Gyvūnų transportavimas į Angliją

Turbūt niekas nesitikėjo, kad persikraustymas į Angliją taps toks sudėtingas, kai turi augintinį. Aš pats dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir matau, kaip žmonės dažnai neįvertina, kiek reikalavimų reikia atlikti prieš vežant gyvūną per sieną. Šunys, katės, kartais net triušiai ar šeškai – visiems reikia dokumentų, skiepų ir tinkamo pasiruošimo. Anglija po Brexit pasikeitė gana stipriai, todėl seni patarimai internete jau nebegalioja. Šiame straipsnyje surašiau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų. Tikrai ne viskas paprasta, bet su tinkamu planavimu viskas įmanoma. Svarbiausia – pradėti ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, o ne paskutinę savaitę.

Pasiruošimas – gyvūnų transportavimas į Angliją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Angliją?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai oficialus dokumentas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, mikročipo numeris ir kraujo tyrimo rezultatai, jei reikia. Be paso niekas nepraleis per muitinę, net jei gyvūnas atrodo sveikas. Dar reikalingas sveikatos sertifikatas, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki kelionės. Kartais žmonės painioja šiuos du dokumentus – pasas yra nuolatinis, o sertifikatas išduodamas kiekvienai kelionei atskirai. Be to, Anglija reikalauja, kad gyvūnas būtų paženklintas mikročipu prieš skiepijimą nuo pasiutligės. Jei mikročipas įdėtas po skiepo, skiepas negalioja. Tai dažna klaida, kuri kainuoja daug laiko.

2. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas prieš kelionę?

Realiu atveju pasiruošimas trunka nuo 3 iki 4 mėnesių, jei gyvūnas dar neturi pasiutligės antikūnų tyrimo. Pats tyrimas atliekamas praėjus 30 dienų po skiepo, o rezultatai galioja tik po 3 mėnesių. Taigi, jei šuo paskiepytas šiandien, kraujo tyrimą galima daryti po mėnesio, o keliauti – tik praėjus trims mėnesiams po teigiamo tyrimo. Jei augintinis jau turi galiojantį antikūnų testą, pasiruošimas sutrumpėja iki kelių savaičių. Bet vis tiek reikia laiko pasui, sveikatos patikrinimui ir sertifikatui gauti. Nerekomenduoju visko daryti paskutinę savaitę – veterinarai turi savo grafikus, ir gali būti, kad laisvos vietos nebus. Planuokite iš anksto, net jei atrodo, kad dar daug laiko.

3. Ar reikia specialios transportavimo dėžės?

Taip, ir ji turi atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia, kad dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tinklelis turi būti metalinis arba stiprus plastikinis, o dugnas – nepralaidus vandeniui. Prie dėžės turi būti tvirtas užraktas, kurio gyvūnas negalėtų atsidaryti. Mačiau atvejų, kai žmonės atveždavo per mažas dėžes – tada gyvūnas negali būti priimtas į transportą. Kartais klientai bando sutaupyti ir perka naudotas dėžes, kurios neatitinka standartų. Patariu visada patikrinti matmenis prieš perkant. Geriau investuoti į kokybišką dėžę, nei paskui ieškoti naujos prieš pat kelionę.

4. Kokie skiepai privalomi vežant gyvūną į Angliją?

Pasiutligės skiepas yra privalomas visiems šunims, katėms ir šeškams. Be jo nėra jokių galimybių. Be to, šunims rekomenduojama turėti skiepus nuo šunų maro, parvoviruso ir hepatito – nors Anglija to tiesiogiai nereikalauja, veterinarai dažnai prašo parodyti pilną skiepų knygelę. Katėms rekomenduojami skiepai nuo kačių gripo ir panleukopenijos. Svarbu, kad pasiutligės skiepas būtų padarytas po mikročipo įdėjimo, kitaip jis negalioja. Tai viena iš taisyklių, kuri atrodo keista, bet jos reikia laikytis. Jei skiepas padarytas prieš mikročipą, reikia skiepyti iš naujo. Tada vėl laukti 21 dieną iki kelionės.

5. Ar galiu vežti gyvūną savo automobiliu?

Galite, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, keltu arba Eurotuneliu galima pervežti gyvūną tik su visais dokumentais – kitaip neįleis. Antra, automobilyje gyvūnas turi būti saugiai pritvirtintas – specialiu diržu, dėže arba užtvara. Anglijoje policija gali sustabdyti ir patikrinti, ar gyvūnas vežamas tinkamai. Trečia, kelionė ilga – iš Lietuvos iki Anglijos mažiausiai 20-24 valandos, priklausomai nuo maršruto. Reikia daryti sustojimus, leisti gyvūnui išsituštinti ir atsigerti vandens. Vienas mano klientas bandė nuvažiuoti be sustojimų – šuo buvo labai išsekęs ir stresavęs. Nerekomenduoju taip elgtis. Planuokite sustojimus kas 3-4 valandas.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas į Angliją

6. Kas yra sveikatos sertifikatas ir kur jį gauti?

Sveikatos sertifikatas yra dokumentas, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas. Jis patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Sertifikatas išduodamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki kelionės, todėl negalima jo gauti per anksti. Reikia kreiptis į VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir užsiregistruoti vizitui. Kartais eilės būna ilgos, ypač vasarą, kai daugiau žmonių kraustosi. Sertifikatas turi būti užpildytas anglų kalba arba su oficialiu vertimu. Vieną kartą klientas atvyko su lietuvišku sertifikatu – muitinėje buvo problemų, nes dokumentas nebuvo suprantamas. Visada patikrinkite, kad viskas būtų anglų kalba. Tai sutaupo laiko ir nervų.

7. Ar reikia mikročipo ir koks jis turi būti?

Taip, mikročipas privalomas. Jis turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – tai 15 skaitmenų numeris. Senesni mikročipai, kurie naudojami JAV, gali neatitikti Europos standarto, todėl gali tekti įdėti antrą mikročipą. Mikročipas turi būti įdėtas prieš pasiutligės skiepą, kitaip skiepas negalioja. Tai labai svarbu – daug žmonių to nežino ir susiduria su problemomis. Mikročipo numeris turi būti įrašytas į pasą ir sveikatos sertifikatą. Veterinaras patikrina mikročipą prieš išduodamas bet kokį dokumentą. Jei mikročipas nuskaitomas blogai arba numeris nesutampa, gali būti atsisakyta išduoti sertifikatą. Patikrinkite mikročipą prieš pradėdami visą procesą.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasimetė?

Reikia kreiptis į tą patį veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą, ir paprašyti dublikato. Deja, ne visada tai paprasta – kartais veterinarai nebeturi duomenų arba klinika užsidarė. Tokiu atveju reikia kreiptis į VMVT ir prašyti pagalbos. Procesas gali užtrukti kelias savaites, todėl nerekomenduoju laukti paskutinės dienos. Jei pasas pasimeta prieš pat kelionę, gali tekti atidėti išvykimą. Vienas atvejis, kurį prisimenu – moteris prarado pasą likus savaitei iki skrydžio. Teko viską daryti iš naujo, įskaitant sveikatos sertifikatą. Laimei, mikročipo duomenys buvo sistemoje, todėl nereikėjo naujo skiepo. Bet streso buvo daug.

9. Ar Anglija priima Europos Sąjungos gyvūno pasą?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar ES gyvūno pasas nebėra tiesiogiai pripažįstamas Anglijoje. Vietoj to reikia gauti Animal Health Certificate (AHC) – tai atskiras dokumentas, kurį išduoda valstybinis veterinaras. AHC galioja tik vienai kelionei, skirtingai nei ES pasas, kuris galioja kelerius metus. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą keliaujant reikia naujo sertifikato. Ši sistema sukurta tam, kad būtų galima kontroliuoti gyvūnų sveikatą griežčiau. Suprantu, kad tai erzina – prieš Brexit viskas buvo paprasčiau. Bet taisyklės yra taisyklės, ir jų reikia laikytis. Kitaip gyvūnas tiesiog nebus įleistas.

10. Kiek kainuoja visi dokumentai?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo veterinarijos klinikos. Pasas paprastai kainuoja 20-40 eurų, sveikatos sertifikatas – 30-60 eurų, o kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų – 80-150 eurų. Jei reikia papildomų skiepų, tai dar papildomi 20-50 eurų už kiekvieną. Valstybinio veterinaro vizitas dėl AHC gali kainuoti 50-100 eurų. Iš viso, jei pradedate nuo nulio, dokumentai gali kainuoti 200-400 eurų vienam gyvūnui. Tai nėra pigu, bet be šių dokumentų kelionė neįmanoma. Kartais žmonės bando sutaupyti ir praleidžia kai kuriuos žingsnius – tai baigiasi tuo, kad gyvūnas pasienyje yra sulaikomas. Geriau išleisti daugiau iš pradžių, nei turėti problemų vėliau.

Kelionė – gyvūnų transportavimas į Angliją

11. Koks geriausias būdas pervežti gyvūną į Angliją?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite vieną nedidelį gyvūną, patogiausia gali būti skrydis – yra aviakompanijos, kurios leidžia vežti mažus gyvūnus salone. Didesni gyvūnai keliauja krovinių skyriuje. Jei gyvūnų kelionei skirtas biudžetas ribotas, automobilis su keltu gali būti pigesnis variantas. Yra ir specializuotų pervežimo įmonių, kurios veža gyvūnus mikroautobusais – tai patogu, nes nereikia pačiam vairuoti ilgą atstumą. Vienas klientas pasakojo, kad bandė vežti katę autobusu – nepavyko, nes gyvūnai neleidžiami. Taigi viešasis transportas nėra variantas. Reikia rinktis tarp asmeninio automobilio, specializuoto pervežimo ar skrydžio.

12. Ar galima vežti gyvūną lėktuvo salone?

Kai kurios aviakompanijos leidžia, bet ne visos. Paprastai leidžiami tik maži gyvūnai, kurie su dėže telpa po sėdyne. Svorio riba dažniausiai yra 8 kg kartu su dėže. Dėžė turi būti minkšta ir pralaidi orui. Reikia pranešti aviakompanijai iš anksto – dažniausiai bent 48 valandas prieš skrydį. Vietų skaičius gyvūnams salone ribotas, todėl kuo anksčiau pranešite, tuo geriau. Kaina paprastai yra 50-150 eurų už vieną gyvūną. Ne visos aviakompanijos skraidina gyvūnus į Jungtinę Karalystę – kai kurios atsisakė po Brexit. Patikrinkite konkrečios aviakompanijos taisykles prieš pirkdami bilietą. Skambinkite tiesiogiai, nes internetinė informacija kartais būna pasenusi.

13. Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelionės?

Tai labai dažna problema. Pirmiausia reikia pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės – leisti jam ten miegoti, valgyti, žaisti. Kelionės dieną galima naudoti raminamuosius preparatus, bet tik veterinarui rekomendavus. Yra feromonų purškalų, kurie padeda kai kuriems gyvūnams. Ilgoje kelionėje svarbu daryti pertraukas, leisti gyvūnui išeiti iš dėžės (jei saugu) ir gauti vandens. Vienas šuo, kurį vežėme, taip stipriai stresavo, kad visą keliai vemė. Laimei, savininkas turėjo vaistų nuo pykinimo, kuriuos veterinaras buvo išrašęs iš anksto. Be to, nerekomenduoju maitinti gyvūno likus 4-6 valandoms iki kelionės – tai sumažina pykinimo tikimybę.

14. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Priklauso nuo pasirinkto būdo. Automobiliu per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir keltu arba Eurotuneliu – maždaug 20-26 valandos, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Skrydis trunka apie 3-4 valandas, bet su pasiruošimu, registracija ir laukimu oro uoste – visa diena. Specializuotas pervežimas mikroautobusu gali trukti 24-30 valandų, nes vairuotojai daro daugiau sustojimų gyvūnams. Vienas klientas skundėsi, kad kelionė užtruko 32 valandas dėl kelio darbų Vokietijoje. Taip nutinka – reikia būti pasiruošus netikėtumams. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų saugus ir patogus, net jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota.

15. Ar reikia mokėti papildomus mokesčius pasienyje?

Paprastai ne, jei visi dokumentai tvarkingi. Bet jei kažkas trūksta – pavyzdžiui, sveikatos sertifikatas pasenęs arba mikročipas neskaitomas – gali tekti mokėti už papildomą patikrinimą. Kartais gyvūnas gali būti sulaikytas karantine, o tai kainuoja – karantinas Anglijoje gali kainuoti 20-50 svarų per dieną. Be to, jei vežate komerciniais tikslais (pardavimui), reikia papildomų dokumentų ir mokesčių. Asmeniniam augintiniui papildomų muito mokesčių nėra, bet reikia deklaruoti gyvūną pasienyje. Vienas nemalonus atvejis – klientas pamiršo deklaruoti katę, ir muitinėje kilo rimtų klausimų. Visada deklaruokite gyvūną, net jei atrodo, kad niekas nepastebės.

Apribojimai – gyvūnų transportavimas į Angliją

16. Kokie gyvūnai draudžiami įvežti į Angliją?

Į Angliją draudžiama įvežti pitbulius, tosų, dogo argentino ir japoniškus tosu – tai vadinamieji pavojingi šunys pagal Dangerous Dogs Act 1991. Taip pat draudžiama įvežti laukinius gyvūnus be specialaus leidimo. Egzotiniai gyvūnai, tokie kaip gyvatės, driežai ar vorai, reikalauja papildomų CITES leidimų. Triušiai ir šeškai gali būti vežami, bet jiems taikomi tie patys reikalavimai kaip šunims ir katėms – pasiutligės skiepas ir sveikatos sertifikatas. Paukščiams reikia atskirų leidimų dėl paukščių gripo rizikos. Vienas keistas atvejis – klientas bandė vežti žiurkėną. Pasirodo, graužikams specialių reikalavimų nėra, bet veterinarai vis tiek rekomenduoja sveikatos pažymą. Geriau pasitikslinti prieš kelionę.

17. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Techniškai galima, bet nerekomenduojama. Dauguma aviakompanijų atsisako skraidinti nėščius gyvūnus, ypač paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Kelionė automobiliu taip pat rizikinga – stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Veterinarai paprastai pataria atidėti kelionę, jei gyvūnas nėščia. Jei tai neįmanoma, reikia pasitarti su veterinaru ir gauti specialų leidimą. Vienas atvejis, kurį girdėjau – katė pagimdė kelyje, nes savininkas nežinojo, kad ji nėščia. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo labai stresinė situacija. Patikrinkite gyvūno būklę prieš kelionę ir, jei yra nors menkiausia abejonė, atidėkite išvykimą.

18. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Pirmiausia – nesivežti sergančio gyvūno. Tai ne tik neatsakinga, bet ir gali būti neteisėta. Sveikatos sertifikatas išduodamas tik sveikam gyvūnui, todėl jei veterinaras pastebi ligos požymių, sertifikato negausite. Reikia laukti, kol gyvūnas pasveiks, ir tada pradėti procesą iš naujo. Kartais tai reiškia, kad kelionę reikia atidėti kelioms savaitėms. Suprantu, kad tai nemalonu, ypač jei jau turite bilietus arba nuomos sutartį Anglijoje. Bet sveikata svarbiau. Vienas klientas bandė slėpti, kad šuo turi ausų uždegimą – veterinaras pastebėjo ir atsisakė išduoti sertifikatą. Geriau būti sąžiningam ir laukti.

19. Ar galiu vežti daugiau nei vieną gyvūną?

Taip, bet kiekvienam gyvūnui reikia atskirų dokumentų – atskiro paso, atskiro sveikatos sertifikato ir atskiro AHC. Tai reiškia dvigubas arba trigubas išlaidas dokumentams. Be to, kiekvienas gyvūnas turi turėti savo transportavimo dėžę. Kai kurios aviakompanijos riboja gyvūnų skaičių vienam keleiviui – dažniausiai leidžiami du gyvūnai. Specializuoti pervežimai mikroautobusu gali priimti daugiau gyvūnų, bet kaina didėja. Vienas klientas vežė tris kates ir du šunis – dokumentų tvarkymas užtruko beveik du mėnesius. Planuokite iš anksto, ypač jei turite daug augintinių. Kiekvienas gyvūnas – atskiras procesas.

20. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai košmaras, kurio niekas nenori, bet nutinka. Pirmiausia – neprarasti ramybės. Jei esate kelyje, sustokite saugioje vietoje ir bandykite surasti gyvūną. Jei esate keltu arba oro uoste, nedelsiant praneškite personalui. Mikročipas labai padeda – jei kas nors randa gyvūną, veterinaras ar prieglauda nuskaito čipą ir susisiekia su savininku. Vienas nemalonus atvejis – šuo ištrūko iš dėžės keltu ir lakstė po denį pusvalandį. Laimei, jį pagavo, bet streso buvo daug. Patikrinkite dėžės užraktus prieš kiekvieną kelionę. Geriau du kartus patikrinti, nei ieškoti pabėgusio gyvūno svetimoje šalyje.

Atvykimas – gyvūnų transportavimas į Angliją

21. Kas laukia atvykus į Angliją?

Atvykus reikia praeiti gyvūnų patikrą – tai vadinama Border Control Post (BCP). Ten veterinaras patikrina dokumentus, mikročipą ir gyvūno būklę. Jei viskas tvarkinga, procesas trunka 15-30 minučių. Jei kažkas trūksta arba neatitinka reikalavimų, gyvūnas gali būti sulaikytas. Patikra vyksta visą parą, bet ne visuose įvažiavimo punktuose – kai kurie dirba tik tam tikromis valandomis. Prieš kelionę patikrinkite, kuris BCP jums tinkamiausias. Vienas klientas atvyko į punktą, kuris nedirbo sekmadieniais – teko laukti pirmadienio. Tai papildoma para viešbutyje su gyvūnu. Planuokite atvykimo laiką atsakingai.

22. Ar reikia karantinuoti gyvūną atvykus?

Jei visi dokumentai tvarkingi – ne. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta – pavyzdžiui, nėra pasiutligės antikūnų tyrimo arba mikročipas nesutampa. Karantinas gali trukti nuo kelių dienų iki 4 mėnesių, priklausomai nuo situacijos. Ir jis ne nemokamas – moka savininkas. Anglijoje karantinas kainuoja nuo 20 iki 50 svarų per dieną, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Tai reiškia, kad mėnuo karantine gali kainuoti 600-1500 svarų. Be to, gyvūnas patiria didelį stresą. Vienas mano klientas pamiršo pasiutligės antikūnų testą – šuo praleido karantine tris mėnesius. Tai buvo labai skaudi pamoka. Nepamirškite jokių dokumentų.

23. Ką daryti, jei dokumentai atmetami pasienyje?

Priklauso nuo priežasties. Jei trūksta vieno dokumento, kartais galima jį gauti vietoje arba atsiųsti faksu. Jei problema rimtesnė – pavyzdžiui, pasibaigęs sveikatos sertifikatas – gali tekti grįžti atgal arba palikti gyvūną karantine. Tai labai nemalonu, bet pasitaiko. Vienas atvejis – sveikatos sertifikatas buvo išduotas prieš 11 dienų, o leidžiama tik 10. Viena diena viršijimo, ir gyvūnas buvo sulaikytas. Savininkas turėjo grįžti į Lietuvą, gauti naują sertifikatą ir bandyti iš naujo. Tai užtruko dvi savaites. Visada tikrinkite datas. Kiekviena diena svarbi. Neskubėkite su dokumentais, bet ir nevėluokite.

24. Ar galiu iš karto važiuoti į naujus namus atvykęs?

Jei patikra praėjo sėkmingai – taip. Nėra jokio privalomo laukimo laikotarpio po patikros. Gyvūnas gali iš karto keliauti į naujus namus. Bet rekomenduoju pirmą dieną leisti jam adaptuotis – nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai. Stresas nuo kelionės dar nepraėjęs, todėl geriau ramiai. Vienas šuo, kurį vežėme, atvykęs į naujus namus tris dienas nenorėjo valgyti. Tai normali reakcija – gyvūnui reikia laiko. Suteikite jam ramybę, pažįstamą guolį ir įprastą maistą. Po kelių dienų viskas turėtų normalizuotis. Jei ne – kreipkitės į veterinarą.

25. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo po atvykimo?

Kreipkitės į vietinį veterinarą. Anglijoje veterinarijos klinikų daug, bet ne visos priima naujus pacientus iš karto. Rekomenduoju iš anksto susirasti veterinarą naujoje vietoje – prieš atvykstant. Yra ir skubios veterinarinės pagalbos klinikos, kurios dirba naktį ir savaitgaliais. Sveikatos draudimas, jei turite, galioja ir Anglijoje, bet patikrinkite sąlygas. Vienas klientas turėjo draudimą, kuris galiojo tik Lietuvoje – teko mokėti iš savo kišenės. Pasidomėkite draudimu iš anksto. Be to, Anglijoje yra kitokios ligos nei Lietuvoje – pavyzdžiui, šunų erkė čia ne tokia paplitusi, bet yra kitų parazitų. Pasikonsultuokite su veterinaru.

26. Ar verta samdyti specializuotą pervežimo įmonę?

Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei neturite laiko arba nenorite patys tvarkyti dokumentų, specializuota įmonė gali viską padaryti už jus. Jie žino reikalavimus, turi patirties ir gali išvengti dažnų klaidų. Bet tai kainuoja – paprastai nuo 500 iki 1500 eurų už vieną gyvūną, priklausomai nuo maršruto ir paslaugų. Jei turite laiko ir norite sutaupyti, galite viską daryti patys. Bet būkite pasiruošę daug biurokratijos. Vienas klientas bandė viską daryti pats, bet supainiojo dokumentus ir prarado du mėnesius. Galiausiai vis tiek samdė įmonę. Kartais pigiau iš karto samdyti profesionalus, nei bandyti sutaupyti ir prarasti laiką.

Gyvūnų transportavimas į Angliją nėra paprastas procesas, bet su tinkamu pasiruošimu viskas įmanoma. Svarbiausia – pradėti ruoštis iš anksto, surinkti visus dokumentus ir laikytis taisyklių. Neskubėkite, bet ir nevėluokite. Jei abejojate dėl ko nors, kreipkitės į veterinarą arba specializuotą pervežimo įmonę. Geriau paklausti per daug kartų, nei padaryti klaidą, kuri kainuos laiko ir pinigų. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės.