Veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti sunkesnį krovinį į Londoną, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Draugas sakė – tiesiog susirask vežėją, kuris važinėja reguliariai. Pasirodo, ne taip paprasta, kai nežinai, ko klausti. Per daug metų dirbant šioje srityje mačiau visko – nuo supakuotų baldų iki dėžių su močiutės konservais, kurios keliauja anūkams į Mančesterį. Žmonės dažnai nežino, kad yra įmonių, kurios veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną, ir tai labai palengvina gyvenimą. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte ramiai suplanuoti savo siuntos kelią.

Kainos – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

1. Kiek kainuoja išsiųsti dėžę daiktų į Angliją?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, matmenų ir maršruto. Standartinė dėžė iki 30 kg paprastai kainuoja tarp 25 ir 45 eurų, bet jei siunčiate kažką nestandartinio – pavyzdžiui, didelį televizorių ar dviratį – kaina gali šoktelti iki 60-80 eurų. Vienas klientas bandė išsiųsti supakuotą šaldytuvą, ir jam kaina buvo apie 120 eurų, nes užėmė daug vietos. Rekomenduoju visada pasitikslinti konkrečią kainą prieš užsakant, nes skirtingi vežėjai skaičiuoja skirtingai. Kai kurie vertina tik svorį, kiti – tūrį. Geriausia atsiųsti nuotrauką ir matmenis, kad gautumėte tikslią kainą be nemalonių staigmenų.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėja?

Taip, ir tai vienas dažniausių nusiskundimų. Pagrindiniai papildomi mokesčiai būna už pristatymą iki durų, jei adresas yra toliau nuo pagrindinio maršruto. Pavyzdžiui, jei gyvenate kažkur Škotijos pakraštyje, gali būti taikomas papildomas 15-25 eurų mokestis. Dar vienas dalykas – muitinės formalumai. Nors tarp ES ir JK dabar reikia pildyti deklaracijas, dauguma vežėjų tai padaro už jus, bet gali paprašyti papildomo 5-10 eurų administracinio mokesčio. Būna ir taip, kad klientas nenurodo tikslaus svorio, ir atvykus paaiškėja, kad siunta sunkesnė – tada tenka primokėti. Visada geriau būti sąžiningam dėl svorio iš anksto.

3. Kaip sutaupyti siunčiant daiktus reguliariai?

Jei siunčiate daiktus į Angliją dažnai – kas mėnesį ar net dažniau – verta pasikalbėti su vežėju dėl nuolaidų. Daugelis įmonių turi lojalumo programas arba sutartinius tarifus pastoviems klientams. Pavyzdžiui, viena įmonė, su kuria bendradarbiaujame, siūlo 15% nuolaidą, jei per mėnesį išsiunčiate daugiau nei 5 siuntas. Kitas būdas sutaupyti – kaupti siuntas ir siųsti jas vienu kartu, o ne po vieną. Taip pat galite derėtis dėl kainos, ypač jei siunčiate didesnius kiekius. Nereikia bijoti klausti – vežėjai dažnai lankstesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

4. Ar pigiau vežti pačiam ar samdyti vežėją?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite savo transportą ir laiko, galite nuvažiuoti patys, bet reikia įvertinti visas išlaidas – kuras, keltai ar Eurotunelis, draudimas, nakvynės jei reikia. Suskaičiavus, dažnai išeina brangiau nei samdyti vežėją, ypač jei vežate tik keletą dėžių. Be to, prarandate laiką – kelionė į vieną pusę gali užtrukti 2-3 dienas. Profesionalūs vežėjai važiuoja tiesiogiai, turi maršrutus optimizuotus, ir jų kainos dėl masto ekonomijos būna konkurencingos. Nebent vežate pilną mašiną baldų – tada gal ir verta pagalvoti apie savarankišką kelionę.

Terminai – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

5. Per kiek laiko daiktai pasiekia Angliją?

Įprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje paimama siunta ir kur Anglijoje reikia pristatyti. Tiesioginiai maršrutai iš Vilniaus ar Kauno į Londoną gali užtrukti vos 2 dienas, jei viskas sklandžiai. Bet jei siunta keliauja iš mažesnio miestelio ir turi būti surinkta per keletą taškų, gali užtrukti ilgiau. Vienas atvejis, kurį prisimenu – klientas iš Mažeikių siuntė siuntinį į Edinburgą, ir viskas užtruko 5 dienas, nes reikėjo laukti, kol bus surinktos kitos siuntos iš aplinkinių miestų. Savaitgaliai ir šventinės dienos taip pat gali prailginti terminą.

6. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimo paslaugą, bet ne visi turi realaus laiko GPS sekimą. Dažniausiai gaunate numerį, pagal kurį galite patikrinti, ar siunta jau pakeliui, pasiekė sandėlį arba jau pristatyta. Kai kurios įmonės siunčia SMS pranešimus kiekviename etape – paėmimas, išvykimas iš Lietuvos, atvykimas į Angliją, pristatymas. Realiu laiku su žemėlapiu sekti galima retai, nebent tai brangesnė kurjerių paslauga. Bet apskritai, bent jau žinote, kur jūsų siunta yra, ir tai jau ramina. Ypač kai siunčiate kažką vertingo.

7. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko, ir tai normalu – keliai, orai, muitinės patikros, visko būna. Pirmas dalykas – susisiekti su vežėju ir pasiteirauti, kas vyksta. Dažniausiai vėluojama 1-2 dienas dėl eilių pasienyje arba dėl to, kad kažkuri siunta užstrigo patikroje. Būna ir taip, kad vairuotojas susirgo, ir reikia laukti pakaitinio. Vienas nemalonus atvejis buvo, kai siunta su vaiko rūbais užstrigo muitinėje dėl neteisingai užpildytos deklaracijos – užtruko papildomas 3 dienas. Svarbu turėti kantrybės, bet jei vėluoja ilgiau nei savaitę, jau reikia rimčiau aiškintis situaciją.

8. Ar galima siųsti skubias siuntas tą pačią dieną?

Express paslaugos egzistuoja, bet jos žymiai brangesnės. Tą pačią dieną iš Lietuvos į Angliją fiziškai pristatyti beveik neįmanoma – atstumas per didelis. Bet galima užsakyti express paslaugą, kai siunta paimama ryte ir kitą dieną ryte jau pristatymo adresate. Tai kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei įprasta. Yra ir tokių paslaugų, kai siunta skraidinama lėktuvu – tada galima gauti per 24 valandas, bet kainos jau visai kitokios. Asmeniškai rekomenduoju planuoti iš anksto ir naudotis įprastomis paslaugomis, nebent tikrai dega.

Pakavimas – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

9. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji nenukentėtų?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Pirmas dalykas – stipri dėžė. Ne ta, kur gavote iš parduotuvės ir jau perėjusi kelis gyvenimus, o nauja, tvirta gofruoto kartono dėžė. Trapūs daiktai – indai, elektronika – turi būti suvynioti į burbulinę plėvelę arba laikraščius. Tarpai dėžėje turi būti užpildyti, kad niekas nejudėtų. Vienas klientas siuntė kavos aparatą be papildomo pakavimo, ir jis atvyko su įlenkimu – pamoka visam gyvenimui. Sunkesni daiktai dedami apačioje, lengvesni – viršuje. Ir visada – lipni juosta aplink visas dėžės siūles, ne tik per vidurį.

10. Kokių daiktų negalima siųsti į Angliją?

Sąrašas gana ilgas. Draudžiama siųsti sprogmenis, degias medžiagas, narkotikus – tai aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų – gyvus augalus be fitosanitarinio sertifikato, maisto produktus su mėsa ar pienu (po Brexit tai labai griežta), didelius kiekius alkoholio ar tabako. Taip pat ginklus, net ir dekoratyvinius, be leidimų. Vienas klientas bandė siųsti dešrų dėžę savo sūnui į Birmingemą – muitinė konfiskavo. Liūdna, bet taisyklės yra taisyklės. Prieš siunčiant neaiškius daiktus, visada pasitarkite su vežėju – jie papasakos, kas galima, o kas ne.

11. Ar vežėjas pats pakuos mano daiktus?

Dauguma vežėjų tik paima jau supakuotą siuntą. Profesionalaus pakavimo paslauga egzistuoja, bet ji papildomai kainuoja – nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo kiekio ir sudėtingumo. Jei siunčiate kažką labai trapaus ar vertingo, verta pagalvoti apie šią paslaugą. Bet jei tai paprasti daiktai – rūbai, knygos, indai – galite susipakuoti patys. Svarbiausia – kad pakuotė būtų tvirta ir atlaikytų kelionę. Kartais žmonės atveža siuntas supakuotas į plastikinius maišus – to daryti nerekomenduoju, nes viskas gali sušlapti ar suplyšti.

12. Kaip žymėti siuntą, kad ji nepasimestų?

Kiekviena siunta turi turėti aiškų lipduką su gavėjo vardu, pavarde, adresu ir telefono numeriu. Geriausia – atspausdintą, ne ranka rašytą, nors ranka irgi tinka, jei aiškiai. Adresas turi būti pilnas – gatvė, namo numeris, pašto kodas, miestas. Pašto kodas Anglijoje labai svarbus – be jo gali būti sunku rasti adresą. Taip pat rekomenduoju viduje dėžės įdėti lapą su tais pačiais duomenimis – jei išorinis lipdukas nusiplėš, vidinis išgelbės. Ir dar – užrašykite savo telefono numerį Lietuvoje, kad vežėjas galėtų susisiekti, jei kas nors neaišku.

Draudimas – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

13. Ar mano siunta yra apdrausta transportavimo metu?

Tai priklauso nuo vežėjo. Dauguma standartinių paslaugų apima bazinį draudimą, kuris dažniausiai dengia iki 100-200 eurų vertės. Jei siunčiate kažką brangesnio – elektroniką, juvelyrinius dirbinius, antikvarinius daiktus – reikia papildomo draudimo. Jis kainuoja papildomai, paprastai 3-5% nuo deklaruotos vertės. Vienas atvejis – klientas siuntė fotoaparatą už 800 eurų be papildomo draudimo, ir jis dingo tranzite. Kompensavo tik 150 eurų. Skaudu. Todėl visada rekomenduoju apsidrausti, jei siunta turi didesnę vertę.

14. Kaip pateikti pretenziją, jei siunta sugadinta?

Pirmas dalykas – nufotografuoti žalą iškart atidarius siuntą. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geriau. Tada susisiekti su vežėju per 24-48 valandas ir pateikti pretenziją su nuotraukomis, siuntos numeriu ir pirkimo čekiais, jei turite. Procesas gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio, priklausomai nuo įmonės. Svarbu – neišmesti supakuotos siuntos ar sugadinto daikto, kol pretenzija neišspręsta. Kartais vežėjas nori patikrinti žalą vietoje. Būna ir taip, kad pretenzija atmetama dėl netinkamo pakavimo – todėl svarbu pakuoti teisingai nuo pat pradžių.

15. Ką daryti, jei siunta visai dingo?

Tai retas, bet nemalonus atvejis. Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir paprašyti išsamaus tyrimo. Jie turi patikrinti savo sistemas, sandėlius, paklausti vairuotojų. Jei siunta tikrai dingo, tada prasideda draudimo procedūros. Jei turėjote papildomą draudimą – gausite kompensaciją pagal deklaruotą vertę. Jei ne – tik bazinę sumą. Vienas mano pažįstamas vežėjas pasakojo istoriją, kai siunta „dingo“, bet po savaitės atsirado – kažkas ją netyčia iškrovė ne tame sandėlyje. Todėl pirmas žingsnis visada – ramiai aiškintis, o ne iškart pulti į paniką.

Dokumentai – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

16. Kokių dokumentų reikia siunčiant daiktus į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikia pildyti muitinės deklaraciją – CN23 arba proforma sąskaitą, priklausomai nuo siuntos vertės. Jei siunčiate asmeninius daiktus, procesas paprastesnis. Jei prekes pardavimui – sudėtingiau, reikia EORI numerio ir kitų dokumentų. Dauguma vežėjų padeda užpildyti šias deklaracijas, bet jūs turite pateikti tikslią informaciją – kas siunčiama, kiek vertės, koks kiekis. Netikslumai gali sukelti vėlavimus arba baudas. Vienas draugas bandė „palengvinti“ deklaraciją, nurodydamas mažesnę vertę – muitinė patikrino, ir teko mokėti baudą. Neverta rizikuoti.

17. Ar reikia paso ar asmens tapatybės kortelės siunčiant siuntą?

Paprastai ne – siuntai užregistruoti pakanka jūsų vardo, pavardės ir kontaktinių duomenų. Bet jei siunta yra labai didelės vertės arba specifinio turinio, gali būti paprašyta asmens dokumento kopijos. Taip pat, jei siunčiate kažką, kas gali būti muitinės patikros objektu – pavyzdžiui, didelį kiekį elektronikos – gali reikėti patvirtinti tapatybę. Asmeniškai nesu susidūręs, kad kas nors prašytų paso dėl paprastos siuntos, bet teoriškai taip gali nutikti. Geriausia turėti dokumentą su savimi, kai atiduodate siuntą – jei prireiks, turėsite.

18. Kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją?

Deklaracijoje reikia nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį (konkrečiai – ne „daiktai“, o „drabužiai“, „indai“, „elektronika“), kiekį, vertę eurais ir svorį. Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus, tai pažymėkite – „used personal belongings“. Jei naujus – nurodykite vertę. Svarbu būti kuo tikslesniam. Vienas atvejis – klientas parašė „įvairūs daiktai“, ir muitinė sustabdė siuntą papildomai patikrai, nes neaišku, kas viduje. Užtruko papildomas 4 dienas. Jei nežinote, kaip pildyti, paprašykite vežėjo pagalbos – jie tai daro kasdien ir žino, ko reikia.

Adresai – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

19. Kaip teisingai nurodyti adresą Anglijoje?

Angliškas adresas rašomas kitaip nei lietuviškas. Pirmiausia – gatvės pavadinimas ir namo numeris, tada miestas ar rajonas, ir galiausiai pašto kodas. Pavyzdžiui: 15 Oxford Street, London, W1D 2DH. Pašto kodas yra labai svarbus – be jo kurjeriui bus sunku rasti adresą. Jei gyvenate daugiabutyje, nurodykite ir buto numerį. Taip pat nurodykite telefono numerį gavėjo – jei vairuotojas neranda, galės paskambinti. Vienas nemalonus atvejis – siunta grįžo atgal, nes adresas buvo nepilnas, o gavėjo telefono nebuvo. Dabar visada prašome telefono numerio.

20. Ar galima siųsti į pašto skyrių ar paštomatą Anglijoje?

Taip, bet ne visi vežėjai tai siūlo. Kai kurie turi sutartis su vietiniais paštomatais arba siuntų atsiėmimo punktais – pavyzdžiui, „CollectPlus“ ar „Hermes ParcelShop“. Tai patogu, jei gavėjas negali būti namie darbo valandomis. Siunta tiesiog paliekama artimiausiame punkte, ir gavėjas ją atsiima patogiu metu. Bet reikia žinoti, kad ne visi punktai priima didesnes siuntas – dažniausiai riba yra iki 20 kg ir tam tikrų matmenų. Jei siunčiate baldus ar didesnius daiktus, reikės pristatymo iki durų.

21. Ką daryti, jei gavėjas ne namie pristatymo metu?

Dauguma vežėjų bando pristatyti 2-3 kartus. Jei gavėjas ne namie, paliekamas pranešimas su informacija, kada bus kitas bandymas arba kur galima atsiimti siuntą. Kai kurie vežėjai skambina iš anksto, kad suderintų laiką – tai labai patogu. Bet būna ir taip, kad vairuotojas atvažiuoja nesuderinęs, ir nieko neranda. Tada siunta grįžta į sandėlį, ir reikia derinti pakartotinį pristatymą. Geriausia – nurodyti gavėjo telefono numerį ir paprašyti, kad vežėjas susisiektų prieš pristatymą. Taip išvengsite nereikalingo laukimo.

Specifika – veža daiktus į Angliją kiekvieną dieną

22. Ar galima siųsti baldus ir didelius daiktus?

Žinoma, tai viena dažniausių paslaugų. Baldų pervežimas į Angliją – labai paklausi paslauga, ypač tarp emigrantų, kurie persikelia arba perka baldus Lietuvoje. Dideli daiktai – lovos, spintos, stalai – gabenami specialiais mikroautobusais ar sunkvežimiais. Kaina priklauso nuo to, ar baldai išrinkti, ar ne. Išrinkti užima mažiau vietos, todėl pigiau. Vienas klientas vežė virtuvės baldų komplektą – išrinktą, supakuotą į dėžes, viskas tilpo į mikroautobusą. Kaina buvo apie 350 eurų su pristatymu iki durų Londone. Ne pigu, bet palyginus su naujų baldų kainomis Anglijoje – apsimoka.

23. Kaip siųsti trapius daiktus – stiklą, veidrodžius, techniką?

Trapiems daiktams reikia ypatingo dėmesio. Stiklą ir veidrodžius rekomenduoju vynioti į burbulinę plėvelę keliais sluoksniais, o tada dėti į specialias dėžes su putplasčiu. Jei neturite – bent jau apvyniokite storu kartonu iš abiejų pusių. Technika – kompiuteriai, televizoriai – geriausia originaliose dėžėse, jei jas dar turite. Jei ne, naudokite dvigubas dėžes – vieną viduje kitos – su užpildu tarp jų. Ir visada pažymėkite dėžę „Fragile“ arba „Trapu“. Nors tai negarantuoja, kad elgsis atsargiau, bet bent jau signalizuoja. Ir būtinai apsidrauskite, jei vertė didesnė.

24. Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją?

Po Brexit – labai sudėtinga. Draudžiama siųsti mėsą, pieno produktus ir jų gaminius be specialių leidimų. Tai reiškia – jokių dešrų, sūrių, pieno. Augalinės kilmės produktai – pavyzdžiui, saldainiai, sausainiai, medus – paprastai leidžiami, bet irgi su tam tikromis išimtimis. Vienas mano pažįstamas vežėjas pasakojo, kaip klientė bandė siųsti visą dėžę lietuviškų maisto produktų – pusė buvo konfiskuota muitinėje. Liūdna, bet taip yra. Jei norite nusiųsti lietuviškų skanėstų, geriau ieškoti specializuotų parduotuvių Anglijoje – ten jau yra visko.

25. Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nekalba lietuviškai?

Tai pasitaiko dažniau, nei galvojate. Kartais siunčiate ne lietuviui, o vietiniam britui – pavyzdžiui, parduodate kažką per eBay arba siunčiate dovaną draugui. Tokiu atveju svarbu, kad visi dokumentai būtų anglų kalba, ir kad gavėjas žinotų, jog kažkas siunčiama. Paprašykite vežėjo, kad pristatymo metu vairuotojas skambintų anglų kalba. Taip pat įsitikinkite, kad adresas teisingai parašytas – kartais lietuviškos raidės sukelia painiavą. Geriausia rašyti be lietuviškų diakritinių ženklų, kad nebūtų nesusipratimų.

26. Ar vežėjas padeda iškrauti sunkius daiktus?

Priklauso nuo paslaugos lygio. Standartinė paslauga dažniausiai reiškia, kad vairuotojas padeda iškrauti iš transporto priemonės, bet neįneša į namus. Jei reikia įnešimo į butą ar namą – ypač jei tai antras ar trečias aukštas be lifto – gali būti taikomas papildomas mokestis arba reikia patiems pasirūpinti pagalba. Vienas atvejis – klientas užsisakė baldų pristatymą, bet neįspėjo, kad reikės nešti į trečią aukštą. Vairuotojas vienas to padaryti negalėjo, ir teko ieškoti pagalbos vietoje. Geriausia viską suderinti iš anksto – kiek žmonių reikės, ar yra liftas, ar yra vieta automobiliui privažiuoti.

Siunčiant daiktus į Angliją kiekvieną dieną, svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, teisingai supakuoti siuntą ir aiškiai nurodyti visus duomenis. Neskubėkite, pasitikslinkite detales, ir jūsų daiktai saugiai pasieks tikslą. Jei kyla klausimų – klauskite vežėjo tiesiogiai, jie visada pasiruošę padėti.