Siuntų gabenimas UK

Kai prieš penkerius metus pradėjau domėtis siuntų gabenimu į Jungtinę Karalystę, neįsivaizdavau, kiek niuansų tai turi. Brexit, muitinės, nauji dokumentai, pasikeitę reikalavimai – viskas apsivertė aukštyn kojomis. Ir nors praėjo jau nemažai laiko, daugelis žmonių vis dar nežino, kaip teisingai siųsti siuntas į UK. Ką galima, ko negalima, kiek kainuoja, kiek trunka. Aš pats siunčiu siuntas į UK beveik kas savaitę – tiek asmenines, tiek verslo. Per tą laiką susidūriau su viskuo – nuo dingusių siuntų iki muitinės konfiskacijų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokau.

Brexit – kaip pasikeitė siuntų gabenimas į UK

1. Kaip Brexit pakeitė siuntų gabenimą į Jungtinę Karalystę?

Pagrinde – atsirado muitinė. Anksčiau, kai UK buvo ES narė, siuntos keliavo be jokių patikrinimų. Dabar kiekviena siunta iš Lietuvos į UK praeina muitinę. Tai reiškia, kad reikia pildyti deklaracijas, nurodyti turinį ir vertę, o kartais – mokėti mokesčius. Pirmi metai po Brexit buvo chaosas – niekas nežinojo taisyklių, siuntos strigo pasienyje savaitėmis. Dabar situacija geresnė, bet vis dar ne ideali. Man yra tekę laukti 10 dienų, kol muitinė išleido siuntą su knygomis. Kodėl? Nežinau, niekas nepaaiškino. Tiesiog „patikra". Tokių atvejų mažėja, bet pasitaiko.

2. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntas į UK po Brexit?

Priklauso nuo siuntos vertės. Jei siuntos vertė iki 45 svarų – pakanka supaprastintos deklaracijos CN22. Jei vertė didesnė – reikia CN23. Jei siunčiate prekes verslui – dar sudėčiau, gali reikėti komercinės sąskaitos, kilmės sertifikato, EORI numerio. Asmeninėms siuntoms paprasčiau, bet vis tiek reikia kažką užpildyti. Aš visada rekomenduoju užpildyti deklaraciją kuo detaliau – nurodyti kiekvieną daiktą, jo vertę, medžiagą. Kuo daugiau informacijos, tuo mažesnė tikimybė, kad muitinė sulaikys siuntą papildomai patikrai. Tai užtrunka papildomas 5 minutes, bet gali sutaupyti savaites.

3. Ar galima siųsti maistą į UK po Brexit?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Trumpas atsakymas: daugumos maisto produktų siųsti negalima. UK sugriežtino taisykles – draudžiama siųsti mėsą, pieno produktus (išskyrus kietus sūrius), kiaušinius, medų iš ne ES šalių. Daržovės ir vaisiai – tik su fitosanitariniu sertifikatu. Sausi produktai – saldainiai, sausainiai, šokoladas – paprastai leidžiami. Bet net ir čia yra niuansų. Man yra tekę, kad muitinė sulaikė siuntą su šokoladu, nes jame buvo pieno miltelių. Po trijų dienų išleido, bet nervų kainavo. Dabar, jei siunčiu maistą, visada patikrinu UK muitinės tinklalapyje, ar konkretus produktas leidžiamas.

4. Kaip pasikeitė siuntų pristatymo laikas po Brexit?

Vidutiniškai pridėjo 1-2 dienas. Anksčiau siunta iš Lietuvos į UK keliaudavo 2-3 dienas, dabar – 3-5 dienas. Papildomas laikas eina muitinės patikrai. Kartais tai užtrunka kelias valandas, kartais – kelias dienas. Priklauso nuo to, ar siunta atrenkama atsitiktinei patikrai, ar praeina automatizuotai. Aš pastebėjau, kad siuntos su aiškiai užpildyta deklaracija praeina greičiau. Jei deklaracija neišsami arba neaiški – muitinė sulaiko ir prašo papildomos informacijos. Tada prasideda skambučiai, laiškai, ir siunta stovi. Todėl verta skirti laiko teisingam deklaracijos užpildymui.

5. Ar Brexit paveikė siuntų kainas?

Taip, kainos padidėjo. Ne drastiškai, bet pastebimai. Priežastys: papildomi dokumentai, muitinės procedūros, draudimas (kuris tapo svarbesnis, nes siuntos dažniau sulaikomos). Anksčiau siųsti 10 kg dėžę kainuodavo 25-30 eurų, dabar – 30-40 eurų. Didelėms siuntoms skirtumas dar didesnis. Bet yra ir gerų naujienų – konkurencija tarp vežėjų išaugo, ir kai kurie siūlo gana patrauklias kainas, kad pritrauktų klientus. Aš pats pastoviai ieškau geriausių pasiūlymų ir keičiu vežėją, jei randu pigiau. Lojalumas vienam vežėjui ne visada apsimoka.

Draudimas – kaip apsaugoti siuntas į UK

6. Ar reikia drausti siuntą siunčiant į UK?

Neprivaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo. Draudimas paprastai kainuoja 2-5 procentus nuo siuntos vertės. Tai reiškia, kad jei siunčiate daiktus už 200 eurų, draudimas kainuos 4-10 eurų. Ne daug, bet ramybė brangesnė. Man yra tekę siųsti nešiojamą kompiuterį be draudimo – siunta pasimetė, kompensacijos negavau. 600 eurų į balą. Nuo tada visada draudžiu vertingas siuntas. Net jei tikimybė, kad kas nors nutiks, maža – užtenka vieno karto, kad prarastumėte daug pinigų.

7. Kaip veikia siuntų draudimas?

Paprastai: jūs nurodote siuntos vertę, sumokate draudimo mokestį, ir jei siunta pasimeta arba sugadinama – gaunate kompensaciją iki nurodytos sumos. Bet yra sąlygų. Pirma, reikia įrodyti, kad siunta buvo tokios vertės – čekis, sąskaita, nuotrauka. Antra, draudimas negalioja, jei siunta buvo blogai supakuota. Trečia, kai kurie daiktai nedraudžiami – pinigai, brangakmeniai, greit gendantys produktai. Aš visada skaitau draudimo sąlygas prieš pasirašydamą. Nuobodu, bet svarbu. Vienas klientas manė, kad draudimas apima viską, o paaiškėjo, kad elektronika draudžiama tik iki 300 eurų. Jo kompiuteris kainavo 900. Nemaloni staigmena.

8. Ką daryti, jei siunta pasimeta ir neturite draudimo?

Susisiekti su vežėju ir pateikti pretenziją. Net be draudimo vežėjas gali būti atsakingas, jei siunta pasimetė dėl jo kaltės. Bet kompensacija bus mažesnė – paprastai pagal tarifą už kilogramą, o ne pagal tikrąją vertę. Pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Jei siunta svėrė 5 kg – gausite 50 eurų, net jei viduje buvo daiktų už 500 eurų. Todėl draudimas apsimoka. Be to, be draudimo ginčas gali užtrukti mėnesius. Su draudimu – paprastai savaitės. Mano patarimas: jei siunčiate ką nors brangesnio nei 50 eurų – drauskite. Tai pigiausia apsauga.

9. Ar vežėjai siūlo draudimą automatiškai?

Ne visi. Kai kurie vežėjai įtraukia minimalų draudimą į kainą – paprastai iki 50-100 eurų. Jei norite didesnės sumos – reikia mokėti papildomai. Kiti vežėjai visai neteikia draudimo – tada turite drausti patys per trečiąją šalį. Aš visada klausiu vežėjo: „ar siunta apdrausta, ir iki kokios sumos?" Jei atsakymas neaiškus – draudžiu pats. Yra specializuotų draudimo kompanijų, kurios draudžia siuntas – kainuoja ne daugiau nei vežėjo draudimas, bet sąlygos gali būti geresnės.

10. Kaip įrodyti siuntos vertę, jei reikia draudimo išmokos?

Geriausias įrodymas – pirkimo čekis arba sąskaita. Jei siunčiate naudotus daiktus – nuotraukos, aprašymai, panašių daiktų kainos internete. Svarbu turėti kažką, kas patvirtina vertę. Aš visada fotografuoju siuntos turinį prieš supakuodamas – tai papildomas įrodymas, jei kils ginčų. Vienas klientas siuntė seną laikrodį, kuris jam kainavo 500 eurų prieš 20 metų. Dabar vertė – gal 100 eurų. Draudimo kompanija mokėjo pagal dabartinę vertę, o ne pagal pirkimo kainą. Todėl svarbu nurodyti realią vertę, o ne sentimentalią.

Muitinė – ką reikia žinoti

11. Kaip veikia muitinė siunčiant siuntas į UK?

Kiekviena siunta iš ES į UK praeina muitinę. Tai reiškia, kad kažkas – vežėjas arba pati muitinė – patikrina deklaraciją ir nusprendžia, ar siunta gali būti įleista. Dauguma siuntų praeina be problemų – deklaracija užpildyta, viskas aišku, leidžiama. Bet kartais siunta atrenkama patikrai – tada muitinė atidaro dėžę, patikrina turinį, ir jei viskas atitinka deklaraciją – leidžia. Jei neatitinka – gali sulaikti, apmokestinti arba konfiskuoti. Man yra tekę, kad muitinė atidarė siuntą su drabužiais – patikrino, viskas gerai, uždarė ir leido toliau. Užtruko papildomą dieną, bet nieko blogo.

12. Kokie daiktai draudžiami siųsti į UK?

Draudžiami: narkotikai, ginklai, sprogmenys, padirbti produktai, pornografija (tam tikros rūšys), gyvūnai be leidimų, augalai be sertifikatų, dauguma maisto produktų (žr. aukščiau). Taip pat yra ribojimų alkoholiui, tabakui, vaistams. Vaistus galima siųsti tik asmeniniam naudojimui ir tik su receptu arba gydytojo pažyma. Man yra tekę siųsti vaistus – užtruko papildomai, nes reikėjo pateikti recepto kopiją, bet galiausiai praleido. Svarbu nebandyti slėpti draudžiamų daiktų – muitinė turi rentgeną ir šunis, ir jei randa – ne tik konfiskuoja, bet dar ir baudą gali duoti.

13. Ką daryti, jei muitinė sulaiko siuntą?

Pirmiausia – nusiraminti. Dažniausiai sulaikymas laikinas – 1-3 dienos, kol muitinė patikrina. Jei ilgiau – susisiekite su vežėju ir klauskite, kas vyksta. Kartais muitinė prašo papildomų dokumentų – pirkimo čekio, paaiškinimo, kas yra siuntoje. Jei pateikiate greitai – siunta greičiau išleidžiama. Man yra tekę laukti savaitę, nes muitinė prašė sąskaitos už elektroniką, o klientas atostogavo ir negalėjo pateikti. Kai grįžo ir pateikė – siuntą išleido tą pačią dieną. Svarbiausia – būti pasiekiamam ir bendradarbiauti.

14. Ar reikia mokėti muito mokesčius gavėjui UK?

Jei siuntos vertė viršija 135 svarus – taip. Importo mokestis paprastai yra 20 procentų PVM, plius muito mokestis priklausomai nuo prekės kategorijos. Šį mokestį sumoka gavėjas prieš gaudamas siuntą. Kartais kurjeris sumoka už gavėją, o paskui prašo grąžinti. Mano patarimas: jei siunčiate brangią siuntą, perspėkite gavėją apie galimus mokesčius. Kitaip jis gali nustebti, kai kurjeris paprašys papildomai 30-50 svarų. Yra buvę, kad gavėjas atsisakė priimti siuntą dėl mokesčių. Tada siunta grįžo atgal – visi prarado.

15. Kaip išvengti muito mokesčių?

Oficialiai – niekaip. Muito mokesčiai nustatomi pagal siuntos vertę, ir bandymas ją sumažinti yra neteisėtas. Bet praktiškai – jei siuntos vertė artima 135 svarų ribai, galite sumažinti vertę iki ribos, jei tai teisinga. Pavyzdžiui, jei siunčiate naudotus drabužius, jų vertė gali būti mažesnė nei naujų. Bet jei siunčiate naują telefoną už 800 eurų ir rašote 50 eurų – tai melas, ir jei muitinė patikrins, turėsite problemų. Mano nuomonė: geriau sumokėti mokesčius ir būti ramiam, nei rizikuoti konfiskavimu arba bauda.

Pristatymas – kaip siuntos pristatomos UK

16. Kaip siuntos pristatomos įvairiuose UK miestuose?

Londonas – paprasčiausia, nes dauguma vežėjų turi sandėlius arba partnerius Londone. Kituose miestuose – sudėčiau. Mančesteris, Birmingemas, Lidzas – dideli miestai, ir ten paprastai yra pristatymas. Bet mažesni miesteliai – jau reikia tartis individualiai. Kartais vežėjas veža tik iki Londono, o iš Londono siunta keliauja per vietinį kurjerį – tai papildoma diena ir papildomi 5-10 svarų. Aš visada klausiu vežėjo, ar jis pristato iki konkretaus adreso, ar tik iki miesto. Jei tik iki miesto – reikia organizuoti papildomą pristatymą.

17. Kiek kainuoja pristatymas UK viduje?

Priklauso nuo atstumo ir siuntos dydžio. Standartinis pristatymas per Royal Mail arba DPD – 5-15 svarų. Express pristatymas – 15-30 svarų. Dideliems daiktams – dar brangiau. Kartais pigiau siųsti siuntą tiesiai į gavėjo miestą, o ne per Londoną. Pavyzdžiui, jei gavėjas gyvena Edinburge, o vežėjas veža tik iki Londono – pristatymas iš Londono į Edinburgą kainuos 15-20 svarų. Bet jei randate vežėją, kuris veža tiesiai į Edinburgą – sutaupote. Verta ieškoti ir lyginti.

18. Ar galima siųsti siuntą į UK salas – Džersį, Gernsį, Meną?

Galima, bet tai sudėčiau ir brangiau. Šios salos nėra JK muitų sąjungos dalis – tai reiškia, kad siuntos iš ES į šias salas turi praeiti papildomą muitinę. Be to, transportas į salas brangesnis – reikia kelti arba skraidinti. Man yra tekę siųsti siuntą į Džersį – užtruko 7 dienas ir kainavo dvigubai daugiau nei į Londoną. Bet jei reikia – reikia. Svarbu tik iš anksto žinoti, kad tai nebus pigu ir greita. Ir pasiruošti papildomiems dokumentams.

19. Ką daryti, jei gavėjas UK pakeitė adresą?

Kuo greičiau pranešti vežėjui. Jei siunta dar neišvažiavusi iš Lietuvos – pakeisti adresą paprasta. Jei jau pakeliui – sudėčiau, bet įmanoma, jei vežėjas bendradarbiauja. Jei jau UK – gali tekti mokėti papildomai už persiuntimą. Man yra tekę, kad gavėjas persikraustė iš Londono į Mančesterį, o siunta jau buvo pakeliui. Teko mokėti 25 svarus už persiuntimą iš Londono į Mančesterį. Nuo tada visada prašau siuntėjo patvirtinti adresą su gavėju prieš išsiunčiant. Vienas skambutis gali sutaupyti daug pinigų.

20. Kaip pristatomos siuntos į UK biurus ir įmones?

Paprastai paprasčiau nei į namus. Biuruose yra registratūra arba administratorius, kuris priima siuntas. Nereikia, kad gavėjas būtų vietoje – užtenka nurodyti įmonės pavadinimą. Bet reikia įsitikinti, kad įmonė leidžia priimti asmenines siuntas. Kai kurios kompanijos turi griežtas taisykles. Mano klientė siunčia vyrui siuntinius tiesiai į biurą Londone – jis dirba Canary Wharfe, ir ten visada kas nors yra. Patogu, greita, ir nereikia derinti laiko. Tik nepamirškite nurodyti gavėjo pavardės ant siuntos.

Problemos – dažniausios problemos siunčiant į UK

21. Kodėl siuntos kartais vėluoja į UK?

Dažniausios priežastys: muitinės patikra, kamščiai kelyje, blogas oras (ypač žiemą), streikai (tiek Lietuvoje, tiek UK), per didelis siuntų kiekis piko metu. Prieš Kalėdas vėlavimai beveik garantuoti – visi siunčia dovanas, ir sistema perkrauta. Man yra tekę laukti 2 savaičių gruodį, kai paprastai siunta keliauja 3 dienas. Nuo tada rekomenduoju siųsti Kalėdines dovanas lapkričio pabaigoje, ne gruodį. Taip pat svarbu atsižvelgti į UK šventes – bank holidays, kai niekas nedirba.

22. Ką daryti, jei siunta pasimeta pakeliui į UK?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Jei jis nežino, kur siunta – prašyti pradėti paiešką. Geras vežėjas turi procesą dingusioms siuntoms – klausia kurjerių, tikrina sandėlius, kreipiasi į muitinę. Blogas vežėjas tiesiog gūžčioja pečiais. Jei po savaitės siunta nerasta – pateikite pretenziją raštu ir reikalaukite kompensacijos. Jei turite draudimą – kreipkitės į draudimo kompaniją. Mano patirtis: dauguma dingusių siuntų galiausiai atsiranda – tiesiog buvo ne ten, kur turėjo būti. Bet kartais – dingsta visam laikui. Todėl draudimas svarbu.

23. Kaip išvengti siuntos sugadinimo gabenant į UK?

Supakuoti gerai. Tai skamba akivaizdžiai, bet dauguma sugadinimų atsitinka dėl prasto pakavimo. Stipri dėžė, burbulinė plėvelė, užpildymas, lipni juosta – tai minimumas. Be to, pažymėkite „trapu" ir „neverti". Nors tai negarantuoja, kad siunta bus kraunama atsargiau, bent jau vairuotojas žinos. Taip pat venkite siųsti trapius daiktus piko metu – kai mašina perpildyta, siuntos daugiau juda. Mano patarimas: jei siunčiate kažką labai trapių – apsvarstykite specializuotą pervežimą, o ne pigų kurjerį. Kainuos daugiau, bet mažesnė rizika.

24. Ar galima siųsti pavojingus daiktus į UK?

Ne. Pavojingi daiktai – degios medžiagos, aerozoliai, baterijos (tam tikros rūšys), cheminės medžiagos – draudžiami įprastuose siuntų pervežimuose. Jei reikia siųsti ką nors pavojingo – reikia specializuoto pavojingų krovinių vežėjo, kuris turi licenciją ir specialią įrangą. Tai gerokai brangiau ir sudėčiau. Man yra tekę atsisakyti siuntos su dažais – klientas nežinojo, kad aerozoliai draudžiami. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei vėliau turėti problemų su muitine arba saugos tarnybomis.

25. Ką daryti, jei gavėjas UK atsisako priimti siuntą?

Pirmiausia – išsiaiškinti, kodėl. Kartais gavėjas tiesiog nėra namie, ir atrodo, kad atsisako. Kartais – nenori mokėti muito mokesčių. Kartais – persigalvojo dėl siuntos turinio. Priklausomai nuo priežasties, galima ieškoti sprendimo. Jei gavėjas nenori mokėti mokesčių – galite pasiūlyti sumokėti už jį. Jei persigalvojo – galite grąžinti siuntą atgal (bet tai kainuos). Blogiausiu atveju siunta gali būti sunaikinta, jei niekas jos nepriima ir negrąžina. Man yra tekę grąžinti siuntą iš UK atgal į Lietuvą – kainavo tiek pat, kiek siuntimas į priekį. Dvigubos išlaidos.

Išvada

Siuntų gabenimas į UK po Brexit tapo sudėtingesnis, bet ne neįmanomas. Svarbiausia – suprasti taisykles, teisingai užpildyti dokumentus ir pasirinkti patikimą vežėją. Klaidų pasitaiko, bet dauguma išvengiamos, jei skiriate laiko pasiruošimui. Jei siunčiate pirmą kartą – nebijokite klausti. Vežėjai, muitinės tarnybos, net Facebook grupės – visi gali padėti. Sėkmės siunčiant.