Lietuva → Airija kaina nuo 250€/250₤ (su persėdimu Londone) ir kaina nuo 250€/250₤ (tiesioginis reisas).
Airija → Lietuva kaina nuo 250€/250₤ (su persėdimu Londone) ir kaina nuo 250€/250₤ (tiesioginis reisas)
Siuntos kaina nuo 40€/40£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 45€/45£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Temperatūrinio režimo reikalaujantys pervežimai Europos Sąjungoje – kas svarbu žinoti?
Daugelis galvoja, kad pervežti prekes su temperatūros kontrolę, tai tiesiog įjungti šaldytuvą ir važiuoti. Bet patikėkit, čia viskas kur kas sudėtingiau. Ypač, kai kalbame apie farmacijos produktus, maisto prekes ar tam tikrus chemikalus, kurie reikalauja griežto temperatūrinio režimo visos kelionės metu. Bet kuris nukrypimas gali sugadinti visą krovinį, o tai reiškia didelius nuostolius. Aš pats ne kartą mačiau, kaip dėl smulkios klaidos krovinys tampa bevertis. Todėl pabandysiu paaiškinti, kas yra svarbiausia, siekiant užtikrinti, kad jūsų jautrūs kroviniai pasiektų gavėją Europos Sąjungoje saugiai ir tinkamos kokybės. Tai tikrai nėra juokų darbas.
Bendrieji principai – temperatūros kontrolės esmė
1. Kas yra tas "temperatūrinis režimas" pervežimuose?
Temperatūrinis režimas reiškia, kad per visą krovinio gabenimo laiką – nuo pakrovimo iki iškrovimo – turi būti palaikoma konkreti temperatūra. Pavyzdžiui, vaistams dažnai reikia +2°C iki +8°C, šaldytai mėsai -18°C, o šviežiems vaisiams +5°C. Tai nėra kažkoks apytikslis intervalas, o griežtas reikalavimas. Juk net minimalus nukrypimas gali pakenkti produkto kokybei. Šiuolaikinės transporto priemonės turi specialias šaldymo/šildymo sistemas, kad galėtų užtikrinti tokią pastovią temperatūrą. Aš pats visada prieš reisą patikrinu, ar visa įranga veikia nepriekaištingai. Viena klaida, ir viskas. (Nu, beveik viskas, bet nuostoliai dideli.)
2. Kokius krovinius dažniausiai tenka vežti su temperatūros kontrole?
Dažniausiai vežame farmacijos produktus: vaistus, vakcinas, medicinos įrangą. Tada eina maisto pramonės kroviniai: mėsa, žuvis, pieno produktai, šaldyti pusgaminiai, vaisiai ir daržovės. Taip pat vežame tam tikrus chemikalus, kosmetiką, gėles. Kiekvienas iš šių krovinių turi savo reikalavimus, ir negaliu vežti vaistų kartu su žuvimi, jei reikia skirtingų temperatūrų. Žinau, kad kartą klientas bandė siųsti gėles su minusine temperatūra, skirtą šaldytai mėsai. Nu, ką aš galiu pasakyti, gėlės tapo ledo gabalais. Reikia žinoti, ko reikia ir ko negalima daryti.
3. Kokių technologijų naudojate temperatūros palaikymui?
Naudojame modernius refrižeratorius – specialius sunkvežimius su šaldymo įrenginiais. Jie gali palaikyti temperatūrą nuo -25°C iki +25°C. Kiekviename refrižeratoriuje yra sumontuoti temperatūros registratoriai, kurie nuolat fiksuoja temperatūrą ir leidžia stebėti jos pokyčius visos kelionės metu. Kai kurie net turi galimybę dalinti puspriekabę į dvi ar tris zonas su skirtingomis temperatūromis. Realiai, tai labai sudėtinga įranga. Mes nuolat ją prižiūrime ir atliekame patikras, kad nebūtų jokių netikėtumų. Juk sugedęs šaldytuvas kelyje – didžiausias košmaras. Vieną kartą sistema užstrigo per didelius karščius, buvo panika.
4. Ar galite užtikrinti tikslią temperatūrą visos kelionės metu?
Mes stengiamės užtikrinti kuo tikslesnę temperatūrą, bet visada yra tam tikra paklaida. Šaldymo įrenginiai veikia tam tikru intervalu, pavyzdžiui, jei reikia +5°C, temperatūra gali svyruoti nuo +4°C iki +6°C. Tai priklauso nuo įrangos ir išorės sąlygų. Svarbiausia, kad šie svyravimai neviršytų leistinų normų, kurios nurodytos produkto gamintojo. Mes stebime tai realiu laiku ir reaguojame, jei temperatūra pradeda smarkiai nukrypti. Bet, žinai, 100% tikslumo niekada nebus, nes tai ne laboratorija, o kelias. Nors ir stengiamės maksimaliai. (Čia tas neapibrėžtumas, kurį pripažįstu.)
5. Kokie dokumentai reikalingi temperatūriniams kroviniams?
Be standartinių CMR važtaraščio, sąskaitos faktūros ir pakavimo lapo, temperatūriniams kroviniams paprastai reikalingi ir specialūs temperatūros žurnalai (registratorių duomenys). Taip pat, priklausomai nuo krovinio, reikalingi kilmės sertifikatai, veterinarinės ar fitosanitarinės pažymos, kokybės sertifikatai, atitikties deklaracijos. Farmacijos produktams dažnai reikalingas GDP (Good Distribution Practice) atitikties sertifikatas. Visi šie dokumentai turi būti tvarkingi ir atitikti reikalavimus. Būna, kad klientai pamiršta pridėti kokį nors svarbų sertifikatą, ir tada krovinys užstringa. Tai yra didelė problema ir gali sugadinti visą krovinį. Realiai, tai svarbiausia.
6. Ar visi vairuotojai gali vežti tokius krovinius?
Ne, ne visi. Mūsų vairuotojai, kurie veža temperatūrinius krovinius, yra specialiai apmokyti. Jie žino, kaip elgtis su šaldymo įranga, kaip stebėti temperatūrą, kaip reaguoti į gedimus. Jie turi suprasti, kokios yra konkrečių krovinių (pvz., vaistų) laikymo sąlygos ir reikalavimai. Realiai, tai ne tik vairavimas. Tai yra papildoma atsakomybė ir žinios. Be to, jie nuolat dalyvauja mokymuose, kad atnaujintų savo žinias. Juk technologijos keičiasi. Žinau, kad kartą naujas vairuotojas nepastebėjo, kad termometras rodė klaidingą temperatūrą. Nuo to laiko, dvigubas patikrinimas yra privalomas. Svarbu nuolat mokytis ir tobulėti.
7. Ką daryti, jei temperatūra nukrenta/pakyla to per daug?
Jei temperatūra nukrypsta nuo nustatytos normos, tai yra avarinė situacija. Vairuotojas privalo kuo greičiau imtis veiksmų: patikrinti įrangą, bandyti ją sutvarkyti, arba kreiptis pagalbos į techninės pagalbos tarnybą. Mes stebime temperatūrą realiu laiku ir nedelsdami susisiekiame su vairuotoju. Svarbiausia – informuoti siuntėją ir gavėją apie incidentą ir galimas pasekmes. Kartais krovinys gali būti vis dar tinkamas, jei nukrypimas buvo trumpalaikis, bet kartais jis tampa bevertis. Tai yra didelis stresas visiems. Buvau situacijoje, kai dėl sugedusio termostato teko išmesti visą krovinį. Tai yra nemaloni realybė. (Ne visada viską galima išspręsti.)
8. Ar galima vežti skirtingus krovinius su skirtingomis temperatūromis viename sunkvežimyje?
Taip, tai įmanoma, jei sunkvežimis turi kelias temperatūrines zonas. Yra specialios puspriekabės, kurios turi pertvaras ir atskiras šaldymo sistemas skirtingoms zonoms. Pavyzdžiui, viename gale gali būti šaldyta mėsa (-18°C), o kitame – gėlės (+5°C). Bet tai yra sudėtinga logistika ir reikia labai atidžiai planuoti. Be to, reikia atsižvelgti ir į kvapus, kad vienas produktas nepaveiktų kito. Žinau, kad kartą supainiojo ir gėlės pradėjo kvepėti žuvimi. Tai buvo didelis nesusipratimas ir nuostoliai. Reikėjo keisti gėles. Tikrai ne viskas taip paprasta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
9. Kokia pakuotė reikalinga temperatūriniams kroviniams?
Pakuotė turi būti tinkama temperatūriniam režimui. Paprastai naudojamos termodėžės, specialios pakuotės su izoliacija, kad palaikytų temperatūrą pakrovimo ir iškrovimo metu, kol krovinys yra ne refrižeratoriuje. Pakavimas ant palečių yra privalomas. Be to, kai kurie kroviniai reikalauja specialios pakuotės, kuri apsaugotų nuo drėgmės ar mechaninių pažeidimų. Farmacijos produktai dažnai pakuojami į dėžutes, kurios dar dedamos į didesnes termodėžes. Bet, žinai, svarbiausia, kad pakuotė būtų tvirta ir patikima. Juk krovinys keliauja ilgą kelią. Nekalbėkim apie tai, kai žmonės bando siųsti trapius daiktus paprastose kartono dėžėse. Čia ne tas atvejis.
10. Kiek kainuoja temperatūrinio krovinio pervežimas?
Temperatūrinio krovinio pervežimas yra brangesnis už standartinį. Kaina priklauso nuo kelių dalykų: atstumo, krovinio tūrio ir svorio, reikalaujamos temperatūros (kuo žemesnė temperatūra, tuo daugiau energijos reikia), sezono (vasarą refrižeratoriai dirba intensyviau), bei, aišku, degalų kainų. Brangesnė įranga, specialiai apmokyti vairuotojai, griežtesni reikalavimai – viskas tai prisideda prie didesnės kainos. Bet, realiai, investuoti į patikimą temperatūrinį pervežimą yra būtina, jei siunčiate jautrias prekes. Juk sutaupyti kelis eurus, o sugadinti tūkstančius kainuojantį krovinį – tikrai neapsimoka. Tai yra elementaru. (Niekas nenori prarasti pinigų.)
Rizikos valdymas ir problemų sprendimas
11. Kokios didžiausios rizikos, gabenant temperatūrinius krovinius?
Didžiausios rizikos yra: šaldymo įrenginio gedimas kelyje, neteisinga temperatūros nustatymo, durų nesandarumas, elektros dingimas pakrovimo/iškrovimo metu, žmogiškosios klaidos (vairuotojo neatidumas), ir, aišku, vėlavimai, dėl kurių krovinys ilgiau būna nepalankiomis sąlygomis. Kiekvienas iš šių veiksnių gali sukelti negrįžtamus kokybės pokyčius. Realiai, čia kiekviena smulkmena yra svarbi. Aš pats visada įspėju vairuotojus atidžiai stebėti viską, nes bet kokia klaida gali būti labai brangi. Atsakomybė yra didelė. Būna, kad klientai galvoja, kad kažkas tiesiog perveš, bet čia toli gražu ne tas pat. Reikia nuolatinės kontrolės.
12. Ar yra specialūs reikalavimai pakrovimo ir iškrovimo metu?
Taip, yra. Pakrovimo ir iškrovimo metu svarbu kuo greičiau perkelti krovinį iš vienos temperatūros kontroliuojamos zonos į kitą. Durys turi būti atidarytos kuo trumpiau, kad nepakiltų temperatūra. Ypač vasarą ar žiemą. Kai kuriems kroviniams reikalingos specialios pakrovimo rampos su sandarikliais, kurie užtikrina minimalų temperatūros praradimą. Krovinys turi būti nedelsiant patalpintas į refrižeratorių ar šaldytuvą. Realiai, tai yra kritinis momentas. Žinau, kad kartą klientas ilgai ieškojo pakrauti, ir krovinys jau pradėjo šilti. Tai buvo didelis stresas ir vos ne sugadintas krovinys. (Čia tas nepatogus niuansas.)
13. Ką daryti, jei pastebėjau temperatūros nukrypimą jau gavęs krovinį?
Jei gavęs krovinį pastebėjote temperatūros nukrypimą arba jo pažeidimą, nedelsdami užfiksuokite tai ant CMR važtaraščio, padarykite nuotraukas ir kuo greičiau susisiekite su mumis. Svarbu turėti kuo daugiau įrodymų, kad būtų galima spręsti su draudimu. Neatidėliokite, nes po to bus sunku įrodyti, kad pažeidimas atsirado pervežimo metu. Su temperatūriniais kroviniais tai ypač svarbu, nes kartais pažeidimas nėra matomas išoriškai. Juk produktai gali sugesti ir viduje. Būna, kad klientai nesureaguoja iškart, ir tada pretenzijas sunku pateisinti. (Niekas nenori prarasti pinigų dėl biurokratijos, bet taip jau yra.)
14. Ar galima drausti temperatūrinius krovinius nuo visų rizikų?
Taip, temperatūrinius krovinius galima ir netgi privaloma drausti nuo visų rizikų. Standartinis vežėjo draudimas dažnai nepadengia visų nuostolių, ypač jei krovinys yra labai brangus ir jautrus. Draudimas "nuo visų rizikų" apima ne tik praradimą ar mechaninius pažeidimus, bet ir nuostolius dėl temperatūros svyravimų, gedimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Tai yra investicija į ramybę. Juk dirbant su farmacijos ar maisto produktais, bet koks gedimas gali kainuoti tūkstančius ar net šimtus tūkstančių eurų. Geriau sumokėti daugiau už draudimą, nei rizikuoti. (Mano nuomonė, aišku.)
15. Kiek laiko saugote temperatūros duomenis?
Temperatūros duomenis, kurie yra fiksuojami registratorių, saugome mažiausiai vienerius metus, dažnai ir ilgiau. Tai yra svarbu ne tik dėl galimų pretenzijų ar draudimo atvejų, bet ir dėl kokybės kontrolės. Klientai gali bet kada paprašyti temperatūros ataskaitos, ir mes ją pateikiame. Tai yra dalis skaidrumo ir atsakomybės. Juk svarbu, kad klientas žinotų, jog viskas buvo atlikta pagal reikalavimus. Būna, kad auditai prašo senų duomenų, tad visada turime būti pasiruošę. Tai yra toks atsakingas darbas, kad kiekviena smulkmena yra svarbi. Duomenų saugojimas yra privalomas dalykas, o ne pasirinktinis.
Ekstremalios situacijos ir atsakomybė
16. Ką daryti, jei atjungia elektrą pakrovimo/iškrovimo vietoje?
Jei atjungia elektrą pakrovimo ar iškrovimo vietoje, ir krovinys negali būti nedelsiant patalpintas į temperatūros kontroliuojamą aplinką, tai yra ekstremali situacija. Pirmiausia reikia įvertinti, kiek laiko truks elektros tiekimas ir koks yra krovinio jautrumas. Jei tai trumpalaikis atjungimas, galbūt nieko blogo. Bet jei ilgiau, reikia ieškoti alternatyvių sprendimų: perkelti krovinį į kitą šaldytuvą, generatorių ar artimiausią šaldymo sandėlį. Aišku, tai sukelia papildomų išlaidų ir vėlavimų. Bet svarbiausia – išsaugoti krovinį. (Gyvenimas pilnas netikėtumų.) Būna, kad klientai neapgalvoja tokių dalykų. Bet mes turim apie tai galvoti.
17. Ar yra specialūs reikalavimai, kai vežama per skirtingas klimato zonas ES?
Nors ES yra viena rinka, klimato zonos skiriasi. Pavyzdžiui, vežant iš Lietuvos į pietinę Ispaniją vasarą, lauke temperatūra gali siekti +40°C. Tokiomis sąlygomis šaldymo įrenginiai dirba maksimaliu režimu ir suvartoja daugiau degalų. Vairuotojai turi būti ypač budrūs ir nuolat stebėti temperatūrą. Specialių papildomų reikalavimų, išskyrus nuolatinį stebėjimą, nėra. Svarbiausia, kad įranga būtų techniškai tvarkinga ir galinga. Žinau, kad kartą vairuotojas skundėsi, kad mašina dirba "pilnu pajėgumu" ir vos spėja vėsinti. Tai yra realybė, su kuria susiduriame vasarą. (Niekas negali pakeisti oro, nu.)
18. Kas atsako, jei krovinys sugadinamas dėl temperatūros?
Jei krovinys sugadinamas dėl temperatūros, atsakomybė priklauso nuo to, kas padarė klaidą. Jei tai vežėjo kaltė (pvz., sugedo įranga, vairuotojas netinkamai nustatė temperatūrą), tuomet atsako vežėjas, ir žala padengiama iš vežėjo atsakomybės draudimo arba iš papildomo krovinio draudimo. Bet jei krovinys buvo netinkamai paruoštas, supakuotas, ar nurodyta klaidinga temperatūra, tuomet atsakomybė tenka siuntėjui. Todėl labai svarbu atidžiai viską suderinti ir užfiksuoti. Būna, kad klientai nori perkelti visą atsakomybę mums, net jei klaida buvo jų. Bet teisinė bazė yra aiški. (Atsiprašau, bet taip jau yra.)
19. Ką patartumėte naujam klientui, norinčiam vežti temperatūrinį krovinį?
Naujam klientui patarčiau visų pirma labai atidžiai išsiaiškinti savo krovinio temperatūros reikalavimus ir leistinus nukrypimus. Antra – tinkamai supakuoti krovinį. Trečia – nedelsiant pateikti visus reikalingus sertifikatus ir dokumentus. Ketvirta – pasirinkti patikimą vežėją, turintį patirties su temperatūriniais kroviniais ir geras rekomendacijas. Ir, penkta, būtinai apsidrausti krovinį nuo visų rizikų. Nereikia taupyti ten, kur rizika yra didelė. Geriau vieną kartą viską padaryti teisingai, nei po to gailėtis. Žinau, kad pradžioje viskas atrodo sudėtinga, bet, su laiku, viskas ateis. Svarbu mokytis iš klaidų, kad jų nekartotumėte. (Aš pats taip mokiausi.)
20. Ar yra numatyta, kaip elgtis su sugedusiu kroviniu?
Taip, jei krovinys sugenda, yra numatyta, kaip elgtis. Pirmiausia, reikia įvertinti, ar krovinį dar galima kaip nors panaudoti, ar jis visiškai bevertis. Jei bevertis, tuomet reikia jį utilizuoti pagal visus aplinkosaugos reikalavimus. Kartais krovinį tenka grąžinti siuntėjui, kad jis pats pasirūpintų utilizavimu. Tai visada papildomos išlaidos ir problemos. Todėl stengiamės, kad tokios situacijos apskritai nekiltų. Būna, kad dėl gedimo krovinys tampa pavojingu, tad reikia specialių priemonių. Žinau, kad vieną kartą sugedo medicininės atliekos ir reikėjo specialaus utilizavimo. Tai jau buvo didelis galvos skausmas. Tam yra tikros institucijos, kurios tuo užsiima.
Aplinkosauga ir inovacijos
21. Kiek įtakoja aplinką temperatūriniai pervežimai?
Temperatūriniai pervežimai, deja, turi didesnį poveikį aplinkai nei standartiniai, nes šaldymo įrenginiai sunaudoja daugiau degalų ir išskiria daugiau CO2. Be to, naudojami šaltnešiai, kurie gali būti kenksmingi aplinkai, jei netinkamai tvarkomi. Todėl mes stengiamės investuoti į modernius, ekonomiškesnius refrižeratorius, kurie atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus. Taip pat optimizuojame maršrutus, kad sumažintume tuščias ridas. Realiai, tai yra didelis iššūkis visai logistikos pramonei. Bet mes stengiamės, kad poveikis būtų kuo mažesnis. Niekas nenori teršti gamtos be reikalo. (Užtat ir renkamės naujesnes mašinas, kurios mažiau teršia.)
22. Ar naudojate atsinaujinančią energiją šaldymo įrenginiuose?
Kolkas plačiai atsinaujinanti energija (pvz., saulės baterijos) šaldymo įrenginiuose sunkvežimiuose nėra naudojama pagrindiniam šaldymui, nes reikia labai daug energijos. Bet yra bandomi hibridiniai sprendimai, kur elektra naudojama tam tikrais momentais, arba kur baterijos įkraunamos stabdant. Ateityje, tikiuosi, atsiras daugiau tokių sprendimų. Galbūt, vandenilis ar elektra taps įprasta. Tai yra ateities kryptis, bet kol kas didelių proveržių nėra. Kol kas tikrai esame priklausomi nuo degalų. Būna, kad technologijų konferencijose kalbama apie tai, bet realybėje dar toli. (Tikiuosi, kad sulauksiu tų laikų, kai nebereikės tik degalų.)
23. Kokie naujausi standartai ir reikalavimai temperatūriniams pervežimams?
Naujausi standartai vis labiau orientuojasi į griežtesnį temperatūros valdymą, duomenų skaidrumą ir atsekamumą. Ypač didelis dėmesys skiriamas farmacijos produktams ir GDP (Good Distribution Practice) reikalavimams. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama krovinių saugumui ir aplinkosaugai. Realaiai, pramonė nuolat tobulėja. Naujausi reikalavimai skatina investuoti į geresnę įrangą ir apmokymus. Mes stengiamės, kad mūsų veikla atitiktų visus naujausius standartus ir netgi juos viršytų. Tai ne tik apie licencijas, bet ir apie patikimumą. Juk klientams svarbu žinoti, kad dirbame pagal geriausią praktiką. (Galbūt tai skamba nuobodžiai, bet tai svarbu.)
24. Ar yra galimybė išsinuomoti temperatūrinius sandėlius ar terminalus?
Mūsų įmonė pati neteikia temperatūrinių sandėliavimo paslaugų tiesiogiai nuomai. Bet mes bendradarbiaujame su partneriais visoje ES, kurie turi tokius sandėlius ir terminalus. Jei jums reikia ilgesnio krovinio saugojimo ar konsolidavimo temperatūros kontroliuojamomis sąlygomis, mes galime jums padėti surasti patikimą partnerį. Tai yra dažna praktika, ypač su jautriais kroviniais. Juk ne kiekviena įmonė turi savo šaldymo terminalus. Būna, kad klientai nežino, kur kreiptis, ir tada mes padedame. Tai yra dalis mūsų paslaugų – rasti geriausią sprendimą klientui. (Mes patys negalime visko turėti, bet galime padėti rasti.)
25. Kuo skiriasi šaldyti ir atšaldyti kroviniai?
Skirtumas yra esminis, nors ir atrodo smulkus. Šaldyti kroviniai – tai tie, kurie turi būti laikomi minusinėje temperatūroje (pvz., -18°C ar -25°C), kad būtų išlaikytas jų šaldytas būvis. Atšaldyti kroviniai – tai tie, kurie turi būti laikomi pliusinėje temperatūroje (pvz., nuo 0°C iki +7°C), kad būtų išlaikytas jų šviežumas, bet jie neturi užšalti. Pavyzdžiui, šaldyta mėsa ir šviežia mėsa reikalauja skirtingų temperatūrų. Neteisingas nustatymas gali sugadinti krovinį. Žinau, kad kartą klientas susimaišė ir nurodė šaldyti šviežią mėsą. Nu, ką aš galiu pasakyti, ji sušalo ir tapo bevertė. Tai yra kritinis niuansas ir klaida.
Taigi, temperatūrinio režimo reikalaujantys pervežimai Europos Sąjungoje yra sudėtinga, bet labai svarbi logistikos dalis. Čia nėra vietos klaidoms ar aplaidumui. Kiekviena detalė – nuo įrangos patikimumo iki vairuotojo apmokymo ir dokumentų tvarkingumo – yra gyvybiškai svarbi. Tikiuosi, kad šie atsakymai padėjo jums geriau suprasti, kodėl negalima taupyti kokybės sąskaita, kai kalba eina apie tokius jautrius krovinius. Juk galutinis tikslas, kad jūsų produktai pasiektų gavėją tinkamai, išsaugodami savo kokybę ir vertę. Tad planuokite protingai ir dirbkite su patikimais partneriais.