Siuntų vežimas į Germany, Vežame kiekvieną dieną

Siuntų vežimas į Vokietiją – tai viena populiariausių pervežimo paslaugų Lietuvoje. Šimtai tūkstančių lietuvių gyvena, dirba arba studijuoja Vokietijoje, ir jiems nuolat reikia siųsti arba gauti siuntas iš Lietuvos. Be to, daugybė Lietuvos įmonių bendradarbiauja su Vokietijos partneriais ir reguliariai siunčia prekes, dokumentus ar medžiagas. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į visus klausimus apie siuntų vežimą į Vokietiją – nuo kasdienių maršrutų iki specifinių situacijų, su kuriomis susiduriame darbe. Remiuosi savo patirtimi ir realiais pavyzdžiais, kad informacija būtų praktiškai naudinga.

Maršrutai- Siuntų vežimas į Germany vežame kiekvieną dieną kryptys

1. Kokius maršrutus naudojate veždami siuntas į Vokietiją?

Pagrindiniai maršrutai eina per Lenkiją – tai trumpiausias kelias iš Lietuvos į Vokietiją. Dažniausiai važiuojame Vilnius–Varšuva–Poznanė–Berlynas, Kaunas–Varšuva–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas arba Klaipėda–Kaliningrado sritis–Gdanskas–Hamburgas. Kiekvienas maršrutas turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, maršrutas per Kaliningrado sritį kartais būna greičiausias iš Klaipėdos, bet reikia turėti omenyje, kad sienos kirtimas gali užtrukti. Maršrutas per Varšuvą – patikimiausias, nes autostrada gera ir eismas sklandus. Bet vasarą, kai visi važiuoja atostogų, autostrada gali būti perkrauta. Turime ir alternatyvius maršrutus – per Čekiją arba per Austriją, bet jie naudojami retai, tik kai pagrindiniai maršrutai užblokuoti dėl avarijos ar remonto darbų. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad kartą teko važiuoti per Slovakiją, nes Lenkijos autostradoje buvo didžiulė avarija, ir eismas sustojo dvylikai valandų. Jis sako, kad Slovakijos kalnai gražūs, bet kelias vingiuotas ir lėtas. Nuo to laiko jis visada tikrina eismo informaciją prieš išvykdamas.

2. Kaip dažnai vežate siuntas į Vokietiją?

Kasdien. Tai mūsų pagrindinis privalumas – siuntos nelaukia sandėlyje, kol susikaups pakankamas krovinys. Kiekvieną rytą išvyksta bent vienas transportas į Vokietiją, o dažniausiai du ar trys – priklausomai nuo siuntų kiekio. Pirmadieniais ir penktadieniais siuntų daugiau, todėl išvyksta daugiau transporto priemonių. Savaitgaliais – rečiau, bet jei yra poreikis, vežame ir šeštadieniais. Verslo klientams, kurie siunčia reguliariai, sudarome grafiką – pavyzdžiui, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Tai leidžia planuoti ir jiems, ir mums. Vienas mano klientas – gamybos įmonė Kaune – siunčia atsargines detales savo partneriui Berlyne kas antrą dieną. Mes sudarėme grafiką, ir detalės visada išvyksta nustatytomis dienomis. Jis sako, kad tai viena patikimiausių jo logistikos grandžių – niekada nevėluoja. Bet buvo vienas atvejis, kai dėl sniego audros visi keliai buvo uždaryti, ir siuntos išvyko tik kitą dieną. Tai buvo nenugalima jėga, ir klientas suprato.

3. Kurie Vokietijos miestai yra pagrindiniai siuntų pristatymo taškai?

Didžiausi siuntų srautai – į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą prie Maino, Kelną ir Štutgartą. Šie miestai yra pagrindiniai logistikos centrai, ir dauguma siuntų keliauja būtent ten. Iš šių centrų siuntos paskirstomos po visą Vokietiją. Berlynas – populiariausias dėl to, kad ten gyvena daug lietuvių. Miunchenas – dėl stiprios ekonomikos ir daugybės Lietuvos įmonių, turinčių partnerius Bavarijoje. Hamburgas – dėl uosto ir tarptautinės prekybos. Frankfurtas – dėl finansų centro ir daugybės korporacijų. Bet vežame ir į mažesnius miestus – Leipcigą, Dortmundą, Diuseldorfą, Braunšveigą, Hanoverį. Į labai mažus miestelius – rečiau, bet galima. Vienas mano klientas siunčia siuntas į miestelį, kuriame gyvena vos penki tūkstančiai žmonių – kažkur Šiaurės Vokietijoje. Kurjeriui tenka važiuoti papildomus šešiasdešimt kilometrų nuo artimiausio didelio miesto, bet siunta vis tiek pasiekia gavėją per tris dienas. Tai įrodo, kad logistika Vokietijoje veikia labai gerai.

4. Ar vežate siuntas ir į kitas šalis, ar tik į Vokietiją?

Pagal šią temą kalbame apie Vokietiją, bet taip, vežame ir į kitas šalis. Pagrindinės kryptys – Lenkija, Čekija, Austrija, Skandinavijos šalys, Beniliuksas. Bet Vokietija sudaro didžiąją dalį mūsų siuntų – maždaug šešiasdešimt procentų. Priežastis paprasta – daugiausia lietuvių emigrantų gyvena Vokietijoje, ir daugiausia Lietuvos įmonių turi partnerių Vokietijoje. Be to, Vokietija yra Europos logistikos centras – dauguma tarptautinių krovinių praeina per Vokietiją, net jei galutinis tikslas kitur. Pavyzdžiui, jei siunčiate siuntą į Prancūziją, ji dažnai keliauja per Vokietiją. Arba jei siunčiate į Italiją – taip pat per Vokietiją. Todėl mūsų maršrutai į Vokietiją yra pagrindiniai, o kitos kryptys – papildomos. Vienas mano kolega specializuojasi Skandinavijos kryptimi – Švedija, Norvegija, Danija. Jis sako, kad ten siuntų mažiau, bet kiekviena siunta vertingesnė – Skandinavijoje gyvenantys lietuviai dažniausiai siunčia vertingesnius daiktus.

Krovinių- Siuntų vežimas į Germany vežame kiekvieną dieną tipai

5. Kokio tipo siuntas vežate į Vokietiją?

Praktiškai viską, kas telpa į transporto priemonę ir nėra draudžiama. Dažniausios siuntos – asmeniniai daiktai (drabužiai, knygos, buities reikmenys), verslo prekės (elektronika, tekstilė, maisto produktai), dokumentai ir paketai. Taip pat vežame baldus, buitinę techniką, statybines medžiagas, automobilių dalis. Vieną kartą vežėme net pianiną – iš Kauno į Frankfurtą. Tai buvo sudėtingas užsakymas – pianinas sveria apie du šimtus kilogramų, ir jį reikėjo nešti ketvirtu aukštu be lifto. Užtruko keturias valandas tik pakrovimui. Bet pianinas saugiai pasiekė gavėją, ir jis buvo labai laimingas. Yra ir keistų siuntų – pavyzdžiui, vienas klientas siuntė dvidešimt kilogramų žemių iš savo sodo. Taip, žemių. Jis sakė, kad Vokietijoje dirva kitokia, ir jo pomidorai neauga taip gerai. Mes vežėme, nors tai buvo viena keisčiausių siuntų mano karjeroje. Svarbiausia – siuntos turi būti saugios, legalios ir tinkamai supakuotos. Visa kita – detalės.

6. Ar vežate maisto produktus į Vokietiją?

Taip, bet su apribojimais. Kaip jau minėjau anksčiau – kai kuriems maisto produktams reikia veterinarinių arba fitosanitarinių sertifikatų. Šokoladas, saldainiai, sausainiai, kava, arbata – be problemų. Rūkyta mėsa, sūris, pieno produktai – tik su tinkamais dokumentais. Šviežios daržovės ir vaisiai – gali reikėti fitosanitarinio sertifikato. Konservai – paprastai be problemų, jei tai pramoninė gamyba. Dažniausiai siunčiami maisto produktai – lietuški saldainiai, šakotis, rūkyta žuvis (ji leidžiama be papildomų dokumentų), duona, alus. Vienas mano klientas – vyresnio amžiaus moteris iš Šiaulių – siunčia savo sūnui į Miuncheną dėžę su maistu kas mėnesį. Joje visada būna šakotis, šokoladas, rūkyta žuvis ir lietuškas alus. Ji sako, kad sūnui labiausiai trūksta lietuviško maisto, ir ji nori, kad jis bent kartą per mėnesį pajustų namų skonį. Tai graži tradicija, ir mes visada stengiamės, kad jos siuntos saugiai pasiektų sūnų. Vieną kartą alaus butelis sudužo, ir visa dėžė buvo sulieti alumi. Teko pakeisti dėžę ir išsiųsti naują. Nuo to laiko ji visada paprašo, kad alus būtų supakuotas atskirai.

7. Kaip vežate trapius ar vertingus daiktus?

Trapūs daiktai vežami specialiai pažymėtose dėžėse su papildoma apsauga. Vertybės – su papildomu draudimu ir kartais su specialiu lydimu. Pavyzdžiui, jei siunčiate brangų meno kūrinį, mes galime pasiūlyti transportą su temperatūros kontrole ir specialia pakaba, kuri amortizuoja smūgius. Tai kainuoja gerokai daugiau, bet meno kūriniams verta. Vienas mano klientas – meno kolekcininkas – siuntė paveikslą vertę dešimt tūkstančių eurų iš Vilniaus į Berlyną. Mes naudojome specialų dėklą su putų forma, transportą su amortizacija, ir papildomą draudimą. Paveikslas saugiai pasiekė gavėją, ir kolekcininkas liko patenkintas. Bet ne visi trapi daiktai reikalauja tokio lygio apsaugos. Dauguma trapių siuntų – stiklo gaminiai, elektronika, keramika – vežamos standartiškai su burbuline plėvele ir putplasčiu. Svarbiausia – tinkama pakuotė. Jei pakuotė gera, net ir standartinis transportas saugiai pristatys trapų daiktą.

8. Ar galima siųsti gyvūnus į Vokietiją?

Gyvūnus vežti galima, bet tai labai specifinė paslauga, reikalaujanti specialių leidimų ir dokumentų. Pirmiausia – gyvūnas turi turėti pasą su vakcinacijos įrašais, mikroschemą ir sveikatos pažymą. Antra – transporto priemonė turi atitikti gyvūnų vežimo reikalavimus – ventiliacija, temperatūros kontrolė, pakankamai erdvės. Trečia – kai kurios šunų veislės Vokietijoje yra draudžiamos arba ribojamos, todėl reikia patikrinti, ar jūsų gyvūnas gali būti įvežtas. Mes patys nevežame gyvūnų – tai per daug sudėtinga ir atsakinga. Bet mes galime rekomenduoti specializuotas įmones, kurios tuo užsiima. Vienas mano pažįstamas vežė savo katę iš Kauno į Hamburgą ir naudojosi specializuota gyvūnų pervežimo paslauga. Kaina buvo apie tris šimtus eurų, bet katė saugiai pasiekė naujus namus. Jis sakė, kad katė pirmą dieną slėpėsi po lova, bet po savaitės jau tyrinėjo naują butą. Gyvūnų vežimas – ne mūsų specializacija, bet žinome, kaip tai padaryti teisingai.

Kainodara- Siuntų vežimas į Germany vežame kiekvieną dieną įkainiai

9. Nuo ko priklauso siuntų vežimo į Vokietiją kaina?

Pagrindiniai veiksniai – siuntos svoris, tūris, pristatymo vieta ir skubumas. Svoris – kuo sunkesnė, tuo brangiau. Tūris – jei siunta didelė, bet lengva, kaina skaičiuojama pagal užimamą plotą. Pristatymo vieta – į didelį miestą pigiau, į mažą miestelį brangiau. Skubumas – ekspresas brangiau už standartinį. Be to, kainą veikia ir sezoniškumas – prieš Kalėdas kainos gali būti didesnės dėl padidėjusio siuntų kiekio. Taip pat – kuro kainos. Jei degalai pabrangsta, vežėjai dažnai kelia kainas. Mes stengiamės to nedaryti dažnai, bet kartais tenka. Vienas mano klientas – internetinė parduotuvė – klausė, kodėl kaina pakilo penkiais eurais nuo praėjusio mėnesio. Paaiškinau, kad dyzelinas pabrango dešimt procentų, ir mes negalime dirbti nuostolingai. Jis suprato, bet pasakė, kad tai paveiks jo pardavimus. Tai sunkus klausimas – kaip išlaikyti kainas stabilias, kai sąnaudos auga? Mes stengiamės optimizuoti maršrutus ir kaupti siuntas, kad sumažintume vieno siuntos kainą.

10. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo Vokietijos regiono?

Taip, nors skirtumas nebūtinai didelis. Pristatymas į Berlyną ar Frankfurtą – pigiausias, nes tai pagrindiniai maršrutai. Pristatymas į Miuncheną – šiek tiek brangiau, nes toliau nuo pagrindinio maršruto. Pristatymas į mažus miestelius Bavarijoje, Švabijoje ar Šiaurės Vokietijoje – brangiausia, nes reikia papildomo laiko ir kuro. Pavyzdžiui, siunta iš Vilniaus į Berlyną – trisdešimt eurų. Ta pati siunta į Miuncheną – trisdešimt penki eurai. Į mažą miestelį už šimto kilometrų nuo Miuncheno – keturiasdešimt penki eurai. Skirtumas – penkiolika eurų, bet tai logiška – papildomas kelias, papildomas laikas. Vienas mano klientas gyvena mažame miestelyje Šiaurės Reino-Vestfalijoje, ir kiekvieną kartą jis prašo pristatyti siuntą į artimiausią didelį miestą – Diuseldorfą – ir pats atvažiuoja atsiimti. Jis sako, kad taip sutaupo dešimt eurų, ir jam tai verta, nes jis dažnai važiuoja į Diuseldorfą reikalais. Tai protingas sprendimas.

11. Ar taikote nuolaidas verslo klientams?

Taip, tai standartinė praktika. Verslo klientams, kurie siunčia reguliariai, taikome nuolaidas nuo dešimties iki dvidešimties procentų. Nuolaidos dydis priklauso nuo siuntų kiekio ir dažnumo. Be to, verslo klientai gauna pirmenybę – jų siuntos kraunamos pirmos, pristatomos greičiau, o problemos sprendžiamos pirmiau. Turime ir lojalumo programą – kuo ilgiau bendradarbiaujate, tuo didesnė nuolaida. Vienas mano klientas – elektronikos parduotuvė – bendradarbiauja su mumis jau penkerius metus. Jam taikome dvidešimties procentų nuolaidą, ir jis sako, kad tai viena geriausių jo verslo išlaidų. Be to, mes jam suteikiame atidėtą mokėjimą – jis moka kartą per mėnesį, o ne kiekvieną kartą siunčiant. Tai patogu, nes jis siunčia daug siuntų, ir kiekvieną kartą mokėti atskirai būtų nepatogu. Nuolaidos nėra viešos – reikia tiesiog pasikalbėti su vežėju ir aptarti sąlygas. Dauguma vežėjų yra lankstūs, ypač jei matote, kad klientas rimtai žiūri į bendradarbiavimą.

12. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Geriausias būdas – paprašyti pasiūlymų iš bent trijų skirtingų vežėjų. Nurodykite tą pačią informaciją visiems – siuntos svorį, matmenis, turinį, siuntėjo ir gavėjo adresus. Tada palyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kas į ją įeina.