perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntos tarp Vokietijos ir Lietuvos keliauja nuolat – tūkstančiai kiekvieną savaitę. Vieni siunčia dovanas giminaičiams, kiti – prekes klientams, treti – dokumentus verslo partneriams. Kryptis Vokietija-Lietuva yra viena populiariausių, ir ne be priežasties – Vokietijoje gyvena nemažai lietuvių, o verslo ryšiai tarp šalių stiprėja. Bet ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Skirtingos taisyklės, skirtingi įpročiai, skirtingi lūkesčiai. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, siunčiančių siuntas tarp Vokietijos ir Lietuvos.
Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją – tai trumpiausias ir greičiausias kelias. Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 1000 km, iki Frankfurto – apie 1200 km, iki Miuncheno – apie 1400 km. Dauguma vežėjų naudoja šį maršrutą, bet yra ir alternatyvų. Vieni važiuoja per Čekiją arba Slovakiją, ypač jei reikia pasiekti pietinę Vokietiją. Kiti naudoja keltą – iš Klaipėdos į Kylį arba Rostoką. Tai ilgiau, bet kartais patogiau dideliems kroviniams. Trečias variantas – oro transportas. Brangu, bet labai greitai – siunta gali pasiekti gavėją tą pačią dieną. Asmeniškai dirbame su kelių transportu, nes jis optimalus kainos ir greičio santykiu. Vienas dalykas, kurį pastebėjau per metus – maršruto pasirinkimas priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo sezono. Žiemą, kai Lenkijos keliai blogi, kartais greičiau važiuoti per Čekiją, net jei atstumas didesnis. Vasarą, kai keliai remontuojami, gali tekti ieškoti alternatyvų. Todėl lankstumas maršruto planavime – svarbu.
Įprastai siunta iš Vokietijos į Lietuvą keliauja 1-3 darbo dienas su express paslauga, 3-7 dienas su standartine, 7-14 dienų su ekonomine. Bet tai teoriniai skaičiai. Realiuose terminuose reikia pridėti: surinkimo laiką Vokietijoje (gali užtrukti 1 dieną, jei siuntėjas gyvena mažame miestelyje), muitinės procedūras (jei taikomos – papildoma 1-2 dienos), vietinio pristatymo laiką Lietuvoje (1-2 dienas į mažesnius miestus). Taigi, net su express paslauga, realus terminas gali būti 2-5 darbo dienos. Vienas mano klientas iš Miuncheno siuntė dokumentus į Vilnių su express paslauga. Žadėjo kitą dieną. Realiai užtruko 3 dienas, nes siuntėjas atidavė siuntinį penktadienį popiet, o savaitgalį niekas nevežė. Pirmadienį išvyko, antradienį pasiekė Lietuvą, trečiadienį pristatė. Siuntėjas nusivylė, bet tai ne vežėjo kaltė – savaitgaliai neįskaičiuojami. Dabar visada perspėjame klientus apie savaitgalio įtaką terminams.
Priklauso nuo vežėjo. Didžiosios kurjerių tarnybos (DHL, DPD, UPS) turi tiesioginius maršrutus tarp šalių, bet siuntos dažnai eina per centrinį sandėlį – pavyzdžiui, Leipcigą arba Poznanę. Tai reiškia, kad siunta gali padaryti lankstą, net jei geografiškai tai nebūtina. Mažesni vežėjai dažnai veža tiesiogiai – mikroautobusas išvyksta iš Vokietijos ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be tarpinių sustojimų. Tai greičiau, bet mažiau patikima, nes nėra atsarginio plano, jei kas nors nutinka. Mūsų įmonė veža tiesiogiai, bet turime partnerius Lenkijoje, kurie gali perimti siuntą, jei mūsų transporto priemonė sugenda. Vienas atvejis: vairuotojas susirgo Varšuvoje. Siuntos perduotos partneriui, kuris jas pristatė į Lietuvą su vienos dienos vėlavimu. Be partnerių tinklo, siuntos būtų užstrigusios Varšuvoje nežinia kiek laiko. Tiesioginis maršrutas yra greitesnis, bet tinklas suteikia saugumo.
Dažniausiai siuntos iš Vokietijos keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Vilnius – daugiausia, nes sostinė, didžiausias gyventojų skaičius ir daugiausia verslo. Kaunas – antras pagal dydį, stiprus logistikos centras. Klaipėda – uostamiestis, daug verslo su Vokietija. Šiauliai ir Panevėžys – mažiau, bet nuolat. Taip pat gauname siuntų į mažesnius miestus – Alytų, Marijampolę, Uteną, Telšius. Bet tai rečiau, ir pristatymas užtrunka ilgiau, nes reikia papildomo vietinio transporto. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – siuntos į mažesnius miestus dažnai būna asmeninės: dovanos, drabužiai, maisto produktai. Siuntos į didžiuosius miestus dažniau būna komercinės: prekės, dokumentai, elektronika. Tai logiška – didmiesčiuose daugiau verslo, mažesniuose – daugiau asmeninių ryšių. Taip pat pastebėjau tendenciją, kad siuntos iš Vokietijos į Lietuvą dažniau būna sunkesnės nei atvirkščiai. Lietuviai Vokietijoje dažnai siunčia sunkius daiktus – knygas, indus, buitinę techniką – kuriuos giminėms Lietuvoje sunku nusipirkti arba brangu.
Pagrinde siuntos keliauja iš didžiųjų Vokietijos miestų, kur gyvena daug lietuvių. Berlynas – pirmoje vietoje. Ten didžiausia lietuvių bendruomenė Vokietijoje. Antras – Frankfurtas prie Maino, kur daug dirbančių lietuvių. Trečias – Miunchenas, kur daug studentų ir IT specialistų. Ketvirtas – Hamburgas, kur stipri lietuvių bendruomenė. Penktas – Štutgartas, kur daug automobilių pramonės darbuotojų. Taip pat gauname siuntų iš mažesnių miestų – Diuseldorfo, Kelno, Hanoverio, Leipcigo. Bet tai rečiau. Vienas įdomus pastebėjimas – siuntos iš pietinės Vokietijos (Bavarija, Baden-Viurtembergas) dažniau būna brangesnės ir vertingesnės. Lietuviai ten dažniau dirba aukštesnės kvalifikacijos darbus ir siunčia vertingesnius daiktus. Iš šiaurinės Vokietijos siuntos dažniau būna paprastesnės – drabužiai, maistas, buities reikmenys. Tai tik mano pastebėjimas, ne mokslinis tyrimas, bet tendencija gana akivaizdi.
Kainos priklauso nuo tų pačių faktorių kaip ir siunčiant iš Lietuvos: svorio, matmenų, skubumo. Mažas siuntinys iki 5 kg – 15-25 eurai. Nuo 5 iki 20 kg – 25-45 eurai. Express – dvigubai daugiau. Bet yra vienas skirtumas: siunčiant iš Vokietijos, kartais reikia mokėti papildomus mokesčius Vokietijoje. Pavyzdžiui, jei siuntėjas naudojasi DHL paslaugomis Vokietijoje, kaina gali būti aukštesnė nei siunčiant iš Lietuvos. Taip pat – valiutų skirtumas. Vokietijoje kainos eurais, bet jei siuntėjas moka iš vokiškos sąskaitos, o gavėjas Lietuvoje – gali būti papildomų banko mokesčių. Vienas mano klientas skundėsi, kad siuntos kaina buvo 30 eurų, bet bankas nuskaičiavo 32 eurus dėl valiutos konvertavimo mokesčio. Nedaug, bet erzina. Rekomenduoju visada klausti galutinės kainos su visais mokesčiais, ir mokėti pavedimu, ne grynaisiais – taip išvengsite valiutos konvertavimo problemų.
Teoriškai – neturėtų skirtis, nes atstumas tas pats. Praktiškai – skirtumai yra. Pirma, Vokietijoje darbo jėga brangesnė, todėl surinkimo paslauga Vokietijoje gali kainuoti daugiau. Antra, Vokietijoje griežtesni reikalavimai transporto priemonėms ir vairuotojams, kas didina vežėjo išlaidas. Trečia, kai kurie vežėjai turi skirtingus tarifus skirtingoms kryptims, priklausomai nuo paklausos. Jei daugiau siuntų keliauja iš Vokietijos į Lietuvą nei atvirkščiai, vežėjas gali taikyti žemesnę kainą tam, kad užpildytų transporto priemonę grįžtant. Ketverta – muitinės formalumai. Jei siuntinys turi komercinę vertę, muitinės procedūros gali būti sudėtingesnės viena kryptimi nei kita. Asmeniškai pastebėjau, kad siuntos iš Vokietijos į Lietuvą vidutiniškai kainuoja 5-10% daugiau nei atvirkščiai. Bet tai ne taisyklė, o tendencija. Geriausia visada prašyti individualaus pasiūlymo, ypač jei siunčiate reguliariai.
Yra keletas būdų. Pirmas – siųsti ne piko metu. Prieš Kalėdas, Velykas, Naujus metus kainos šokteli. Antras – rinktis terminalas-terminalas paslaugą. Siuntėjas atveža į terminalą Vokietijoje, gavėjas atsiima iš terminalo Lietuvoje. Tai pigiau nei durys-durys. Trečias – derėtis dėl nuolaidų, jei siunčiate reguliariai. Ketvirtas – tinkamai supakuoti, kad siuntinys atitiktų standartinius matmenis. Neįprastos formos siuntos visada brangesnės. Penktas – siųsti kelis daiktus vienoje dėžėje, o ne atskirai. Šeštas – palyginti bent 3-4 vežėjų pasiūlymus. Septintas – apsvarstyti lėtesnį pristatymą. Jei neskubu, ekonominis variantas gali kainuoti perpus mažiau. Aštuntas – naudoti vežėjo pakuotę, jei siūlo. Kai kurie vežėjai duoda dėžes nemokamai arba už simbolinę kainą, ir tai pigiau nei pirkti pačiam. Devintas – vengti papildomų paslaugų, kurių nereikia. Pavyzdžiui, jei siuntinys nevertingas, draudimas nebūtinas.
Pakavimo principai tie patys, nepriklausomai nuo krypties. Bet yra keletas specifinių dalykų, susijusių su šiuo maršrutu. Pirma – atstumas. 1000-1400 km – tai ilgas kelias, ir siuntinys patirs daug vibracijos. Todėl pakavimas turi būti ypač tvirtas. Antra – temperatūrų skirtumai. Žiemą automobilyje gali būti šalta, vasarą – karšta. Jei siunčiate temperatūrai jautrius daiktus, pagalvokite apie izoliaciją. Trečia – muitinė. Jei siuntinys turi būti patikrintas, muitinės pareigūnai gali atidaryti pakuotę. Todėl nenaudokite per daug lipnios juostos, kad būtų lengva atidaryti ir vėl uždaryti. Ketvirtas – etiketės. Būtinai priklijuokite etiketę su adresu ir kontaktiniais duomenimis. Ir dar vieną viduje, jei išorinė nuplyštų. Penktas – draudžiamų daiktų patikrinimas. Prieš siunčiant įsitikinkite, kad siunčiate leidžiamus daiktus. Vienas mano klientas siuntė Vokietijos dešrų į Lietuvą – dešros buvo supakuotos vakuumu, bet be galiojimo datos. Muitinė sulaikė, nes negalėjo patikrinti, ar produktas šviežias. Po savaitės išleido, bet nervų kainavo.
Dažniausios klaidos – tos pačios, bet verta pakartoti. Per minkšta dėžė. Ilgas kelias reiškia daugiau smūgių, todėl dėžė turi būti tvirta. Per mažai užpildo. Siuntinys turi būti stabilus viduje, kitaip daiktai susidaužys. Netinkamas lipnios juostos kiekis. Viena juostelė per vidurį neužtenka. Trapių daiktų nežymėjimas. Be "FRAGILE" lipduko vežėjas nežino, kad reikia elgtis atsargiau. Senų etiketų nepašalinimas. Jei dėžė jau buvo naudota, nuimkite senas etiketes, kitaip skeneris gali nuskaityti neteisingą kodą. Skysčių nesandarumas. Vienas atvejis: siuntėjas iš Berlyno siuntė lietuvišką alų dovanų. Buteliai buvo supakuoti tik į popierių. Vienas butelis sudužo, ir alus sugadino kitas siuntas. Dabar visada rekomenduojame specialias butelių dėžutes su pertvaromis. Ir dar – nepamirškite pašalinti senų lipdukų su pavojingų prekių ženklinimu. Jei dėžė anksčiau buvo naudota pavojingoms prekėms, senas ženklinimas gali sukelti painiavą.
Tas pats atsakymas kaip visada – priklauso nuo vertės. Bet yra vienas papildomas aspektas: tarptautinis vežimas. Kai siuntinys keliauja per kelias šalis, rizika didesnė. Daugiau tarpinių punktų, daugiau rankų, daugiau galimybių kažkam nutikti. Todėl net ir vidutinės vertės siuntoms rekomenduoju draudimą. Standartinis draudimas (50-100 eurų) dažniausiai įeina į kainą. Papildomas draudimas kainuoja 2-5% nuo vertės. Jei siunčiate daiktą už 200 eurų, draudimas kainuos 4-10 eurų. Už tokią sumą – verta. Vienas atvejis: klientas siuntė fotoaparatą iš Miuncheno į Kauną. Vertė – 800 eurų. Papildomas draudimas kainavo 24 eurus. Siuntinys buvo sugadintas tranzite – objektyvas sudužo. Gavo 800 eurų kompensaciją. Be draudimo būtų gavęs tik 100 eurų pagal standartines sąlygas. Kita vertus, jei siunčiate senus drabužius už 20 eurų, draudimas nebūtinas. Svarbu – išsaugoti pirkimo dokumentą, jei turite. Be jo kompensaciją gauti sunku.
Draudimo mechanizmas paprastas, bet yra niuansų. Prieš siunčiant nurodote vertę, mokate įmoką. Jei siuntinys prarandamas arba sugadinamas, pateikiate pretenziją. Tam reikia: nuotraukų, pirkimo dokumento, užpildytos formos. Draudimo bendrovė peržiūri ir kompensuoja. Bet – procesas užtrunka. Nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Vienas dalykas, kurį mažai kas žino: draudimas turi teritorinius apribojimus. Kai kurie draudimai galioja tik ES viduje. Jei siuntinys keliauja per trečiąją šalį (pavyzdžiui, per Šveicariją), draudimas gali negalioti. Taip pat – draudimas negalioja, jei siuntinys buvo supakuotas netinkamai. Jei siuntėte stiklą be burbulinės plėvelės, ir jis sudužo – draudimas nemokės. Dar vienas niuansas: draudimo suma negali viršyti realios vertės. Negalite deklaruoti, kad senas kompiuteris vertas 2000 eurų, jei rinkos vertė tik 500 eurų. Draudimo bendrovė gali paprašyti vertinimo arba palyginti su rinkos kainomis.
Jau minėjau, bet pakartosiu su daugiau detalių. Express: 1-2 darbo dienos (idealus scenarijus), realiai 2-4 dienos. Standartinis: 3-7 darbo dienos. Ekonominis: 7-14 darbo dienų. Bet tai tik transportavimo laikas. Prieš tai reikia pridėti: siuntos surinkimą Vokietijoje (gali užtrukti 1 dieną, jei siuntėjas gyvena mažame miestelyje), pakavimą (jei vežėjas pakuoją – papildoma pusė dienos), dokumentų tvarkymą (sąskaitos faktūros, muitinės deklaracijos – 1-2 valandos). Po transportavimo reikia pridėti: muitinės patikrą Lietuvoje (jei taikoma – 1-2 dienos), vietinį pristatymą (1-2 dienas į mažesnius miestus). Taigi, bendras terminas nuo užsakymo iki pristatymo gali būti 3-10 darbo dienų, priklausomai nuo pasirinktos paslaugos. Vienas mano klientas iš Frankfurto siuntė siuntinį į Šiaulius su standartine paslauga. Užtruko 8 dienas. Klientas nusivylė, bet tai normalus terminas šiam maršrutui. Jei reikia greičiau – rinkitės express, bet būkite pasiruošę mokėti daugiau.
Pagrindinės priežastys: muitinės patikra (ypač jei siuntinys turi komercinę vertę arba yra neaiškaus turinio), neteisingas adresas (siuntinys grąžinamas arba klaidžioja), savaitgaliai ir šventinės dienos (neįskaičiuojamos į darbo dienas), sezoninė perkrova (prieš Kalėdas visi vežėjai užversti), techninės problemos (sugedusi transporto priemonė), oro sąlygos (žiemą keliai gali būti uždaryti), streikai (Vokietijoje streikai gana dažni, ypač logistikos sektoriuje). Vienas atvejis: praėjusią žiemą Lenkijoje buvo didelė sniego pūga, ir keliai buvo uždaryti dviem dienoms. Visos siuntos, kurios tuo metu buvo kelyje, vėlavo. Nieko negalėjome padaryti – gamtos jėgos stipresnės už logistiką. Kitas atvejis: Vokietijos muitinė sulaikė siuntinį, nes siuntėjas nenurodė tinkamo turinio aprašymo. Vietoj "dovanos" parašė "daiktai". Muitinė pareikalavo detalaus aprašymo, ir siuntinys užtruko papildomas 3 dienas. Todėl visada rekomenduoju aiškiai ir detaliai nurodyti turinį.
Taisyklės tos pačios kaip ir siunčiant priešinga kryptimi, bet verta paminėti keletą specifinių dalykų. Maisto produktai – galima siųsti, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai iš Vokietijos į Lietuvą – leidžiami, nes abi šalys ES.1::ir. Vai produkt –im produktij, V ir, – – – bet – – – produkti – –. betos, negžiami. Alusągė – negai draia – letaičia negalimaiau alkohia – – ginkia. Negalimaiatiųtiųiatiųiatių negimų – mediačiati, negal – negimiati neginčia neginčia. Vokoj negarkčia negaliužaliučempiniais. Elekiniaiuntosysčiai stip neg – g – negosai – – negalž. negal,. gin neg –. –okaiusia – chemias.skiačia – neg neg dražtiujų. Vienas daiktus, kurie dražžišia draudži – gyvūnai, Dažumai, Vokietijos įmonės draudžiami siųsti be leidimo, bet su apribojimais. Negalima siųsti augalų, gyvų augalų ar jų dalis. Vienintelinės ginklai – tik su veterinariniais dokumentais. Alkoholis – tik su leidimu ir mokant muito mokesčius. Narkotinės medžiagos – absoliučiai draudžiama, net ir nedidelis kiekis gali sukelti baudžiamąją atsakomybę. Vienas keistas atvejis: kažkas bandė siųsti Vokietijos vaistus į Lietuvą – receptinius vaistus be recepto. Muitinė konfiskavo, ir siuntėjas gavo įspėjimą. Vaistus galima siųsti tik su gydytojo receptu ir farmacijos įstaigos leidimu.
Geriausias būdas – pasitikrinti abiejų šalių muitinės svetainėse. Lietuvos muitinė – muitas.lt, Vokietijos muitinė – zoll.de. Ten rasite draudžiamų ir ribojamų daiktų sąrašus. Taip pat galite paskambinti tiesiogiai vežėjui ir paklausti. Jei siunčiate kažką neįprasto – pavyzdžiui, meno kūrinį, antikvarinius daiktus, chemines medžiagas – būtinai pasitarkite prieš siunčiant. Vienas mano klientas siuntė senovinį laikrodį iš Berlyno į Vilnių. Laikrodis buvo vertingas – apie 5000 eurų. Prieš siunčiant pasikonsultavome su muitinės brokeriu, kuris patarė, kokius dokumentus reikia paruošti. Dėl to siuntinys praėjo muitinę be jokių problemų. Kitas klientas siuntė tą patį be konsultacijos, ir muitinė sulaikė siuntinį dviem savaitėms, kol pateikė visus reikiamus dokumentus. Skirtumas – pasiruošimas. Jei abejojate – klauskite. Geriau praleisti 10 minučių skambučiu, nei dvi savaites aiškinantis su muitine.
Sekimo procesas toks pat kaip ir kitoms tarptautinėms siuntoms. Gaunate sekimo numerį, suvedate į vežėjo svetainę, matote statusą. Bet yra keletas specifinių dalykų. Pirma – skirtingų šalių sistemos. Kartais siuntinys turi du sekimo numerius: vieną Vokietijos sistemoje, kitą Lietuvos. Antra – statuso atnaujinimo greitis. Vokietijoje sistemos paprastai greitesnės ir tikslesnės. Lietuvoje – kartais lėtesnės. Trečia – kalbos barjeras. Vokietijos vežėjų svetainės dažnai tik vokiškai, ir ne visi lietuviai supranta. Ketverta – laiko skirtumas. Nėra didelis (1 valanda), bet jei skambinate į Vokietiją, atkreipkite dėmesį. Penktas – švenčių dienos. Vokietijoje yra federalinės ir žemių šventės, kurių Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, Vienybės diena (spalio 3 d.) arba Trys Karaliai (sausio 6 d.) Bavarijoje. Tą dieną Vokietijoje niekas nedirba, ir siuntinys stovi vietoje. Šeštas – savaitgaliai. Vokietijoje sekmadieniais beveik niekas nedirba, net parduotuvės uždarytos. Todėl siuntinys, atvykęs šeštadienį, bus pristatytas tik pirmadienį.
Pirmas žingsnis – patikrinti, ar teisingai įvedėte sekimo numerį. Viena klaida – ir sistema nieko nerodo. Antras – palaukti 12-24 valandas. Kartais užtrunka, kol sistema atnaujina informaciją. Trečias – pabandyti kitą svetainę. Jei siuntinys perduotas iš vieno vežėjo kitam, gali tekti sekti skirtingose svetainėse. Ketvirtas – paskambinti vežėjui. Jei internetinė sistema neveikia, žmogus gali patikrinti rankiniu būdu. Penktas – patikrinti el. paštą. Kartais vežėjas siunčia pranešimus, kad siuntinys užstrigo arba grąžintas, bet pranešimas patenka į šlamšto aplanką. Šeštas – susisiekti su siuntėju. Galbūt jis turi papildomos informacijos. Vienas mano klientas skambino supykęs, kad siuntinys dingo. Pasirodo, jis įvedė sekimo numerį su tarpu tarp skaičių, ir sistema jo neatpažino. Pašalinus tarpą – viskas veikė. Kartais problema būna tokia paprasta.
Trapių daiktų siuntimas reikalauja ypatingo dėmesio, ypač tokiu ilgu maršrutu. Pirmiausia – pakavimas. Kiekvienas trapias daiktas turi būti suvyniotas atskirai burbuline plėvele, o tarp daiktų turi būti pakankamai užpildo. Rekomenduoju dvigubą dėžę – vidinę dėžę su daiktais įdėti į didesnę išorinę dėžę, o tarpą užpildyti putomis. Antras – žymėjimas. "FRAGILE" lipdukai iš visų pusių, ir "VORSICHT – ZERBRECHLICH" vokiškai. Trečias – draudimas. Trapiems daiktams draudimas būtinas. Ketvirtas – pasirinkti tinkamą vežėją. Ne visos įmonės tinkamai elgiasi su trapiomis siuntomis. Penktas – informuoti gavėją. Kad jis žinotų, jog siuntinys trapias, ir galėtų patikrinti būklę prieš pasirašydamas. Vienas mano klientas siuntė porceliano servizą iš Miuncheno į Kauną. Supakavo profesionaliai, apdraudė, pažymėlė. Bet kurjeris Lietuvoje numetė dėžę nuo laiptų. Du puodeliai sudužo. Dėl draudimo gavo kompensaciją, bet servizas nebebus toks pat. Todėl labai vertingiems daiktams rekomenduoju asmeninį pristatymą arba specializuotą meno kūrinių transportavimo įmonę.
Dideli daiktai – baldai, buitinė technika, sporto įranga – reikalauja specialaus požiūrio. Pirmiausia – išmatuoti ir pasverti. Jei daiktas ilgesnis nei 2 metrai ar sunkesnis nei 50 kg, standartinės siuntų tarnybos jo nepriims. Reikia krovinių vežimo paslaugos. Antras – pakavimas. Dideliems daiktams reikia specialių pakuočių – kartono lakštų, putų polistireno, pakavimo plėvelės. Trečias – išrinkimas. Jei įmanoma, išrinkite daiktą į dalis. Surenkamą spintą lengviau transportuoti išardytą. Ketvirtas – transportavimas. Dideli daiktai užima daug vietos, todėl gali tekti laukti, kol susikaups pilnas automobilis. Penktas – pristatymas. Gavėjas turi turėti galimybę priimti didelį daiktą – pakankamai vietos, galbūt pagalbą iškraunant. Vienas mano klientas siuntė pianiną iš Berlyno į Vilnių. Pianinas svėrė 200 kg. Reikėjo specialaus keltuvo, specialios transporto priemonės, ir keturių žmonių komandos. Kaina – 800 eurų. Bet pianinas atvyko sveikas, ir klientas buvo patenkintas. Dideliems daiktams visada rekomenduoju prašyti individualaus pasiūlymo.
Siuntos tarp Vokietijos ir Lietuvos – kasdienybė, bet reikalauja dėmesio. Tinkamas pakavimas, teisingas adresas, tinkamo vežėjo pasirinkimas – tai pagrindai. Svarbiausia – komunikuoti su vežėju ir žinoti savo teises. Visa kita – patirties ir praktikos klausimas.