Automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą

Prieš porą metų man paskambino žmogus iš Kauno ir sako: „Nusipirkau mašiną Kardife, bet nežinau, kaip ją parsigabenti." Tada supratau, kad dauguma lietuvių, perkančių automobilius Velse, susiduria su tais pačiais klausimais. Velsas – ne Londonas, ne Mančesteris. Tai kitoks regionas, su savo specifika, keliais ir logistika. Automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą turi savų niuansų, apie kuriuos retai kas kalba atvirai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau iš praktikos – be gražių žodžių, tiesiai apie tai, kas svarbu.

Maršrutas – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą keliu

1. Koks maršrutas naudojamas vežant automobilius iš Velso į Lietuvą?

Paprastai maršrutas eina taip: automobilis paimamas Velse, vežamas iki pietų Anglijos uosto (dažniausiai Folkestono arba Doverio), tada keltu arba Eurotuneliu į Prancūziją. Po to – per Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Kartais, priklausomai nuo situacijos, galima rinktis šiaurinį maršrutą – per Šiaurės jūrą į Nyderlandus. Bet pietinis variantas per Lamanšą yra dažniausias. Bendras atstumas – apie 2000-2200 kilometrų, priklausomai nuo tikslios vietos Velse ir Lietuvoje. Vienas vairuotojas gali nuvažiuoti per 2-3 dienas, bet su keltu ir poilsio privalumais, procesas trunka ilgiau.

2. Ar galima rinktis kitą maršrutą?

Galima, bet ne visada praktiška. Pavyzdžiui, yra variantas vežti per Škotiją ir tada keltu į Skandinaviją, o iš ten į Lietuvą. Bet tai gerokai ilgesnis ir brangesnis kelias. Kitas variantas – per Airiją, bet tai dar sudėtingiau. Realiai, optimalus maršrutas yra per pietų Angliją į Prancūziją. Kartais, jei automobilis yra Šiaurės Velse, vairuotojas gali važiuoti per Angliją į šiaurės uostą – Liverpulį arba Heyshamą – ir keltu tiesiai į Airiją arba net į žemyninę Europą. Bet tai retas variantas, dažniausiai naudojamas tik tada, kai yra daug automobilių iš to regiono.

3. Kiek laiko trunka kelionė keltu?

Keltas iš Doverio arba Folkestono į Kalė trunka nuo 35 minučių (Eurotunelis) iki 90 minučių (DFDS arba P&O keltas). Tai priklauso nuo to, kurį variantą renkatės. Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis. Keltas pigesnis, bet trunka ilgiau. Be to, keltai turi fiksuotus grafikus, o tunelis dažniau kursuoja. Mano patirtis – dauguma vežėjų renkasi keltą dėl kainos, nebent reikia labai skubėti. Žiemą, kai audros, keltai gali vėluoti arba būti atšaukti. Tada tunelis yra patikimesnis variantas. Bet tai retai nutinka – dažniausiai viskas vyksta pagal planą.

4. Ar automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą vyksta tiesiogiai?

Ne, tiesioginio maršruto nėra. Automobilis turi būti transportuotas keliais etapais: sausuma Velse ir Anglije, jūra (arba tuneliu) per Lamanšą, ir vėl sausuma per Europą. Tai logistinis procesas, kuris reikalauja koordinacijos. Kiekvienas etapas turi savo tvarkaraštį, savo taisykles ir savo rizikas. Todėl vežimas iš Velso į Lietuvą nėra greitas procesas – reikia planuoti bent savaitę. Bet tai nereiškia, kad sudėtinga. Tiesiog reikia žingsnis po žingsnio sekti procesą.

5. Kokie keliai Velse sudėtingiausi transportavimui?

Velsas turi gražius, bet kartais sudėtingus kelius. Ypač Šiaurės Velse – siauri kalnų keliai, staigūs posūkiai, stačios įkalnės. Pavyzdžiui, A5 kelias per Snoudoniją – nuostabūs vaizdai, bet su didele priekaba arba tralu važiuoti nėra paprasta. Pietų Velse keliai geresni – M4 greitkelis jungia Kardifą su Anglija, ir tai pagrindinis transportavimo koridorius. Bet net ir ten yra vietų, kur keliai siauri arba remontuojami. Vairuotojai, kurie reguliariai dirba Velse, žino šias vietas ir planuoja maršrutą atitinkamai. Naujiems vairuotojams rekomenduoju nevažiuoti vieniems pirmą kartą.

Draudimas – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą saugiai

6. Kokios draudimo rūšys taikomos vežant automobilius iš Velso?

Yra trys pagrindiniai draudimo lygiai. Pirmas – CMR draudimas, kuris privalomas visoms transporto kompanijoms. Jis padengia krovinio praradimą arba sugadinimą transportavimo metu. Antras – papildomas kasko draudimas, kuris gali būti siūlomas kaip opcija. Trečias – asmeninis draudimas, kurį pats klientas gali pasidaryti. CMR draudimo suma ribota – dažniausiai iki 10 eurų už kilogramą krovinio. Tai reiškia, kad lengvam automobiliui draudimo suma gali būti mažesnė nei jo tikroji vertė. Todėl brangesniems automobiliams visada siūlau papildomą draudimą.

7. Ar draudimas galioja visoje maršruto atkarpoje?

Taip, draudimas galioja nuo momento, kai automobilis pakraunamas, iki momento, kai jis pristatomas. Tai apima visą maršrutą – Velsą, Angliją, keltą arba tunelį, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Bet yra vienas svarbus dalykas – draudimas negalioja, jei automobilis važiuoja savo eiga transportavimo metu. Tai reiškia, kad jei vairuotojas vairuoja automobilį (o ne veža ant tralo), draudimo sąlygos gali skirtis. Todėl visada aiškiai nurodykite, kokiu būdu automobilis bus vežamas. Tai svarbu draudimo požiūriu.

8. Ką daryti, jei draudimo suma mažesnė už automobilio vertę?

Turite kelis variantus. Pirmas – prašyti vežėjo padidinti draudimo sumą už papildomą mokestį. Antras – patys pasidaryti papildomą draudimą per savo draudimo kompaniją. Trečias – pasirašyti sutartį, kurioje nurodyta, kad vežėjas atsako už pilną automobilio vertę. Kiekvienas variantas turi savo pliusus ir minusus. Papildomas draudimas per vežėją pigiau, bet sąlygos gali būti ribotos. Asmeninis draudimas brangiau, bet sąlygos geresnės. Sutartis su vežėju – geriausias variantas, jei vežėjas patikimas. Bet ne visi sutinka prisiimti pilną atsakomybę. Reikia derėtis.

9. Ar draudimas padengia mechaninius gedimus transportavimo metu?

Ne, draudimas paprastai nepadengia mechaninių gedimų, kurie atsiranda dėl automobilio amžiaus arba būklės. Pavyzdžiui, jei transportavimo metu užverda variklis, nes jis jau buvo prastos būklės – tai ne draudimo atvejis. Draudimas padengia tik išorinį poveikį – avariją, vagystę, gaisrą, gamtos stichijas. Todėl jei perkate seną automobilį su abejotina technine būklės, nesitikėkite, kad draudimas padengs remontą, jei kas nors sugenda kelyje. Tai jūsų atsakomybė. Sąžiningai pasakykite vežėjui apie automobilio būklę – tai padės išvengti nesusipratimų.

10. Kaip greitai išmokama draudimo išmoka?

Paprastai nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Procesas toks: jūs pateikiate pretenziją su nuotraukomis ir dokumentais, vežėjas perduoda draudimo kompanijai, draudimo kompanija vertina žalą, ir tada moka. Jei viskas aišku – greičiau. Jei ginčytina – ilgiau. Vienas mano pažįstamas laukė beveik tris mėnesius, nes draudimo kompanija ginčijo žalos dydį. Galų gale gavo pinigus, bet nervų kainavo. Todėl svarbu turėti kuo daugiau įrodymų – nuotraukų prieš ir po, liudininkų parodymų, vairuotojo paaiškinimo. Kuo daugiau medžiagos, tuo greičiau sprendžiama.

Kainos – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą kaina

11. Kiek konkrečiai kainuoja automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą?

Konkrečiai sunku pasakyti be detalių, bet pateiksiu orientacines kainas. Lengvasis automobilis, techniškai tvarkingas, vežamas ant tralo su kitais automobiliais – 500-700 eurų. Tas pats automobilis, bet savo eiga – 450-650 eurų. Nevažiuojantis automobilis – 700-900 eurų, nes reikia specialaus pakrovimo. Didelis visureigis arba furgonas – 100-200 eurų brangiau. Tai vidutinės kainos, kurios gali svyruoti priklausomai nuo sezono, paklausos ir konkrečios situacijos. Geriausia – prašyti individualaus pasiūlymo su visomis detalėmis.

12. Ar kaina skiriasi vežant iš skirtingų Velso miestų?

Taip, nors skirtumas nėra didelis. Iš Kardifo arba Svonzi – pigiau, nes tai pagrindiniai transporto mazgai su gerais keliais iki Anglijos. Iš mažesnių miestų kaip Niuportas arba Pontipridas – panašiai, nes jie netoli. Bet jei automobilis yra kažkur Vakarų Velse – Aberistvite, Lampeteryje arba dar toliau – kaina gali būti 50-100 eurų didesnė dėl papildomo nuvažiavimo. Šiaurės Velse – Bangor, Konvi – situacija panaši. Kuo toliau nuo pagrindinių kelių, tuo brangiau. Bet tai logiška – papildomas degalų ir laiko sąnaudas kažkas turi padengti.

13. Kas įeina į transportavimo kainą?

Paprastai kaina apima: automobilio paėmimą nurodytoje vietoje, transportavimą sausuma iki uosto, kelto bilietą arba Eurotunelio perėjimą, transportavimą per Europą, draudimą (bazinį), ir pristatymą į nurodytą vietą Lietuvoje. Kas neįeina: muitinės mokesčiai, PVM, papildomas draudimas, saugojimo mokesčiai (jei automobilis ilgai stovi terminale), ir papildomi mokesčiai už nestandartinius automobilius. Visada prašykite sąrašo, kas įskaičiuota ir kas ne. Tai padės išvengti staigmenų.

14. Ar galima mokėti dalimis už transportavimą?

Dauguma vežėjų prašo avansą – paprastai 20-30 procentų – likutį prieš pristatymą arba pristatymo metu. Dalimis mokėti retai kas sutinka, nes tai papildoma administracinė našta. Bet jei kalbame apie didelę sumą – pavyzdžiui, brangaus automobilio transportavimą – galima tartis. Svarbu, kad viskas būtų sutarta iš anksto ir įrašyta į sutartį. Niekada nemokėkite visos sumos iš anksto, prieš pradedant transportavimą. Tai rizikinga. Avansas – taip, bet likutis – tik kai automobilis pakrautas arba jau pakeliui.

15. Kada kainos kyla ir kada krenta?

Kainos kyla vasarą (birželis-rugpjūtis) ir prieš Kalėdas (lapkritis-gruodis). Tai sezoniniai pikai, kai visi nori vežti. Kainos krenta žiemą (sausis-vasaris) ir ankstyvą pavasarį (kovas). Be to, kainos priklauso nuo degalų kainų – jei nafta brangsta, transportavimas brangsta. Dar vienas faktorius – valiutų kursas. Kadangi kaina dažnai nurodoma eurais, bet išlaidos Velse svarais, svyravimai gali turėti įtakos. Bet tai jau vežėjo rizika, ne kliento. Klientui svarbu gauti aiškią kainą, kuri nekeičiama proceso metu.

Dokumentai – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą dokumentacija

16. Kokie dokumentai reikalingi vežant automobilį iš Velso į Lietuvą?

Pilnas sąrašas atrodo taip: V5C registracijos dokumentas, pirkimo-pardavimo sutartis arba aukciono sąskaita, asmens tapatybės dokumentas, transportavimo sutartis su vežėju, draudimo polisas, ir jei automobilis skirtas eksportui – V5C/3 forma. Be to, muitinėje reikės: importo deklaracijos, pirkimo dokumento su verte, ir techninės specifikacijos (jei reikia). Viskas turi būti originaluose arba patvirtintose kopijose. Nuotraukos iš telefono – netinka. Girdėjau atvejį, kai žmogus atsiuntė V5C nuotrauką WhatsApp, o muitinėje reikalavo originalo. Reikėjo laukti, kol atsiųs paštu. Savaitė prarasta.

17. Kaip gauti V5C/3 formą eksportui?

V5C/3 formą pildo pardavėjas. Tai dalis V5C dokumento, kuris nuplėšiamas ir siunčiamas DVLA kaip pranešimas, kad automobilis išvežamas iš Jungtinės Karalystės. Pardavėjas turi užpildyti savo duomenis, pirkėjo duomenis ir datą. Po to formą reikia išsiųsti DVLA adresu: DVLA, Swansea, SA99 1BD. Tai svarbu, nes be šios formos automobilis formaliai vis dar registruotas Jungtinėje Karalystėje, ir tai gali sukelti problemų ateityje. Kai kurie pardavėjai pamiršta tai padaryti – tada reikia priminti. Būkite atkaklūs.

18. Ar reikia notaro patvirtinimo dokumentams?

Paprastai ne. Dokumentai, kurie naudojami transportavimui iš Velso, nereikalauja notaro patvirtinimo. Bet jei automobilį perka ne pats savininkas, o įgaliotas asmuo – tada reikia įgaliojimo. Įgaliojimas turi būti anglų kalba, nurodyti automobilio duomenis ir terminą. Notaro patvirtinimas nebūtinas, bet rekomenduojamas, ypač jei įgaliojimas lietuvių kalba – tada reikia vertimo. Muitinėje gali prireikti, bet ne visada. Geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir ieškoti skubiai.

19. Ką daryti, jei dokumentai yra ne anglų kalba?

Jei dokumentai ne anglų kalba – reikia oficialaus vertimo. Tai gali būti vertėjo biuro vertimas su antspaudu. Lietuviški dokumentai (pavyzdžiui, įgaliojimas) turi būti išversti į anglų kalbą, kad būtų suprantami Jungtinėje Karalystėje. Ir atvirkščiai – jei kažkoks dokumentas yra valų kalba (kas retai, bet pasitaiko), reikia vertimo į anglų arba lietuvių kalbą. Vertimas turi būti tikslus, su vertėjo parašu ir kontaktais. Pigūs internetiniai vertėjai netinka – muitinė ir „Regitra" reikalauja oficialių vertimų.

Techniniai klausimai – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą praktiškai

20. Ar galima vežti automobilį be techninės apžiūros?

Taip, techninė apžiūra prieš transportavimą nereikalinga. Automobilis gali būti vežamas bet kokios būklės – su galiojančia arba negaliojančia technine apžiūra, arba iš viso be jos. Svarbu tik, kad automobilis būtų saugus transportavimui – kad nekeltų pavojaus kitiems kroviniams arba vairuotojui. Lietuvoje techninė apžiūra reikalinga tik prieš registraciją. Bet jei automobilis nevažiuojantis – apie tai reikia informuoti vežėją. Jis turi žinoti, ar mašina turi veikiančius stabdžius, ar gali būti užstumta ant tralo, ar reikia keltuvo.

21. Kaip paruošti automobilį transportavimui iš Velso?

Keletas praktinių patarimų. Patikrinkite padangų slėgį – net jei mašina vežama ant tralo, tinkamas slėgis apsaugo nuo ratlankių pažeidimų. Nuimkite laisvus daiktus iš salono – jie gali judėti ir gadinti apdailą. Jei yra antena – nulenkitę arba nuimkite. Užrakinkite degalų bako dangtelį. Patikrinkite, ar nėra skysčių nuotėkio – jei varva, informuokite vežėją. Ir svarbiausia – nufotografuokite automobilį iš visų pusių prieš pakrovimą. Tai bus jūsų įrodymas, jei atsiras pažeidimų transportavimo metu.

22. Ar galima vežti nevažiuojantį automobilį iš Velso?

Taip, bet tai kainuoja papildomai. Nevažiuojantis automobilis negali pats užvažiuoti ant tralo, todėl reikia keltuvo arba vadinamojo „winch" – mechanizmo, kuris traukia automobilį. Be to, nevažiuojantis automobilis gali turėti kitų problemų – pavyzdžiui, užstrigę stabdžiai, neveikiantis vairas, arba nuleistos padangos. Visa tai reikia žinoti iš anksto. Buvau situacija, kai klientas pasakė, kad mašina „beveik važiuoja", o iš tikrųjų variklis neužsivedė jau tris mėnesius. Vairuotojas prarado laiką, kol rado būdą užkrauti. Sąžiningumas čia labai svarbus.

23. Ką daryti su britiškais numeriais po transportavimo?

Kai automobilis atvyksta į Lietuvą, britiški numeriai nuimami. Jei pardavėjas nori juos pasilikti – jis turi tai padaryti prieš transportavimą. Jei numeriai lieka ant automobilio – jie tiesiog nuimami registracijos metu. Lietuvoje išduodami nauji numeriai. Svarbu: britiški numeriai negali būti naudojami Lietuvoje, net jei jie dar galioja Jungtinėje Karalystėje. Po „Brexit" taisyklės pasikeitė, ir JK numeriai nebetaikomi ES šalyse. Todėl kuo greičiau registruokite automobilį Lietuvoje – geriausia per 30 dienų nuo atvykimo.

Problemos – automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą nesklandumai

24. Kokios dažniausiai pasitaikančios problemos vežant automobilius iš Velso?

Dažniausios problemos: dokumentų trūkumas arba neteisingi dokumentai, vėlavimai dėl kelto grafikų arba orų, nesusipratimai tarp pardavėjo ir vairuotojo dėl atsiėmimo laiko, ir muitinės užlaikymai. Pavyzdžiui, vienas klientas nusipirko automobilį, bet pardavėjas pamiršė išregistruoti jį iš DVLA. Kai automobilis atvyko į Lietuvą, „Regitra" pamatė, kad jis vis dar registruotas JK, ir atsisakė registruoti. Reikėjo papildomų dokumentų ir laiko. Kita dažna problema – neteisingai nurodytas adresas. Vienas skaičius klaidingas, ir vairuotojas ieško pusę dienos.

25. Ką daryti, jei automobilis dingsta transportavimo metu?

Tai kraštutinis atvejis, bet jis nutinka. Jei automobilis dingsta – pirmiausia susisiekite su vežėju. Jei vežėjas neatsako arba negali paaiškinti – kreipkitės į policiją tiek Lietuvoje, tiek toje šalyje, kur automobilis paskutinį kartą buvo matytas. Be to, kreipkitės į draudimo kompaniją su pretenzija. Turėkite visus dokumentus – transportavimo sutartį, draudimo polisą, nuotraukas, VIN numerį. Deja, tokie atvejai parodo, kodėl svarbu rinktis patikimą vežėją su gerais atsiliepimais ir tinkamu draudimu. Pigiausias variantas ne visada yra geriausias.

Išvada

Automobilių vežimas iš Velso į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja dėmesio detalėms, bet nėra raketų mokslas. Svarbiausia – pasiruošti dokumentus, pasirinkti patikimą vežėją ir suprasti, kas įeina į kainą. Velsas turi savo specifiką – nuotolių nuo pagrindinių maršrutų, kelių sudėtingumą – bet su tinkamu planavimu viskas išsprendžiama. Jei turite klausimų – klauskite vežėjo prieš pasirašant sutartį. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei spręsti problemas kelyje.