Vežame siuntas Vokietija Lietuva – kiekvieną dieną ir ko reikia žinoti

Dauguma žmonių galvoja apie siuntų vežimą iš Lietuvos į Vokietiją, bet nemažiau svarbus ir atvirkščiai maršrutas – iš Vokietijos į Lietuvą. Internetinė prekyba, asmeniniai siuntiniai, verslo dokumentai – viskas juda į abi puses. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie siuntų vežimą iš Vokietijos į Lietuvą – ką reikia žinoti, ko tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį. Dirbu su abiem maršrutais ir galiu pasakyti, kad nors atstumas tas pats, yra tam tikrų skirtumų, kurių žmonės dažnai nesitiki. Atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis savo patirtimi ir tuo, ką girdžiu iš klientų, kurie reguliariai gauna siuntas iš Vokietijos.

Maršrutas – siuntų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą

1. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Terminai labai panašūs kaip ir priešinga kryptimi – 3-7 darbo dienos su standartine paslauga, 1-2 dienos su ekspresu. Bet yra vienas skirtumas – Vokietijoje vežėjų infrastruktūra labiau išvystyta, todėl siuntos surinkimo procesas dažnai vyksta greičiau. Kita vertus, Lietuvoje pristatymo tinklas mažesnis, todėl paskutinė mylia gali užtrukti ilgiau, ypač jei gavėjas gyvena ne didmiestyje. Vienas mano klientas reguliariai gauna siuntas iš Berlyno – paprastai jos keliauja 4-5 dienas. Bet kai siunčia į mažą miestelį Žemaitijoje, pristatymas užtrunka papildomą dieną ar dvi, nes siunta turi būti nukreipta iš Vilniaus terminalo į regioninį padalinį. Dar vienas veiksnys – Vokietijos pašto sistema veikia labai sklandžiai, bet kai siunta kerta Lenkiją, gali atsirasti vėlavimų. Lenkijos keliai ir terminalai ne visada veikia taip pat efektyviai kaip Vokietijos. Tad planuokite su atsarga, ypač jei siunta skubi.

2. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos panašios kaip priešinga kryptimi, bet gali būti šiek tiek didesnės, nes Lietuva yra mažesnė rinka. Mažas siuntinys iki 2 kilogramų – apie 12-18 eurų per DHL ar DPD. Didesnė siunta, 10-20 kilogramų – 45-90 eurų. Vienas skirtumas – Vokietijoje yra daugiau pigių variantų, nes konkurencija didesnė. Pavyzdžiui, Vokietijos paštas (Deutsche Post) siūlo gana pigias siuntas į užsienį, bet jos keliauja ilgiau. Vokietijoje taip pat veikia daug tarpininkų, kurie surenka siuntas ir veža į Lietuvą – jie dažnai gali pasiūlyti geresnę kainą nei tiesioginis vežėjas. Vienas mano pažįstamas, gyvenantis Hamburge, reguliariai siunčia siuntas tėvams į Kauną. Jis naudojasi mažo vežėjo paslaugomis, kuris veža tiesiai iš Hamburgo į Kauną – kaina 25 eurai už 5 kilogramų siuntinį, pristatymas per 4 dienas. Tai geras kainos ir kokybės santykis. Konkrečias kainas visada galite palyginti internete – yra specialių svetainių, kurios palygina kelių vežėjų kainas vienu metu.

3. Ar galima sekti siuntą iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, ir dažnai net išsamiau nei priešinga kryptimi, nes Vokietijos vežėjai turi labai išvystytas sekimo sistemas. DHL, DPD, GLS – visi siūlo realaus laiko sekimą su detalia informacija apie kiekvieną siuntos judėjimą. Vokietijos paštas taip pat turi sekimą, bet jis gali būti mažiau informatyvus, kai siunta išeina iš Vokietijos. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kartais siuntos sekimas „dingsta", kai siunta pereina iš Vokietijos vežėjo į Lietuvos partnerį. Tai nutinka, nes skirtingų vežėjų sistemos ne visada suderinamos. Pavyzdžiui, DHL Vokietijoje perduoda siuntą Lietuvos paštui, ir staiga DHL sistemoje sekimas sustoja, o Lietuvos pašto sistemoje jis dar nepradėtas. Tai sukelia nerimą, bet paprastai siunta tiesiog keliauja ir pasiekia gavėją. Jei sekimas nekinta ilgiau nei 3 dienas – skambinkite vežėjui. Bet jei praėjo tik viena diena – tiesiog palaukite.

4. Kokios kurjerių tarnybos veža siuntas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tos pačios, kurios veža priešinga kryptimi – DHL, DPD, GLS, UPS, FedEx, Hermes, Deutsche Post. Vokietijoje yra ir papildomų vežėjų, kurie specializuojasi Rytų Europos maršrutuose – pavyzdžiui, DB Schenker ar Hellmann. Jie dažniau aptarnauja verslo klientus, bet kartais priima ir fizinių asmenų siuntas. Hermes yra populiarus Vokietijoje dėl mažų kainų, bet jo paslaugų kokybė ne visada aukščiausio lygio – yra nemažai skundų dėl pavėluotų pristatymų. DHL, kaip Vokietijos nacionalinis vežėjas, turi geriausią tinklą ir patikimiausią paslaugą, bet kaina atitinkamai aukštesnė. DPD ir GLS siūlo gerą kompromisą tarp kainos ir kokybės. Jei siunčiate iš Vokietijos į Lietuvą, rekomenduoju palyginti bent 3-4 vežėjus. Vienas mano klientas iš Miuncheno visada naudojasi GLS, nes sako, kad jie turi tiesioginį maršrutą į Lietuvą, o DHL siunta kartais sukasi per kitas šalis.

5. Kaip užsisakyti siuntos vežimą iš Vokietijos į Lietuvą?

Procedūra labai panaši kaip Lietuvoje – užsakymas internetu, etiketės atspausdinimas ir siuntos atidavimas. Vokietijoje yra daugiau patogumų – beveik kiekvienas vežėjas turi paėmimo punktus (Abholstationen), kuriuose galite palikti siuntą bet kuriuo metu. DHL turi „Packstation" – automatus, į kuriuos galite įdėti siuntą bet kuriuo paros metu. DPD turi „Pickup" taškus parduotuvėse ir degalinėse. Tai labai patogu, jei dirbate ir negalite laukti kurjerio. Užsakymo procesas paprastas – einate į vežėjo svetainę, įvedate siuntos duomenis, gavėjo adresą Lietuvoje, pasirenkate paslaugą, apmokate ir atsispausdinate etiketę. Vienas mano pažįstamas Vokietijoje sako, kad jam labiausiai patinka DHL „Packstation", nes gali atiduoti siuntą bet kada – net 2 valandą nakties, jei nori. Lietuvoje tokių automatų mažiau, bet situacija po truputį gerėja. Svarbu – visada išsaugokite siuntos kvitą su sekimo numeriu.

Kokybė – siuntų vežimo iš Vokietijos patikimumas

6. Ar siuntos iš Vokietijos į Lietuvą pasiekia saugiai?

Didžiuoju atveju – taip. Vokietijos vežėjai yra labai patikimi, nes Vokietija yra jų namų rinka ir jie negali sau leisti prarasti reputacijos. DHL, pavyzdžiui, turi 99 procentų pristatymo sėkmės rodiklį – tai labai aukštas skaičius. Bet net ir tokiuose skaičiuose yra vienas procentas, kuris reiškia tūkstančius prarastų siuntų. Vienas mano klientas gavo siuntą iš Berlyno su aiškiai sulaužytu kampu – matėsi, kad kažkas metė dėžę. Laimei, viduje buvo drabužiai, kurie nenukentėjo. Bet jei ten būtų buvusi elektronika – būtų problemų. Kitas atvejis – siunta iš Hamburgo į Klaipėdą, kurios niekas negavo. Po dviejų savaičių tyrimo paaiškėjo, kad ji buvo pristatyta ne tam adresui – kurjeris sumaišė gatves. Siuntą surado ir pristatė teisingam gavėjui, bet nervų kainavo. Tad saugumas priklauso nuo daugelio dalykų – vežėjo, pakavimo, adreso tikslumo ir paprasčiausios sėkmės. Bendrai paėmus, siuntos iš Vokietijos pasiekia Lietuvą saugiai dažniau nei 95 procentais atvejų.

7. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos į Lietuvą vėluoja?

Pirmiausia – patikrinkite sekimo numerį. Vokietijos vežėjų sistemos paprastai veikia gerai, todėl jei sekimas rodo, kad siunta keliauja – tiesiog palaukite. Jei sekimas rodo, kad siunta įstrigo vienoje vietoje ilgiau nei 3 dienas – skambinkite vežėjui. Vokietijoje vežėjų klientų aptarnavimas paprastai veikia geriau nei Lietuvoje – jie turi daugiau darbuotojų ir greičiau reaguoja. Bet jei skambinate iš Lietuvos, gali tekti skambinti tarptautiniu numeriu, kas kainuoja. Alternatyva – parašyti el. laišką arba naudotis internetine pokalbių sistema. Vienas mano pažįstamas laukė siuntos iš Frankfurto dvi savaites. Paskambinus paaiškėjo, kad siunta buvo neteisingai sužymėta ir atsidūrė Švedijoje. Po skambučio ją surado ir nukreipė į Lietuvą. Tad jei siunta vėluoja – nelaukite per ilgai. Kuo greičiau pranešite, tuo greičiau problema bus išspręsta. Ir visada turėkite sekimo numerį po ranka – be jo niekas negalės jums padėti.

8. Ar siuntos iš Vokietijos į Lietuvą dažnai pasimeta?

Ne, tai nutinka retai. Statistika rodo, kad mažiau nei 1 procentas siuntų pasimeta. Bet kai nutinka – labai nemalonu, ypač jei siunta vertinga. Dažniausios pasimetimo priežastys – neteisingas adresas, nuskenuota ne taip, arba tiesiog žmogiška klaida. Vienas atvejis – siunta iš Štutgarto į Vilnių su neteisingu pašto kodu. Sistema nukreipė ją ne ten, ir ji klaidžiojo po terminalus dvi savaites. Kitas atvejis – siunta, kurios etiketė nusilupo tranzito metu. Be etiketės vežėjas nežinojo, kur siuntą pristatyti, ir ji atsidūrė „negyvų siuntų" skyriuje. Po mėnesio ją atidarė, surado viduje dokumentus su siuntėjo adresu ir grąžino. Tad pasimetimas nutinka, bet retai. Kad sumažintumėte riziką – naudokite tvirtą etiketę, nurodykite teisingus duomenis ir pridėkite vidinę etiketę su savo ir gavėjo duomenimis, jei išorinė nusiluptų.

9. Ką sako žmonės apie siuntų vežimą iš Vokietijos į Lietuvą?

Atsiliepimai dažniausiai teigiami, ypač apie DHL ir DPD. Žmonės giria greitį, sekimo kokybę ir patikimumą. Bet yra ir neigiamų atsiliepimų – dažniausiai susijusių su kaina arba su paskutinės mylios pristatymu Lietuvoje. Vienas žmogus rašė, kad DHL siuntą iš Berlyno į Vilnių pristatė per 3 dienas – jis labai patenkintas. Kitas skundėsi, kad ta pati tarnyba pristatė siuntą į Kauną per 7 dienas, nes kurjeris du kartus nerado gavėjo namuose. Dar vienas skundas – kad siuntos iš Vokietijos kartais atvyksta su pažeista pakuote. Tai dažniausiai nutinka ne dėl vežėjo kaltės, o dėl prasto pakavimo. Vokietijoje siuntėjai kartais naudoja per plonus vokus arba nepakankamai užpildo tuščią vietą. Tad jei gaunate siuntą iš Vokietijos, kurios pakuotė pažeista – pirmiausia nufotografuokite ir tik tada atidarykite. Bendrai, atsiliepimai rodo, kad siuntų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą veikia gerai, bet visada yra išimčių.

10. Ar verta naudotis Vokietijos paštu siunčiant siuntas į Lietuvą?

Vokietijos paštas (Deutsche Post / DHL) yra patikimas pasirinkimas, bet ne visada pigiausias. Jų privalumas – milžiniškas tinklas Vokietijoje, todėl siuntą galite atiduoti beveik bet kur. Trūkumas – kai siunta išeina iš Vokietijos, ji perduodama partneriui, ir kokybė priklauso nuo partnerio. Lietuvoje partneris dažniausiai yra Lietuvos paštas, o jo paslaugų kokybė ne visada aukščiausio lygio. Vienas mano pažįstamas siuntė siuntą per Deutsche Post iš Miuncheno į Panevėžį. Vokietijoje viskas vyko sklandžiai – siunta išvyko kitą dieną. Bet Lietuvoje ji užstrigo Vilniaus terminale penkioms dienoms. Paskambinus Lietuvos paštui paaiškėjo, kad jie turėjo daug siuntų ir tiesiog nespėjo. Tad Vokietijos paštas yra geras pasirinkimas, bet reikia suprasti, kad paskutinė mylia Lietuvoje gali būti lėtesnė. Jei norite greitesnio pristatymo – rinkitės DPD ar GLS, kurie turi savo tinklą Lietuvoje.

Procedūros – siuntų vežimas iš Vokietijos ir dokumentai

11. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją gaunant siuntą iš Vokietijos?

Ne, kadangi Vokietija ir Lietuva yra ES narės, muitinės deklaracijos nereikia. Siuntos juda laisvai, be muitų ir importo mokesčių. Bet yra išimčių – jei siunčiama iš Vokietijos teritorijos, kuri nėra ES muitų sąjungos dalis (pavyzdžiui, Helgolando sala ar Biusingeno), tada gali būti taikomos kitos taisyklės. Tai labai retas atvejis, bet verta žinoti. Kitas dalykas – jei siunta yra labai didelės vertės (keli tūkstančiai eurų), Lietuvos muitinė gali paprašyti pateikti dokumentus, įrodančius, kad tai asmeninė siunta, o ne komercinė. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vienas mano klientas gavo siuntą iš Vokietijos su nauju kompiuteriu už 3000 eurų – muitinė paprašė pateikti pirkimo kvitą. Po to, kai jis pateikė dokumentus, siunta buvo išleista per vieną dieną. Tad jei gaunate labai vertingą siuntą – turėkite pirkimo dokumentus po ranka. Tai pagreitins procesą, jei kiltų klausimų.

12. Kokie daiktai draudžiami siųsti iš Vokietijos į Lietuvą?

Tas pats sąrašas kaip ir priešinga kryptimi – sprogmenys, ginklai, narkotikai, gyvi gyvūnai be leidimo, radioaktyvios medžiagos. Be to, yra ribojimų tam tikriems maisto produktams – šviežia mėsa ir pieno produktai gali būti siunčiami tik su specialiais dokumentais. Alkoholis ir tabakas – ribotais kiekiais. Vienas dalykas, kuris skiriasi – Vokietijoje yra griežtesnės taisyklės dėl pavojingų prekių transportavimo. Jei siunčiate baterijas, aerozolius ar kitas pavojingas prekes, būtinai nurodykite tai užsakyme. Vienas mano pažįstamas gavo siuntą iš Vokietijos su kvepalais – jie buvo supakuoti atskirai su „Pavojinga prekė" ženklu. Tai normalu, nes kvepalai yra degūs. Bet jei toks ženklas nėra, siunta gali būti sulaikyta. Dar vienas dalykas – vaistai. Asmeniniam naudojimui skirtus vaistus siųsti galima, bet su recepto kopija ar gydytojo pažyma. Be dokumentų vaistai gali būti konfiskuoti.

13. Kaip siųsti asmeninius daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, suvenyrai – siunčiami be jokių papildomų procedūrų. Tiesiog supakuokite, užpildykite siuntos lapelį su turinio aprašymu ir atiduokite vežėjui. Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus – tarkime, drabužius, kuriuos nešiojote – nurodykite vertę kaip „naudota" arba nurodykite simbolinę sumą. Tai padės išvengti nereikalingų klausimų. Bet jei siunčiate naujus daiktus su etiketėmis – gali kilti įtarimų, kad tai komercinė siunta. Vienas mano pažįstamas persikėlė iš Berlyno į Vilnių ir siuntė savo daiktus dviem didelėmis dėžėmis. Vienoje dėžėje buvo drabužiai, kitoje – knygos ir indai. Jis nurodė, kad tai asmeniniai daiktai persikraustymo metu, ir pridėjo trumpą sąrašą. Viskas praėjo be problemų. Tad asmeniniai daiktai siunčiami paprastai, bet jei siunta didelė arba vertinga – pridėkite aiškų turinio aprašymą. Tai pagreitins procesą ir sumažins klausimų tikimybę.

14. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos atvyko su neteisingais dokumentais?

Tai nutinka dažniau, nei turėtų. Kartais siuntėjas Vokietijoje užpildo siuntos lapelį neteisingai – nurodo klaidingą turinį, neteisingą vertę arba pamiršta pasirašyti. Ką daryti? Pirmiausia – susisiekite su siuntėju ir paprašykite pataisyti dokumentus. Dauguma vežėjų leidžia pakeisti siuntos informaciją elektroniniu būdu. Jei to padaryti negalima – kreipkitės į vežėją Lietuvoje ir paaiškinkite situaciją. Kartais pakanka žodinio paaiškinimo, kartais reikia raštiško. Vienas mano klientas gavo siuntą iš Vokietijos, kurioje buvo nurodyta „doščios" vietoj „dokumentai" – akivaizdi klaida. Jis paskambino vežėjui, paaiškino, ir siunta buvo išleista tą pačią dieną. Bet kitas atvejis – siunta su visiškai neteisingu turinio aprašymu (vieta drabužių – „elektronika"). Tai sukėlė įtarimų, ir siunta buvo sulaikyta patikrinimui. Po savaitės ją atidavė, bet tai sukėlė nereikalingo streso. Tad prieš siunčiant visada patikrinkite, ar dokumentai teisingi.

15. Kaip sekti siuntą, kai ji pereina iš Vokietijos vežėjo į Lietuvos vežėją?

Tai viena didžiausių problemų – sekimo numerių suderinamumas. Vokietijos vežėjas suteikia savo sekimo numerį, bet kai siunta perduodama Lietuvos partneriui, gali būti priskirtas naujas numeris. Ir ne visada senas numeris rodo naują informaciją. Pavyzdžiui, DHL Vokietijoje suteikia numerį, kuris veikia DHL sistemoje, bet kai siunta perduodama Lietuvos paštui, Lietuvos paštas priskiria savo numerį. Jei nežinote naujo numerio, negalite sekti siuntos Lietuvoje. Ką daryti? Pirmiausia – paprašykite siuntėjo, kad jis gautų abu numerius – ir Vokietijos, ir Lietuvos. Antra – kai kurie vežėjai turi integruotas sistemas, kurios parodo visą siuntos kelią, net jei ji pereina per skirtingus vežėjus. Trečia – jei sekimas sustoja ties tam tikru tašku – tiesiog palaukite kelias dienas. Dažniausiai siunta tiesiog keliauja, tik sistema neatnaujinama realiu laiku.

Patarimai – praktiniai patarimai gaunant siuntas iš Vokietijos

16. Kaip pasiruošti gauti siuntą iš Vokietijos?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad gavėjo adresas teisingas ir pilnas. Vokietijos siuntėjai kartais painioja lietuviškus adresus – nežino, kaip rašyti lietuviškas raides arba supainioja gatvės pavadinimą su miestu. Antra – nurodykite telefono numerį. Dauguma Lietuvos kurjerių skambina prieš pristatydami, ir be numerio jie negali pristatyti. Trečia – jei žinote, kad siunta atvyks tam tikrą dieną, pasirūpinkite, kad kas nors būtų namuose. Kurjeris paprastai bando pristatyti 2-3 kartus, bet po to siunta grąžinama į terminalą, ir ją reikia atsiimti patiems. Ketvirta – jei gyvenate bute su užrakta laiptine, palikite instrukcijas, kaip patekti. Kurjeris negali laukti prie durų valandą. Vienas mano pažįstamas visada palieka raktą pas kaimyną, kai žino, kad siunta atvyks. Tai paprastas, bet veiksmingas sprendimas. Penkta – turėkite asmens dokumentą, nes kai kurie vežėjai prašo parodyti tapatybę prieš atiduodant siuntą.

17. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos atvyko pažeista?