Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Gyvūnų vežimas iš Londono
Kai žmogus sėdi Londone su katinu ar šunimi ir galvoja, kaip čia viską sutvarkius, kad gyvūnas saugiai pasiektų Lietuvą – pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, tai logistika. Ne popieriai, ne skiepai, o paprastas klausimas: kaip? Gyvūnų vežimas iš Londono nėra kažkoks mistinis procesas, bet jis turi savo taisykles, savo niuansus ir savo spąstus, į kuriuos lengva įkliūti, jei nežinai, ko tikėtis. Dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus ir mačiau visko – nuo šeimų, kurios kraustosi atgal į Lietuvą, iki studentų, kurie baigė studijas ir nori parsivežti augintinį. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet pagrindiniai klausimai dažniausiai tie patys. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą iš Londono į Lietuvą, kad turėtumėte aiškų vaizdą prieš pradedant visą procesą.
Dokumentai – gyvūnų vežimas iš Londono
1. Kokių dokumentų reikia norint vežti gyvūną iš Londono?
Pirmiausia – gyvūno pasas. Europos gyvūno pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, mikroschemos numeris ir informacija apie gyvūną. Be paso niekur. Antras dalykas – mikroschema. Ji privaloma, ir ji turi būti įskaitoma pagal ISO 11784/11785 standartą. Trečias – pasiutligės skiepas, kuris turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, reikia palaukti. Jei revakcinacija – tą pačią dieną galima vežti. Dar reikėtų turėti gyvūno sveikatos pažymėjimą, kurį veterinaras išrašo prieš kelionę. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas ir sveikatos pažymėjimas – tai du skirtingi dokumentai. Pase yra istorija, o pažymėjimas – tai patvirtinimas, kad gyvūnas šiuo metu sveikas ir tinkamas transportuoti.
2. Ar po Brexit pasikeitė dokumentų reikalavimai?
Taip, pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Dabar Jungtinė Karalystė nebėra ES dalis, tai reiškia, kad gyvūno pasas, išduotas JK veterinarijos gydytojo, nebegalioja ES šalyse. Reikia gauti Animal Health Certificate (AHC) – tai veterinarinis sveikatos sertifikatas, kurį išduoda oficialus veterinaras (Official Veterinarian, OV). Jis galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos, tai yra, per tą laiką turi kirsti sieną. Tai sukuria tam tikrą spaudimą – negali pasidaryti dokumentų mėnesį prieš ir ramiai laukti. Viskas turi būti suplanuota gana tiksliai. Be to, AHC turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki kelionės pradžios, jei kalbame apie tam tikrus reikalavimus. Čia reikia tiksliai pasitikrinti, nes taisyklės kartais keičiasi.
3. Kur gauti Animal Health Certificate Londone?
Reikia kreiptis į veterinarijos kliniką, kurioje dirba oficialus veterinaras (OV). Ne kiekvienas veterinaras gali išduoti AHC – jis turi būti specialiai tam akredituotas. Londone tokių klinikų nemažai, bet geriausia užsirašyti iš anksto, nes kartais eilės būna ilgos. Kaina svyruoja nuo 100 iki 200 svarų, priklausomai nuo klinikos. Kai kurie žmonės bando sutaupyti ir ieško pigesnio varianto, bet čia nerekomenduoju taupyti – dokumento kokybė svarbi, nes jei kažkas negerai, gyvūną gali pasienyje sulaikyti. Prieš einant pas veterinarą, reikia turėti mikroschemos numerį, skiepų įrašus ir gyvūno nuotrauką. Veterinaras patikrins gyvūną, įrašys viską į sertifikatą ir pasirašys.
4. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?
Jei pasas pasibaigęs arba jo nėra – reikia daryti naują. Bet kadangi JK nebėra ES, naujas pasas bus britiškas, o jis ES negalios. Taigi reikės AHC bet kokiu atveju. Jei gyvūnas anksčiau turėjo ES pasą (pavyzdžiui, buvo atvežtas iš Lietuvos), tada situacija kitokia – tą pasą galima naudoti grįžtant atgal, bet reikia patikrinti, ar skiepai vis dar galioja. Vienas klientas buvo atvežęs šunį iš Kauno prieš ketverius metus, turėjo ES pasą, bet pamiršo atnaujinti pasiutligės skiepą. Teko skubiai skiepyti ir laukti 21 dieną. Tokios situacijos pasitaiko dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Todėl visada sakau – patikrinkite dokumentus bent mėnesį prieš planuojamą kelionę.
5. Ar reikia papildomų dokumentų vežant egzotinį gyvūną?
Taip, ir čia prasideda sudėtingesnė dalis. Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai, graužikai – gali priklausyti CITES konvencijai, ir tada reikia specialaus leidimo. CITES reiškia Convention on International Trade in Endangered Species, ir jei jūsų gyvūnas patenka į tą sąrašą, be papildomų dokumentų jo pervežti negalima. Pavyzdžiui, tam tikros vėžlių rūšys ar papūgos gali reikalauti CITES leidimo. Be to, kai kurios šalys turi papildomus importo draudimus tam tikroms rūšims. Prieš vežant egzotinį gyvūną, būtinai pasitarkite su veterinaru ir pasidomėkite, ar nėra papildomų reikalavimų. Geriau sužinoti iš anksto, nei stovėti pasienyje su gyvūnu, kurio neįleidžia.
Transportas – gyvūnų vežimas iš Londono
6. Kaip organizuojamas gyvūnų pervežimas iš Londono?
Gyvūnų vežimas iš Londono paprastai vyksta specialiu transportu – mikroautobusu arba furgonu, pritaikytu gyvūnams vežti. Transporto priemonė turi būti su ventiliacija, temperatūros kontrole ir saugiais narvais arba dėžėmis. Maršrutas dažniausiai eina per Eurotunelį arba keltą iš Doverio į Kalė. Kelionė trunka apie 18-24 valandas, priklausomai nuo sustojimų ir eismo sąlygų. Sustojimai daromi kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens ir šiek tiek pajudėti. Vienas dalykas, kurį reikia suprasti – gyvūnai nevežami vieni. Paprastai vienu metu vežami keli gyvūnai, ir tai gali reikšti, kad kelionės data priklauso nuo to, kada susirenka pilnas ar beveik pilnas transportas.
7. Ar galiu vežti gyvūną savo automobiliu?
Žinoma, galite. Niekas nedraudžia vežti savo augintinio savo transportu. Bet reikia turėti visus dokumentus – AHC arba ES pasą, priklausomai nuo situacijos. Be to, reikia žinoti, kad kai kurios keltų kompanijos turi savo taisykles dėl gyvūnų – kai kurios leidžia gyvūnus tik automobilyje, kitos turi specialius gyvūnų kambarius. Eurotunelyje gyvūnai gali būti automobilyje, bet turi būti saugiai uždaryti. Jei vežate pats, rekomenduoju pasidaryti maršrutą iš anksto, žinoti, kur galėsite sustoti, ir pasirūpinti, kad gyvūnas turėtų pakankamai vandens. Ilga kelionė automobiliu gyvūnui gali būti stresinė, ypač jei jis nepratęs prie tokių atstumų.
8. Kiek kainuoja gyvūnų pervežimas iš Londono?
Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, sezono ir paslaugos lygio. Mažas gyvūnas (katinas, mažas šuo) paprastai kainuoja nuo 200 iki 400 eurų. Didesnis šuo – nuo 350 iki 600 eurų. Jei reikia individualaus pervežimo (tik jūsų gyvūnas, be kitų), kaina gali būti gerokai didesnė. Yra ir papildomų mokesčių – pavyzdžiui, jei gyvūną reikia paimti iš konkrečios vietos Londone ir pristatyti į konkrečią vietą Lietuvoje (durys iki durų paslauga). Kainos svyruoja, ir aš visada rekomenduoju gauti bent tris pasiūlymus prieš priimant sprendimą. Bet atminkite – pigiausias variantas ne visada geriausias. Kartais pigi kaina reiškia prastesnes sąlygas gyvūnui.
9. Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Lietuvą?
Paprastai 18-24 valandos, bet gali užtrukti ir ilgiau. Priklauso nuo to, ar vežama tiesiogiai, ar su papildomais sustojimais kitų gyvūnų paėmimui. Jei vežama per Eurotunelį, pati tunelio perėja trunka apie 35 minutes, bet reikia pridėti laiko registracijai ir patikroms. Jei per keltą – kelionė jūra trunka apie 90 minučių, bet vėlgi, reikia atvykti iš anksto, praeiti patikras. Tada dar 12-14 valandų važiavimo per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Vienas dalykas, kurį klientai kartais nesupranta – transporto įmonė negali važiuoti 24 valandas be sustojimo. Vairuotojams reikia poilsio, ir tai reglamentuota ES taisyklėmis. Todėl kelionėje būna bent vienas ilgesnis sustojimas nakčiai.
10. Ar gyvūnai vežami naktį?
Dalį kelionės – taip. Transportas paprastai išvyksta iš Londono ryte arba ankstyvą popietę, kad spėtų persikelti per Lamanšą tą pačią dieną. Tada važiuojama per naktį per žemyninę Europą. Naktinis važiavimas turi savo privalumų – mažiau eismo, gyvūnai dažniausiai miega, mažiau streso. Bet yra ir minusas – jei kažkas nutinka naktį, sunkiau rasti pagalbą. Geros įmonės turi vairuotojus, kurie žino, ką daryti įvairiose situacijose, ir turi kontaktus veterinarijos klinikų pakeliui. Vieną kartą teko vežti šunį, kuris naktį pradėjo vemti – sustojome, radome budintį veterinarą Vokietijoje, viskas baigėsi gerai. Bet tai parodo, kad netikėtumų gali būti.
Gyvūno paruošimas – gyvūnų vežimas iš Londono
11. Kaip paruošti gyvūną kelionei?
Pirmas dalykas – pratinti prie narvo ar transportavimo dėžės. Jei gyvūnas niekada nebuvo narve, kelionė bus košmaras tiek jam, tiek jums. Pradėkite bent dvi savaites prieš kelionę – padėkite narvą namuose, leiskite gyvūnui jame užeiti savanoriškai, dėkite skanėstus viduje. Antras dalykas – nešerkite gyvūno likus 4-6 valandoms iki kelionės. Pilnas skrandis + važiavimas = vėmimas. Vanduo turi būti, bet ne per daug. Trečias – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet čia atsargiai – kai kurie raminamieji gali būti pavojingi transportavimo metu, ypač jei gyvūnas vienas be priežiūros. Veterinaras turi žinoti, kad gyvūnas bus vežamas, kad galėtų parinkti tinkamą preparatą.
12. Kokią dėžę ar narvą pasirinkti?
Narvas turi atitikti IATA (International Air Transport Association) reikalavimus, net jei vežama ne lėktuvu. Tai reiškia, kad narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tvirtos konstrukcijos, su ventiliacijos angomis iš visų pusių, su saugiu užraktu. Plastikiniai narvai geriau nei vieliniai, nes gyvūnas jaučiasi saugiau uždarose erdvėse. Ant dugno rekomenduoju patiesti sugeriamą paklotą – net jei gyvūnas nepratęs daryti reikalų narve, kelionės stresas gali pakeisti jo elgesį. Vienas šuo, kurį vežėme, niekada nebuvo padaręs namuose, bet kelionės metu... na, nutinka. Geriau būti pasiruošusiam. Be to, pritvirtinkite prie narvo vandens buteliuką arba dubenėlį, kad gyvūnas galėtų atsigerti.
13. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?
Antklodę ar pledą su namų kvapu – tai ramina gyvūną. Mėgstamą žaislą, bet ne tokį, kurį galima praryti ar sukramtyti. Sugeriamą paklotą ant dugno. Vandens buteliuką arba dubenėlį. Jokio maisto – tik vandenį. Kai kurie žmonės deda savo marškinėlius su savo kvapu, ir tai iš tikrųjų veikia – gyvūnas jaučia šeimininko artumą. Nerekomenduoju dėti per daug daiktų – narvas turi būti patogus, bet ne perpildytas. Ir jokių antkaklių su pavadėliu narve – tai pavojinga, gyvūnas gali užsikabinti ir uždusti. Paprastas antkaklis be pavadėlio – gerai, bet geriausia be nieko ant kaklo. Mikroschema yra pagrindinis identifikavimo būdas, ir ji visada su gyvūnu.
14. Ar gyvūnas gali sirgti kelionės metu?
Gali, ir kartais serga. Dažniausia problema – judesio liga. Vėmimas, seilėtekis, viduriavimas. Tai normalu, bet nemalonu. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas linkęs į judesio ligą, pasitarkite su veterinaru dėl vaistų. Kitas dalykas – stresas. Gyvūnas gali atsisakyti vandens, gali drebėti, gali loti ar kniaukti be sustojimo. Tai streso požymiai, ir jie praeina, kai gyvūnas pripranta prie situacijos. Retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija arba sveikatos problema, apie kurią nežinojote. Todėl svarbu, kad transporto įmonė turėtų planą, ką daryti sveikatos atveju. Mes visada turime veterinarijos klinikų kontaktus kiekviename maršruto taške – nuo Londono iki Vilniaus.
15. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai išsigandęs?
Pirmiausia – ne panikuoti. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas, ir jei jūs nervinatės, jis nervinsis dar labiau. Kalbėkite ramiai, lėtai, naudokite įprastą toną. Neglostykite per daug intensyviai – kartais tai padidina stresą, o ne sumažina. Jei gyvūnas vežamas su pervežimo įmone, patikėkite jiems – jie matė daug išsigandusių gyvūnų ir žino, kaip elgtis. Vienas katinas, kurį vežėme, pirmas tris valandas praleido narvo kampe, susisukęs į kamuoliuką. Po to pamažu atsipalaidavo, ir kelionės pabaigoje jau žiūrėjo pro langą. Svarbu duoti laiko. Negalima tikėtis, kad gyvūnas iš karto priims naują situaciją. Kantrybė – pagrindinis dalykas.
Įvežimo taisyklės – gyvūnų vežimas iš Londono
16. Kokie reikalavimai taikomi įvežant gyvūną į Lietuvą?
Lietuva, kaip ES narė, taiko bendrus ES reikalavimus gyvūnų įvežimui. Tai reiškia, kad gyvūnas turi turėti mikroschemą, galiojantį pasiutligės skiepą ir veterinarinį sertifikatą (AHC arba ES pasą). Be to, šunims rekomenduojama atlikti echinokokozės gydymą – tai vaistas nuo kaspinuočių, kurį turi suleisti veterinaras ne vėliau kaip prieš 120 valandų ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvežimo. Tai dažnai pamirštama, ir tai gali sukelti problemų pasienyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kontroliuoja gyvūnų įvežimą, ir jie gali paprašyti dokumentų patikrinimo. Paprastai tai vyksta sklandžiai, bet jei dokumentai netvarkingai, gali tekti palaukti.
17. Ar reikia deklaruoti gyvūną atvykus į Lietuvą?
Ne, atskirai deklaruoti nereikia, jei tai nėra komercinis įvežimas. Jei vežate savo augintinį ir tai ne daugiau kaip 5 gyvūnai, tai laikoma nekomerciniu judėjimu ir nereikalauja papildomo deklaravimo. Bet jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus arba vežate komerciniais tikslais (pardavimui, dovanojimui), tada jau kitos taisyklės – reikia importo leidimo, karantino procedūrų ir pan. Tai svarbu atskirti. Vienas žmogus bandė vežti 8 kačiukus iš Londono, manydamas, kad tai nekomercinis vežimas, nes jie jo katės kačiukai. Bet VMVT tai traktavo kitaip – daugiau nei 5 gyvūnai = komercinis vežimas. Teko tvarkyti papildomus dokumentus.
18. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų su dokumentais?
Pirma – neprarasti ramybės. Antra – turėti visų dokumentų kopijas ir originalus. Trečia – turėti veterinaro, kuris išdavė dokumentus, kontaktą, kad būtų galima paskambinti ir patikslinti informaciją. Dažniausiai problemos kyla dėl smulkmenų – neteisingai įrašytas mikroschemos numeris, pasibaigęs skiepas, trūkstamas antspaudas. Kartais veterinaras pamiršta pasirašyti arba įrašyti datą. Tai žmogiškos klaidos, bet jos gali kainuoti laiko. Jei problema rimta – pavyzdžiui, gyvūnas neturi pasiutligės skiepo – gali tekti grįžti arba palikti gyvūną karantine. Todėl visada sakau – patikrinkite viską tris kartus prieš išvykstant. Ir dar kartą.
19. Ar galima vežti daugiau nei vieną gyvūną vienu metu?
Galima, bet yra ribos. Nekomerciniam vežimui leidžiama iki 5 gyvūnų vienu metu. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo dokumentus – atskirą pasą arba AHC, atskirą mikroschemą, atskirus skiepų įrašus. Jei vežate, tarkime, tris kates, tai reiškia tris kartus daugiau dokumentų, tris kartus daugiau veterinaro vizitų ir tris kartus daugiau galvos skausmo. Bet tai įmanoma. Viena šeima vežė keturis šunis iš Londono – du didelius ir du mažus. Reikėjo specialaus transporto, nes visi keturi netilpo į standartinį narvų išdėstymą. Kaina, aišku, buvo didesnė, bet šeima sakė, kad negalėjo palikti nė vieno. Suprantama.
20. Kokie gyvūnai negali būti vežami?
Draudžiamų vežti gyvūnų sąrašas priklauso nuo šalies. Lietuvoje draudžiama įvežti tam tikras agresyvių šunų veisles be specialaus leidimo – tai pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai ir kai kurios kitos veislės. Be to, draudžiama įvežti laukinius gyvūnus be leidimo, egzotinius gyvūnus, kurie patenka į CITES sąrašą, be atitinkamų dokumentų. Taip pat draudžiama vežti sergančius gyvūnus – jei veterinaras nustato, kad gyvūnas turi užkrečiamą ligą, jo neleis vežti. Tai logiška – niekas nenori, kad pasiutligė ar kita liga plistų. Prieš planuojant vežimą, pasitikrinkite, ar jūsų gyvūno veislė nėra draudžiamųjų sąraše.
Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Londono
21. Kaip vežti seną ar sergantį gyvūną?
Seni ar sergantys gyvūnai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – veterinaro patvirtinimas, kad gyvūnas tinkamas transportuoti. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą – diabetą, širdies problemų, sąnarių ligas – reikia pasirūpinti vaistais ir jų vartojimo grafiku kelionės metu. Vaistus sudėkite į atskirą maišelį su aiškiomis instrukcijomis. Jei gyvūnas vartoja insuliną, reikia žinoti, kaip jį laikyti – insulinas turi būti vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve. Seni gyvūnai dažniau patiria stresą, dažniau serga judesio liga, ir jų imuninė sistema silpnesnė. Todėl kelionė jiems gali būti sunkesnė. Bet tai nereiškia, kad jų negalima vežti – tiesiog reikia daugiau pasiruošimo ir atidumo.
22. Ar galima vežti nėščią gyvūną?
Techniškai galima, bet veterinarai paprastai nerekomenduoja. Nėščia gyvūnė patiria papildomą stresą kelionės metu, ir tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitas komplikacijas. Jei būtina vežti, reikia veterinaro leidimo ir specialių atsargumo priemonių. Geriausia vežti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, o ne paskutinėmis savaitėmis. Vieną kartą turėjome situaciją, kai katė buvo vežama iš Londono, ir savininkė nežinojo, kad katė nėščia. Kelionės metu tai paaiškėjo – katė pradėjo elgtis keistai, ir veterinaras pakeliui patvirtino nėštumą. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai parodo, kad kartais netikėtumų neišvengsi. Rekomenduoju visada daryti nėštumo testą prieš ilgą kelionę, jei yra bent menkiausia tikimybė.
23. Kaip vežti gyvūną, jei pats nevažiuoju kartu?
Tai vadinama gyvūnų pervežimu be savininko, ir tai gana įprasta praktika. Pervežimo įmonė paima gyvūną iš nurodytos vietos, pasirūpina visais dokumentais (arba patikrina jūsų paruoštus dokumentus) ir pristato gyvūną į nurodytą vietą Lietuvoje. Jūs turite perduoti gyvūną su visais reikalingais daiktais – narvu, vandeniu, vaistais, jei reikia. Svarbu turėti aiškų susitarimą dėl komunikacijos – kada gausite žinutę, kad gyvūnas išvyko, kada praneš apie atvykimą, ką daryti, jei kas nors nutinka. Geros įmonės siunčia nuotraukas ir atnaujinimus kelionės metu. Tai ramina ir savininką, ir parodo, kad gyvūnu rūpinamasi. Mes tai darome kiekvienos kelionės metu – bent trys nuotraukos ir vienas trumpas vaizdo įrašas.
24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?
Tai blogiausias košmaras kiekvienam, kas veža gyvūną. Bet tai nutinka. Prieš kelionę įsitikinkite, kad narvas tvirtai uždarytas, kad nėra plyšių, pro kuriuos gyvūnas galėtų pralįsti. Jei vežate patys, niekada neatidarykite automobilio durų, kol gyvūnas narve. Jei veža įmonė – jie turi savo protokolus. Jei vis dėlto gyvūnas pabėgo – pirmiausia ne panikuoti. Gyvūnas paprastai netoli nebėga, ypač jei yra išsigandęs. Turėkite gyvūno nuotrauką telefone, mikroschemos numerį užsirašę atskirai. Praneškite vietos policijai ir gyvūnų prieglaudoms. Mikroschema yra jūsų geriausias draugas tokioje situacijoje – bet kas, kas randa gyvūną ir nuneša pas veterinarą, gali nuskaityti mikroschemą ir susisiekti su jumis.
25. Ar skiriasi vežimo sąlygos vasarą ir žiemą?
Taip, ir tai labai svarbu. Vasarą pagrindinė problema – karštis. Transporto priemonė turi turėti kondicionierių, ir jis turi veikti. Palikti gyvūną automobilyje vasarą net kelioms minutėms gali būti mirtina – temperatūra automobilyje gali pakilti iki 50-60 laipsnių per pusvalandį. Žiemą problema – šaltis. Gyvūnas turi būti apsaugotas nuo skersvėjo, narvas turi būti izoliuotas. Maži gyvūnai ir trumpaplaukės veislės ypač jautrūs šalčiui. Be to, žiemą keliai gali būti slidūs, ir kelionė gali užtrukti ilgiau. Geros įmonės pritaiko savo paslaugas prie sezono – vasarą važiuoja naktį, kai vėsiau, žiemą turi papildomą šildymą transporto priemonėje. Tai ne prabanga, o būtinybė.
26. Ką daryti atvykus į Lietuvą?
Atvykus pirmiausia leiskite gyvūnui adaptuotis. Neverskite jo iš karto eiti pasivaikščioti ar susitikti su naujais žmonėmis. Duokite vandens, patikrinkite, ar viskas gerai su sveikata. Per pirmas 24 valandas stebėkite gyvūno elgesį – ar valdo, ar geria vandenį, ar elgasi normaliai. Jei pastebite ką nors neįprasto – kreipkitės į veterinarą. Registruokite gyvūną pas vietos veterinarą, atnaujinkite skiepų kalendorių. Jei gyvūnas turi ES pasą, parodykite jį naujam veterinarui, kad jis galėtų tęsti įrašus. Ir svarbiausia – būkite kantrūs. Gyvūnui reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos, naujų kvapų, naujo ritmo. Tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites.
Išvada
Gyvūnų vežimas iš Londono nėra raketų mokslas, bet jis reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir dėmesio detalėms. Dokumentai, transportas, gyvūno paruošimas – viskas turi būti suderinta. Svarbiausia – pradėti planuoti iš anksto, nes dokumentų tvarkymas gali užtrukti, ir paskutinės minutės stresas niekam nepadeda. Jei nežinote, nuo ko pradėti – kreipkitės į patikimą pervežimo įmonę, kuri gali patarti ir padėti. Gyvūnas yra šeimos narys, ir jo saugumas bei komfortas turi būti prioritetas. Kelionė gali būti ilga ir kartais sunki, bet su tinkamu pasiruošimu ji bus saugi ir sklandi.