Kiek kainuoja kelionė iš Velso į Lietuvą automobiliu? Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą svarsto persikraustyti iš Velso į Lietuvą su savo automobiliu, pagrindinis klausimas visada būna apie kainą. Ir tai suprantama. Aš pats dažnai susiduriu su klientais, kurie jau yra pavargę skaičiuoti, bet vis tiek nori tikslumo. Kelionė neapsiriboja vien dyzelino kaina – čia yra ir kelto bilietai, draudimas, netikėtos išlaidos pakeliui. Vienas klientas man kartą sakė, kad jo bičiulis bandė sutaupyti pasirinkdamas pigiausią maršrutą, bet galiausiai užtruko dviem dienomis ilgiau. Kartais pigiau nebūtinai reiškia geriau. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į pačius dažniausius klausimus, kurie kyla apie tokią kelionę – nuo bazinės kainos iki tų dalykų, apie kuriuos dažnai nepagalvoji, kol nepradedi ruoštis.

Kainos – kelionės iš Velso į Lietuvą automobiliu kaina

Kokia yra bazinė kelionės iš Velso į Lietuvą kaina automobiliu?

Bazinė kaina labai priklauso nuo jūsų automobilio tipo ir sezono. Mažam automobiliui, tarkime „Volkswagen Golf“, kelionė gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų. Į šią sumą įskaičiuotas keltas ir kuras. Bet čia yra niuansas – aš dažnai matau, kad žmonės pamiršta įtraukti draudimą keltui, o jis gali kainuoti papildomus 80-150 eurų. Vieną kartą klientas labai nustebo, kai keltas paprašė sumokėti už papildomą bagažą, nes jo automobilis buvo prigrūstas dėžių. Taigi bazinė kaina yra tik pradžia. Norint tiksliai suskaičiuoti, reikia pagalvoti apie visus šiuos dalykus jau iš anksto. Taip pat reikia atsižvelgti, ar važiuosite vienas, ar su keleiviais – tai gali keisti draudimo sąlygas.

Kaip svyruoja kaina priklausomai nuo sezono?

Sezonas kainai įtakos turi labai didelę. Vasarą, liepos-rugpjūčio mėnesiais, keltų bilietai gali brangti net 40-50 procentų. Pavyzdžiui, jei pavasarį keltas iš Harwich į Roterdamą kainuoja 200 eurų, tai rugpjūčio viduryje gali kainuoti 300 eurų. Ir tai tik keltas. Pats maršrutas taip pat gali keistis – žiemą dėl prastesnių kelių sąlygų Velse kai kurie vairuotojai renkasi ilgesnį, bet saugesnį kelią per Anglijos vidurį. Tas pats kuras, bet daugiau laiko. Vienas mano pažįstamas vežėjas visada planuoja maršrutus taip, kad išvengtų vasaros piko, nes ne tik bilietų kainos kyla, bet ir eismo spūsčių tikimybė didėja. Taigi sezonas – tai ne tik pinigai, bet ir laikas bei nervai.

Kokią dalį kainos sudaro keltas?

Dažniausiai keltas sudaro apie 30-40 procentų visos kelionės kainos automobiliu. Pavyzdžiui, jei bendra kelionė kainuoja 1000 eurų, už keltą gali tekti mokėti 300-400 eurų. Bet čia svarbu suprasti, kad keltų kainos skiriasi priklausomai nuo maršruto. Trumpesnės kelionės per Lamanšo sąsiaurį, pavyzdžiui iš Doverio į Kalė, yra pigesnės ilgalaikėje perspektyvoje, bet automobiliui su priekaba gali būti nepraktiškai. Ilgesni keltai, kaip iš Harwich į Hook of Holland, yra brangesni, bet patogesni, nes galima ilsėtis kajutėje. Aš asmeniškai rekomenduočiau ne visada rinktis patį pigiausią pasiūlymą, nes kartais pigūs keltai yra labai anksti ryte arba labai vėlai vakare, o tai reiškia, kad reikia nakvoti šalia uosto. O tai vėlgi kainuoja.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, yra. Vienas dažniausiai pamirštamų mokesčių yra kelių mokesčiai. Vokietijoje, pavyzdžiui, kai kurie greitkeliai mokami. Prancūzijoje – beveik visi. Tada yra ekologiniai mokesčiai už įvažiavimą į miestus, kaip Londone ar Briuselyje. Vienas mano klientas buvo nustebęs, kai gavo baudą už tai, kad įvažiavo į Londono centro zoną, nežinodamas apie jos egzistavimą. Be to, jei jūsų automobilis yra su dyzeliniu varikliu, kai kurios šalys gali taikyti papildomą taršos mokestį. Reikia paminėti ir banko mokesčius – jei mokate už keltą ne eurais, o svarais, gali būti pritaikytas ne pats palankiausias kursas. Ir dar maistas pakeliui – tai nėra mokestis kaip toks, bet išlaidos gali greitai susumuoti, ypač jei keliaujate su šeima.

Kur galima rasti tiksliausią kainos skaičiuoklę?

Geriausia naudoti ne vieną, o kelis šaltinius. Aš visada rekomenduoju pradėti nuo keltų kompanijų tiesioginių svetainių – kaip „DFDS“ ar „P&O Ferries“ – ten kainos yra pačios tikslesnės. Tada galima palyginti su agregatoriais, kaip „Direct Ferries“, bet jie kartais rodo ne visus pasiūlymus. Kurui skaičiuoti naudoju „Google Maps“ – jis duoda ganėtinai tikslias kuro sąnaudų prognozes pagal automobilio tipą. Tačiau niekas neskaičiuoja tų smulkių išlaidų, kaip kava degalinėje arba netikėtas spūstis M6 greitkelyje, dėl kurio sudeginote papildomus 10 litrų degalų. Mano patarimas: suskaičiuokite bazinę kainą, tada pridėkite 20 procentų „netikėtumų fondui“. Taip būsite ramesni.

Maršrutai – populiariausi keliai iš Velso į Lietuvą

Koks yra greičiausias maršrutas automobiliu?

Greičiausias maršrutas eina per Angliją, keltu iš Harwich arba Doverio į kontinentinę Europą, tada per Vokietiją ir Lenkiją iki Lietuvos. Maždaug 2000-2200 km. Vairuojant be didelių pertraukų, tai užtrunka apie 20-22 valandas. Bet aš to nerekomenduočiau. Vienas vairuotojas, kurį pažįstu, bandė tai padaryti per vieną dieną, ir jam tai pavyko, bet jis sakė, kad kitą dieną jautėsi kaip po sunkaus darbo. Realiai, su nakvynėmis, kelionė trunka 2-3 dienas. Plius, jei važiuojate su šeima, reikia daryti dažnesnes pertraukas. Greitis yra viena, bet komfortas ir saugumas – kita. Ypač jei vežate svarbius daiktus ar gyvūnus.

Ar yra pigesnių alternatyvių maršrutų?

Taip, galima važiuoti per Škotiją, tada keltu iš Newcaslte į Amsterdamą arba iš Hull į Rotterdamą. Tai gali būti keliais šimtais eurų pigiau, ypač ne piko metu. Bet kelionė automobiliu yra ilgesnė dėl didesnio atstumo iki tų uostų. Be to, jei jūsų automobilis yra senesnis arba mažiau patikimas, ilgesnis kelias per Škotiją gali būti rizikingas – kalnuotose vietovėse yra daugiau staigių pakilimų, kur variklis gali pradėti strikuoti. Vienas mano pažįstamas pasirinko tokį maršrutą ir sugedo tiesiai prieš pat įvažiavimą į keltą – jam vis tiek teko mokėti už bilietą, nors negalėjo juo pasinaudoti. Kartais sutaupymas virsta didesnėmis išlaidomis.

Kokios valstybės pravažiuojate kelyje?

Priklausomai nuo maršruto, tai gali būti: Anglija, keltas per Lamanšą arba Šiaurės jūrą, Prancūzija, Belgija, Olandija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Arba kitas variantas: Anglija, keltas į Olandiją, tada Vokietija, Lenkija, Lietuva. Kiekviena šalis turi savo eismo taisykles, greičio ribojimus ir kelio ženklus. Patariu iš anksto susipažinti bent su pagrindiniais skirtumais – pavyzdžiui, Vokietijoje yra ruožai be greičio ribojimo autobahn, o Lenkijoje daugelyje kelių yra 140 km/val. limitas. Taip pat reikia žinoti apie leistiną alkoholio kiekį kraujyje – jis labai skiriasi. O dar tie, kurie pirmą kartą vairuoja dešinėje pusėje, gali jaustis nejaukiai pirmas kelias valandas. Tai normalu.

Praktiniai patarimai – pasiruošimas kelionei automobiliu

Kokius dokumentus reikia pasiimti?

Būtinai: vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimą (žaliąją kortelę jei turite), keltų bilietus (išspausdintus arba telefone), paso arba asmens tapatybės kortelę (jei esate ES pilietis). Rekomenduoju taip pat turėti nedidelį aplanką su visais šiais dokumentais, kad nereikėtų jų ieškoti po visą automobilį. Vieną kartą klientas pametė savo pasą prie pat kaso, nes jis buvo įsidėjęs jį į mažą kišenėlę, kurią pamiršo. Laimei, jis rado, bet prarado pusvalandį laiko ir patyrė labai daug streso. Dar vienas dalykas – jei automobilis nėra jūsų vardu, reikia notaro patvirtinto įgaliojimo. Tai dažnai pamirštama, o be jo gali neleisti per sieną.

Ar reikia specialaus draudimo kelionei?

Europoje galioja jūsų vietinis privalomasis draudimas, bet jis gali nepadengti visų atvejų. Pavyzdžiui, jei sugedote kelyje ir reikia evakuacijos iš vienos šalies į kitą, paprastas draudimas gali nepadengti tos sumos. Todėl aš visada siūlau pasidomėti pagalbinio draudimo paslaugomis – jos gali kainuoti 50-100 eurų visai kelionei, bet gali sutaupyti tūkstančius. Ypač jei vežate vertingą automobilį arba keliaujate su mažais vaikais. Tačiau nereikia pirkti visko iš eilės – kai kurie draudimai dubliuojasi. Pavyzdžiui, jei jūsų kredito kortelė jau turi kelionės draudimą, galbūt užtenka tik jo. Tačiau reikia atidžiai perskaityti sąlygas – kartais jos labai ribotos.

Kaip paruošti automobilį tokiai ilgai kelionei?

Pirmiausia – patikrinkite padangų būklę ir slėgį. Ilgų kelionių metu netinkamas slėgis gali sukelti perdegimą arba avariją. Tada – tepalai, aušinimo skystis, stabdžių skystis. Aš visada rekomenduoju pasidaryti pilną techninę apžiūrą pas meistrą prieš tokias keliones, net jei automobilis atrodo tvarkingas. Vienas mano klientas man pasakojo, kad jo automobilis puikiai važinėjo po miestą, bet kai išvažiavo į greitkelį, paaiškėjo, kad variklis perkaista dėl prasto radiatoriaus. Jam teko stoti kelis kartus ir laukti, kol variklis atvės. Taip prarado dieną. Dar vienas dalykas – susidėkite pagalbinius įrankius, įskaitant atsarginį ratą, domkratą ir pirminės pagalbos vaistinėlę. Geriau turėti ir neprireikti, nei neturėti, kai reikia.

Ką dėti į automobilį, kad kelionė būtų patogesnė?

Be akivaizdžių dalykų, kaip vanduo ir užkandžiai, rekomenduoju turėti: karšto vandens termosą (kavai ar arbatai, nes degalinėse ji dažnai būna prasta), keletą šiltų antklodžių, jei staiga sugestų šildymas arba jei nuspręstumėte nakvoti automobilyje, nešiojamą bateriją telefonams, kadangi ilgose kelionėse navigacija labai išeikvoja. Tačiau nereikia per daug krauti automobilio – kuo daugiau svorio, tuo daugiau kuro sudeginsite. Pats esu padaręs klaidą, kai persikraustant įdėjau per dažž daiktų ir automobilis važiavo pastebimai sunkiau. Galiausiai atsikračiau kelių dėžių, kurių man nereikėjo. Planuokite protingai, bet nesikraukite lyg į metų ekspediciją.

Laikas – kelionės trukmė ir planavimas

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Velso į Lietuvą automobiliu?

Skaičiuojant gryną vairavimo laiką, apie 20-24 valandas. Bet tai beveik neįmanoma padaryti be pertraukų. Realiai, su nakvynėmis, maistu, keltu ir pasienio procedūromis, kelionė trunka 2-4 dienas. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai važiuojate, kiek pertraukų darote ir koks yra eismas. Pavyzdžiui, jei išvažiuojate penktadienio popietę iš Cardiff, galite įstrigti M4 greitkelyje dėl savaitgalio eismo. Tada galite prarasti 2-3 valandas. Aš asmeniškai rekomenduoju planuoti kelionę ne mažiau kaip 3 dienas – tai leidžia lėčiau važiuoti, mėgautis vaizdais ir išvengti streso. Ypač jei tai jūsų pirmoji tokio ilgio kelionė.

Kada geriausia išvažiuoti iš Velso?

Geriausia išvažiuoti labai anksti ryte, apie 4-5 valandą, kad išvengtumėte didžiausio eismo piko tiek Velse, tiek Anglijoje. Taip pat anksti ryte keltai dažnai būna tuštesni ir pigesni. Tačiau, jei nemėgstate vairuoti tamsoje arba jei jūsų automobilis prastai šviečia, galbūt verta palaukti iki saulėtekio. Vienas mano pažįstamas išvažiavo vidurnaktį, manydamas, kad bus mažai automobilių, bet pamiršo, kad keliuose gali būti sunkvežimių, kurie važiuoja naktį. Jam teko vairuoti daug atidžiau. Taigi nėra vieno tobulo laiko – reikia atsižvelgti į savo vairavimo patirtį ir automobilio būklę. Svarbiausia – nepradėti kelionės pavargusiam.

Ar reikia rezervuoti keltą iš anksto?

Taip, labai rekomenduoju. Ypač vasaros sezono metu arba prieš didžiąsias šventes, kaip Kalėdos ar Velykos. Keltų vietos gali išnykti prieš kelias savaites. Be to, užsisakant iš anksto, kaina dažnai būna 20-30 procentų mažesnė. Tačiau kartais ankstyvas rezervavimas gali sukelti problemų, jei priverstinai pasikeičia planai – pavyzdžiui, jei automobilis sugenda prieš pat kelionę. Tada bilietas gali būti negrąžinamas arba grąžinamas tik iš dalies. Todėl aš rekomenduoju pirkti bilietus su galimybe keisti datą, net jei jie kainuoja šiek tiek daugiau. Tai suteikia lankstumo. Be to, kai kurios keltų kompanijos siūlo internetines nuolaidas, kurių negausite perkant uoste.

Nakvynė – kur sustoti ir pailsėti

Kur geriausia nakvoti kelyje?

Viskas priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate per Vokietiją, yra daug tinkamų viešbučių tiesiai prie greitkelių – jie vadinami „Autobahnhotel“. Jie patogūs, bet gana brangūs. Paprastesnis variantas – nakvoti mažesniuose miesteliuose keliolika kilometrų nuo greitkelio – ten kainos mažesnės. Aš kartais naudoju programas kaip „Booking.com“ arba „Airbnb“, bet ne visada rezervuoju iš anksto. Vieną kartą važiavau be rezervacijos ir nakvojau labai jaukiame svečių name pas vyresnę moterį, kurią radau tik atvažiavęs. Tai buvo geriau nei bet kuris viešbutis. Tačiau toks stilius ne visiems tinka – ypač keliaujant su vaikais arba pavargusiam. Kartais norisi tik greitai rasti lovą ir užmigti.

Ar galima miegoti automobilyje?

Techniškai galima, bet tai nėra labai patogu ar saugu. Vokietijoje ir Lenkijoje yra specialios poilsio aikštelės su tualetais ir kartais dušais, bet jose dažnai būna triukšminga dėl sunkvežimių. Be to, automobilyje miegant galima peršalti, jei naktis vėsi. Tačiau aš pažįstu žmonių, kurie tai daro reguliariai ir jiems patinka – jie sako, kad sutaupo pinigų ir laiko. Pats esu bandęs vieną naktį, bet mano nugara labai skundėsi kitą dieną. Jei nuspręsite miegoti automobilyje, rekomenduoju pasiimti gerą miegmaišį ir pagalvę, bei įsitikinti, kad automobilis yra gerai vėdinamas, kad neapsinuodytumėte dujomis. Ir, aišku, pasirinkti saugią, gerai apšviestą vietą.

Kiek nakvynių rekomenduojate planuoti?

Minimaliai vieną. Idealus variantas – dvi. Pavyzdžiui: pirmą nakvynę po kelto, kadangi po vairavimo iki uosto ir laukimo keltui jau būsite pavargę. Antrą nakvynę Lenkijoje, kad pailsėtumėte prieš paskutinį etapą iki Lietuvos. Tačiau tai labai individualu. Jei esate du vairuotojai, galite važiuoti ilgiau ir nakvoti mažiau. Mano draugas važiavo su savo broliu, ir jie pasikeisdavo kas 4 valandas – tai leido jiems pasiekti Lietuvą per dvi su puse dienos su tik viena nakvyne. Bet jie yra jauni ir energingi. Su vaikais ar vyresniais žmonėmis tempas kitas. Svarbiausia klausyti savo kūno – jei jaučiatės mieguistas, sustokite. Jokios kelionės nėra verta, jei rizikuojate saugumu.

Saugumas – saugi kelionė automobiliu

Kaip išvengti vagysčių automobilių stovėjimo aikštelėse?

Pirmiausia, niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje – net jei tai tik tuščias krepšys, vagis gali manyti, kad viduje yra kažkas vertingo. Aš visada dedu vertingus daiktus į bagažinę dar prieš atvažiuodamas į stovėjimo aikštelę, kad niekas nematytų, ką dedu. Tada, stenkitės rinktis gerai apšviestas ir stebimas aikšteles – pavyzdžiui, prie prekybos centrų ar degalinių. Vienas mano klientas paliko automobilį mažoje, tamsioje aikštelėje netoli viešbučio, ir ryte rado išdaužtą langą – pavogė nešiojamą kompiuterį, kurį paliko ant sėdynės. Dar vienas dalykas – jei naudojate GPS navigaciją, nuimkite ją nuo priekinio stiklo ir paslėpkite, kai paliekate automobilį. Tai gali atrodyti per daug atsargu, bet geriau taip.

Ką daryti, jei sugenda automobilis užsienyje?

Pirmiausia – nebijoti. Dauguma šalių turi gerą pagalbos kelyje sistemą. Paskambinkite savo draudimo kompanijai – dažnai jie turi partnerius kitose šalyse. Jei neturite draudimo, galite skambinti vietiniam pagalbos numeriu – Europoje tai 112. Tačiau reikia žinoti, kad kai kuriose šalyse, kaip Vokietijoje, pagalba kelyje gali būti labai brangi, jei neturite draudimo. Vieno gedimo remontas gali kainuoti kelis šimtus eurų. Todėl dar kartą – draudimas yra būtinas. Taip pat rekomenduoju turėti su savumi pagrindinių įrankių ir žinių, kaip pakeisti ratą arba pridėti aušinimo skysčio. Vienas mano pažįstamas stovėjo kelkraštyje kelias valandas, nes nemokėjo pakeisti rato ir laukė pagalbos. Galiausiai padėjo pravažiuojantis sunkvežimio vairuotojas.

Ar pavojinga važiuoti per Lenkiją naktį?

Nepavojinga, bet reikia papildomo atsargumo. Lenkijos keliai yra geri, bet kai kurie ruožai yra prastai apšviesti, ypač antriniai keliai. Taip pat naktį važiuoja daug sunkvežimių, kurie kartais užima daugiau vietos nei turėtų. Aš asmeniškai vengiu važiuoti per Lenkiją naktį, nebent tai būtina, nes po ilgos dienos vairavimo koncentracija natūraliai mažėja. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad naktį Lenkijoje vos nepataikė į stirnų bandą, kuri staiga išbėgo į kelią. Jis spėjo sustoti, bet tai buvo labai baisi patirtis. Jei vis dėlto važiuojate naktį, darykite dažnesnes pertraukas, gerkite kavą, ir, svarbiausia, sumažinkite greitį. Saugiau atvykti vėliau, nei iš viso nebeatvykti.

Kelionė automobiliu iš Velso į Lietuvą yra didelis iššūkis, bet ji taip pat gali būti įdomi patirtis. Svarbiausia – gerai pasiruošti, realistiškai įvertinti savo jėgas ir neskubėti. Kaina priklauso nuo daugybės veiksnių, bet su protingu planavimu ji gali būti valdoma. Prisiminkite, kad kelyje visko nutinka – ir tai yra normalu. Vieną kartą viskas gali eiti sklandžiai, kitą kartą – strigti dėl netikėto gedimo. Svarbiausia yra lankstumas ir geras požiūris. O mes, vežėjai, kasdien matome šias keliones iš arti ir galime patarti, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė. Saugaus kelio!