Kelionė į Lietuvą iš Londono automobiliu

Kai pirmą kartą važiavau iš Londono į Lietuvą savo automobiliu, nežinojau ko tikėtis. Tiesą sakant, net neplanavau to daryti – tiesiog susikrovėm daiktus ir išvažiavom. Dabar, po keliolikos tokių kelionių, galiu pasakyti, kad maršrutas iš Jungtinės Karalystės iki Lietuvos automobiliu yra visiškai įveikiamas, bet reikia žinoti keletą dalykų. Ypač jei vežiesi ne tik lagaminą, o visą gyvenimą bagažinėje. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurių man pačiam prireikė prieš pirmą kelionę.

Maršrutas – kelionė iš Londono į Lietuvą automobiliu

Koks maršrutas geriausias važiuojant iš Londono į Lietuvą?

Pats populiariausias maršrutas eina per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir tada į Lietuvą. Galima rinktis keltą iš Doverio į Kalė arba Eurotunelį iš Folkestonės. Po to važiuojate per A26 link Liuksemburgo arba tiesiai per Belgiją į Vokietiją. Vokietijoje A2 arba A7 greitkeliai veda link Berlyno, o iš ten – tiesiai į Varšuvą ir toliau iki Lietuvos sienos. Bendras atstumas – apie 2000-2200 km, priklausomai nuo konkretaus kelio. Kelionė trunka 20-24 valandas gryno važiavimo laiko, bet realiai reikia planuoti 2-3 dienas su nakvynėmis.

Ar galima važiuoti be sustojimo iki Lietuvos?

Techniškai galima, bet tai labai pavojinga ir nerekomenduojama. Vairuotojo nuovargis yra viena pagrindinių avarijų priežasčių Europoje. ES reglamentai netgi reikalauja, kad profesionalūs vairuotojai darytų pertraukas kas 4,5 valandos. Jei važiuojate vienas, po 8-10 valandų vairavimo reakcijos laikas prastėja dramatiškai. Aš asmeniškai visada sustoju nakčiai Vokietijoje – paprastai kažkur tarp Hanoverio ir Berlyno. Pigūs viešbučiai šalia greitkelių, vadinami Autohof, kainuoja 40-60 eurų už naktį ir turi nemokamą parkingą. Geriau praleisti vieną naktį kelyje nei rizikuoti.

Kur geriausia persikelti per Lamanšo sąsiaurį?

Yra du pagrindiniai variantai – keltas ir traukinys. Keltai iš Doverio į Kalė plaukia apie 90 minučių, bet reikia atvykti bent valandą prieš išvykimą. DFDS ir P&O Ferries siūlo reguliarius reisus, kainos svyruoja nuo 50 iki 150 svarų už automobilį priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Eurotunelis iš Folkestonės į Kalkutą (Calais) trunka tik 35 minutes, bet kainuoja brangiau – 100-200 svarų. Jei skubate, tunelis patogesnis. Jei norite pailsėti ir atsipalaiduoti – keltas geresnis variantas. Be to, keltuose yra kavinės, duty-free parduotuvės, galima išeiti į denį.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Reali kelionė trunka 2-3 dienas, jei važiuojate normaliai su pertraukomis. Pirmą dieną – Londonas iki Vokietijos vidurio, apie 8-10 valandų. Antrą dieną – iki Lenkijos arba tiesiai iki Lietuvos sienos, dar 8-10 valandų. Trečią dieną – paskutiniai 200-400 km iki galutinio tikslo. Žinoma, jei esate du vairuotojai ir galite keistis, galima sutrumpinti iki dviejų dienų. Bet aš asmeniškai neskubu – geriau važiuoti ramiai nei atvykti visiškai išsekus. Ypač jei Lietuvoje dar reikės tvarkyti reikalus iš karto po atvykimo.

Kaina – kiek kainuoja kelionė automobiliu

Kiek kuro reikia kelionei iki Lietuvos?

Priklauso nuo automobilio ir važiavimo stiliaus. Vidutinės klasės automobilis su 6-7 litrų sąnaudomis 100 km sunaudos apie 130-150 litrų degalų visai kelionei. Dyzelis paprastai ekonomiškesnis už benziną. Kuro kainos Europoje labai skiriasi – Prancūzijoje ir Belgijoje brangiau, Lenkijoje ir Lietuvoje pigiau. Vokietijoje kainos vidutinės, bet greitkeliuose prie degalinių visada brangiau. Protingiau užsipilti degalų mažesnėse degalinėse toliau nuo greitkelio. Bendrai, kuro išlaidos kelionei gali svyruoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo automobilio ir kur užsipilate.

Kiek kainuoja keltas arba tunelis?

Keltų kainos labai priklauso nuo sezono. Vasarą ir per šventes kainos gali būti dvigubai didesnės. Jei užsisakote mėnesį prieš, galite gauti bilietą už 50-70 svarų. Paskutinę minutę – 150 ir daugiau. Eurotunelis brangesnis, bet pastovus – apie 100-180 svarų už automobilį. Yra ir pigesnių variantų – kartais galima rasti akcijų arba važiuoti naktiniais reisais, kurie pigesni. Be to, jei turite klubo narystę (pvz., RAC ar AA), kartais gaunate nuolaidas keltams. Verta palyginti kainas Direct Ferries svetainėje prieš užsakant.

Kiek kainuoja nakvynės kelyje?

Vokietijoje Autohof viešbučiai kainuoja 40-70 eurų už naktį. Booking.com arba HRS.de platformose galima rasti variantų. Lenkijoje pigiau – 25-40 eurų už padorų kambarį. Jei norite sutaupyti, galima miegoti automobilyje poilsio aikštelėse, bet tai nėra patogu, ypač žiemą. Aš asmeniškai visada rezervuoju viešbutį iš anksto, nes po 10 valandų vairavimo nenoriu dar ieškoti nakvynės. Kartą nerezervavau – važinėjau po Hanoverį pusvalandį, kol radau laisvą kambarį. Nuo to karto visada užsisakau iš anksto.

Ar yra kelių mokesčių kelyje?

Taip, bet ne visur. Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra – tik sunkvežimiams. Prancūzijoje yra mokami autostradų ruožai, kelionė per visą Prancūziją gali kainuoti 30-50 eurų. Belgijoje mokesčių nėra. Lenkijoje yra mokami ruožai A2 ir A4 greitkeliuose – apie 20-30 zlotų už ruožą. Lietuvoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra. Jei norite išvengti Prancūzijos mokesčių, galima važiuoti per nacionalinius kelius, bet tai gerokai ilgiau užtrunka. Bendrai, kelių mokesčiai kelionei kainuos apie 50-80 eurų.

Dokumentai – ką reikia turėti

Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Visų pirma – galiojantis vairuotojo pažymėjimas. JK pažymėjimas galioja ES, bet jei planuojate ilgiau gyventi Lietuvoje, reikės jį pasikeisti. Taip pat reikia automobilio registracijos dokumento (V5C). Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimą iš savininko. Draudimas – labai svarbu. JK draudimas galioja ES, bet tik ribotą laiką – paprastai 90 dienų. Patikrinkite savo draudimo polisą prieš išvykstant. Be to, rekomenduoju turėti žalią kortelę (Green Card) – tai tarptautinis draudimo patvirtinimas. Kai kurios šalys jos reikalauja, nors ES formaliai nereikia.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Formaliai ES šalyse JK vairuotojo pažymėjimas galioja be tarptautinio pažymėjimo. Bet yra niuansų. Jei jūsų pažymėjimas seno formato (be nuotraukos arba su kita informacija), gali kilti problemų. Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą galima gauti bet kuriame JK pašto skyriuje (Post Office) už 5,50 svarų. Jis galioja vienerius metus. Aš visada turiu jį su savimi – tai papildomas dokumentas, kuris niekada nepakenkia. Ypač jei sustabdo policija Lenkijoje ar Lietuvoje, kurie gali nežinoti visų JK pažymėjimų formatų.

Ką daryti su JK draudimu persikraustant į Lietuvą?

Jei persikraustote gyventi į Lietuvą, JK draudimas galios tik ribotą laiką. Po to reikės registruoti automobilį Lietuvoje ir gauti lietuvišką draudimą. Procesas trunka 1-2 savaites. Reikia techninės apžiūros (techninė apžiūra), registracijos VĮ „Regitra“ ir privalomojo draudimo. Kol neturite lietuviško draudimo, negalite važinėti. Todėl planuokite laiką – geriausia iš karto po atvykimo pradėti registracijos procesą. Jei automobilis JK registruotas, turite 3 mėnesius jį perregistruoti Lietuvoje, kitaip gresia baudos.

Ar reikia vizos važiuojant per Europą?

Ne, JK piliečiams vizos nereikia važiuojant per ES šalis trumpam laikotarpiui. JK pasas leidžia būti Šengeno zonoje iki 90 dienų per 180 dienų periodą. Jei esate Lietuvos pilietis su JK leidimu gyventi, jums taip pat nereikia vizos – grįžtate namo. Bet jei turite trečios šalies pasą, situacija gali būti kitokia. Visada patikrinkite savo konkrečios šalies reikalavimus. Be to, po „Brexit“ situacija pasikeitė – JK piliečiai nebėra ES piliečiai, todėl gali būti papildomų patikrinimų pasienyje.

Pasiruošimas – ką daryti prieš kelionę

Kaip paruošti automobilį ilgai kelionei?

Pirmiausia – patikrinkite padangas. Protektorius turi būti bent 3 mm, nors minimalus reikalavimas yra 1,6 mm. Ilgai kelionei norisi daugiau. Patikrinkite slėgį – neteisingas slėgis padidina kuro sąnaudas ir padangų dėvėjimąsi. Tada – alyva. Jei liko mažiau nei 2000 km iki keitimo, geriau pakeisti prieš kelionę. Stabdžių skystis, aušinimo skystis, langų plovimo skystis – viską patikrinkite. Žibintai turi veikti, ypač jei važiuosite naktį. Atsarginis ratas arba remonto komplektas – būtina. Aš visada turiu ir papildomą langų skysčio butelį, nes vairuojant ilgai, ypač žiemą, jo greitai pritrūksta.

Ką pasiimti į kelionę automobiliu?

Be standartinių dalykų – dokumentų, pinigų, telefono – rekomenduoju turėti keletą specifinių dalykų. Šviesą atspindinčią liemenę – ji privaloma daugumoje ES šalių, jei sustojate kelkraštyje. Avarinio sustojimo ženklą – taip pat privalomas. Pirmosios pagalbos rinkinį – reikalingas Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Jei važiuojate žiemą – sniego grandines. Gera mintis turėti ir atsarginį telefono įkroviklį, užkandžių, vandens. Ir žemėlapį arba atsisiųstą GPS navigaciją, nes ne visur bus geras ryšys. Aš visada turiu ir atspausdintą maršrutą – technika kartais nuvilia.

Ar reikia rezervuoti keltą iš anksto?

Taip, tikrai taip. Ypač vasarą, per Kalėdas arba Velykas. Keltai iš Doverio į Kalė gali būti pilnai užsakyti, jei rezervuojate paskutinę savaitę. Be to, ankstyvi užsakymai pigesni. Aš visada užsisakau bent 2-3 savaites prieš kelionę. Jei važiuojate spontaniškai, Eurotunelis turi dažniau laisvų vietų, bet brangiau. Kartą bandžiau užsisakyti keltą dieną prieš – visi reisai buvo pilni, teko laukti kitos dienos. Praradau pusę dienos. Nuo to karto visada rezervuoju iš anksto.

Kokiu laiku geriausia išvažiuoti iš Londono?

Vengkite piko valandų – ryte 7-9 val. ir vakare 17-19 val. Londono eismas tada yra košmaras. Geriausia išvažiuoti labai anksti ryte, apie 5-6 val., arba vėlai vakare, apie 21-22 val. Jei išvažiuojate anksti, galite išvengti spūsčių ne tik Londone, bet ir Doverio link. M25 greitkelis aplink Londoną yra žinomas dėl savo spūsčių, ypač pietinėje dalyje. Jei važiuojate į Eurotunelį, Folkestonė yra mažiau problematiška nei Doveris, bet vis tiek reikia vengti piko. Planuokite atvykti į uostą arba tunelį bent 45 minutes prieš rezervuotą laiką.

Kelyje – praktiniai patarimai

Kur sustoti pailsėti kelyje?

Vokietijoje yra puiki poilsio aikštelių sistema – Rasthof. Jie dideli, su degalinėmis, kavinėmis, tualetais, kartais net dušais. Nemokami ir saugūs. Lenkijoje situacija prastesnė – poilsio aikštelės mažesnės, bet yra daug MOP (Miejsce Obsługi Podróżnych) su minimaliomis paslaugomis. Prancūzijoje ir Belgijoje aikštelės panašios į vokiškas. Aš visada stengiuosi sustoti kas 2-3 valandas, net jei nejaučiu nuovargio. Išlipu, pasivaikščiojau, išgeriu kavos. Tai ne tik saugiau, bet ir kelionė tampa malonesnė. Kartais net atrandu įdomių vietų – vieną kartą Vokietijoje sustojau mažame miestelyje ir radau nuostabią kepyklėlę.

Kaip elgtis, jei sugenda automobilis kelyje?

Pirma – įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Tada skambinkite pagalbos numeriu. Vokietijoje – 110 (policija) arba 112 (bendrasis pagalbos). Ant greitkelių geltoni telefono stulpai kas 2 km – jais galima išsikviesti pagalbą. Jei turite draudimą su pagalba kelyje (breakdown cover), skambinkite jiems. RAC ir AA turi tarptautinius partnerius. Be to, ADAC (vokiškas automobilių klubas) teikia pagalbą visiems, ne tik nariams, bet už mokestį. Svarbu turėti draudimo dokumentus su savimi ir žinoti savo poliso numerį.

Ar saugu sustoti poilsio aikštelėse naktį?

Daugumoje atvejų – taip, ypač Vokietijoje. Dideli Rasthof yra apšviesti, su kameromis, dažnai net su apsauga. Bet mažesnėse aikštelėse, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje, reikia būti atsargesniam. Neišsineškite vertingų daiktų iš automobilio, užrakinkite duris, patraukite bagažą nuo sėdynių, kad nesimatytų pro langą. Aš asmeniškai vengiu miegoti mažose aikštelėse – renkuosi didesnes, kuriose yra daugiau žmonių. Kartą mačiau, kaip kažkas bandė atidaryti bagažinę kitam automobiliui mažoje aikštelėje Prancūzijoje. Nuo to karto visada renkuosi didesnes ir apšviestas vietas.

Kokie greičio apribojimai Europoje?

Vokietijoje daugelyje greitkelių nėra greičio apribojimo, bet rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Prancūzijoje – 130 km/h (110 km/h lyjant). Belgijoje – 120 km/h. Lenkijoje – 140 km/h greitkeliuose, 120 km/h pusiau greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Lietuvoje – 130 km/h vasarą greitkeliuose, 110 km/h žiemą, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Būkite atsargūs – greičio matuokliai Lenkijoje labai paplitę, o baudos didelės. Vokietijoje nors ir nėra apribojimo, jei sukelsite avariją dėl per didelio greičio, draudimas gali atsisakyti mokėti.

Atvykimas – ką daryti Lietuvoje

Ką daryti iš karto atvykus į Lietuvą?

Priklauso nuo to, ar atvykstate laikinai ar persikraustote. Jei laikinai – tiesiog mėgaukitės. Jei persikraustote, reikia padaryti keletą dalykų. Pirma – deklaruoti gyvenamąją vietą seniūnijoje. Antra – jei turite JK leidimą gyventi, pranešti Migracijos departamentui. Trečia – pradėti automobilio registracijos procesą „Regitroje“. Ketvirta – atsidaryti banko sąskaitą, jei reikia. Penkta – susitvarkyti sveikatos draudimą. Tai skamba daug, bet procesas gana sklandus. Lietuvoje biurokratija gerokai mažesnė nei JK – daug ką galima padaryti internetu per valstybės portalą.

Kaip registruoti JK automobilį Lietuvoje?

Procesas trunka apie 1-2 savaites. Pirma – reikia techninės apžiūros. Lietuvoje techninė apžiūra griežtesnė nei JK MOT, ypač dėl rūdžių ir žibintų. Jei automobilis praeina – gerai. Jei ne – reikia taisyti ir kartoti. Tada – sumokėti registracijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio amžiaus ir variklio tūrio. Po to – gauti lietuviškus numerius ir registracijos liudijimą. Paskutinis žingsnis – privalomasis draudimas. Visas procesas kainuoja 200-500 eurų, priklausomai nuo automobilio. Svarbu – turite 3 mėnesius nuo atvykimo, kitaip bauda.

Ar sunku vairuoti Lietuvoje po JK?

Pagirtinas dalykas – vairuojame dešinėje pusėje, kaip ir visoje Europoje, taigi nereikia priprasti prie kitos pusės. Bet yra skirtumų. Lietuvos keliai kai kur prastesnės kokybės nei JK, ypač rajoniniai keliai. Vairavimo kultūra taip kitokia – lietuviai kartais agresyvesni kelyje, ypač Vilniuje. Bet tai ne taisyklė, tiesiog kitoks stilius. Žiemą keliai gali būti slidūs, nors barstymo tarnybos dirba gerai. GPS navigacija veikia puikiai, bet rekomenduoju išmokti bent pagrindinius kelio ženklus lietuvių kalba. Ir vienas svarbus dalykas – Lietuvoje leidžiamas kraujo alkoholio kiekis yra 0,4 promilės, bet geriau nevartoti visai.

Kur rasti informacijos apie gyvenimą Lietuvoje?

Yra keletas gerų šaltinių. Valstybės portalas – mano.vrm.lt – ten galima rasti informacijos apie registraciją, dokumentus, paslaugas. Lietuvos ambasada Londone turi puslapį su informacija grįžtantiems piliečiams. Facebook grupės – „Lietuviai Londone“, „Grįžtantys į Lietuvą“ – ten žmonės dalinasi patirtimi. Taip pat – „Infolex“ teisinės informacijos sistema, jei reikia teisinės informacijos. Jei turite specifinių klausimų apie mokesčius – VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) turi konsultacijų telefoną. Svarbiausia – nebijoti klausti. Lietuvoje žmonės paprastai noriai padeda, ypač grįžtantiems tautiečiams.

Problemos – kas gali nutikti

Ką daryti, jei pavėluojate į keltą?

Deja, jei pavėluojate, bilietas paprastai prarandamas. Keltų kompanijos griežtos dėl laiko. Bet kartais, jei yra laisvų vietų kitame reise, gali leisti persėsti už papildomą mokestį. Priklauso nuo kompanijos ir nuotaikos. Aš asmeniškai pavėlavau kartą – spūstys M25 kelyje, praradau pusvalandį. DFDS leido persėsti kitame reise už 30 svarų papildomai. Bet tai ne garantija. Todėl visada planuoju atvykti bent valandą anksčiau. Geriau palaukti uoste su kava nei nervintis dėl spūsčių. Eurotunelis atlaidžiau – jei pavėluojate, dažnai leidžia važiuoti kitu traukiniu be papildomo mokesčio.

Ką daryti, jei sulaiko pasienyje?

Pirma – nesijaudinkite. Po „Brexit“ patikrinimai tapo dažnesni, bet tai normalu. Turėkite visus dokumentus paruoštus – pasą, vairuotojo pažymėjimą, automobilio registraciją, draudimą. Jei klausia apie kelionės tikslą, atsakykite tiesiai. Jei vežate daiktus persikraustymui, gali paklausti apie jų vertę – turėkite sąrašą. Sulaikymas paprastai trunka 10-30 minučių. Jei ilgiau – gali būti, kad kažkas sukėlė įtarimą. Būkite mandagūs, bendradarbiaukite. Aš asmeniškai niekada neturėjau problemų pasienyje, bet draugas buvo sulaikytas, nes vežė didelį kiekį cigarečių – tai sukėlė įtarimų. Nelegalių daiktų nevežkite – tai paprasta taisyklė.

Ką daryti, jei susiduriate su eismo įvykiu kelyje?

Pirma – įsitikinkite, kad visi saugūs. Jei yra sužeistų, skambinkite 112. Tada – užpildykite eismo įvykio deklaraciją (accident report form). Ją turėtų turėti kiekvienas vairuotojas. Užfiksuokite įvykio vietą nuotraukomis, surinkite kitos šalies duomenis – vardą, pavardę, adresą, draudimo informaciją, automobilio numerį. Jei nesutariate dėl kaltės – kvieskite policiją. Praneškite savo draudimo kompanijai kuo greičiau. Jei automobilis nevažiuoja – išsikvieskite pagalbą kelyje. Svarbu – nesirašykite jokių dokumentų kalbos, kurios nesuprantate. Paprašykite vertėjo arba susisiekite su savo draudimo kompanija.

Ką daryti, jei pavagia automobilio dokumentus?

Pirma – praneškite policijai. Kiekvienoje šalyje yra procedūra prarastiems dokumentams. Jei pavogė pasą – susisiekite su artimiausia Lietuvos ambasada arba konsulatu. Jei pavogė vairuotojo pažymėjimą – praneškite policijai ir gaukite pažymą, kad galėtumėte vairuoti toliau. Jei pavogė automobilio registraciją – praneškite policijai ir savo draudimo kompanijai. Svarbu – turėkite dokumentų kopijas atskirai. Aš visada turiu nuskanuotus visus dokumentus telefone ir atspausdintas kopijas atskirame vokelyje. Tai labai padeda, jei kas nors nutinka. Be to, elektroninės versijos – pvz., JK vairuotojo pažymėjimą galima patikrinti internete per DVLA sistemą.

Kelionė automobiliu iš Londono į Lietuvą yra nuotykis, kuris gali būti tiek malonus, tiek stresinis – priklausomai nuo pasiruošimo. Svarbiausia – planuoti iš anksto, turėti visus dokumentus tvarkingus, neskubėti ir daryti pertraukas. Tai ne lenktynės, o kelionė. Kiekviena tokia kelionė – tai ne tik atstumo įveikimas, bet ir patirtis, kurią prisiminsite. Saugaus kelio.