Siuntų gabenimas į Londoną kaina gera, vežame kasdien

Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti pervežimų srityje, vienas dalykas mane nustebino – kiek daug žmonių ieško ne tik geros kainos, bet ir patikimumo. „Vežame kasdien" – tai frazė, kuri skamba viliojančiai, bet ką ji iš tikrųjų reiškia? Ar tikrai kasdien? O gal tik „beveik kasdien"? Šiame straipsnyje noriu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų gabenimą į Londoną, ypač tuos, kurie susiję su kainomis, dažnumu ir visais tais niuansais, apie kuriuos vežėjai ne visada nori kalbėti atvirai. Rašau tai ne kaip reklamą, o kaip praktinį gidą žmogui, kuris nori suprasti, už ką moka.

Kainos – siuntų gabenimas į Londoną kaina

1. Ką reiškia „gera kaina" siuntų gabenimui į Londoną?

Gera kaina – tai subjektyvus dalykas. Vienam žmogui 20 eurų už dėžę atrodo pigu, kitam – brangu. Bet jei kalbame objektyviai, gera kaina yra tokia, kuri atitinka rinkos vidurkį ir už kurią gaunate adekvačią paslaugą. Šiuo metu rinkos vidurkis siuntai iki 20 kg į Londoną yra apie 25–40 eurų. Jei kas nors siūlo 10 eurų – klausimas, ką jie taupo. Jei kas nors prašo 60 eurų – ką jie siūlo papildomai? Gera kaina nebūtinai yra mažiausia kaina – tai kaina, už kurią gaunate tai, ko tikitės, be nemalonių staigmenų.

2. Kodėl „vežame kasdien" gali reikšti skirtingus dalykus?

„Vežame kasdien" gali reikšti, kad automobiliai išvyksta kasdien – bet nebūtinai į Londoną. Kartais tai reiškia, kad vežėjas kasdien surenka siuntas, bet išvyksta tik tada, kai automobilis pilnas – tai gali būti kas antrą dieną arba du kartus per savaitę. Kitas variantas – vežėjas turi kelis automobilius ir vienas iš jų išvyksta kasdien, bet ne visi. Pats mačiau skelbimą „vežame kasdien", o paskambinus paaiškėjo, kad į Londoną veža tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Likusiomis dienomis – kitomis kryptimis. Taigi, visada patikslinkite, ką reiškia „kasdien" konkrečiu atveju.

3. Ar kaina priklauso nuo to, kada siunčiate?

Taip, nors ne visi vežėjai tai pripažįsta. Prieš šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines – kainos paprastai kyla dėl didesnės paklausos. Vasarą, kai žmonės kraustosi, irgi brangiau. Rugsėjį – studentai siunčia daiktus į universitetus, vėl kainos šokteli. Pigiausias metas paprastai būna sausį–vasarį, po švenčių, kai visi atsigauna nuo išlaidavimo. Bet tai ne taisyklė – kai kurie vežėjai dirba fiksuotomis kainomis ištisus metus. Rekomenduoju sekti akcijas – kartais vežėjai siūlo nuolaidas ne sezono metu, norėdami pritraukti klientų.

4. Kaip sutaupyti siunčiant į Londoną?

Yra keletas būdų. Pirma – siųskite su kitais. Jei jūsų draugai ar pažįstami irgi siunčia kažką į Londoną, galite susidėti siuntas į vieną dėžę ir mokėti mažiau. Antra – rinkitės lėtesnį pristatymą – pigiau, nors reikia kantrybės. Trečia – supakuokite kompaktiškai – kuo mažiau tuščios vietos, tuo mažiau mokėsite už tūrį. Ketvirta – venkite papildomų paslaugų, kurių jums nereikia – pavyzdžiui, draudimo pigioms siuntoms arba paėmimo iš namų, jei galite patys nuvežti į sandėlį. Penkta – palyginkite bent penkių vežėjų pasiūlymus. Tai užtrunka, bet gali sutaupyti 20–30 procentų.

Dažnumas – vežame kasdien reikšmė

5. Ką iš tikrųjų reiškia „vežame kasdien"?

Jau minėjau, bet pakartosiu kitaip – „vežame kasdien" dažniausiai reiškia, kad vežėjas turi kasdienį darbo ritmą, bet ne kasdienį išvykimą į Londoną. Tai gali reikšti, kad siuntos surenkamos kasdien, bet išvežamos pagal grafiką. Arba kad vežėjas turi kelis maršrutus, ir vienas iš jų – į Londoną – vyksta kasdien. Bet net ir tokiu atveju, ne kiekvienas automobilis važiuoja tiesiai į Londoną – kartais siuntos pirmiau keliauja į sandėlį Lietuvoje, o tik tada į Londoną. Svarbu klausti ne „ar vežate kasdien", o „per kiek laiko mano siunta pasieks Londoną".

6. Ar „kasdien" reiškia, kad siunta išvyks tą pačią dieną?

Ne visada. Dauguma vežėjų turi „cut-off" laiką – pavyzdžiui, siuntos, pristatytos iki 14 valandos, išvyks tą pačią dieną, o vėliau pristatytos – kitą dieną. Tai logiška – reikia laiko suformuoti krovinį, patikrinti dokumentus, pakrauti. Bet yra ir tokių, kurie priima siuntas iki pat išvykimo momento – tai patogiau, bet rizikingiau, nes gali nebūti laiko patikrinti, ar viskas tvarkoje. Vienas klientas atvežė siuntą likus valandai iki išvykimo – vežėjas priėmė, bet nespėjo patikrinti adreso. Pasirodė, kad adresas neteisingas – siunta atsidūrė ne ten, kur reikia.

7. Ką daryti, jei praleidote „cut-off" laiką?

Paprastai – laukti kitos dienos. Bet kartais vežėjas gali padaryti išimtį, ypač jei siunta svarbi ir vežėjas turi laisvos vietos. Verta paskambinti ir paklausti – nieko neprarandate. Kitas variantas – ieškoti kito vežėjo, kuris išvyksta vėliau. Arba, jei labai skubu, rinktis greitesnį (ir brangesnį) variantą – pavyzdžiui, siuntą per kurjerių tarnybą. Tai kainuos daugiau, bet siunta išvyks tą pačią dieną. Asmeniškai rekomenduoju planuoti iš anksto ir nevežti siuntos paskutinę minutę – taip išvengsite streso ir papildomų išlaidų.

8. Ar „vežame kasdien" garantuoja greitesnį pristatymą?

Ne visada. Vežėjas gali vežti kasdien, bet jei Londonas nėra pagrindinis maršrutas, siunta gali keliauti lėčiau. Pavyzdžiui, vežėjas kasdien išvyksta iš Lietuvos, bet pirmiau važiuoja į Paryžių, tada į Briuselį, ir tik tada į Londoną – tai prailgina terminą. Kitas vežėjas gali vežti tik du kartus per savaitę, bet tiesiogiai į Londoną – ir pristatyti greičiau. Taigi, „kasdien" nebūtinai reiškia „greičiau". Svarbu ne dažnumas, o maršrutas ir logistika. Visada klauskite konkrečių terminų, o ne pasitikėkite gražiais skelbimais.

Pristatymas – kaip veža siuntas į Londoną

9. Kokiu maršrutu siuntos keliauja į Londoną?

Standartinis maršrutas iš Lietuvos į Londoną eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, o tada per Lamanšo tunelį arba keltu. Visas kelias – apie 1800–2200 kilometrų, priklausomai nuo startinio taško. Vairuotojai paprastai važiuoja beveik be sustojimų, keičiasi kas kelias valandas. Kelionė trunka 24–36 valandas, bet su muitinės procedūromis ir poilsio sustojimais – iki 48 valandų. Yra ir alternatyvių maršrutų – per Skandinaviją keltu, arba per Olandiją. Kiekvienas vežėjas pasirenka savo maršrutą, priklausomai nuo to, kur surenka siuntas.

10. Ar siuntos keliauja tiesiogiai arba su persėdimais?

Priklauso nuo vežėjo. Dideli vežėjai paprastai veža tiesiogiai – iš sandėlio Lietuvoje tiesiai į Londoną. Mažesni vežėjai gali turėti tarpinius sustojimus – pavyzdžiui, surenka siuntas iš kelių miestų, tada veža į centrinį sandėlį, ir tik tada išvyksta į Londoną. Tai lėčiau, bet pigiau. Yra ir tokių, kurie naudoja „hub" sistemą – siuntos iš skirtingų Lietuvos miestų suvežamos į vieną tašką, ten rūšiuojamos, ir tik tada išsiunčiamos į Londoną. Kiekvienas modelis turi savo pliusų ir minusų – svarbu žinoti, kuris vežėjas kokį naudoja.

11. Kaip siuntos pristatomos gavėjui Londone?

Dauguma vežėjų siūlo pristatymą iki durų – kurjeris atvyksta nurodytu adresu ir perduoda siuntą gavėjui. Bet yra ir kitų variantų: pristatymas į paštomatą (jei siunta telpa), pristatymas į artimiausią pašto skyrių, arba atsiėmimas iš sandėlio. Pastarasis variantas pigiausias, bet reikalauja, kad gavėjas pats atvyktų į sandėlį, kuris gali būti ne pačioje patogiausioje vietoje. Vienas mano klientas pasirinko atsiėmimą iš sandėlio, bet sandėlis buvo už 30 kilometrų nuo jo namų – sutaupė 5 eurus, bet prarado pusę dienos ir pinigus ant kuro. Kartais pigiau nebūtinai geriau.

12. Ką daryti, jei gavėjo nėra namuose pristatymo metu?

Paprastai kurjeris palieka pranešimą su informacija, kada ir kur galima atsiimti siuntą. Dauguma vežėjų bando pristatyti dar kartą kitą dieną, bet ne visi – kartais siunta iš karto grąžinama į sandėlį. Svarbu nurodyti gavėjo telefono numerį, kad kurjeris galėtų susisiekti ir susitarti dėl patogaus laiko. Dar vienas variantas – nurodyti alternatyvų adresą, pavyzdžiui, kaimyno arba darbovietės. Vienas klientas nurodė, kad jei jo nėra namuose, siuntą galima palikti pas kaimynę – kurjeris taip ir padarė, ir viskas buvo gerai. Svarbu tik įsitikinti, kad kaimynas žino ir sutinka.

Dokumentai – siuntos dokumentacija gabenimui

13. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Londoną?

Minimaliai – siuntėjo ir gavėjo kontaktai, adresas, siuntos turinio aprašymas. Jei siuntos vertė viršija 135 svarus (apie 155 eurus) – reikia muitinės deklaracijos. Asmeninėms siuntoms paprastai užtenka turinio aprašymo, bet verslo siuntoms reikia sąskaitos faktūros. Dar svarbu – jei siunčiate elektroniką, gali reikėti CE ženklinimo dokumentų, kad įrodytumėte, jog gaminys atitinka ES saugumo standartus. Vienas klientas siuntė naudotą kompiuterį be jokių dokumentų – muitinė sulaikė, kol nepateikė pirkimo čekio. Procesas užtruko savaitę. Taigi, geriau turėti daugiau dokumentų nei per mažai.

14. Kaip pildyti muitinės deklaraciją?

Deklaracijoje reikia nurodyti siuntos turinį, kiekį, vertę ir paskirtį (asmeninė siunta, dovana, verslo prekė). Turinys turi būti aprašytas konkrečiai – ne „daiktai", o „drabužiai, 5 vnt." arba „knygos, 3 vnt.". Vertė – reali, ne sumažinta. Kartais žmonės bando „nurašyti" vertę, kad išvengtų mokesčių – tai rizikinga, nes muitinė gali patikrinti, ir tada bus bauda. Geriau deklaruoti teisingai ir sumokėti mokesčius, jei jie taikomi. Be to, jei siunta drausta, draudimo suma negali viršyti deklaruotos vertės – tai dar viena priežastis būti sąžiningam.

15. Ar reikia saugoti siuntos dokumentus po pristatymo?

Taip, bent jau mėnesį. Kartais gavėjas pastebi pažeidimą tik po kelių dienų, ir tada reikia pateikti pretenziją – be dokumentų tai sunku. Dar svarbu saugoti komunikaciją su vežėju – el. laiškus, SMS žinutes, skambučių išklotines. Vienas mano pažįstamas prarado siuntą, bet neturėjo jokių dokumentų – vežėjas atsisakė pripažinti, kad siunta buvo perduota. Be įrodymų nieko negalėjo padaryti. Taigi, nors tai skamba nuobodžiai, dokumentų saugojimas yra paprastas būdas apsaugoti save nuo nemalonių situacijų.

Draudimas – siuntos apsauga gabenimo metu

16. Ar draudimas būtinas siunčiant į Londoną?

Būtinas – ne, bet rekomenduojamas – taip. Ypač jei siuntos vertė viršija 50 eurų. Be draudimo, praradus siuntą, gausite tik simbolinę kompensaciją – dažniausiai tik siuntimo kainą. Su draudimu – iki pilnos vertės. Bet draudimas turi savo taisykles: reikia tinkamai supakuoti siuntą, teisingai deklaruoti vertę, pateikti pretenziją per nustatytą terminą. Jei nors viena sąlyga nesilaikoma, draudimas gali negalioti. Vienas klientas siuntė brangų laikrodį, bet nenurodė jo vertės deklaracijoje – draudimas atsisakė kompensuoti, nes vertė nebuvo deklaruota. Skaudu, bet teisinga.

17. Ką daryti, jei vežėjas nesiūlo draudimo?

Galite apsidrausti pas trečiąją šalį – yra draudimo bendrovių, kurios siūlo siuntų draudimą nepriklausomai nuo vežėjo. Tai šiek tiek brangiau, bet suteikia daugiau garantijų. Kitas variantas – naudoti kreditinę kortelę su draudimo funkcija. Kai kurios kortelės automatiškai apdraudžia pirkinius ir siuntas – patikrinkite savo kortelės sąlygas. Trečias variantas – tiesiog nesiųsti nieko vertingo per vežėją, kuris nesiūlo draudimo. Skamba griežtai, bet kartais tai protingiausias pasirinkimas.

18. Kaip apskaičiuoti draudimo sumą?

Draudimo suma turėtų atitikti realią siuntos vertę – ne mažiau, ne daugiau. Jei deklaruosite mažesnę vertę, sutaupysite ant draudimo, bet praradus siuntą gausite mažiau. Jei deklaruosite didesnę – mokėsite daugiau draudimo, o kompensacija vis tiek bus tik realios vertės. Geriausia – turėti pirkimo čekį arba kitą dokumentą, patvirtinantį vertę. Jei siunčiate naudotus daiktus, vertė yra dabartinė rinkos vertė, o ne pirkimo kaina. Pavyzdžiui, prieš trejus metus už 500 eurų pirktas telefonas dabar gali kainuoti 200 eurų – draudimo suma turėtų būti 200, ne 500.

Problemos – dažniausios nesklandumų priežastys

19. Kodėl siuntos kartais vėluoja?

Priežasčių daug. Techninės problemos – automobilio gedimas, tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Muitinės patikros – ypač po Brexit, procedūros tapo ilgesnės. Eismo sąlygos – avarijos, spūstys, remonto darbai. Oras – stiprus vėjas gali uždaryti keltų maršrutus per Lamanšą. Vairuotojų trūkumas – kartais vežėjas negali rasti, kas vairuotų. Ir, žinoma, žmogiškosios klaidos – neteisingas adresas, praleistas siuntos numeris, supainioti dokumentai. Vienas mano klientas laukė siuntos dvi savaites, nes vairuotojas supainiko Šiaulius su Šilute – siunta keliavo į abu miestus, kol pagaliau pasiekė teisingą adresą.

20. Ką daryti, jei siunta pažeista?

Pirmiausia – nufotografuokite pažeidimą iš karto. Tada susisiekite su vežėju ir pateikite pretenziją. Jei turite draudimą – pradėkite draudiminio įvykio procedūrą. Svarbu veikti greitai – dauguma vežėjų nustato 7 dienų terminą pretenzijoms. Jei vežėjas atsisako kompensuoti – galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją. Bet realiai – geriausia prevencija yra tinkamas pakavimas. Dauguma pažeidimų įvyksta dėl blogo pakavimo, o ne dėl vežėjo kaltės. Taigi, skirkite laiko pakavimui – tai pigiausia investicija.

21. Ar galima atšaukti siuntą jau išsiuntus?

Taip, bet tai kainuoja. Paprastai vežėjas taiko mokestį už siuntos grąžinimą arba peradresavimą. Suma priklauso nuo to, kur siunta tuo metu yra – jei dar Lietuvoje, pigiau, jei jau pakeliui – brangiau. Jei siunta jau pasiekė Londoną – dar brangiau, nes reikia organizuoti grįžtamąjį pervežimą. Vienas klientas persigalvojo ir paprašė grąžinti siuntą – sumokėjo 40 eurų už grąžinimą, nors siuntimas kainavo 25 eurus. Kartais pigiau yra tiesiog leisti siuntai pasiekti gavėją, o tada susitarti dėl grąžinimo atskirai.

Kokybė – kaip vertinti vežėjo paslaugą

22. Kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Žiūrėkite į detales. Geras vežėjas turi aiškią svetainę su kainomis, sąlygomis, kontaktiniais duomenimis. Jis atsako į klausimus greitai ir profesionaliai. Turi atsiliepimų – ne tik teigiamų. Siūlo draudimą. Turi aiškią pretenzijų tvarką. Blogas vežėjas dažnai neturi svetainės, dirba tik per Facebook, neatsako į klausimus, neturi aiškių kainų. Dar vienas požiūris – kaip vežėjas reaguoja į problemas. Jei atsako „niekada taip nebuvo" arba „čia ne mūsų kaltė" – tai raudonas signalas. Geras vežėjas pripažįsta klaidas ir siūlo sprendimus.

23. Ar verta mokėti daugiau už žinomą vežėją?

Paprastai – taip. Žinomas vežėjas turi reputaciją, kurią nori išsaugoti – todėl labiau stengiasi. Jis turi daugiau resursų – automobilių, vairuotojų, sandėlių – todėl gali greičiau reaguoti į problemas. Turi draudimą ir aiškias kompensavimo sąlygas. Bet tai nereiškia, kad visi maži vežėjai yra blogi – yra ir tokių, kurie dirba puikiai, tiesiog neturi didelio biudžeto marketingui. Svarbu ne dydis, o požiūris į klientą. Rekomenduoju pradėti nuo mažos siuntos ir išbandyti vežėją prieš patikint jam kažką vertingo.

24. Ką daryti, jei vežėjas nuvylė?

Pirmiausia – pateikite pretenziją raštu. Jei vežėjas nereaguoja – palikite atsiliepimą internete, kad kiti žinotų. Jei žala didelė – kreipkitės į vartotojų teisių apsaugos instituciją. Lietuvoje tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, JK – Citizens Advice arba Trading Standards. Bet realiai – geriausia prevencija yra atsirinkti vežėją prieš siunčiant. Perskaitykite atsiliepimus, paklauskite pažįstamų, pradėkite nuo mažos siuntos. Taip išvengsite daugumos problemų.

Išvada

Siuntų gabenimas į Londoną su gera kaina ir kasdieniu dažnumu – tai įmanoma, bet reikia žinoti, ko ieškoti. „Gera kaina" nebūtinai yra mažiausia kaina – tai kaina, už kurią gaunate adekvačią paslaugą. „Vežame kasdien" nebūtinai reiškia, kad jūsų siunta išvyks tą pačią dieną. Svarbu klausti konkrečių klausimų, skaityti sąlygas ir nesitikėti stebuklų už mažą kainą. Ir visada – supakuokite gerai, nurodykite teisingą adresą, apsidrauskite, jei siunta vertinga. Sėkmės.