Siuntos Anglija kaina gera, vežame kiekvieną dieną

Gera kaina. Du žodžiai, kurių kiekvienas ieško, kai reikia siųsti siuntą iš Anglijos ar į Angliją. Bet kas yra „gera kaina"? Dešimt eurų? Dvidešimt? O gal penkiasdešimt, jei siunta vertinga? Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – svorio, dydžio, atstumo, skubos. Ir dar nuo to, ar moki ieškoti. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip rasti gerą kainą siuntoms tarp Anglijos ir Lietuvos, į ką atkreipti dėmesį, ko vengti, ir kaip sutaupyti neprarandant kokybės. Visas tekstas paremtas realia praktika – ne teorija iš vadovėlio, o kasdieniai pokalbiai su klientais.

Paieška – gera kaina siuntos Anglija

1. Kokia yra gera kaina siuntai iš Anglijos?

Gera kaina priklauso nuo to, ką lyginate. Standartinė dėžė 10–15 kg iš Londono į Vilnių – 25–40 eurų su pristatymu iki durų yra normalu. Mažiau nei 25 eurai – jau neblogai. Daugiau nei 50 – brangu, nebent siunta sunki arba nestandartinė. Pats mažiausias variantas, kurį esu matęs – 12 eurų už 3 kg siuntą iš Londono į Kauną be pristatymo (tik iki terminalo). Brangiausias – 180 eurų už 45 kg baldų dalį iš Škotijos. Bet tai išimtys. Gera kaina – tai ne pigiausia. Tai kaina, už kurią gaunate tai, ko tikitės: saugų vežimą, tinkamą terminą, draudimą. Jei kaina per maža – kažkas trūksta. Jei per didelė – galite rasti geriau.

2. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Pirmiausia – žinokite savo siuntos parametrus. Tikslus svoris, matmenys (ilgis x plotis x aukštis), paėmimo ir pristatymo adresas. Be to negalėsite gauti tiksliai paskaičiuotos kainos. Tada – užpildykite užklausas bent 3–4 vežėjams. Ne vienam, ne dviem – bent keturiems. Lyginkite ne tik kainą, bet ir kas įskaičiuota: paėmimas iš namų ar ne, pristatymas iki durų ar iki terminalo, draudimas ar ne, sekimas. Vienas vežėjas gali atrodyti pigesnis, bet pasirodo – be paėmimo, be draudimo, be pristatymo. Susumavus – brangiau. Žmogus palygino tris vežėjus: „Pirmas - 30 eurų, antras - 35, trečias - 40." Paaiškėjo, kad antras siūlė viską įskaičiuotą, o pirmas pridėjo papildomai 15 už paėmimą. Tikroji kaina: 45 prieš 35.

3. Ar pigesnis vežėjas visada blogesnis?

Ne, bet reikia atsargiai. Pigūs vežėjai dažnai taupo ant personalo, draudimų ar klientų aptarnavimo. Tai dar nereiškia, kad siunta bus prarasta – bet jei kas nors nutiks, gali būti sunkiau išspręsti. Vienas žmogus pasirinko pigiausią variantą – 18 eurų už 8 kg dėžę. Siunta atvyko, viskas gerai. Bet kitas – taip pat pigiausią – ir jo siunta vėlavo 2 savaites, niekas neatsakinėjo į skambučius. Skirtumas? Pirmas turėjo sėkmės, antras – ne. Pigiau gali būti gerai, bet rizika didesnė. Jei siunčiate ką nors svarbaus – verčiau mokėti 10 eurų daugiau už patikimumą. Mano taisyklė: pigus variantas tinka drabužiams ar knygoms, bet ne elektronikai ar dokumentams.

4. Kada kainos būna mažiausios?

Vasaros vidurys, sausio mėnesis – tai laikotarpiai, kai siuntų mažiau, todėl kainos gali būti mažesnės. Po švenčių – taip pat, nes vežėjai turi laisvų vietų ir nori užpildyti. Priešingai – viskas, kas prieš šventes (Kalėdos, Velykos, Joninės) – brangiau. Taip pat savaitės vidurys (antradienis–ketvirtadienis) gali būti pigiau nei pirmadienis ar penktadienis, nes mažiau siuntų. Bet tai ne taisyklė – kiekvienas vežėjas turi savo dinamiką. Vienas vežėjas sako: „Mano kainos fiksuotos ištisus metus." Kitas: „Jeigu gruodį – plius 20%." Todėl klauskite. Kainos ne visada parašytos svetainėje – kartais tiesiog reikia paklausti.

5. Kaip derėtis dėl geresnės kainos?

Derėtis galima, bet ne visada. Daugiausia šansų su mažais vežėjais, kurie turi lankstumo. Su didelėmis kompanijomis – mažiau. Kaip derėtis? Pirmiausia – parodykite, kad domitės. Sakykite: „Pas kitą vežėją gavau pasiūlymą už 30 eurų, gal galite prilygti?" Arba: „Siunčiu kas mėnesį, ar galima nuolaida?" Arba: „Siunčiau su jumis prieš metus, ar galima grįžti su ta pačia kaina?" Dauguma vežėjų nori lojalių klientų ir gali nusileisti 5–10%. Vienas žmogus derėjosi 3 kartus iš eilės – pirmą kartą be sėkmės, antrą kartą gavo 5% nuolaidą, trečią – 15%. Kaip? Tiesiog klausė, siūlė, bandė. Nieko neprarado, tik laimėjo.

Spąstai – paslėpti mokesčiai

6. Kokius papildomus mokesčius dažniausiai slepia vežėjai?

Dažniausi paslėpti mokesčiai: paėmimo mokestis (jei neįskaičiuotas į kainą); mokestis už nestandartinius matmenis; mokestis už sunkią siuntą (virš 30 kg); administracinis mokestis; draudimo mokestis (jei neįskaičiuotas). Visi šie gali pasirodyti tik pabaigoje, kai jau perduodate siuntą. Vienas klientas gavo sąskaitą už 35 eurus, nors žadėta 25. Pasirodo, pridėjo 5 už paėmimą ir 5 už „administravimą". Teisinga? Gal ir taip, bet nebuvo aiškiai pasakyta iš anksto. Todėl visada klauskite: „Ar tai galutinė suma?" Ir prašykite sąskaitos ar patvirtinimo el. paštu su visomis detalėmis. Taip turėsite pagrindą, jei kils ginčas.

7. Ar draudimas visada įskaičiuotas?

Dažniausiai ne. Standartinis draudimas daugeliui vežėjų – 50–100 eurų, ir tai įskaičiuota. Bet jei norite didesnio – reikia papildomai mokėti. O kai kurie vežėjai iš viso be draudimo – tik jei prašote. Todėl būtinai paklauskite prieš siunčiant: „Koks draudimas įskaičiuotas? Kiek kainuoja papildomas?" Ir jei siunta vertingesnė nei 100 eurų – visada imkite papildomą. Tai kainuoja 3–5% nuo vertės. Maža kaina už ramybę. Vienas žmogus siuntė telefoną už 600 eurų be papildomo draudimo – siunta dingo, gavo tik 50 eurų. Po to jau visada draudžia. Kitas – taip pat vertingą siuntą – pasiėmė draudimą, siunta sugadinta, gavo pilną kompensaciją. Skirtumas – 20 eurų draudimo kaina.

8. Ką daryti, jei vežėjas paskui prideda papildomų mokesčių?

Pirmiausia – pažiūrėkite, ar tai buvo numatyta sutartyje ar užsakymo sąlygose. Jei taip – deja, jūs sutikote (net jei neskaitėte). Jei ne – turite pagrindo reikalauti atšaukti mokestį. Visada prašykite viską raštu prieš sutinkant. Jei vežėjas atsisako pateikti raštišką kainą – rinkitės kitą. Vienas atvejis: žmogus susitarė telefonu dėl 30 eurų, o gavo sąskaitą už 52. Skambina – „jūsų siunta sunkesnė nei sakėte." O jis net nesvėrė – vežėjas pasvėrė vietoje. Būtų sąžininga pranešti prieš keičiant kainą. Po to jis visada prašo raštiško patvirtinimo ir sveria siuntą pats.

9. Ar „kaina nuo" svetainėje yra tikra?

Retai. „Kaina nuo" dažniausiai reiškia mažiausią galimą kainą – už mažiausią, lengviausią siuntą, be papildomų paslaugų. Reali kaina beveik visada didesnė. Pavyzdžiui: „kaina nuo 12 eurų" – bet tai už 1 kg voką, be paėmimo, be pristatymo. Jūs siunčiate 12 kg dėžę su paėmimu ir pristatymu – kaina jau 40. Todėl nesitikėkite „nuo" kainos. Geriau iš karto užpildykite tikslią užklausą ir gaukite realų pasiūlymą. Arba skambinkite – telefonu dažniausiai pasako tikslią kainą greičiau. Beje, kai kurie vežėjai turi skaičiuokles internete – jos dažniau tikslesnės nei „kaina nuo", bet vis tiek patikrinkite galutinę sumą.

10. Kaip atpažinti sukčius pervežimo rinkoje?

Yra požymių: per maža kaina (jei visi kiti siūlo 35 eurus, o vienas 10 – kažkas ne taip); nėra svetainės arba svetainė be kontaktų; nėra atsiliepimų arba tik vienas; prašo pilno avanso pervedimo į asmeninę sąskaitą; nesutinka pateikti sutartį ar sąlygas; nėra draudimo. Vienas atvejis: žmogus rado „vežėją" feisbuke, siūlantį 10 eurų siuntą iš Anglijos į Lietuvą. Pervedė pinigus – vežėjas dingo. Nebuvo nei įmonės, nei telefono numerio. Dabar jis tikrina viską: įmonės registraciją, atsiliepimus, kontaktus. Naivumas kainuoja. Jei pasiūlymas per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

Sutaupymai – praktiniai patarimai

11. Kaip sumažinti siuntos kainą be kokybės praradimo?

Yra keletas būdų: sumažinkite siuntos tūrį (naudokite mažesnę dėžę, nusiimkite nereikalingus daiktus); venkite nestandartinių matmenų (kainuoja brangiau); siųskite ne piko metu; rinkitės iki terminalo, o ne iki durų; derėkitės, jei siunčiate dažnai. Pavyzdžiui, viena moteris visada siųsdavo didelę dėžę – 60x50x50 cm. Bet turinys tilpo ir 40x40x40 cm dėžėje. Mažesnė dėžė – mažesnė kaina. Paprasta. Kitas pavyzdys: žmogus siuntė kas savaitę, bet kiekvieną kartą su kitu vežėju, ieškodamas pigiausio. Galiausiai pasirinko vieną vežėją, sutarė nuolaidą, ir dabar moka mažiau nei pigiausias pasiūlymas rinkoje. Lojalumas kartais atsiperka.

12. Ar verta siųsti grupėmis su kitais?

Taip, jei turite tokią galimybę. Grupinis siuntimas reiškia, kad vienas vežėjas surenka siuntas iš kelių žmonių tame pačiame rajone, ir visi moka mažiau. Tai ypač aktualu, jei gyvenate toliau nuo didmiesčio – vežėjui neverta važiuoti už vieną siuntą, bet už penkias – verta. Vienas bendruomenės centras Anglijoje organizuoja grupinį siuntimą kartą per savaitę – surenka siuntas, praneša vežėjui, ir visi gauna 15% nuolaidą. Tai ne tik pigiau, bet ir patogiau – visi susirenka vienoje vietoje. Jei neturite tokios bendruomenės – sukurkite. Facebook grupėje parašykite: „kas nori siųsti kartu?" Tikėtina, atsiras norinčių.

13. Kaip pakuojant sutaupyti ant pervežimo?

Pakavimas tiesiogiai veikia kainą. Didesnė dėžė = didesnė kaina. Sunkesnė pakuotė = didesnė kaina. Todėl: naudokite tinkamo dydžio dėžę (ne per didelę); venkite sunkių pakavimo medžiagų (storas kartonas, medžio drožlės) ten, kur užtenka plonesnio; iš dėžės išimkite nereikalingus daiktus (seni laikraščiai, reklaminiai bukletai – tai tik svoris); elektronikos dėžės dažnai būna per didelės su daug tuščios erdvės – jei galite, pasiimkite mažesnę. Vienas vyras visada siųsdavo originaliose dėžėse – viena už televizorius, kita – už šaldytuvą. Kai pradėjo naudoti universalesnes dėžes, sutaupė trečdaliui kainos. Nes originalios dėžės didesnės, nei reikia.

14. Kokios dienos pigiausios siųsti?

Mano patirtis rodo, kad antradienis ir trečiadienis – pigiausios. Pirmadienis – perkrautas, penktadienis – visi nori, kad siunta išvyktų prieš savaitgalį. Savaitės viduryje – mažiausia paklausa. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas antradieniais, kad užpildytų laisvas vietas. Vienas vežėjas net turi „Antradienio pasiūlymą" – 10% nuolaida visoms siuntoms, paimtoms antradienį. Ne visi skelbia tokias akcijas – kartais tiesiog reikia paklausti. Be to, mėnesio pradžia paprastai ramesnė nei pabaiga – žmonės dar negavę algos, siunčia mažiau. Čia jau ne vežėjo nuolaida, o mažesnė konkurencija dėl vietos.

15. Ar verta naudotis pigių siuntų platformomis?

Yra platformų, kurios lygina kelis vežėjus ir siūlo geriausią kainą. Tai geras įrankis, bet atsargiai. Pirmiausia – platforma uždirba komisiją, ir ji gali atsispindėti kainoje. Antra – ne visi vežėjai dalyvauja, todėl lyginimas neišsamus. Trečia – jei kas nors nutinka, platforma gali nesikišti, sakydama, kad tai vežėjo atsakomybė. Bet jei naudojatės patikima platforma – tai gali sutaupyti laiko ir pinigų. Pavyzdžiui, vienas žmogus naudojosi platforma ir rado pasiūlymą, kurio pats nebūtų radęs – mažas vežėjas, bet su geromis rekomendacijomis. 20% pigiau nei kitur. Tiesiog reikia patikrinti atsiliepimus ir būti informuotam.

Draudimas – ar verta mokėti papildomai?

16. Kiek kainuoja papildomas draudimas?

Paprastai 3–5% nuo deklaruotos siuntos vertės. Tai reiškia, kad jei siunta verta 500 eurų, draudimas kainuos 15–25 eurus. Už tūkstantį – 30–50. Ir tai vienkartinis mokestis. Ar verta? Jei siunta verta daugiau nei 100 eurų – taip, verta. Nes standartinis draudimas dažniausiai tik 50–100 eurų. Jei siunčiate drabužių už 80 eurų – galite ir be papildomo. Bet jei elektroniką – visada. Vienas klientas neapsidraudė, nes „nieko neatsitiks". Atsitiko. Siunta dingo. Gavo 50 eurų už 400 eurų vertės kamerą. Po to visada draudžia. Kitas – draudėsi visada, ir vieną kartą kompensavo sugadintą kavos aparatą už 300. Sutaupė 250 eurų už 15 eurų draudimą. Ar verta? Jūs nuspręskite.

17. Ar draudimas apima visus nuostolius?

Ne visada. Svarbu perskaityti, kas įeina ir kas ne. Dažniausiai draudimas apima: dingimą, sugadinimą. Bet gali neapimti: netinkamo pakavimo padarinių, vėlavimo, natūralaus susidėvėjimo. Jei supakavote blogai ir daiktas sudužo – draudimas gali atsisakyti kompensuoti. Jei siunta vėluoja savaitę – beveik niekada nekompensuoja. Todėl draudimas nėra stebuklingas skydas – jis apsaugo nuo konkrečių rizikų. Vienas žmogus manė, kad draudimas kompensuos, jei siunta pavėluos į jo gimtadienį. Ne, draudimas nuo to neapsaugo. Tik nuo fizinio praradimo ar sugadinimo. Viskas.

18. Kaip pateikti pretenziją draudimui?

Žingsniai: 1) Fotografuokite viską – pakuotę iš iorės, vidų, sugadintą daiktą. 2) Iš karto praneškite vežėjui (tą pačią dieną). 3) Užpildykite pretenzijos formą (vežėjas duos). 4) Pridėkite nuotraukas, pirkimo čekį, užsakymo patvirtinimą. 5) Laukite atsakymo – gali užtrukti 2 savaites–2 mėnesius. Svarbu – kuo greičiau pranešate, tuo geriau. Jei pranešate po savaitės, vežėjas gali sakyti, kad sugadinimas galėjo įvykti po gavimo. Vienas žmogus atidarė siuntą, pamatė sugadintą daiktą, bet pranešė tik po 10 dienų. Atsakymas: „per vėlu, negalime patikrinti." Po to jis visada praneša tą pačią dieną, net jei vėlu vakare.

19. Ką daryti, jei vežėjas atsisako kompensuoti?

Pirmiausia – prašykite raštiško atsisakymo su priežastimi. Tada – patikrinkite, ar priežastis pagrįsta. Jei taip (pvz., prasta pakuotė) – sunku ką nors padaryti. Bet jei ne – turite galimybes: kreiptis į Citizens Advice (Jungtinėje Karalystėje); palikti viešą atsiliepimą; kreiptis į vartotojų teisių apsaugą; susisiekti su advokatu (jei suma didelė). Daugeliu atvejų vežėjas pakeičia nuomonę, kai mato, kad klientas rimtai nusiteikęs. Vienas atvejis: vežėjas atsisakė kompensuoti 300 eurų, klientas paliko atsiliepimą, kreipėsi į Citizens Advice – po 3 savaičių vežėjas pervedė pinigus. Ne visada reikia eiti iki galo, bet turėti įrodymus ir būti pasiruošusiam – būtina.

20. Ar draudimas galioja visose šalyse?

Draudimas paprastai galioja visam maršrutui – nuo paėmimo iki pristatymo, įskaitant tranzitines šalis. Tačiau yra išimčių – kai kurie draudimai negalioja tam tikrose šalyse arba turi papildomus reikalavimus.