Siuntos Velsas Lietuva, Vežame kiekvieną dieną

Pirmoji siunta, kurią kada nors vežiau iš Velso, buvo dėžė su senomis vinilinėmis plokštelėmis. Klientas buvo įsitikinęs, kad jos niekam nebereikalingos, bet draugas Lietuvoje labai prašė. Tada supratau, kad nešu ne daiktus, o prisiminimus. Dabar, po daugelio metų, žinau, kad kiekviena siunta turi istoriją – kartais liūdną, kartais linksmą, bet visada svarbą kam nors. Ir mes vežame kiekvieną dieną, nes žmonės reikia ryšių, net jei tūkstančiai kilometrų juos skiria.

Dažnumas – kada ir kaip vežame

1. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Ne visai tiesiogine prasme. Mes turime reguliarų maršrutą du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Bet jei susikaupia pakankamai siuntų, galime organizuoti papildomą reisą bet kurią kitą dieną. Taigi, praktiškai vežame beveik kasdien, bet ne visada tuo pačiu metu. Tai priklauso nuo užsakymų skaičiaus. Praeitą mėnesį buvo savaitė, kai vežėme keturias dienas iš eilės, nes buvo daug persikraustančių šeimų. Tai išimtis, bet jos parodo, kad esame lankstūs.

2. Kada tiksliai išvykstate iš Velso?

Antradienio reisas išvyksta apie 10 valandą ryto iš Kardifo, penktadienio – apie 14 valandą. Tai orientyrai, nes kartais tenka palaukti vėluojančių siuntų arba pabaigti pakrovimą. Mes visada pranešame išvažiavimo laiką iš anksto, kad klientai galėtų planuoti. Bet negalime garantuoti tikslios minutės – kelyje visko nutinka. Vienas klientas prašė garantijos, kad išvyksime 10:00, nes jis norėjo atsisveikinti su savo siuntiniu. Mes paaiškinome, kad tai neįmanoma, bet pažadėjome paskambinti prieš išvažiuojant.

3. Kada siuntos pasiekia Lietuvą?

Paprastai po 4-5 dienų. Antradienio siuntos dažniausiai pasiekia Lietuvą šeštadienį arba sekmadienį, penktadienio – trečiadienį arba ketvirtadienį. Bet tai priklauso nuo muitinės greičio ir kelių sąlygų. Mes negalime kontroliuoti muitinės – kartais jie dirba greitai, kartais lėtai. Ypač prieš didžiąsias šventes, kai eilės ilgesnės. Todėl mes rekomenduojame siųsti svarbias siuntas bent savaitę anksčiau nei reikia. Tai suteikia buferį nenumatytiems atvejams.

Maršrutas – kokiais keliais važiuojame

4. Koks yra jūsų maršrutas iš Velso į Lietuvą?

Pagrindinis maršrutas eina per Angliją, tada keltu į Nyderlandus arba Prancūziją, ir toliau per Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Tai ilgiausias, bet patikimiausias kelias. Kartais, jei yra problemų kelyje (pavyzdžiui, streikai keltų kompanijose), mes naudojame alternatyvius maršrutus per Daniją ar Švediją, bet tai brangiau. Mes stengiamės laikytis nustatyto maršruto, nes žinome jo ypatumus – kur geriau sustoti pailsėti, kur yra patikimos degalinės, kur dažniau būna policijos patikros.

5. Ar galima sekti, kur yra siunta kelyje?

Kaip minėjau anksčiau, mes suteikiame sekimo numerį, bet mūsų sistema nėra realaus laiko. Ji atnaujinama kartą per dieną, vakare, kai vairuotojas praneša apie savo padėtį. Taigi, jei tiksliai norite žinoti, kur yra siunta 15:32, mes negalime to padaryti. Bet galite žinoti, kad ryte ji buvo Vokietijoje, o vakare – jau Lenkijoje. Tai turėtų užtenka ramybei. Vienas klientas prašė nuotraukos iš kelio kiekvieną valandą. Mes atsisakėme, nes tai būtų nesaugu vairuotojui – fotografavimas vairuojant yra rizikingas.

6. Kodėl kartais siunta „sustoja“ vienoje vietoje ilgiau?

Tai gali reikšti kelių dalykų: vairuotojas ilsisi (ir tai gerai, nes pavargęs vairuotojas yra pavojingas), arba siunta laukia muitinės patikros, arba tiesiog sistema nebuvo atnaujinta laiku. Mes ne visada žinome priežastį iš karto, bet visada galime patikrinti, jei jūs klausiate. Kartais tiesiog reikia palaukti – skubėjimas čia nepadeda. Ypač jei siunta yra muitinėje, mes nieko negalime padaryti, išskyrus laukti. Tai nemalonu, bet tai yra proceso dalis.

Pakavimo patarimai – kaip saugiai supakuoti

7. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Per mažas užpildymas. Daugelis žmonių mano, kad jei daiktas nejuda, kai purtai dėžę, tai pakanka. Bet iš tiesų reikia daugiau užpildo, ypač kampuose ir tarp daiktų. Kita klaida – per didelė dėžė mažam daiktui. Tada daiktas viduje mėtys net ir su užpildais. Trečia klaida – nepakankamas klijavimas. Dėžės apačia ir viršus turi būti kruopščiai užklijuoti stipria lipnia juosta, o ne tik perlenkti. Mes matėme dėžių, kurios atsidarė transportavimo metu, nes buvo prastai suklijuotos. Ir tada daiktai išbyra, ir kas nors dingsta.

8. Kaip supakuoti trapius daiktus?

Kiekvienas trapias daiktas reikia atskirai suvynioti į burbulinę plėvelę arba putas. Tada sudėti į dėžę taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu ar su dėžės sienomis. Tarpai užpildomi putų dribsniais arba susuktais laikraščiais. Svarbiausia – kad daiktas negalėtų judėti net milimetro. Mes rekomenduojame papurtyti dėžę prieš uždarant – jei girdite judesį, reikia daugiau užpildo. Ir dar – žymėkite dėžę iš visų pusių užrašais „Fragile“ arba „Dūžta“. Bet tai neapsaugos, jei pakuotė bus prasta.

9. Ar galima naudoti originalias produktų dėžes?

Galima, bet ne visada rekomenduojama. Originalios dėžės, ypač buitinės technikos, dažnai yra pritaikytos produktui, bet ne transportavimui ilgu atstumu. Jos gali būti per plonos arba neturėti pakankamai apsaugos. Mes matėme, kaip originalioje dėžėje esantis televizorius buvo subraižytas, nes dėžėje nebuvo pakankamai putų. Geriau naudoti originalią dėžę kaip vidinę pakuotę, o ją įdėti į didesnę, tvirtą dėžę su užpildu. Tai papildomas darbas, bet vertas.

Specifiniai daiktai – kas sudėtingiau

10. Kaip vežti elektroniką?

Elektronika yra jautri smūgiams ir temperatūros pokyčiams. Todėl ji turi būti ne tik gerai supakuota, bet ir apsaugota nuo elektrostatinio krūvio. Mes rekomenduojame naudoti anti-static plėvelę, ypač komponentams. Be to, jei siunčiate prietaisus su baterijomis, yra specialios taisyklės – ličio baterijos negali būti siunčiamos oro transportu, bet sausumos transportu paprastai leidžiamos, jei jos yra įmontuotos į įrenginį. Mes visada klausiame apie baterijas, nes kai kurie jų tipai yra draudžiami. Vienas kartą klientas bandė siųsti atsarginę ličio bateriją be įrenginio – mes atsisakėme.

11. Ar vežate automobilių dalis?

Taip, bet tik jei jos yra švarios ir nutekėjusios alyvos ar degalų. Varikliai, pavarų dėžės – reikia specialios pakuotės, kad nesugadintų kitų krovinių. Mes prašome tokius daiktus dėti į sandarius plastikinius maišus, o tada į tvirtas dėžes. Ir dar – svarbu nurodyti tikslią vertę, nes automobilių dalys gali būti brangios, ir muitinė nori tai žinoti. Vienas klientas siuntė seną automobilio radiatorių, manydamas, kad tai „šiukšlė“. Bet muitinė jį įvertino kaip naudotą detalę, ir reikėjo mokėti muito mokestį. Jis buvo nustebęs, bet taisyklės yra taisyklės.

12. Kaip siųsti meno kūrinius?

Meno kūriniai reikalauja ypatingos priežiūros. Mes rekomenduojame profesionalų pakavimą – specialius rėmus, kampų apsaugas, ir dažnai individualią dėžę. Mes galime rekomenduoti pakavimo specialistus, bet patys tuo neužsiimame. Svarbiausia – kad kūrinys nebūtų tiesiogiai liečiamas, ir kad tarpas tarp jo ir dėžės sienų būtų užpildytas minkštu, bet tvirtu medžiaga. Ir dar – draudimas. Meno kūriniai gali būti labai vertingi, ir standartinis draudimas gali neužtekti. Mes visada prašome nurodyti realią vertę, net jei ji atrodo didelė.

Teisiniai aspektai – kas leidžiama

13. Kokių daiktų negalima siųsti dėl įstatymų?

Be akivaizdžių dalykų, kaip narkotikai ar ginklai, yra ir subtilesnių draudimų. Pavyzdžiui, negalima siųsti padirbtų prekių – net jei jūs nežinote, kad jos padirbtos. Jei muitinė aptinka, siuntinys konfiskuojamas, o jūs galite gauti baudą. Taip pat negalima siųsti tam tikrų vaistų be recepto, laukinių augalų ar gyvūnų produktų (dėl CITES konvencijos), ir net kai kurių maisto produktų, kurie gali būti užkrėsti. Mes ne visada galime atskirti, kas yra legalu, o kas ne, todėl prašome klientų būti sąžiningais.

14. Kaip su asmeniniais daiktais, kurie gali būti vertinami kaip prekės?

Tai sudėtingas klausimas. Jei siunčiate naudotus asmeninius drabužius, tai paprastai nelaikoma preke. Bet jei siunčiate 10 tų pačių marškinėlių su etiketėmis, muitinė gali manyti, kad tai yra komercinė siunta, ir prašyti mokėti PVM bei muito mokesčius. Svarbu yra kiekis ir pobūdis. Mes rekomenduojame pridėti laišką, paaiškinantį, kad daiktai yra asmeniniai, ir galbūt nuotraukas, kuriose matyti, kad jie buvo naudojami. Tai ne visada padeda, bet gali sušvelninti situaciją.

15. Ar reikia mokėti PVM už siuntas iš Velso?

Taip, jei siuntos vertė viršija 45 eurus. Nuo šios sumos skaičiuojamas 21% PVM. Tai nėra mūsų mokestis – mes jį tiesiog perduodame valstybei. Mes galime padėti jį apskaičiuoti ir sumokėti iš anksto, kad gavėjas neturėtų papildomų rūpesčių. Vienas klientas labai supyko, sužinojęs, kad jo draugė turi mokėti PVM už dovaną. Jis manė, kad dovanoms taikomos išimtys. Deja, ne. Tik tam tikromis sąlygomis, ir dovanos vertė turi būti maža.

Komunikacija – kaip palaikome ryšį

16. Kaip informuojate apie siuntos būseną?

Paprastai el. laiškais. Mes siunčiame pranešimą, kai siuntinys paimtas, kai jis pasiekia Lietuvą, ir kai perduodamas kurjeriui pristatymui. Tai viskas. Mes nesiunčiame šimtų pranešimų kiekvienam mažam žingsniui. Jei norite daugiau informacijos, visada galite parašyti mums, ir mes patikrinsime. Bet mes neturime automatinių sistemų, kurios siųstų SMS kiekvieną valandą. Tai reikalautų daugiau resursų, ir mūsų kainos būtų didesnės. Mes renkamės paprastumą.

17. Ar atsakote į klausimus ne darbo metu?

Kartais. Jei matome skubų el. laišką, galime atsakyti ir vakare. Bet nėra garantijos. Mes rekomenduojame siųsti klausimus darbo valandomis, kad gautumėte greitą atsakymą. Jei klausimas gali palaukti iki rytojaus – palaukite. Mes suprantame, kad jaudinatės dėl savo siuntos, bet mes negalime dirbti 24/7. Ir mes nemiegame su telefonu rankoje. Kartais žmonės rašo „SOS, kur mano siunta?“ 2 valandą naktį. Atsakome ryte, kai galime patikrinti.

18. Kaip elgiatės su skundais?

Klausome. Tai pirmas ir svarbiausias dalykas. Mes nebandome teisintis ar kaltinti kitų. Jei padarėme klaidą – pripažįstame. Jei problema ne dėl mūsų – paaiškiname. Mes visada stengiamės rasti sprendimą, net jei kartais tai reiškia, kad turime prarasti pinigų. Klientų pasitikėjimas yra svarbiau už vienkartinį pelną. Vienas klientas skundėsi, kad jo siuntinys atvyko su įbrėžimu. Mes patikrinome nuotraukas ir matėme, kad įbrėžimas buvo jau prieš pakrovimą. Bet mes visiškai kompensavome žalą, nes norėjome išlaikyti gerus santykius. Jis liko mūsų klientu.

Sezoniškumas – kada siųsti geriausia

19. Ar yra metų laikai, kai vežti geriau?

Pavasaris ir ruduo yra patys patogiausi. Vasarą būna daug persikraustymų, todėl gali būti daugiau vėlavimų dėl užimtumo. Žiemą – orai nenuspėjami, ypač sausio-vasario mėnesiais, kai galimos pūgos. Mes rekomenduojame vengti siųsti labai trapius daiktus žiemos mėnesiais, nes temperatūros skirtumai ir drėgmė gali pakenkti. Bet jei reikia – siųskite, tik gerai supakuokite. Ir dar – prieš Kalėdas siunčiama labai daug, todėl pradėkite planuoti anksčiau.

20. Kaip elgtis per šventines akcijas?

Mes neturime „juodojo penktadienio“ ar kitų akcijų. Mūsų kainos yra pastovios, ir mes nemanipuliuojame su nuolaidomis tam tikromis dienomis. Tačiau mes pastebime, kad kai kurie klientai bando nuspręsti siuntos siuntimą pagal „gerą kainą“ kažkurią dieną. Tai ne mūsų stilius. Geriau siųsti tada, kada reikia, o ne tada, kada pigiau, nes geros kainos nebūtinai reiškia gerą paslaugą. Mes vertiname pastovumą.

Išvada

Vežame kiekvieną dieną – ne tik fiziškai, bet ir dvasia. Kiekviena siunta yra mūsų atsakomybė, ir mes ją priimame rimtai. Jei ieškote patikimo partnerio ilgalaikiams pervežimams tarp Velso ir Lietuvos, mes esame čia. Nežadame tobulumo, bet pažadame sąžiningumą. Ir tai kartais yra svarbiau.