Kelionė iš Londono į Lietuvą automobiliu

Yra du būdai patekti į Lietuvą iš Londono su automobiliu – vairuoti pačiam arba užsisakyti pervežimą. Abu turi savo pliusų ir minusų. Aš asmeniškai ne kartą važiavau per pusę Europos savo automobiliu, ir galiu pasakyti – tai nuostabi patirtis, bet ne visada protinga. Ypač jei automobilis ką tik pirktas aukcione, be draudimo, be techninės apžiūros, ir su vairu iš dešinės pusės. Tada savarankiškas važiavimas tampa ne nuotykiu, o loterija. Šitas tekstas apie abu variantus – tiems, kurie svarsto, ką daryti. Aš nemoralizuoju, tik dalinuosi tuo, ką mačiau per metus darbo.

Maršrutas – automobiliu iš Londono į Lietuvą

1. Koks yra trumpiausias maršrutas automobiliu iš Londono į Lietuvą?

Trumpiausias – per keltą Doveris–Kalė, tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Atstumas – apie 1900–2100 kilometrų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Lietuvoje važiuoji. Kelionė trunka nuo 20 iki 24 valandų gryno važiavimo laiko. Bet kas važiuoja 24 valandas iš eilės? Reikia sustoti, pailsėti, pavalgyti, kartais net pernakvoti. Todėl realus kelionės laikas – 2–3 dienos. Pirmą kartą važiavusiam gali atrodyt, kad viskas paprasta – navigacija rodo, keli platumos laipsniai ir finišas. Bet kelyje visko nutinka – nuo eismo įvykių iki pasiklydimo Vokietijos aplinkkeliuose.

2. Ar galima važiuoti per Olandiją ir Daniją?

Galima, bet tai dažniausiai ilgiau. Važiuojant per Olandiją–Daniją–Vokietiją–Lenkiją atstumas padidėja maždaug 200 km, bet kai kurie žmonės renkasi šitą maršrutą dėl geresnių kelių arba noro pamatyti kitokį kraštovaizdį. Asmeniškai aš kartą važiavau per Šiaurės jūrą – iš Niuheiveno į Hook of Holland, tada per Olandiją. Gražu, bet brangiau dėl papildomo kelto. Jei laikas svarbiau – per Kalė. Jei patirtis – bet kur. Vienas draugas važiavo per Švediją, užtruko penkias dienas ir grįžo su istorijomis, kurias pasakoja iki šiol. Bet mašinai tai papildomi tūkstančiai kilometrų.

3. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Londono į Lietuvą?

Skaičiuojam: kelto bilietas 80–150 eurų, degalai 200–350 eurų (priklausomai nuo automobilio), kelių mokesčiai 30–60 eurų, nakvynė vieną naktį – 40–80 eurų. Viso – 350–650 eurų už vieną kelionę. Bet tai be jokių nesklandumų – jei kažkur sugenda mašina, jei prarandate kelią, jei reikia skubiai keist padangą, skaičiai auga. Plius laikas – du trys darbo dienos, per kurias galima dirbti. Žmonės kartais neskaičiuoja laiko kaip pinigų, bet turėtų. Valandinis užmokestis daugeliui yra 15–25 eurai, o kelionė trunka 40+ valandų. Skaičiuokit patys.

4. Kaip pasiruošti ilgai kelionei automobiliu?

Pirmiausia – techninė apžiūra, kurią padaryt dar Londone. Padangos, stabdžiai, skysčiai, diržai – jei kažkas netvarkoj, geriau taisyt prieš, negu vidury Vokietijos ieškot meistro. Antra – draudimas, kuris galioja visose EU šalyse. Trečia – navigacija su atnaujintais žemėlapiais. Ketvirta – maistas, vanduo, geras miego krepšys. Penkta – dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, registracija, draudimo polisas, asmens tapatybė. Vienas kartas važiavau be atsarginio telefono kroviklio – išsikrovė vidury Lenkijos, navigacija dingo. Laimė, kad turėjau popierinį žemėlapį. Taip, tokius dar naudoju kartais.

5. Kokių taisyklių reikia laikytis skirtingose šalyse?

Kiekviena šalis turi savo specifiką. Prancūzijoje – greičio radarai ant kiekvieno kampo. Vokietijoje – Autobahn be greičio ribojimo daugumoje ruožų, bet su labai griežtais taisyklių pažeidimų baudimais. Lenkijoje – greitis ribojamas griežčiau, policija aktyvesnė. Olandijoje – labai tvarkingi keliai, bet greičio ribojimai keičiasi kas kelis kilometrus. Belgijoje – kelių būklė prastesnė negu tikiesi. Lietuvoje – jau namie, bet kelių būklė... nuo Vilniaus link Klaipėdos yra ruožų, kurie išlieka iššūkiu. Kiekvienoje šalyje kitoks greitis, kitoks kelių mokestis, kitokia tvarka. Negalima vieno recepto taikyt visur.

Transportavimas – automobilio pervežimas vietoj važiavimo

6. Kada geriau ne važiuoti pačiam, o užsakyti pervežimą?

Kai automobilis nėra techniškai tvarkingas. Kai vairas dešinėje pusėje ir pirmą kartą važiuoji Europos keliais – tai tikra nesąmonė rizikuot. Kai automobilis brangus ir nenori rizikuot kelyje. Kai neturi laiko – du trys dienos kelyje yra prabanga, kurios ne visi gali sau leist. Ir kai supranti, kad pervežimas su tralu dažnai kainuoja tiek pat arba mažiau negu asmeniškas važiavimas su visais susijusiais kaštais. Kai kurie žmonės vis tiek nori „patirt nuotykį" – gerai, bet tada tegu skaičiuoja realiai, o ne svajonėse.

7. Kiek kainuoja automobilio pervežimas tralu iš Londono?

400–700 eurų už standartinį automobilį, kaip minėjau anksčiau. Bet palyginimui – jei važiuoji pats, išleidi 350–650 eurų plius dviejų–trijų dienų laikas. Jei tavo valandinis įkainis yra 20 eurų ir važiuoji 40 valandų – tai dar 800 eurų vertės laiko. Išeina, kad pervežimas tralu – pigiau. O kai dar pridėsi draudimo riziką kelyje, pavargimą, stresą – tralas tampa visai protingu pasirinkimu. Žinoma, jei nori kelionės dėl kelionės – važiuok pats. Bet jei nori tiesiog turėt mašiną Lietuvoje – tralas yra racionalus.

8. Ar tralas yra saugesnis negu savarankiškas važiavimas?

Statistiškai – taip. Tralas veža automobilį saugiai pritvirtintą, be jokio eismo dalyvavimo. Jokios rizikos susidurti su kitu automobiliu, jokios rizikos sugesti vidury niekur, jokios rizikos prarasti kontrolę slidžiame kelyje. Šiais metais turėjom tik vieną incidentą – lengvas įbrėžimas nuo tvirtinimo diržo, kurį padengė draudimas. Palyginimui – vienas klientas, kuris važiavo pats, turėjo avariją Lenkijoje, sugadino automobilį, praleido tris dienas policijoje ir galiausiai užsisakė mūsų paslaugą, kad parvežtume tą pačią mašiną. Tragiškas atvejis, bet jis nutiko.

9. Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Žiūrėkit į tris dalykus: ar turi draudimą, ar turi patirtį, ir ar duoda aiškias sąlygas. Jei įmonė sako „viskas bus gerai, neklauskit daugiau" – bėkit. Jei nenurodo draudimo sumos arba sako „draudimas pagal poreikį" – bėkit. Jei negali parodyt ankstesnių klientų atsiliepimų – bėkit. Patikima įmonė visada aiškiai pasako, ką daro, kiek kainuoja ir kas nutiks, jei kas nors nutiks. Mes dirbam su tuo kiekvieną dieną, ir prarasti reputaciją dėl vieno neaiškaus atsakymo – neverta. Patikimumas yra ne reklaminis šūkis, o kasdienybė.

10. Ar galima vežti automobilį su asmeniniais daiktais viduje?

Tai priklauso. Techniškai – taip, automobilyje gali būti asmeniniai daiktai, jei jie yra užfiksuoti dokumentuose. Bet tada tampa sudėtingiau muitinė – nes asmeniniai daiktai gali būti traktuojami kaip prekės, ir gali paprašyti papildomų mokesčių. Kita vertus, dauguma pervežimo įmonių, įskaitant mus, neatsako už viduje esančius daiktus. Tai reiškia, kad jei kažkas dings – draudimas nekompensuos. Todėl rekomenduoju – nieko vertingo viduje. Žmogus vieną kartą paliko nešiojamąjį kompiuterį ant galinės sėdinės. Neaišku, kur jis dingo pakeliui – ar pametė pats, ar kažkas paėmė. Aišku tik viena – mes nesame atsakingi.

Rizika – pavojai keliaujant automobiliu

11. Kokia didžiausia rizika važiuojant savarankiškai?

Gedimas vidury nieko. Tai nutinka dažniau, nei žmonės galvoja. Vokietija turi gerus servisus, bet jie dirba darbo dienomis iki 18 valandos. Lenkija – pigiau, bet kartais reikia laukt dieną ar dvi dėl dalių. Ir jei sugenda sekmadienį – belieka laukt pirmadienio. Tada nakvynė, maistas, nervai, papildomos išlaidos. Vienas kolega važiavo su devynerių metų senumo automobiliu, kuris „visada veikė puikiai" – vidury Vokietijos dingo sankaba. Savaitė servise, 1200 eurų taisymas, dar kelionė atgalios lėktuvu. Viskas, ką sutaupė neveždamas tralu, prarado su kaupu.

12. Ar saugu važiuoti su anglišku automobiliu (vairas dešinėje)?

Tai vienas dažniausiai nepakankamai įvertinamų pavojų. Angliškas automobilis – vairas dešinėje pusėje – Europos keliuose reiškia, kad tavo matomumas lenkiant yra minimalus. Tu matai mažiau, reakcija lėtesnė, o kelyje – visi važiuoja kita kryptimi. Nors techniškai legalu važiuoti tokiu automobiliu, tai reikalauja ypatingo dėmesio. Kelis kartus mačiau, kaip tokiu automobiliu važiuojantis vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, nes tiesiog nematė atvažiuojančio automobilio. Rekomenduoju – jei pirma kartą, geriau perdaug atsargiai negu per mažai. Arba tiesiog užsakykit tralą ir miegokite ramiai.

13. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Pirmiausia – įjungt avarinius žibintus, pastatyt trikampį ir persikelt už apsauginio barjero. Antra – paskambint draudimo pagalbos linijai (jei turit pakeliui draudimą su pagalba kelyje) arba tiesiog 112. Trečia – susisiekti su vietiniu servisu ir sužinot, ar gali atvykt vietoje. Ketvirta – jei negalima – susisiekti su pervežimo įmone ir užsakyt tralą. Penkta – surast nakvynę, jei reikia laukt. Kiekvienas žingsnis atrodo akivaizdus, bet stresinėje situacijoje žmonės pamiršta elementarius dalykus. Būkit pasiruošę – turėkit numerius užrašytus popieriuje, ne tik telefone.

14. Kokia tikimybė, kad muitinė stabdys kelyje?

Nedidelė, bet ne nulinė. Ypač jei važiuoji su neįprastu automobiliu – senoviniu, labai brangiu, arba jei vairas dešinėje. Muitinė gali paprašyti parodyti dokumentus, patikrinti, ar automobilis nevogtas, ar nėra draudžiamų daiktų viduje. Jei dokumentai tvarkingi – viskas baigiasi per penkias minutes. Bet jei kažkas trūksta – gali užtrukt valandą ar dvi. Vienas atvejis: žmogus važiavo su automobiliu, kurio VIN numeris nesutapo su dokumentais – pasirodė, kad pardavėjas padarė klaidą popieriuose. Muitinė mašiną sulaikė, kol viskas išsisprendė. Nemalonu.

15. Ar galima drausti automobilį tik kelionės metu?

Taip, yra trumpalaikiai draudimo variantai, kurie galioja kelias dienas ar savaitę. Bet jie brangesni nei įprastas draudimas, ir ne visos bendrovės juos siūlo. Jei automobilis perkamas Anglijoje ir vežamas į Lietuvą be registracijos – būtina turėti trumpalaikį draudimą bent kelionės metu. Be draudimo važiuoti negalima – tai ne tik nelegalu, bet ir labai rizikinga. Jei kas nors nutiktų – visi nuostoliai ant tavo pečių. Mes visoms mašinoms, kurios važiuoja savarankiškai per mūsų procesą, rekomenduojam bent minimalų draudimą.

Išlaidos – realios kelionės išlaidos

16. Kiek degalų sunaudojama kelionėje iš Londono?

Priklauso nuo automobilio. Dyzelinis sedanų – apie 6–7 litrai šimtui kilometrų, benzinas – 8–10 litrų, SUV – 10–14 litrų. Visam maršrutui – 1900 km – tai reiškia maždaug 120–270 litrų degalų. Kainomis: Vokietijoje dyzelis apie 1,65 euro už litrą, Lenkijoje – 1,40, Lietuvoje – 1,45. Suma priklauso, kuriose šalyse pyliesi. Protinga – pilt prieš Vokietiją, kur pigiau. Vienas važiavimas – vienas skaičius, bet vidutiniškai 200–350 eurų degalams. Automobiliai su anglies dvideginais gali būt ir brangesni degalų atžvilgiu.

17. Kiek kainuoja keltas Dover–Calais?

80–150 eurų vienam automobiliui su vienu keleiviu, priklausomai nuo laiko ir sezono. Iš anksto užsakant – pigiau, paskutinę minutę – brangiau. Yra ir kitų keltų: Eurotunnel (traukiniu per tunelį) – brangiau, bet greičiau (35 minutės vietoj 90). Pasirinkimas priklauso nuo to, ar nori sutaupyti pinigus, ar laiką. Aš asmeniškai renkuosi keltą – mėgstu tą jausmą, kai stovi denėje ir žiūri į jūrą. Bet logistiniu požiūriu – Eurotunnel dažnai efektyvesnis.

18. Ar reikia kelių mokesčių mokėjimų?

Taip. Prancūzijoje – automagistralių mokesčiai (autoroutes), maždaug 30–40 eurų visam prancūzų ruožui. Vokietijoje – sunkvežimių mokesčiai, bet lengviesiems automobiliams – nemokama. Lenkijoje – mokami kelių ruožai, apie 10–20 eurų. Lietuvoje – kelių mokestis lengviesiems automobiliams nereikalingas, bet jei tralas – tada kitas reikalas. Viso – apie 40–60 eurų mokesčių. Daug kas pamiršta šitą eilutę biudžete, bet kelyje ji tampa realia.

19. Kiek kainuoja nakvynė pakeliui?

Vokietijoje – 50–80 eurų už paprastą viešbutį, Lenkijoje – 25–50 eurų. AirBnB variantai gali būt pigesni arba brangesni priklausomai nuo vietos. Vienai nakčiai – realu išleisti 40–70 eurų. Jei važiuoji vienas ir pasiruošęs važiuot naktį – gali išsiverst be nakvynės, bet tai nėra saugu. Po 14 valandų vairavimo reakcija lėtėja, dėmesys silpnėja, ir padidėja avarijos tikimybė. Aš vieną kartą bandžiau važiuoti be sustojimo – po 17 valandų buvau toks pavargęs, kad sustojau pakelės stotelėje ir miegojau su galvą ant vairo. Žinau, kad tai ne protinga.

20. Ar yra paslėptų išlaidų?

Būna. Stovėjimo mokesčiai prie aikštelių, baudos greičio viršijimui (Vokietijoje radarai labai greiti), staigūs automobilio remontai, neplanuotos nakvynės dėl pavėlavimo į keltą. Vienas nemalonus dalykas – banko valiutos keitimo mokesčiai, kai moki svarais vietoje eurų. Atrodytų mažai, bet sumoj – 20–30 eurų. Dar draudimo išlaidos, jei pridedi papildomą pakeliui draudimą. Visa tai sudaro. Rekomenduoju – pasidaryt rezervą bent 100 eurų „juodai dienai" kelyje. Ne kartą prireikia.

Pasiruošimas – pasiruošimas prieš kelionę

21. Ką patikrinti prieš išvykstant iš Londono?

Padangos (slėgis ir protekcija), stabdžių skystis, variklio alyva, aušinimo skystis, valytuvai, visi žibintai, atsarginis ratas (arba remonto rinkinys), pirmosios pagalbos rinkinys, atšvaitai, gesintuvas. Taip – gesintuvas, nes kai kuriose šalyse jis privalomas. Vienas kelionėje Austrijoje buvau sustabdytas – policininkas paklausė, kur gesintuvas. Neturėjau – bauda 50 eurų. Nuo tos dienos – visada gesintuvas bagažinėje. Dar prieš kelionę – patikrint draudimo galiojimą ir užsieny galiojančius dokumentus. Jei ką, prasitęsk.

22. Koks yra geriausias laikas išvykti iš Londono?

Ne piko valandomis. Londono eismas gali prarasti valandą vien išeinant iš miesto. Rekomenduoju – išvykti anksti ryte (5–6 val.) arba vėlai vakare (21–22 val.). Tada Doverio link eismas laisvesnis, ir į keltą atvyksi be streso. Be to, ankstyvas išvykimas reiškia, kad dieną pirmą pravažiuoji Prancūziją ir Belgiją – tuos ruožus, kur reikia daugiausia dėmesio. Naktį važiuoti Lenkija yra lengviau – mažiau automobilių, tiesesni keliai. Bent jau mano patirtis tokia.

23. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimas galioja visose ES šalyse, tad jei turi lietuvišką – ne problema. Bet jei turi tik anglišką – po „Brexit" situacija pasikeitė. Anglų vairuotojo pažymėjimą vis dar pripažįsta dauguma ES šalių, bet kai kurios gali prašyti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Rekomenduoju – pasidaryt tarptautinį prieš kelionę. Tai paprasta procedūra, kainuoja mažai, ir sutaupo nervų, jei kas nors sustabdys ir pradės teirautis. Saugiau turėti, negu neturėti.

24. Kaip elgtis, jei Lenkijos policija sustabdo?

Būti ramiam, parodyti dokumentus, atsakyti į klausimus. Lenkų policija dažniausiai draugiška, ypač jei elgiesi mandagiai. Kalbos barjeras gali kelti sunkumų – ne visi pareigūnai kalba angliškai, bet gestais daug ką paaiškinsi. Svarbu – privalai turėt draudimo dokumentą, registraciją ir vairuotojo pažymėjimą. Jei sustabdė dėl greičio – priimk baudą, nemuškėt. Vienas pažįstamas bandė ginčytis su Lenkijos policininku – baigėsi tuo, kad bauda padvigubėjo. Ne verta.

25. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Pirmiausia – nuvažiuot į reikiamą vietą ir atsipūst. Kitas dalykas – jei automobilis pirktas UK, reikia praeiti techninę apžiūrą ir registruoti jį Lietuvoje. Techninė apžiūra gana paprasta – stotis eilėje, praeiti patikrinimą, gaut lipduką. Registracija – reikia nuvykti į „Regitrą", turėti visus dokumentus, sumokėti mokestį. Viskas gali būti padaryta per vieną dieną, jei viskas paruošta. Bet kai kuriems prireikia dviejų–trijų vizitų, nes kažkas trūksta. Įprasta istorija, nieko naujo.

Baigdamas noriu pasakyti – kelionė automobiliu iš Londono į Lietuvą yra graži patirtis, bet ne kiekvienam. Jei tu turi laiko, mėgsti keliauti ir tavo automobilis tvarkingas – važiuok pats. Jei nori greičiau, saugiau ir be streso – užsakyk tralą. Abu variantai teisingi, abu turi savo vietą. Svarbiausia – būti sąžiningam su savimi ir pasirinkti tą variantą, kuris tinka TAVO situacijai, ne tavo draugo ar kaimyno. O mes čia – bet kuriuo atveju.