Siuntų pervežimai Londonas, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis siuntų pervežimas į Londoną – tai ne rinkodaros šūkis, o realybė, kurią sukūrė paklausa. Kai prieš kelerius metus pradėjau dirbti šioje srityje, maršrutai į Londoną buvo rečiau – kartą ar du per savaitę. Dabar situacija kitokia. Žmonės siunčia viską: vaistus artimiesiems, verslo dokumentus, drabužius, elektroniką, net maisto produktus, kuriuos leidžiama. Ir nori, kad siunta atvyktų greitai, patikimai, be nereikalingo galvos skausmo. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – nuo kainų iki muitinės subtilybių.

Kasdienybė – siuntų pervežimai Londonas

1. Ar tikrai vežama kiekvieną dieną?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Didieji vežėjai, kurie specializuojasi maršrutu Lietuva–Jungtinė Karalystė, iš tiesų turi išvykas kasdien arba beveik kasdien. Bet tai nereiškia, kad jūsų siunta išvyks tą pačią dieną, kai ją atiduodate. Priklauso nuo to, kada surenkamos siuntos iš jūsų regiono. Pavyzdžiui, jei gyvenate mažesniame mieste, surinkimas gali būti tik kelis kartus per savaitę. Vienas klientas skundėsi, kad jo siunta „užsigulėjo" tris dienas, bet paaiškėjo, kad jis atidavė ją ketvirtadienį, o vežėjas iš to regiono išvažiuoja tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Techniškai viskas veikia, tik reikia žinoti grafiką.

2. Koks skirtumas tarp kasdienio ir standartinio pervežimo?

Kasdienis pervežimas reiškia, kad vežėjas turi nuolatinį maršrutą ir transportą, kursuojantį tarp Lietuvos ir Londono. Standartinis gali reikšti, kad siunta kaupiama, kol susirenka pakankamas kiekis. Praktiškai skirtumas pasireiškia greičiu ir patikimumu. Kasdienis vežėjas paprastai pristato per 2–3 dienas, o „kaupiamasis" – per 5–7. Bet kaina gali skirtis. Kasdienis vežėjas dažnai brangesnis, nes turi didesnes operacines išlaidas. Nors ne visada – konkurencija daro savo.

3. Kaip sužinoti, kada tiksliai išvyksta vežėjas?

Geriausias būdas – tiesiogiai paklausti. Skambinkite arba rašykite vežėjui ir klauskite: „Kada jūsų artimiausias išvykimas į Londoną?" Dauguma atsakys aiškiai. Taip pat galite patikrinti svetainėje, bet ne visada informacija būna atnaujinta. Vienas vežėjas man pasakojo, kad jo svetainėje parašyta „išvykstame kasdien", bet iš tikrųjų sekmadieniais nevažiuoja, nes vairuotojams reikia poilsio. Jis tai laikė smulkmena, bet klientui, kuris tikėjosi sekmadieninio pristatymo, tai buvo svarbu.

4. Ar galima atiduoti siuntą bet kuriuo metu?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie turi biurus arba sandėlius, kurie dirba tam tikromis valandomis – paprastai 8–18 val. Kiti surenka siuntas iš namų pagal išankstinį susitarimą. Jei vežėjas siūlo „24/7 priėmimą", tai dažniausiai reiškia, kad yra savitarnos terminalas arba paštomatas. Bet tai labiau tinka mažoms siuntoms. Didelėms – reikia gyvo kontakto. Vienas žmogus bandė atiduoti siuntą 22 valandą vakaro, nes dirbo pamainomis. Vežėjas pasakė, kad negali – sandėlis uždarytas. Teko prašyti draugo, kad atiduotų kitą rytą.

Greitis – siuntų pervežimai Londonas

5. Kiek greičiausiai gali atvykti siunta į Londoną?

Teoriškai – per 24 valandas, jei tai ekspresas ir viskas idealiai susidėlioja. Praktiškai – 2 dienos yra realus minimumas. Priklauso nuo atstumo iki surinkimo taško, muitinės patikros (jei taikoma), eismo sąlygų ir pristatymo adreso Londone. Londonas – milžiniškas miestas, ir pristatymas iš vieno galo į kitą gali užtrukti kelias valandas. Vienas klientas prašė pristatyti per 24 valandas, bet jo siunta buvo iš mažo miestelio, 200 km nuo pagrindinio maršruto. Surinkimas vienas, pristatymas kitas – susidarė 36 valandos. Ne dėl vežėjo kaltės, bet klientas nusivylė.

6. Kas yra „ekspresas" ir ar jis vertas papildomų pinigų?

Ekspresas reiškia greitesnį pristatymą – paprastai 1–2 dienos vietoj 3–5. Bet kainuoja 30–50 procentų brangiau. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate svarbius dokumentus, kurių reikia rytoj – taip. Jei siunčiate drabužius mamai, kuri gali palaukti – gal ir ne. Aš pats kartą mokėjau už ekspresą, nes reikėjo pristatyti sutartį iki penktadienio. Siunta atvyko ketvirtadienį – puiku. Bet kitą kartą, kai nebuvau toks skubus, rinkausi standartinį ir sutaupiau 30 eurų. Abu kartus siuntos atvyko sveikos.

7. Ar savaitgaliai skaičiuojasi prie pristatymo termino?

Dažniausiai ne. Jei vežėjas sako „3 darbo dienos", tai reiškia, kad savaitgaliai neįeina. Bet yra išimčių – kai kurie vežėjai dirba ir šeštadieniais, ypač jei turi daug siuntų. Svarbu pasitikslinti iš anksto. Vienas žmogus atidavė siuntą ketvirtadienį ir tikėjosi, kad pirmadienį bus Londone (3 dienos). Bet vežėjas skaičiavo darbo dienas: penktadienis, pirmadienis, antradienis. Siunta atvyko antradienį. Techniškai teisingai, bet klientas buvo įsitikinęs, kad savaitgalis įeina. Nesusipratimas, kurio galima išvengti aiškiai paklausus.

8. Ką daryti, jei siunta labai skubi?

Be ekspreso paslaugos, yra dar keletas variantų. Galite patys nuvežti siuntą į vežėjo sandėlį, kad ji patektų į artimiausią išvykimą. Galite susitarti dėl individualaus pervežimo – brangu, bet greita. Arba galite ieškoti vežėjo, kuris jau yra pakeliui ir gali paimti jūsų siuntą maršrute. Pastarasis variantas – labiau „pilkoji zona", bet kartais veikia. Vienas pažįstamas vežėjas man yra pasakojęs, kad kartais žmonės skambina ir prašo „įmesti" siuntą, nes kitas vežėjas jau važiuoja. Jis sutinka, jei turi vietos. Neoficialu, bet gyvenimiška.

Kainos – siuntų pervežimai Londonas

9. Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai veiksniai: svoris, matmenys, pristatymo greitis ir papildomos paslaugos (paėmimas iš namų, draudimas, pristatymas iki durų). Taip pat svarbu, ar siunta standartinė, ar nestandartinė. Standartinė – telpa į įprastą dėžę, nestandartinė – didelė, sunkiai transportuojama arba reikalauja specialaus tvirtinimo. Kainos svyruoja nuo 15 eurų už mažą siuntą iki kelių šimtų už didelį krovinį. Vienas klientas klausė, kodėl jo 10 kg siunta kainuoja tiek pat, kiek kito žmogaus 25 kg. Paaiškėjo, kad jo siunta buvo labai didelės apimties – tūrinis svoris buvo 30 kg.

10. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, nors ne visada akivaizdžiai. Prieš Kalėdas kainos kyla dėl didelės paklausos. Vasarą – taip pat, nes žmonės daugiau kraustosi. Rugsėjį – studentai siunčia daiktus į universitetus. O sausį–vasarį būna ramiau, ir kartais vežėjai siūlo geresnes kainas. Vienas vežėjas man sakė, kad gruodį jis negali priimti visų norinčių – paprasčiausiai nėra vietos. Todėl rekomenduoju planuoti iš anksto, ypač jei siunta svarbi. Palikti paskutinei dienai prieš šventes – rizikinga.

11. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Geriausias būdas – gauti pasiūlymus iš kelių vežėjų. Bet ne tik kaina svarbi. Reikia žiūrėti, kas įeina į kainą: ar yra draudimas, ar įskaičiuotas paėmimas, ar yra sekimas. Kartai pigiausias pasiūlymas pasirodo brangiausias, kai pridedi visus papildomus mokesčius. Vienas žmogus pasirinko pigiausią vežėją, bet paaiškėjo, kad reikia patiems nuvežti siuntą į sandėlį, kuris yra 50 km nuo namų. Kuro išlaidos + laikas – galiausiai sumokėjo daugiau nei būtų mokėjęs brangesniam vežėjui su paėmimu iš namų.

12. Ar galima mokėti gavus siuntą?

Kai kurie vežėjai siūlo apmokėjimą pristatymo metu – tai vadinama COD (Cash on Delivery). Bet tai labiau paplitę vietiniuose pervežimuose. Tarptautiniuose maršrutuose – rečiau. Dažniausiai reikia mokėti iš anksto arba pavedimu. Yra ir trečias variantas – mokėjimas per platformą, kur pinigai laikomi „escrow" iki pristatymo. Tai saugiau abiem pusėms. Vienas klientas prašė mokėti gavus, bet vežėjas atsisakė – per daug rizikos. Galiausiai susitarė dėl 50 procentų avanso ir 50 procentų pristatymo metu.

Dokumentai – siuntų pervežimai Londonas

13. Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Brexit pakeitė daug ką. Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, todėl taikomos muitinės procedūros. Asmeninėms siuntoms reikia turinio deklaracijos su verte. Komercinėms – sąskaitos faktūros, EORI numerio, kartais kilmės sertifikato. Tai gali atrodyti sudėtinga, bet vežėjai dažniausiai padeda. Svarbiausia – pateikti tikslią informaciją. Vienas verslininkas iš Lietuvos siuntė prekių pavyzdžius į Londoną ir nežinojo apie EORI numerį. Registracija užtruko savaitę, siunta vėlavo. Dabar jis visada pasitikrina dokumentus prieš siunčiant.

14. Kaip pildyti turinio deklaraciją?

Deklaracijoje reikia nurodyti: ką siunčiate, kiek, kokios vertės ir kam skirta (asmeniniam naudojimui, dovanai, verslui). Būkite konkretūs. Vietoj „daiktai" rašykite „drabužiai – 3 marškinėliai, 2 kelnės". Vietoj „elektronika" – „nešiojamas kompiuteris, modelis X". Kuo tikslesnė informacija, tuo mažiau klausimų iš muitinės. Vienas žmogus parašė „asmens daiktai" ir muitinė atidarė siuntą patikrinti. Paaiškėjo, kad viduje buvo tik knygos – nieko draudžiamo. Bet patikra užtruko dvi dienas. Būtų užtekę parašyti „knygos – 5 vnt."

15. Kas yra EORI numeris ir kam jis reikalingas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) – tai identifikacinis numeris, reikalingas visiems, kas užsiima prekyba tarp ES ir trečiųjų šalių. Po Brexit Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl EORI reikia tiek siunčiant iš Lietuvos į UK, tiek atvirkščiai. Registracija nemokama, bet užtrunka kelias dienas. Jei siunčiate asmeninę siuntą – EORI nereikia. Bet jei tai verslo siunta – būtinas. Vienas mažas verslas iš Lietuvos bandė siųsti prekes be EORI – muitinė sustabdė, kol numeris buvo gautas. Pamoka brangi.

16. Ar reikia sąskaitos faktūros asmeninėms siuntoms?

Ne, asmeninėms siuntoms sąskaitos faktūros nereikia. Užtenka turinio deklaracijos. Bet jei siuntos vertė didelė arba turinys gali atrodyti komercinis (pavyzdžiui, 10 identiškų telefonų), muitinė gali paprašyti paaiškinimo. Tokiu atveju geriau turėti papildomų dokumentų – pirkimo čekį, nuosavybės įrodymą. Vienas žmogus siuntė 5 naujus telefonus kaip „dovanas draugams". Muitinė nepatikėjo – atrodė kaip komercinė siunta. Teko pateikti įrodymus, kad telefonai pirkti asmeniškai, o ne perpardavimui.

Pakavimas – siuntų pervežimai Londonas

17. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Dažniausia klaida – per silpna dėžė. Žmonės naudoja senas dėžes iš parduotuvės, kurios jau praradusios tvirtumą. Antra klaida – nepakankamas užpildymas. Daiktai dėžėje turi būti stabilūs, kad nejudėtų. Trečia – netinkama lipni juosta. Paprasta skaidri juosta kartais atsiklijuoja. Geriau naudoti stiprią pakavimo juostą. Ketvirta – trapių daiktų nežymėjimas. Jei viduje stiklas – užklijuokite „FRAGILE" lipduką. Vienas vežėjas pasakojo, kad gavo dėžę su vyno taurėmis be jokio ženklo. Suprantama, kad viena sudužo.

18. Ar galima naudoti savo pakuotę?

Taip, bet ji turi būti tvirta ir tinkamo dydžio. Per didelė dėžė su daug tuščios vietos – rizika, kad siunta susiglaus. Per mažė – daiktai gali išlįsti arba dėžė plyšti. Idealu, kai tarpas tarp daikto ir dėžės sienelių yra 3–5 cm iš kiekvienos pusės, užpildytas putplasčiu, burbuline plėvele arba susmulkintu popieriumi. Vienas klientas atnešė siuntą supakuotą į kartoninę dėžę nuo batų. Maža, silpna, be jokios apsaugos. Vežėjas atsisakė priimti – per didelė rizika. Teko pirkti tinkamą dėžę vietoje.

19. Kaip žymėti siuntą?

Ant dėžės turi būti aiškiai parašyta: siuntėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; gavėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Jei siunta trapi – „FRAGILE". Jei negalima verst – „THIS SIDE UP". Jei yra draudžiamų veiksmų – atitinkamas ženklas. Adresai turi būti įskaitomi – geriau spausdinti, ne rašyti ranka. Vienas atvejas: klientas užrašė adresą ranka, bet rašysena buvo neįskaitoma. Vežėjas suprato tik pusę adreso – gatvės pavadinimą, bet ne numerį. Teko skambinti ir aiškintis.

Draudimas – siuntų pervežimai Londonas

20. Ką dengia standartinis draudimas?

Dauguma vežėjų siūlo pagrindinį draudimą, kuris dengia praradimą ir sugadinimą transportavimo metu. Bet ribos skiriasi. Vieni draudžia iki 100 eurų, kiti – iki 500. Svarbu perskaityti, kas neįeina: tyčinis sugadinimas, netinkamas pakavimas, draudžiami daiktai. Taip pat dažnai yra išskaita – suma, kurią padengiate patys. Pavyzdžiui, jei siunta verta 300 eurų, o išskaita – 50, gausite 250. Vienas klientas nežinojo apie išskaitą ir tikėjosi gauti pilną sumą. Nusivylė, bet sutartyje buvo parašyta.

21. Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Jei siuntos vertė viršija standartinio draudimo ribą – taip. Papildomas draudimas paprastai kainuoja 2–5 procentus nuo vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate fotoaparatą už 1000 eurų, o standartinis draudimas dengia tik 100 – papildomas draudimas kainuos apie 30–50 eurų. Ar verta? Priklauso nuo to, ar galite sau leisti prarasti 1000 eurų. Daugeliui žmonių atsakymas – ne. Todėl drausti verta. Ypač jei siunčiate elektroniką, papuošalus ar kitus vertingus daiktus.

22. Kaip pateikti pretenziją dėl sugadintos siuntos?

Pirmas žingsnis – nufotografuoti žalą iš karto, kai gaunate siuntą. Antras – pranešti vežėjui raštu per nustatytą terminą (paprastai 24–48 valandos). Trečias – pateikti pretenziją su nuotraukomis, siuntos vertės įrodymu (pirkimo čekis, sąskaita) ir aprašymu, kas nutiko. Ketvirtas – palaukti atsakymo. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu – neišmesti pakuotės, kol pretenzija neišspręsta. Kartais vežėjas nori patikrinti, ar pakavimas buvo tinkamas.

Adresai – siuntų pervežimai Londonas

23. Kaip nurodyti adresą, jei gavėjas gyvena bute?

Formatas: gatvės pavadinimas ir numeris, buto numeris arba aukštas, miesto dalis, pašto kodas. Pavyzdžiui: „Flat 3, 25 Oxford Street, London W1D 2DW". Svarbu nurodyti viską – be buto numerio siunta gali atsidurti prie bendro įėjimo, o ne pas konkretų žmogų. Taip pat nurodykite skambučio pavadinimą, jei jis skiriasi nuo gavėjo pavardės. Vienas klientas nurodė tik namo numerį, bet bute gyveno 6 žmonės. Kurjeris skambino visiems iš eilės, kol surado tinkamą.

24. Ką daryti, jei gavėjas persikraustė?

Tai nutinka dažniau nei manote. Ypač Londone, kur žmonės dažnai keičia gyvenamąją vietą. Jei siunta jau pakeliui – susisiekite su vežėju kuo greičiau. Kartais pavyksta pakeisti adresą tranzito metu. Jei ne – siunta grįš atgal arba bus palikta pašte. Vienas atvejis: siunta išvyko pirmadienį, o antradienį gavėjas pranešė, kad persikraustė. Vežėjas spėjo pakeisti adresą, bet tik todėl, kad siunta dar buvo Lenkijoje. Jei būtų buvusi jau Londone – būtų per vėlu.

25. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo telefono numerio?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Kurjeriui gali prireikti susisiekti – jei adresas neaiškus, jei gavėjo nėra namuose, jei reikia patikslinti kažką. Be telefono numerio siunta gali grįžti atgal vien todėl, kad kurjeris negalėjo rasti namo. Vienas žmogus siuntė siuntą draugui, bet nežinojo jo telefono. Adresas buvo teisingas, bet namas – didelis daugiabutis be aiškių numerių. Kurjeris praleido 20 minučių ieškodamas, galiausiai išvažiavo. Siunta grįžo į sandėlį.

Kasdieniniai siuntų pervežimai į Londoną – tai sistema, kuri veikia, bet reikalauja dėmesio detalėms. Pasirinkite vežėją, kuris aiškiai komunikuoja, tinkamai supakuokite siuntą, turėkite visus dokumentus. Ir svarbiausia – klauskite, jei kažkas neaišku. Geriau užduoti „kvailą" klausimą prieš siunčiant nei spręsti problemas po to.