų?

Tai priklauso nuo vežėjo. Yra vežėjų, kurie pristato tiesiai į namus. Bet yra ir tokių, kurie veža tik iki tam tikro taško – sandėlio ar parduotuvės. Pastarasis variantas pigesnis. Pavyzdžiui, kai kurie vežėjai turi surinkimo punktus didžiuosiuose miestuose. Jei gyvenate mažesniame mieste, gali tekti važiuoti atsiimti. Prieš užsakydami paslaugą, pasitikrinkite, kur bus pristatyta jūsų siunta. Vienas mano klientas gyvena mažame miestelyje – jam teko važiuoti 30 km atsiimti siuntos. Jis nustebo, nes tikėjosi pristatymo iki durų.

21. Kaip nurodyti teisingą adresą?

Skamba paprastai, bet klaidų pasitaiko. Ypač kai žmonės nurodo seną adresą. Arba kai nurodo tik miestą ir gatvę, bet pamiršta buto numerį. Geriausia nurodyti pilną adresą: šalis, miestas, pašto kodas, gatvė, namo numeris, buto numeris. Ir dar – telefono numerį gavėjo. Jei vairuotojas neranda adreso, jis skambins. Jei telefono nėra, siunta gali grįžti. Tai nutiko vienam mano klientui – jis pamiršo nurodyti telefono numerį, ir siunta grįžo į sandėlį. Jam teko mokėti už pakartotinį pristatymą.

22. Ar galima keisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntą?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siunta dar nepaliko sandėlio, dažniausiai galima pakeisti adresą. Bet jei ji jau arti galutinio taško, gali būti per vėlu. Be to, adreso keitimas gali kainuoti papildomai. Vienas mano pažįstamas paprašė pakeisti adresą, kai siunta jau buvo Anglijoje – vežėjas sutiko, bet paprašė 8 svarų už papildomą važiavimą. Tai nebuvo daug, bet vis tiek nemalonu. Todėl geriau iš karto nurodyti teisingą adresą. Jei reikia keisti – nedelskite ir skambinkite kuo greičiau.

Dokumentai – muitinė ir formalumai

23. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Taip, po Brexit visi siuntiniai iš Lietuvos į Angliją yra laikomi eksportu į trečiąją šalį. Tai reiškia, kad gali reikėti pildyti deklaraciją. Asmeninėms siuntoms procedūros paprastesnės, bet vis tiek reikia. Dauguma vežėjų padeda pildyti deklaraciją. Bet jei siunčiate kažką neįprasto, gali prireikti specialisto pagalbos. Vienas mano klientas siuntė didelį kiekį rankdarbių į mugę Londone – jam teko samdyti muitinės tarpininką. Tai kainavo papildomai, bet be to nebūtų galėjęs išsiųsti. Todėl jei siunčiate ne asmeninius daiktus, o prekes – pasiruoškite sudėtingesnėms procedūroms.

24. Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai dokumentai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, siuntos turinio aprašymas, vertės deklaracija. Jei siunčiate prekes – dar sąskaita faktūra. Jei siunčiate maistą – sveikatos sertifikatai. Jei siunčiate vaistus – receptai. Kuo daugiau dokumentų, tuo sklandžiau viskas vyks. Vienas vežėjas man pasakojo, kad siunta su drabužiais užstrigo muitinėje, nes nebuvo aišku, ar tai asmeniniai daiktai, ar prekės. Galiausiai reikėjo pateikti papildomus paaiškinimus. Todėl visada aiškiai nurodykite, kas yra siuntoje.

25. Kas moka muito mokesčius?

Paprastai gavėjas, nes tai importo mokestis. Bet gali būti kitaip – jei siuntėjas pasirenka DDP paslaugą. Dažniausiai žmonės renkasi standartinį variantą. Svarbu žinoti, kad mokesčiai priklauso nuo siuntos vertės. Kartais jie būna nemaži. Vienas mano klientas siuntė mamai papuošalą – gavėja turėjo sumokėti 20 svarų muito mokesčių. Ji nustebo, nes nežinojo. Todėl visada įspėkite gavėją apie galimus mokesčius. Tai išvengs nemalonių staigmenų.

Išvada

Siuntų vežimas į Angliją jau tapo kasdienybe tūkstančiams žmonių. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntą ir būti informuotam apie taisykles. Klaidų pasitaiko, bet tinkamai pasiruošus daugumos problemų galima išvengti. Jei turite klausimų – klauskite vežėjo tiesiogiai. Geriau užduoti per daug klausimų, nei vėliau gailėtis. Ir dar – nepamirškite, kad už kiekvienos siuntos slypi konkretus žmogus. Tai ne tik logistika – tai ryšys tarp žmonių.