Siuntų kainos Londone, vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną dieną gaunu klausimų apie siuntų kainas tarp Lietuvos ir Londono. Žmonės nori žinoti, kiek jiems kainuos išsiųsti dėžę daiktų, krepšį drabužių ar sunkesnę siuntą. Tiesa ta, kad vieno atsakymo nėra – kaina priklauso nuo daugybės dalykų. Bet aš stengsiuosi paaiškinti logiką, kad suprastumėte, iš ko susidaro kaina ir kaip galite sutaupyti. Dirbu šioje srityje ne pirmus metus, ir galiu pasakyti vieną: pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias. Kartais verta mokėti daugiau už patikimumą. Šiame tekste atsakysiu į dažniausius klausimus apie kainas, papildomus mokesčius ir viską, kas susiję su finansais.

Bazinės – kainodaros pagrindai

1. Kaip nustatoma siuntos kaina?

Pagrindiniai faktoriai yra svoris, matmenys ir atstumas. Bet yra ir daugiau niuansų. Pavyzdžiui, jei siunta yra labai lengva, bet didelė – pavyzdžiui, tuščias lagaminas – kaina skaičiuojama pagal tūrį, ne tik pagal svorį. Tai vadinama „apimties svoriu“. Formulė paprastai tokia: ilgis x plotis x aukštis cm / 5000. Gautas skaičius lyginamas su fiziniu svoriu, ir imamas didesnis. Todėl kartais maža sunki dėžė kainuoja mažiau nei didelė lengva. Dar yra atstumo faktorius – Londono centras ar priemiestis, pirmas aukštas ar penktas be lifto. Visa tai įtakoja galutinę kainą.

2. Kiek vidutiniškai kainuoja siuntinys iki 10 kg?

Vidutiniškai – 20-35 eurai. Bet čia labai priklauso nuo vežėjo ir paslaugos lygio. Pigiausi variantai – kai siunta vežama kartu su kitomis siuntomis, be jokių garantijų dėl tikslaus pristatymo laiko. Brangesni – su garantuotu pristatymu, sekimu ir draudimu. Aš rekomenduoju ne rinktis pigiausią variantą, o ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio. Pavyzdžiui, jei vežėjas siūlo 15 eurų už 10 kg siuntą, bet nesiūlo jokio draudimo – ar tikrai verta rizikuoti? Ypač jei siunčiate kažką vertingo. Kartais 5-10 eurų skirtumas reiškia visiškai kitokį paslaugos lygį.

3. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur Londone reikia pristatyti?

Taip, ir tai svarbus dalykas, kurio daugelis nežino. Londonas skirstomas į zonas – nuo Zone 1 (centras) iki Zone 6 (priemiesčiai). Kuo toliau nuo centro, tuo brangiau, nes atstumas didesnis. Bet yra ir kitas faktorius – centras turi savo problemų: spūstys, mokamas įvažiavimas (Congestion Charge), sunku rasti parkavimą. Todėl kartais pristatymas į Zone 3 gali būti pigesnis nei į Zone 1. Visada nurodykite tikslų adresą, kai klausiate kainos. „Londonas“ nėra pakankamai tikslu. Būna, kad klientas sako „pristatykite į Londoną“, o paskui paaiškėja, kad adresas už 30 km nuo centro. Tada kaina natūraliai keičiasi.

4. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ – tai tikrai kiekvieną dieną?

Ne visai. „Vežame kiekvieną dieną“ dažniausiai reiškia, kad siuntos surenkamos kasdien, bet išvažiavimas iš Lietuvos vyksta pagal grafiką – paprastai 2-3 kartus per savaitę. Tai reiškia, kad jūs galite atvežti siuntą bet kurią dieną, ji bus saugoma sandėlyje, o išvažiuos artimiausiu išvažiavimu. Tai patogu, nes nereikia laukti konkrečios dienos. Bet reikia suprasti, kad siunta gali pastovėti sandėlyje 1-3 dienas prieš išvykstant. Jei skubate, atvežkite siuntą išvažiavimo dieną arba dieną prieš. Taip sutaupysite laiko. Informacija apie grafiką paprastai būna puslapyje arba galite paklausti tiesiogiai.

Papildomi – mokesčiai ir antkainiai

5. Ar yra papildomų mokesčių už nestandartinę siuntą?

Taip. Standartinė siunta – tai dėžė arba paketas su aiškiais stačiakampiais matmenimis. Jei siunčiate dviratį, televizorių originalioje dėžėje, baldų dalį arba kažką, kas netelpa į standartinius rėmus – bus taikomas antkainis. Paprastai 20-50% prie bazinės kainos. Yra ir kraštutinumų – vienas klientas bandė siųsti sofą. Ne sofą išardytą, o visą sofą. Kaina buvo tokia, kad pigiau būtų nusipirkti naują Londone. Nestandartinės siuntos – tai ne bauda, o realių išlaidų atspindys. Tokios siuntos užima daugiau vietos, sunkiau kraunamos, reikia specialaus tvarkymo. Todėl ir brangiau. Prieš siunčiant nestandartinį daiktą, visada prašykite individualaus pasiūlymo.

6. Kada taikomas skubaus pristatymo mokestis?

Kai reikia pristatyti greičiau nei įprastas terminas. Standartinis pristatymas – 3-5 darbo dienos. Skubus – 1-2 dienos. Skubus pristatymas kainuoja maždaug dvigubai daugiau. Bet yra niuansas: skubus pristatymas reiškia, kad siunta vežama atskirai arba prioriteto tvarka, ne kartu su kitomis siuntomis. Todėl kaina logiškai didesnė. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate vaistus ar dokumentus – taip, verta. Jei siunčiate drabužius ar knygas – turbūt ne. Vienas klientas mokėjo už skubų pristatymą, kad spėtų padovanoti knygą gimtadieniui. Knyga atvyko laiku, bet gimtadienio šventė buvo atšaukta dėl ligos. Kartais gyvenimas pats sprendžia už mus.

7. Kiek kainuoja draudimas ir ar jis privalomas?

Draudimas neprivalomas, bet labai rekomenduojamas. Bazinis draudimas dažniausiai įeina į kainą – 50-100 eurų. Jei siuntos vertė didesnė, papildomas draudimas kainuoja 2-5% nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate prekių už 500 eurų, draudimas kainuos 10-25 eurus. Ar verta? Mano nuomone – taip. Turėjau ne vieną atvejį, kai siunta pasimesdavo arba sugadindavo. Be draudimo – jokios kompensacijos. Su draudimu – bent jau pinigai grįžta. Vienas vyras siuntė įrankius už 800 eurų be draudimo. Siunta dingo. Jis prarado viską. Nuo to laiko jis visada draudžia. Mokantiems iš svetimų klaidų gyvenimas lengvesnis.

8. Ar reikia mokėti už pakavimą, jei pats supakuoju?

Ne, jei pats supakavote, mokėti nereikia. Bet yra vienas bet: jei pakuotė nepakankama, vežėjas gali atsisakyti priimti siuntą arba paprašyti papildomai supakuoti vietoje (už mokestį). Aš mačiau visko – žmonės siunčia trapius daiktus paprastoje popierinėje dėžėje be jokios apsaugos. Tada stebisi, kad siunta sudužo. Rekomendacijos: naudokite dvigubą kartoninę dėžę, burbulinę plėvelę arba putų polistireną, lipnią juostą. Skystus daiktus dėkite į plastikinį maišelį. Maistą – sandariai. Jei neturite tinkamų medžiagų, geriau sumokėti už profesionalų pakavimą nei rizikuoti siuntos saugumu. Tai ne vieta taupyti.

Palyginimas – skirtingi vežėjai

9. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Pirmas žingsnis – surinkti pasiūlymus iš kelių vežėjų. Bet ne tik kainas – reikia lyginti, kas įeina į kainą. Vienas vežėjas gali siūlyti 20 eurų, bet be draudimo, be sekimo, be pristatymo iki durų. Kitas – 30 eurų, bet su viskuo. Tada pirmasis variantas nebėra pigesnis, kai pridėsite visas papildomas paslaugas. Dar svarbu atsiliepimai – patikrinkite, ką kiti klientai sako. Vienas blogas atsiliepimas nieko nereiškia, bet jei pusė atsiliepimų neigiami – tai jau signalas. Ir dar – klausykite savo nuojautos. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

10. Ar didelės kompanijos visada geriau nei mažos?

Ne visai. Didelės kompanijos turi daugiau resursų, platesnį tinklą, dažniau važinėja. Bet jos taip pat turi daugiau biurokratijos, mažiau lankstumo ir kartais – mažiau asmeninio dėmesio. Mažos kompanijos gali būti lankstesnės, dėmesingesnės, bet gali turėti mažiau patirties ar resursų. Aš dirbau su abiem tipais ir galiu pasakyti: svarbiausia ne dydis, o požiūris į klientą. Mačiau didelių kompanijų, kurios pameta siuntas ir nesiteisina. Ir mačiau mažų, kurios padaro viską, kad išspręstų problemą. Rinkitės pagal reputaciją, ne pagal dydį. Ir visada pradėkite nuo mažos siuntos, kad patikrintumėte, kaip vežėjas dirba.

11. Kodėl vieno vežėjo kaina dvigubai skiriasi nuo kito?

Geras klausimas. Kartais skirtumas atsiranda dėl to, kad vienas vežėjas turi savo transportą, o kitas samdo kitus. Savo transportas reiškia daugiau kontrolės, bet ir daugiau išlaidų. Samdomas transportas – mažiau išlaidų, bet mažiau kontrolės. Dar yra skirtumas tarp „pilno aptarnavimo“ ir „tik gabenimo“. Pilnas aptarnavimas apima surinkimą, pakavimą, draudimą, pristatymą iki durų. Tik gabenimas – jūs atvežate, jie veža, gavėjas pats atsiima. Natūralu, kad pirmasis variantas brangesnis. Bet brangesnis nebūtinai blogesnis. Kartais už tą papildomą kainą gauni ramybę, kad viskas bus padaryta teisingai. Ir tai verta.

Sezoniškumas – kada pigiau, kada brangiau

12. Kada geriausias laikas siųsti siuntas?

Jei galite rinktis – siųskite ne prieš šventes. Prieš Kalėdas, Velykas, Motinos dieną kainos kyla ir terminai ilgėja. Geriausi mėnesiai – vasaris, kovas, rugsėjis, spalis. Tada mažiau siuntų, vežėjai turi daugiau laisvos vietos, kainos geresnės. Vasarą taip pat brangiau dėl emigrantų srauto – daug grįžtančių ir išvykstančių. Bet čia reikia būti realistams: ne visada galite laukti „gero laiko“. Jei reikia siųsti dabar – siųskite dabar. Tiesiog žinokite, kad kaina gali būti 20-30% didesnė nei ne sezono metu. Planuoti į priekį verta, bet ne kiekvienas siuntinys leidžia laukti.

13. Ar kainos kyla prieš Kalėdas?

Taip, ir ne tik kyla – jos šauna į viršų. Lapkričio pabaigoje prasideda kalėdinis bumas, ir iki pat gruodžio vidurio kainos būna 30-50% didesnės nei įprastai. Dar blogiau – terminai. Įprastai 3-5 dienos, o prieš Kalėdas gali būti ir 7-10. Todėl, jei planuojate siųsti kalėdines dovanas, darykite tai lapkričio pradžioje. Vėliausiai – lapkričio viduryje. Vienas mano klientas kiekvienais metais siunčia dovanas savo vaikams į Londoną. Jis išmoko savo pamoką prieš penkerius metus, kai dovanos atvyko tik sausio pradžioje. Nuo to laiko jis siunčia lapkritį. Protingas žmogus.

14. Kaip sezoniniai svyravimai veikia ilgalaikius klientus?

Dauguma vežėjų turi pastoviems klientams fiksuotas kainas arba nuolaidas, kurios mažiau priklauso nuo sezono. Tai vienas iš privalumų būti pastoviam klientui. Bet net ir pastoviems klientams prieš Kalėdas gali būti taikomas antkainis – tiesiog mažesnis nei vienkartiniams siuntėjams. Ilgalaikiai santykiai su vežėju – tai investicija. Kuo ilgiau dirbate, tuo geriau jie jus pažįsta, žino jūsų poreikius, gali pasiūlyti individualius sprendimus. Vienas mano klientas dirba su tuo pačiu vežėju jau septynerius metus. Jis gauna kainas, apie kurias kiti gali tik pasvajoti. Ne todėl, kad jis kažkoks ypatingas, o todėl, kad jis lojalus ir patikimas partneris.

Mokėjimas – atsiskaitymo būdai

15. Kokie mokėjimo būdai priimami?

Dauguma vežėjų priima bankinį pavedimą, grynuosius (kai priduodate siuntą), kortelę. Kai kurie priima PayPal ar kitas elektronines mokėjimo sistemas. Mokėjimas iš anksto – dažniausiai pigiau, nes vežėjas žino, kad pinigai garantuoti. Mokėjimas pristatymo metu – brangiau, bet patogiau tiems, kas nenori mokėti iš ankusto. Rekomenduoju mokėti pavedimu – taip turite įrodymą, kad sumokėjote. Grynieji – gerai, bet jei kyla ginčų, sunku įrodyti, kad mokėjote. Vienas klientas mokėjo grynais, bet negavo jokio kvito. Vėliau vežėjas sakė, kad negavo pinigų. Kas teisus – sunku pasakyti be dokumentų. Todėl visada prašykite patvirtinimo.

16. Ar galima mokėti pristatymo metu?

Dažniausiai taip, bet ne visi vežėjai tai siūlo. Ir jei siūlo, paprastai brangiau – 5-10 eurų antkainis. Logika paprasta: vežėjas rizikuoja, kad gavėjas atsisakys mokėti, ir tada siunta turi grįžti atgal. Todėl jis prašo papildomai už tą riziką. Dar yra variantas, kai siuntėjas moka iš anksto, o gavėjas nieko nemoka. Tai patogiausias variantas, ypač jei siunčiate dovaną. Kitas variantas – gavėjas moka. Bet tada įsitikinkite, kad gavėjas žino apie tai ir sutinka. Kitaip gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą, ir viskas grįš atgal. Komunikacija čia labai svarbu.

17. Ar kainos nurodomos su PVM ar be jo?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie nurodo galutinę kainą su visais mokesčiais, kiti – be PVM. Visada klauskite, ar nurodyta kaina yra galutinė. Būna nemalonių staigmenų, kai klientas mato 20 eurų, o gauna sąskaitą už 24 eurus (su PVM). Tai nėra apgavystė – tiesiog skirtingas kainų pateikimo būdas. Bet nemalonu, kai tikiesi vienos sumos, o moki kitą. Todėl visada klauskite: „ar tai galutinė kaina, su visais mokesčiais?“ Jei vežėjas vengia tiesaus atsakymo – tai jau signalas. Skaidrumas yra pasitikėjimo pagrindas.

Nuolaidos – kaip sutaupyti

18. Ar siūlote nuolaidas pastoviems klientams?

Dauguma vežėjų siūlo. Nuolaidos prasideda nuo 5-10% po kelių siuntimų ir gali siekti 20-30% ilgalaikiams partneriams. Bet nuolaida neateina automatiškai – reikia klausti ir derėtis. Vienas draugas siuntinėja reguliariai jau trejus metus, bet niekada neprašė nuolaidos. Kai pagaliau paklausė, vežėjas iš karto pasiūlė 15%. Jis prarado nemažai pinigų per tuos trejus metus. Nebūkite toks kaip jis. Jei siunčiate dažnai – prašykite nuolaidos. Blogiausiu atveju atsisakys. Geriausiu – sutaupysite. Versle viskas derinama, net jei tai ne visada patogu daryti.

19. Ar yra nuolaidos didelėms siuntoms?

Taip, tai įprasta praktika. Kuo didesnė siunta, tuo mažesnė kaina už kilogramą. Pavyzdžiui, 5 kg siunta gali kainuoti 8 eurus už kg, o 50 kg – tik 4 eurus už kg. Tai logiška – vežėjas sutaupo, kai krauna vieną didelę siuntą vietoj dešimties mažų. Dar yra galimybė užsakyti visą transporto priemonę – tada kaina skaičiuojama kitaip. Tai naudinga, jei persikraustote į Londoną ir vežate visus savo daiktus. Vienas klientas taip vežė visą buto įrangą – baldus, buitinę techniką, drabužius. Sumokėjo mažiau, nei būtų mokėjęs siųsdamas atskirai. Protingas sprendimas.

20. Kaip gauti geriausią kainą?

Keli patarimai iš patirties. Pirma, lyginkite bent trijų vežėjų pasiūlymus. Antra, klauskite apie nuolaidas – dažnai jos yra, bet nėra reklamuojamos. Trečia, planuokite iš anksto – skubus siuntimas visada brangiau. Ketvirta, tinkamai pakuokite – taip išvengsite papildomų mokesčių už nestandartinę siuntą. Penkta, siųskite ne sezono metu, jei galite. Šešta, derinkite kelias siuntas į vieną. Septinta, būkite lojalūs vienam vežėjui – ilgainiui tai atsiperka. Ir paskutinis patarimas: ne visada ieškokite pigiausio varianto. Ieškokite geriausio kainos ir kokybės santykio. Tai du skirtingi dalykai.

Specifinės – situacijos

21. Ką daryti, jei gavau sąskaitą didesnę nei tikėjausi?

Pirmiausia – patikrinkite, iš ko susidaro skirtumas. Paprašykite detalios sąskaitos su visais punktais. Kartais skirtumas atsiranda dėl papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinojote – zonos mokestis, antkainis už nestandartinę siuntą, sandėliavimo mokestis. Jei mokestis pagrįstas – tiesiog sumokėkite ir kitą kartą žinosite. Jei mokestis nepagrįstas – rašykite pretenziją. Turėkite visus dokumentus – užsakymo patvirtinimą, kainoraštį, susirašinėjimą. Be dokumentų sunku ką nors įrodyti. Ir dar – nesipykite. Ramiai paaiškinkite situaciją, pateikite argumentus. Dauguma vežėjų nori išsaugoti klientą ir yra linkę derėtis, jei argumentai pagrįsti.

22. Ar galima atgauti pinigus, jei siunta vėlavo?

Priklauso nuo vežėjo sąlygų. Kai kurie siūlo pinigų grąžinimą arba nuolaidą kitam siuntimui, jei pristatymas vėluoja ilgiau nei sutarta. Bet ne visi. Skaitykite sutarties sąlygas prieš siunčiant. Jei garantuotas pristatymas per 3 dienas, o siunta atvyko po 7 – turite pagrindo reikalauti kompensacijos. Bet jei sutartyje parašyta „apytikslis terminas 3-5 dienos“ – tada 7 dienos gali būti laikomos normaliu vėlavimu. Viskas priklauso nuo to, kas parašyta sutartyje. Todėl visada skaitykite sąlygas, net jei jos nuobodžios. Tai gali sutaupyti nemažai nervų vėliau.

23. Kodėl kaina pasikeitė, nors praėjusią savaitę buvo kita?

Kainos gali keistis dėl kelių priežasčių: kuro kainos, sezonas, valiutų kursai, vežėjo politikos pasikeitimas. Tai normalu. Bet jei kaina pasikeitė drastiškai – pavyzdžiui, per savaitę pabrango 50% – klauskite priežasties. Gali būti, kad pasikeitė jūsų siuntos kategorija arba atsirado naujų mokesčių. Vienas vežėjas padidino kainas, kai JK įvedė naujus muitinės reikalavimus po Brexit. Tai buvo suprantama – papildomi mokesčiai, papildomas darbas. Bet kai kurie vežėjai pasinaudojo proga ir pakėlė kainas daugiau, nei reikėjo. Tokiais atvejais verta ieškoti alternatyvų. Rinka konkurencinga – visada yra pasirinkimas.

Apmokėjimas – praktiniai patarimai

24. Kada reikia mokėti – prieš siunčiant ar po pristatymo?

Dauguma vežėjų prašo mokėti prieš siuntimą arba priduodant siuntą. Tai standartinė praktika. Yra variantų su mokėjimu pristatymo metu, bet tai brangiau ir ne visada prieinama. Rekomenduoju mokėti iš anksto – taip paprasčiau. Vienas mano klientas visada moka grynais, kai priduoda siuntą. Jam taip patogiau, bet jis praranda galimybę ginčyti mokėjimą, jei kas nors negerai. Pavedimas sukuria dokumentų pėdsaką, kuris naudingas, jei kyla problemų. Pasirinkite jums patogų būdą, bet visada gaukite patvirtinimą. Kvitas, pavedimo kopija, el. laiškas – bet kas, kas įrodo, kad sumokėjote.

25. Ar galima mokėti svarais, ar tik eurais?

Priklauso nuo vežėjo. Lietuvos vežėjai paprastai prašo mokėti eurais. JK vežėjai – svarais. Yra tokių, kurie priima abiem valiutomis. Valiutos keitimas gali kainuoti papildomai – bankas ar mokėjimo sistema gali taikyti keitimo mokestį. Jei turite svarų sąskaitą – mokėkite svarais. Jei eurų – eurais. Bet visada patikrinkite, kokia valiuta nurodyta sąskaitoje. Vienas klientas sumokėjo eurais, o sąskaita buvo svarais. Dėl valiutų skirtumo liko nepilnai apmokėta suma. Vežėjas reikalavo papildomo mokėjimo. Nesusipratimas, bet nemalonus. Dėmesingumas čia svarbu.

26. Ar yra mokėjimo planas didelėms siuntoms?

Kai kurie vežėjai siūlo mokėjimą dalimis didelėms siuntoms – pavyzdžiui, pusę prieš siuntimą, pusę po pristatymo. Tai naudinga, jei suma didelė ir nenorite visko mokėti iš karto. Bet ne visi tai siūlo, ir paprastai tai taikoma tik pastoviems klientams. Jei planuojate didelį siuntimą – pavyzdžiui, persikraustymą – klauskite apie mokėjimo sąlygas iš anksto. Galite rasti lankstesnį vežėją, kuris pasiūlys geresnes sąlygas. Versle viskas derinama, ypač jei suma didelė. Nebijokite derėtis – tai normali praktika.