Naminių gyvūnų pervežimas Velse – vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo pervežti šunį iš Lietuvos į Velsą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Dokumentai, skiepai, narvai – viskas atrodė kaip nesibaigiantis galvos skausmas. Dabar, po daugybės tokių pervežimų, galiu pasakyti paprastai: procesas nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet reikia žinoti kelis dalykus. Naminių gyvūnų pervežimas Velse tampa vis paklausesnis – žmonės kraustosi dirbti, studijuoti, kurti gyvenimą, ir savo keturkojus draugus vežasi kartu. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl galime lanksčiai prisitaikyti prie jūsų grafiko. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad žinotumėte, ko tikėtis.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas Velse

1. Kokių dokumentų reikia gyvūnui vežti į Velsą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema. Kartais žmonės pamiršta, kad mikroschema turi būti įdėta prieš pirmąjį skiepą – kitaip skiepas negalioja. Taip pat reikia sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Velse papildomų reikalavimų nėra, bet visada patikrinkite, ar dokumentai galioja kelionės dieną. Vienas klientas buvo pamiršęs atnaujinti pasą – teko atidėti išvykimą dviem dienom.

2. Ar reikia specialaus narvo gyvūnui?

Taip, ir ne bet kokio. Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė aviacijos asociacija, bet jų standartai taikomi ir sausumos transportui. Gyvūnas turi laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per mažas narvas – stresas gyvūnui, per didelis – nesaugu. Mes paprastai rekomenduojame matuoti gyvūną ir pridėti 10 cm į kiekvieną pusę. Jei neturite tinkamo, galime padėti išrinkti. Kartais žmonės atveža narvą, kuris tinka katėms, bet šuo ten vos telpa – tada tenka ieškoti sprendimų paskutinę minutę.

3. Kada reikia pradėti ruoštis pervežimui?

Idealiausia – prieš 3-4 savaites. Skiepai, dokumentai, narvas – viskas užima laiko. Ypač jei gyvūnas dar neturi pasiutligės skiepo arba jis pasibaigęs. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol jis įsigalioja. Tai dažniausiai pamirštama. Viena šeima planavo išvykti per dvi savaites, bet paaiškėjo, kad šuo paskiepytas prieš savaitę – teko laukti. Geriau pradėti anksčiau nei vėliau. Mes vežame kiekvieną dieną, tai datos galime derinti, bet dokumentai turi būti tvarkingi.

4. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pratinkite prie narvo iš anksto. Ne prieš kelionę, o bent savaitę anksčiau. Padėkite narvą kambaryje, įdėkite ten skanėstą, leiskite gyvūnui pabūti viduje. Kelionės dieną nešerkite likus 4-6 valandoms – tuščias skrandis mažina pykinimo tikimą. Vandens turi būti. Jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet atsargiai – kai kurie vaistai gali būti pavojingi transportuojant. Geriau natūralūs variantai, kaip feromonų antkakliai ar purškalai.

5. Ką daryti, jei gyvūnas serga lėtine liga?

Praneškite mums iš anksto. Tai svarbu. Jei gyvūnas vartoja vaistus, sudarykite grafiką – kada ir kiek duoti. Vaistus sudėkite atskirai su aiškia instrukcija. Mes ne veterinarai, bet žinome, kaip elgtis įprastose situacijose. Vienas katinas važiavo su diabetu – šeimininkas paliko insuliną su išsamiais nurodymais, viskas praėjo sklandžiai. Svarbiausia – nebijoti pasakyti. Blogiau, kai slepiama, tada staigmenos kelyje niekam nereikalingos.

Transportas – vežame naminius gyvūnus Velsas Lietuva

6. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytais mikroautobusais. Kiekvienas turi atskiras vietas gyvūnams – ne visi kartu vienoje dėžėje. Temperatūra reguliuojama, ventiliacija veikia nuolat. Žiemą šildome, vasarą vėsiname. Automobiliai tikrinami prieš kiekvieną reisą. Vienas mūsų autobusas turi net atskirą skyrių dideliems šunims – jiems reikia daugiau vietos. Maži gyvūnai keliauja atskirai nuo didelių – saugumo sumetimais. Nors dažniausiai visi draugiškai sugyvena, bet rizikuoti nenorime.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Velsą?

Priklauso nuo maršruto, bet vidutiniškai 30-35 valandos. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu arba Eurotuneliu į Angliją ir toliau į Velsą. Stojame kas 4-5 valandas – gyvūnams reikia pertraukos, vandens, kartais pasivaikščiojimo. Ilgiausia atkarpa be sustojimo – apie 5 valandas. Vienas klientas klausė, ar galime važiuoti be sustojimų – ne, negalime. Gyvūnų gerovė pirmiausia. Geriau atvykti valanda vėliau nei suvargusiu gyvūnu.

8. Ar gyvūnai keliauja vieni ar su kitais?

Gali būti abu variantai. Jei vežate vieną gyvūną, galime pasiūlyti individualų pervežimą – brangiau, bet ramiau. Dažniausiai viename reise keliauja 3-5 gyvūnai iš skirtingų šeimininkų. Jie būna atskirti, bet mato vienas kitą. Kai kurie šunys iš pradžių loja, bet po poros valandų nurimsta. Katės dažniausiai tiesiog miega. Buvo atvejis, kai du šunys, visiškai nepažįstami, kelionės pabaigoje tapo geriausiais draugais – šeimininkai net juokėsi.

9. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 4-5 valandas, kartais dažniau, jei reikia. Sustojimo metu gyvūnai gali atsigerti, kai kurie – pasivaikščioti (su pavadėliu, žinoma). Vairuotojai turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis, jei kas nors nutinka. Vienas mūsų vairuotojų anksčiau dirbo prieglaudoje – jam gyvūnai nėra svetimi. Sustojimai planuojami taip, kad būtų saugios vietos – ne šalia autostrados, o aikštelėse su žalia zona.

10. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Taip. Turime GPS sekimą visuose automobiliuose. Galite matyti, kur važiuojame realiu laiku. Be to, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą, jei paprašysite. Suprantame, kad atskirti nuo savo augintinio neramu. Viena moteris prašė nuotraukos kas dvi valandas – davėme, nors tai ne standartinė paslauga. Svarbu, kad žmogus jaustųsi ramiai. Kartais užtenka vienos žinutės „viskas gerai, katinas miega“.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas Velsas

11. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Atsinaujinti. Skamba paprastai, bet užtrunka. Reikia nueiti pas veterinarą, jis patikrina mikroschemą, įrašo naujus duomenis. Jei skiepai pasenę – reikia skiepyti iš naujo. Tada laukti 21 dieną. Vienas vyras skambino piktas – kodėl negalima vežti su pasibaigusiu pasu? Todėl, kad pasienyje nepraleis. Taisyklės yra taisyklės, jų ne mes sugalvojome. Geriau pasitikrinti dokumentus prieš mėnesį nei paskutinę dieną sužinoti, kad kažkas negerai.

12. Ar reikia papildomų dokumentų dėl Brexit?

Po Brexit atsirado šiek tiek daugiau biurokratijos. Gyvūno pasas iš ES nebegalioja JK – reikia atskiro sveikatos sertifikato (Animal Health Certificate). Jį išduoda veterinaras, turintis tam specialų leidimą. Lietuvoje tokių veterinarų yra, bet ne kiekvienas. Rekomenduojame kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą – jie turi sąrašą. Tai vienas tų dalykų, kurie atsirado prieš porą metų ir vis dar painioja žmones.

13. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Priklauso nuo klaidos. Jei neteisinga mikroschemos numeris – reikia taisyti pas veterinarą. Jei data ne ta – gali tekti gauti naują dokumentą. Mažos klaidos, kaip neteisinga raidė pavardėje, kartais praeina, bet rizikuoti nerekomėnduočiau. Geriau sutvarkyti iš anksto. Turėjome atvejį, kai veterinaras supainiojo gyvūno lytį dokumente – pasienyje kilo klausimų, bet galiausiai viskas išsisprendė. Užtruko papildomą valandą.

14. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Paprastai ne, jei tai naminis gyvūnas ir nekomercinis pervežimas. Bet jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus – jau laikoma komerciniu vežimu, tada reikia papildomų leidimų. Mes vežame po kelis gyvūnus, bet ne daugiau nei penkis vienu metu, kad išvengtume biurokratijos. Jei keliaujate patys su savo gyvūnu, muitinėje tiesiuk parodykite dokumentus – paprastai praeina be problemų. Bet visada turėkite viską po ranka.

15. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Įdėti. Tai privaloma. Mikroschema – tai mažas lustas po oda, kuris užkoduojamas unikaliu numeriu. Jį galima nuskaityti specialiu skaitytuvu. Be mikroschemos negalima nei skiepyti nuo pasiutligės (taip, kad galiotų), nei išduoti paso. Procedūra paprasta – kaip injekcija, užtrunka kelias sekundes. Kaina nedidelė – apie 20-30 eurų. Vienas šuo atvažiavo be mikroschemos – šeimininkas nežinojo, kad reikia. Įdėjome vietoje, bet tada reikėjo laukti dėl skiepų. Užtruko.

Kainos – pervežimas naminių gyvūnų Velsas Lietuva

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Velsą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, ar tai individualus ar grupinis pervežimas, ir kada reikia. Mažas gyvūnas grupiniu reisu – pigiau, didelis šuo individualiai – brangiau. Orientacinė kaina: nuo 350 iki 700 eurų. Bet tai tik orientacinė – tikslią pasakome, kai žinome visus duomenis. Nemėgstame staigmenų, todėl visada sakome kainą iš anksto. Jokių paslėptų mokesčių. Ką sutarėm, tiek ir mokate.

17. Ar yra papildomų mokesčių?

Ne, jei viskas sutarta iš anksto. Papildomi mokesčiai atsiranda tik tada, kai kažkas keičiasi paskutinę minutę – pavyzdžiui, reikia didesnio narvo, arba gyvūno svoris didesnis nei nurodyta. Kartais žmonės sako „šuo sveria 20 kg“, o atvažiuoja 30 kg – tada kaina keičiasi. Geriau būti sąžiningam iš pradžių. Taip pat gali kainuoti papildomai, jei reikia laukti dokumentų – mūsų laikas irgi kainuoja.

18. Kaip galima apmokėti?

Bankiniu pavedimu, grynaisiais arba kortele. Dažniausiai žmonės moka pavedimu – patogiau. Imame avansą – apie 30 procentų likus savaitei iki pervežimo, likutį – prieš pat išvykimą arba jau atvykus. Jei kas nors atšaukia likus mažiau nei 48 valandoms – avansas negrąžinamas. Griežta? Galbūt, bet mes rezervuojame vietą, atsisakome kitų užsakymų. Vienas žmogus atšaukė likus valandai – mes jau buvome pakeliui. Tokių situacijų norime išvengti.

19. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Ne, bazinė kaina ta pati. Bet vasarą didesnė paklausa – žmonės kraustosi atostogų metu, studentai grįžta. Todėl vietų mažiau, reikia rezervuoti anksčiau. Žiemą ramiau, kartais net galime pasiūlyti geresnę datą. Vienintelis dalykas, kas gali paveikti kainą – tai keltų bilietai. Jie brangsta prieš šventes. Bet mes tai įskaičiuojame į kainą iš anksto, todėl staigmenų nebūna.

20. Ar galima mokėti dalimis?

Kartais – taip. Priklauso nuo situacijos. Jei žmogus sąžiningas ir aiškiai pasako, kad reikia laiko – galime susitarti. Bet tai ne standartinė praktika. Dažniausiai prašome visos sumos prieš kelionę arba bent jau didžiosios dalies. Viena mama vieniša su trim vaikais ir katinu prašė mokėti per du mėnesius – sutikome. Gyvenimas būna įvairus. Svarbu kalbėtis.

Gyvūnų priežiūra – vežame kiekvieną dieną

21. Kas prižiūri gyvūnus kelionės metu?

Vairuotojai, kurie turi patirties su gyvūnais. Ne visi mūsų vairuotojai – veterinarai, bet visi praėję mokymus. Žino, kaip elgtis, jei gyvūnas nerimauja, vemja ar atsisako gerti. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Ir veterinaro kontaktus kelyje – jei kas rimčiau. Vienas šuo kartą susižeidė nagą – sustojome, sutvarstėme, viskas gerai. Svarbiausia – ne panikuoti.

22. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei pykinimas – leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei rimčiau – skambiname veterinarui. Turime kontaktus kiekviename maršruto taške – Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, JK. Vienas katinas pradėjo sunkiai kvėpuoti – pasirodė, kad stresas. Veterinaras patarė, ką daryti, ir toliau važiavome. Bet jei situacija pavojinga – vežame pas veterinarą, net jei tai reiškia vėlavimą. Gyvūno sveikata svarbiau už grafiką.

23. Ar gyvūnai gauna vandens ir maisto kelionės metu?

Vandens – taip, nuolat. Kiekvienas gyvūnas turi savo gertuvę ar dubenėlį. Maisto – priklauso nuo kelionės trukmės ir šeimininko pageidavimų. Paprastai nešeriame pirmas 4-6 valandas, paskui duodame nedidelį kiekį. Ilgoje kelionėje maitiname 2-3 kartus. Šeimininkai gali palikti savo maistą – geriau, kad gyvūnas gautų tai, prie ko pripratęs. Vienas šuo atsisakė mūsų siūlomo ėdalo – valgė tik savo. Suprantama.

24. Kaip dažnai tikrinama gyvūnų būklė?

Kas 2-3 valandas, o sustojimų metu – kruopščiau. Vairuotojas žiūri, ar gyvūnas gerai atrodo, ar geria vandenį, ar nėra streso požymių. Jei kas nors ne taip – reaguoja iš karto. Turime kontrolinį sąrašą – skamba biurokratiškai, bet padeda nieko nepraleisti. Vienas katinas buvo labai ramus – per ramus. Pasirodė, kad miega. Bet geriau patikrinti ir rasti miegantį nei nepatikrinti ir rasti problemą.

Atvykimas – naminių gyvūnų pervežimas Velse

25. Kur pristatote gyvūnus Velse?

Priklauso nuo susitarimo. Galime pristatyti tiesiai į namus – Cardiff, Swansea, Newport, bet kur. Arba susitinkame patogioje vietoje – stovėjimo aikštelėje, degalinėje. Viskas derinama iš anksto. Vienas žmogus prašė atvežti prie darbovietės – atvežėme. Kitas norėjo, kad palauktume, kol grįš iš parduotuvės – palaukėme. Lankstumas mūsų stiprybė. Svarbu, kad gyvūnas kuo greičiau būtų su šeimininku.

26. Ką daryti, jei negaliu atsiimti gyvūno sutartu laiku?

Praneškite kuo anksčiau. Galime palaukti – bet ne amžinai. Paprastai laukiame iki valandos be papildomo mokesčio. Ilgiau – deriname. Jei visai negalite – galime palikti pas patikimą žmogų Velse, su kuriuo bendradarbiaujame. Bet tai papildomos išlaidos. Geriausia – tiesiog pranešti. Vienas vyras užstrigo kamštyje – skambino, paprašė palaukti. Palaukėme 40 minučių. Nutinka.

27. Kaip gyvūnas jaučiasi po ilgos kelionės?

Pavargęs, bet paprastai gerai. Pirmą dieną gali būti mieguistas, mažiau ėsti – tai normalu. Svarbu leisti pailsėti, negulti iš karto įprastu ritmu. Vanduo turi būti šviežias, maistas – įprastas. Jei po 24 valandų gyvūnas vis dar vangus – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai kitą dieną jau bėgioja kaip niekur nieko. Vienas šuo atvykęs iš karto pradėjo tyrinėti naujus namus – pavargęs, bet smalsus.

28. Ar galite paimti gyvūną iš Velsą į Lietuvą?

Taip, žinoma. Maršrutas veikia abiem kryptimis. Velsas Lietuva – tas pats procesas, tik atvirkščiai. Dokumentai turi būti tvarkingi, kaip ir į priekį. Dažniausiai žmonės veža iš Lietuvos į Velsą, bet grįžtančių taip pat yra. Viena šeima išvyko metams, paskui nusprendė grįžti – vežėme tą patį šunį atgal. Jis mus atpažino – uodegą vizgino. Smagu.

29. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga pristatymo metu?

Tai labai retai, bet nutinka. Pirmiausia – ne panikuoti. Gyvūnas paprastai toli nebėga, ypač svetimoje vietoje. Turime antkaklius su GPS mažiems gyvūnams – jei pageidaujate. Vienas katinas iššoko iš narvo atidarius duris – pagavome per 5 minutes. Jis tiesiog norėjo apsidairyti. Bet rimtai – visada atidarome duris atsargiai, su pavadėliu paruoštu. Atsargumas niekada nepamaišo.

30. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Priklauso nuo gyvūno. Šunys, katės, triušiai – jokių problemų. Ropliai, paukščiai – reikia papildomų leidimų. Egzotiniai gyvūnai turi kitokius reikalavimus – CITES leidimai ir pan. Mes specializuojamės į įprastus naminukus, bet jei turite iguaną ar papūgą – klauskite, galėsime patarti. Vienas žmogus norėjo vežti vėžlį – pasirodė, kad reikia specialaus leidimo. Užtruko, bet pavyko.

Naminių gyvūnų pervežimas Velse – tai ne tik logistika, bet ir pasitikėjimas. Jūs patikite mums savo šeimos narį, ir mes tai suprantame. Vežame kiekvieną dieną, turime patirties, žinome, kas gali nutikti ir kaip elgtis. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Laukiame jūsų augintinio.