Kurjerių paslaugos Lietuvoje Londonas, Vežame kiekvieną dieną

Kurjerių paslaugos tarp Lietuvos ir Londono – tai kasdienybė tūkstančiams žmonių, kurie turi ryšius abiejose šalyse. Ar tai būtų emigrantai, siunčiantys dovanas tėvams, ar verslininkai, gabenantys prekes, ar tiesiog žmonės, kuriems reikia nugabenti kažką iš taško A į tašką B. Dirbu šioje srityje ir matau, kad paklausa nuolat auga. Ypač po to, kai Brexit pakeitė taisykles – dabar daugiau dokumentų, daugiau reikalavimų, daugiau painiavos. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus apie kurjerių paslaugas tarp Lietuvos ir Londono – nuo užsakymo iki pristatymo, nuo kainų iki draudimo.

Paslauga – kurjerių paslaugų pagrindai

1. Kaip veikia kurjerių paslaugos tarp Lietuvos ir Londono?

Paprastai tariant: jūs užsakote paslaugą, kurjeris paima siuntą iš jūsų nurodytos vietos Lietuvoje, veža į Londoną ir pristato gavėjui. Viskas skamba paprastai, bet viduje daug procesų. Siuntos surenkamos, rūšiuojamos, kraunamos į transportą, vežamos per kelias šalis, kartais persikraunamos, tada pristatomos. Kiekvienas etapas – tai potencialus vėlavimo arba klaidos taškas. Todėl svarbu pasirinkti vežėją, kuris kontroliuoja visą procesą, o ne perduoda kitoms kompanijoms. Kuo mažiau tarpinių grandžių, tuo mažiau rizikos. Paprasta logika, bet ne visi apie tai pagalvoja.

2. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ praktiškai?

Tai reiškia, kad siuntos surenkamos kasdien, bet išvažiavimas vyksta pagal grafiką. Pavyzdžiui, surenkame pirmadienį, antradienį, trečiadienį, bet išvažiuojame tik trečiadienį vakare. Tai reiškia, kad siuntos, priduotos pirmadienį, stovi sandėlyje dvi dienas prieš išvykstant. Nėra blogai – jos saugomos, bet jos nekeliauja iš karto. Jei norite, kad siunta išvažiuotų tą pačią dieną, atvežkite ją išvažiavimo dieną. Bet ne visada tai įmanoma – gyvenimas nenuspėjamas. Svarbiausia – žinoti grafiką ir planuoti pagal jį. Informacija apie išvažiavimus paprastai būna puslapyje arba galite paklausti tiesiogiai.

3. Ar kurjeris paima siuntą iš namų?

Dauguma kurjerių siūlo paėmimo paslaugą – jie atvažiuoja į jūsų namus arba biurą ir paima siuntą. Bet tai paprastai kainuoja papildomai – 5-15 eurų priklausomai nuo vietos. Arba galite patys atvežti siuntą į kurjerio punktą ar sandėlį – tada paėmimo mokesčio nėra. Kurį variantą rinktis? Priklauso nuo to, kiek vertinate savo laiką. Jei gyvenate netoli punkto – atvežkite patys. Jei punktas toli arba neturite laiko – prašykite, kad paimtų. Vienas mano klientas visada prašo paėmimo, nors gyvena 5 minutės nuo punkto. Jam tiesiog patogiau. Kiekvienas renkasi pagal save.

4. Koks skirtumas tarp kurjerio ir įprastos siuntų tarnybos?

Kurjeris paprastai siūlo asmeniškesnę paslaugą – jis paima siuntą tiesiai iš jūsų, veža mažiau siuntų, dažniausiai greičiau pristato. Įprasta siuntų tarnyba veža didelius kiekius, procesas labiau automatizuotas, kaina gali būti mažesnė, bet ir paslaugos lygis kitoks. Kurjeris žino jūsų vardą, prisimena jūsų pageidavimus, gali lanksčiau reaguoti. Didelė siuntų tarnyba – jūs esate numeris sistemoje. Abu variantai turi privalumų. Jei siunčiate retai ir ne itin vertingus daiktus – tinka ir įprasta tarnyba. Jei siunčiate reguliariai arba vertingus daiktus – kurjeris geriau.

Kainos – kurjerių paslaugų įkainiai

5. Kiek kainuoja kurjerio paslauga iš Lietuvos į Londoną?

Pradėkime nuo to, kad kainos labai skiriasi priklausomai nuo to, kokį lygį pasirenkate. Ekonomiškas variantas – siunta vežama kartu su kitomis, be garantuoto laiko – gali kainuoti nuo 20 eurų už nedidelį paketą. Standartinis – su sekimu ir garantuotu terminu – 30-50 eurų. Premium – skubus, su paėmimu iš namų ir pristatymu iki durų – 50-80 eurų. Šios kainos galioja siuntoms iki 10-15 kg. Didesnės siuntos – brangiau. Ir tai tik orientacinės kainos – kiekvienas vežėjas turi savo kainoraštį. Geriausia prašyti individualaus pasiūlymo, nurodant konkrečius siuntos duomenis.

6. Kodėl kurjerio paslauga brangesnė nei įprastos siuntų tarnybos?

Logiškas klausimas. Kurjeris brangesnis, nes jis siūlo daugiau: asmeninį paėmimą, mažiau siuntų vienu metu (daugiau dėmesio kiekvienai), greitesnį pristatymą, lankstesnį grafiką. Įprasta tarnyba optimizuoja kiekį – kuo daugiau siuntų, tuo mažesnė kaina vienai. Kurjeris optimizuoja kokybę – kuo geriau aptarnauja, tuo daugiau klientų grįžta. Tai du skirtingi verslo modeliai. Ar verta mokėti daugiau už kurjerį? Priklauso nuo to, ką siunčiate. Jei siunčiate knygas draugui – užtenka ir įprastos tarnybos. Jei siunčiate dokumentus verslo partneriui arba vertingą dovaną – kurjeris geriau.

7. Ar kaina priklauso nuo siuntos skubumo?

Taip, ir tai vienas didžiausių kainos veiksnių. Įprastas pristatymas – 3-5 dienos. Pusiau skubus – 2-3 dienos. Skubus – 1-2 dienos. Kainų skirtumas gali būti 30-100%. Skubus pristatymas reiškia, kad siunta vežama atskirai arba prioriteto tvarka, kartais net kitu maršrutu. Tai kainuoja. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei dokumentas turi pasiekti gavėją iki tam tikros datos – taip, verta. Jei siunčiate drabužius, kurių gavėjui nereikia skubiai – ne. Vienas verslininkas mokėjo už skubų pristatymą sąskaitos, kurią galėjo nusiųsti el. paštu. Iššvaistė pinigus, bet jo pasirinkimas.

8. Ar yra paslėptų mokesčių kurjerių paslaugose?

Deja, pasitaiko. Dažniausi paslėpti mokesčiai: zonos mokestis (jei pristatymo adresas už centro ribų), antkainis už nestandartinę siuntą, sandėliavimo mokestis (jei gavėjas nepriima), mokestis už pakartotinį pristatymą, kuro priedas. Kai kurie vežėjai šiuos mokesčius nurodo mažomis raidėmis, kiti – iš viso nemini. Todėl visada prašykite galutinės kainos, su visais mokesčiais. Jei vežėjas negali ar nenori nurodyti galutinės kainos – ieškite kito. Skaidrumas yra pasitikėjimo pagrindas. Jei vežėjas slepia mokesčius prieš siuntimą, kas bus, jei atsiras problemų?

Terminai – kiek trunka pristatymas

9. Kiek laiko trunka pristatymas su kurjeriu?

Įprastai 2-5 darbo dienos, priklausomai nuo pasirinkto paslaugos lygio. Skubus – 1-2 dienos. Ekonomiškas – 5-7 dienos. Bet tai tik teorija. Praktikoje terminai gali keistis dėl oro sąlygų, eismo, muitinės patikrinimų, techninių gedimų. Todėl visada pridėkite 1-2 dienas prie nurodyto termino – taip būsite saugesni. Jei siunta turi pasiekti gavėją iki konkrečios datos, užsakykite iš anksto. Paskutinės minutės siuntimai visada rizikingi. Vienas klientas siuntė dovaną gimtadieniui, užsakydamas paslaugą likus dviem dienoms. Dovanos atvyko po gimtadienio. Nemalonu, bet ką padarysi.

10. Ar galima garantuoti pristatymo datą?

Kai kurie vežėjai siūlo garantuotą pristatymą – jei neįvyksta, grąžina pinigus arba suteikia nuolaidą. Bet tai brangiau, ir garantija dažnai turi išimčių. Pavyzdžiui, garantija negalioja, jei gavėjo neranda namuose arba jei muitinė sulaiko siuntą. Todėl „garantija“ ne visada reiškia 100% garantiją. Skaitykite smulkų šriftą. Jei jums tikrai reikia garantuoto pristatymo – pasirinkite vežėją, kuris siūlo aiškias sąlygas be daugybės išimčių. Ir dar – informuokite gavėją apie laukiamą siuntą, kad jis būtų namuose. Garantija nieko verta, jei niekas neatidaro durų.

11. Ką daryti, jei siunta vėluoja ilgiau nei žadėta?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Paklauskite, kas vyksta, kur siunta, kada tikėtis pristatymo. Jei vežėjas neatsako arba atsakymai migloti – tai blogas ženklas. Antras žingsnis – prašyti kompensacijos, jei turite garantiją. Trečias žingsnis – jei vežėjas ne bendradarbiauja, palikti atsiliepimą internete. Tai skauda vežėjui labiau, nei galėtumėte pagalvoti. Ketvirtas žingsnis – ieškoti kito vežėjo ateičiai. Vėlavimai nutinka, bet kaip vežėjas reaguoja į juos – tai parodo jo požiūrį į klientą. Geras vežėjas atsiprašys, paaiškins, kompensuos. Blogas – kaltins visus aplinkui, tik ne save.

Draudimas – siuntos apsauga

12. Ar kurjerių siuntos yra draustos?

Paprastai taip, bet draudimo suma ribota. Dauguma kurjerių siūlo bazinį draudimą 50-100 eurų vertės. Tai reiškia, jei siunta dingsta arba sugadinama, jūs gausite kompensaciją iki 50-100 eurų. Jei siuntos vertė didesnė, reikia papildomo draudimo. Jis kainuoja papildomai, bet verta. Aš mačiau per daug atvejų, kai žmonės siuntė vertingus daiktus be draudimo ir prarado viską. Vienas atvejis – klientas siuntė brangų laikrodį be draudimo. Laikrodis dingo. Klientas gavo 80 eurų kompensaciją (bazinis draudimas), nors laikrodis kainavo 500 eurų. Jis buvo pikta, bet ką padarysi – pats kaltas, nes nesidraudė.

13. Kaip apdrausti siuntą už didesnę sumą?

Paprasčiausia – prašyti vežėjo papildomo draudimo. Jis paprastai kainuoja 2-5% nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, siunta vertė 1000 eurų – draudimas kainuos 20-50 eurų. Kitas variantas – draudimas per draudimo kompaniją. Tai gali būti pigiau, bet reikia daugiau dokumentų. Trečias variantas – kai kurie bankai siūlo draudimą siuntoms kaip papildomą paslaugą prie kortelės. Pasitikrinkite savo banko pasiūlymus. Svarbu – visada nurodykite realią vertę. Jei nurodysite mažesnę, kad sutaupytumėte ant draudimo, ir siunta dings – gausite tik nurodytą sumą. Sąžiningumas čia labai svarbu.

14. Ką daryti, jei kurjeris sugadino siuntą?

Pirmas žingsnis – nufotografuoti žalą iš karto. Antras žingsnis – pranešti kurjeriui tą pačią dieną. Trečias žingsnis – pateikti pretenziją raštu. Ketvirtas žingsnis – laukti atsakymo. Geras kurjeris atsakys per kelias dienas ir pasiūlys kompensaciją. Blogas – ignoruos arba kaltins jus dėl netinkamo pakavimo. Todėl tinkamas pakavimas yra labai svarbus. Jei kurjeris gali įrodyti, kad pakuotė buvo nepakankama, jis gali atsisakyti kompensuoti. Todėl pakuokite gerai ir fotografuokite pakuotę prieš priduodant. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali būti lemiamas argumentas ginče.

Dokumentai – kurjerių paslaugų formalumai

15. Kokių dokumentų reikia kurjerių paslaugoms?

Priklauso nuo siuntos turinio. Asmeniniams daiktams – užpildyta siuntos deklaracija su turinio aprašymu. Komercinėms prekėms – sąskaita faktūra (commercial invoice) su prekių aprašymu, kiekiu, verte, kilmės šalimi. Maisto produktams – kartais reikia sveikatos sertifikatų, bet ne visada. Vaistams – recepto kopija. Elektronikai – kartais garantinis lapas arba pirkimo čekis. Svarbiausia – kad dokumentai būtų aiškūs, teisingi ir pilni. Neišsamūs dokumentai – tai dažniausia vėlavimo priežastis. Muitinė sustabdo siuntą, prašo papildomų dokumentų, ir procesas užtrunka. Todėl skirkite laiko dokumentų pildymui.

16. Kaip užpildyti siuntos deklaraciją?

Deklaracija paprastai turi šiuos laukus: siuntėjo duomenys (vardas, pavardė, adresas, telefonas), gavėjo duomenys, siuntos turinys (konkrečiai, ne „daiktai“), kiekis, vertė, kilmės šalis. Pavyzdys: „Drabužiai – marškinėliai, 3 vnt., vertė 45 EUR, kilmė Lietuva“. Rašykite aiškiai, pageidautina spausdintinėmis raidėmis. Jei siunčiate kelis skirtingus daiktus, išvardykite visus atskirai. Ne „drabužiai ir knygos“, o „drabužiai – 5 vnt., vertė 80 EUR; knygos – 3 vnt., vertė 25 EUR“. Kuo detaliau, tuo geriau. Muitininkai vertina aiškumą. Ir dar – nepamirškite pasirašyti ir padėti datos.

17. Ar reikia anglų kalbos dokumentų?

Pageidautina, bet ne visada privaloma. Jei siunta keliauja į Londoną, anglų kalbos dokumentai pagreitina procesą. Muitinėje dirba žmonės, kurie ne visada supranta lietuviškai. Jei deklaracija lietuvių kalba, jie gali paprašyti vertimo arba patys bandys suprasti – kas užtrunka. Todėl rekomenduoju pildyti deklaraciją dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Arba bent jau pridėti anglų kalbos santrauką. Tai užtrunka papildomą pusvalandį, bet gali sutaupyti dienas muitinėje. Vienas mano klientas visada pildo anglų kalba – jam paprasčiau, nes jis gyvena Londone jau dešimt metų. Kitiems gali būti sunkiau, bet verta pasistengti.

Apribojimai – kas draudžiama

18. Ką draudžiama siųsti kurjerių paslaugomis?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai draudžiami daiktai: ginklai, sprogmenys, narkotikai, lengvai užsidegančios medžiagos, gyvi gyvūnai (be specialaus leidimo), radioaktyvios medžiagos, pinigai, vertybiniai popieriai. Taip pat yra ribojimų maisto produktams – mėsa, pieno produktai, švieži vaisiai ir daržovės gali būti draudžiami arba ribojami. Vaistai – su receptu, alkoholis – su kiekio ribojimu. Kiekvienas vežėjas gali turėti papildomų apribojimų, todėl visada patikrinkite prieš siunčiant. Geriau paklausti vieną kartą, nei vėliau aiškintis su muitine.

19. Ką daryti, jei nežinojau, kad daiktas draudžiamas?

Nutinka. Ypač su maisto produktais – taisyklės keičiasi, ir ne visi spėja sekti. Jei siunta sulaikyta dėl draudžiamo daikto, paprastai nutinka viena iš dviejų: draudžiamas daiktas išimamas ir sunaikinamas, o likusi siunta pristatoma; arba visa siunta grąžinama siuntėjui. Kartais taikoma bauda, bet tai retai. Svarbiausia – nebandyti slėpti draudžiamo daikto. Jei muitinė randa kažką, kas nebuvo deklaruota, bauda gali būti rimta. Viena moteris bandė siųsti dešrą, slėpdama ją tarp drabužių. Muitinė rado, dešra išmesta, moteris gavo įspėjimą. Nekartojaite to.

20. Ar galima siųti alkoholį kurjeriu?

Galima, bet su apribojimais. Pirma – gavėjas turi būti pilnametis. Antra – kiekis ribotas. Trečia – pakuotė turi būti labai saugi, kad buteliai nesudužtų. Ketvirta – gali būti taikomi papildomi mokesčiai. Alkoholis yra akcizinė prekė, ir muitinė gali taikyti muito mokestį. Jei siunčiate kelis butelius kaip dovaną – paprastai be problemų. Jei siunčiate dėžę vyno – jau gali kilti klausimų. Svarbu – aiškiai nurodyti deklaracijoje, kad siunčiate alkoholį, su kiekiu ir verte. Bandymas slėpti gali baigtis konfiskavimu.

Kokybė – kaip atpažinti gerą kurjerį

21. Kaip atpažinti patikimą kurjerių paslaugą?

Keletas požymių. Pirma – aiški kainodara. Geras kurjeris pasako kainą iš karto, be paslėptų mokesčių. Antra – aiškios sąlygos. Sutartyje viskas parašyta, nieko neslepia. Trečia – atsiliepimai. Ne tik puslapyje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Ketvirta – komunikacija. Atsako į klausimus, informuoja apie siuntos būseną, neignoruoja. Penkta – patirtis. Kuo ilgiau dirba, tuo labiau patikima. Šešta – rekomendacijos. Jei draugai naudojosi ir liko patenkinti – tai geriausias ženklas. Ir atvirkščiai – jei daug neigiamų atsiliepimų, neigiamos patirties – venkite.

22. Ar verta rinktis pigiausią kurjerį?

Ne visada. Pigiausias gali reikšti mažiausiai patirties, prastesnę įrangą, mažiau draudimo, lėtesnį pristatymą. Kartais pigiausias yra geriausias – jei naujas vežėjas bando įsitvirtinti rinkoje ir siūlo geras kainas. Bet dažniausiai pigiausias yra pigiausias dėl priežasties. Aš rekomenduoju ne rinktis pigiausią, o rinktis geriausią kainos ir kokybės santykį. Tai skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, vienas vežėjas siūlo 20 eurų, kitas – 30 eurų. Pirmasis pigesnis, bet be draudimo. Antrasis brangesnis, bet su draudimu. Kuris geriau? Priklauso nuo to, ką siunčiate. Jei siunčiate vertingus daiktus – antrasis. Jei siunčiate drabužius – pirmasis.

23. Kaip pateikti skundą dėl kurjerio paslaugos?

Pirmas žingsnis – susisiekti su kurjeriu tiesiogiai. Paaiškinkite problemą, pateikite dokumentus. Dauguma gerų kurjerių išsprendžia problemas taikiai. Jei kurjeris neatsako arba atsisako – antras žingsnis: palikite atsiliepimą internete. Trečias žingsnis: kreipkitės į vartotojų teises. Lietuvoje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. JK – Citizens Advice arba Trading Standards. Ketvirtas žingsnis: jei suma didelė – advokatas. Bet tai jau kraštutinumas. Dauguma problemų išsprendžiamos pirmame arba antrame žingsnyje. Svarbiausia – turėti visus dokumentus: užsakymą, sąskaitą, susirašinėjimą, nuotraukas.

Papildomos – paslaugos

24. Ar kurjeriai siūlo pakavimo paslaugą?

Taip, dauguma. Tai naudinga, jei neturite tinkamų medžiagų arba nežinote, kaip supakuoti. Kaina priklauso nuo siuntos dydžio – nuo 5 eurų už mažą dėžę iki 30 eurų už didelį kompleksinį pakavimą. Ar verta? Mano nuomone – taip, ypač jei siunčiate kažką trapaus. Profesionalus pakavimas sumažina riziką, kad siunta bus sugadinta. Vienas klientas pats supakavo televizorių – manė, kad gerai. Atvykus paaiškėjo, kad ekranas sudužęs. Būtų buvę pigiau sumokėti už profesionalų pakavimą nei pirkti naują televizorių. Pamoka brangi, bet aiški.

25. Ar galima siųsti siuntą su grąžinimo garantija?

Kai kurie kurjeriai siūlo tokią paslaugą – jei gavėjas atsisako priimti siuntą, ji grąžinama siuntėjui. Bet už tai reikia mokėti papildomai. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate prekes ir yra rizika, kad gavėjas persigalvos – verta. Jei siunčiate dovaną draugui – turbūt ne. Grąžinimas užtrunka ir kainuoja, todėl verta tik tada, kai siuntos vertė didelė ir grąžinimo rizika reali. Vienas verslininkas siunčia prekes klientams su grąžinimo garantija. Jam tai kainuoja papildomai, bet jis žino, kad jei klientas atsisakys, prekės grįš ir jis galės jas parduoti kitam. Protingas sprendimas.

26. Ar kurjeriai teikia sandėliavimo paslaugas?

Kai kurie taip. Jei gavėjas negali priimti siuntos iš karto, ji gali būti laikoma sandėlyje tam tikrą laiką – paprastai 3-7 dienas nemokamai, o paskui už mokestį. Tai naudinga, jei gavėjas atostogauja arba laikinai negali priimti. Bet nesitikėkite, kad sandėliavimas bus nemokamas amžinai. Po kelių dienų pradeda kauptis mokesčiai, ir galiausiai siunta gali būti grąžinta arba parduota. Todėl, jei žinote, kad gavėjas negalės priimti – informuokite iš anksto ir derinkite alternatyvų pristatymo laiką. Komunikacija išsprendžia daug problemų.