Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntų tarnybos Frankfurtas, Vežame kiekvieną dieną
Frankfurtas prie Maino – ne tik finansinis, bet ir logistikos mazgas, pro kurį kasdien praeina tūkstančiai siuntų iš visos Europos. Lietuviams šis miestas svarbus dėl daugybės priežasčių – čia gyvena nemaža lietuvių bendruomenė, veikia įmonės, turinčios ryšių su Lietuva, ir tiesiog tai patogus tranzito taškas toliau į Vokietiją. Siuntų tarnybos, vežančios maršrutu Lietuva–Frankfurtas, pastaraisiais metais stipriai išaugo. Bet kuo daugiau pasirinkimo, tuo sunkiau išsirinkti. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi ir pastebėjimais – kas veikia, kas ne, ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis siuntų tarnybą kasdieniniams pervežimams.
Pasirinkimas - siuntų tarnybų įvairovė Frankfurtas
1. Kokios siuntų tarnybos veža iš Lietuvos į Frankfurtą kiekvieną dieną?
Didžiosios tarptautinės tarnybos – DHL, DPD, GLS, UPS, FedEx – visos siūlo kasdieninius pervežimus. Bet yra ir mažesnių žaidėjų, kurie specializuojasi būtent Baltijos–Vokietijos kryptimi. Pavyzdžiui, „Ekspress Siuntos" ar „Transauta" turi reguliarius reisus, kartais net du kartus per dieną. Skirtumas tas, kad didieji kurjeriai turi centralizuotą tinklą – siunta gali keliauti per kelis terminalus, kol pasiekia Frankfurtą. Mažesnės tarnybos dažnai veža tiesiogiai, kas gali būti greičiau, bet mažiau patikima, jei kas nors nutinka kelyje. Asmeniškai pastebėjau, kad mažesnės tarnybos geriau tinka ne standartinėms siuntoms, o specifiniams poreikiams – pavyzdžiui, kai reikia pristatyti kažką labai greitai arba nestandartinio dydžio.
2. Kaip atskirti patikimą siuntų tarnybą nuo nepatikimos?
Sunkus klausimas, nes iš pirmo žvilgsnio visos atrodo panašiai. Bet yra požymių. Patikima tarnyba turi aiškią interneto svetainę su konkrečiomis kainomis, ne tik „klauskite pasiūlymo". Turi klientų aptarnavimą, kuris atsako per 24 valandas. Turi aiškią kompensacijų politiką. Turi bent keletą metų veiklos istorijos. Ir – labai svarbu – turi realių atsiliepimų, ne tik penkių žvaigždučių komentarus savo svetainėje. Aš visada patikrinu Google atsiliepimus, Facebook puslapį, ir jei randu daugiau nei 10 procentų neigiamų atsiliepimų – ieškau kitos tarnybos. Vieną kartą pasirinkau pigiausią variantą, ir siunta pasiekė Frankfurtą tik po dviejų savaičių vietoj žadėtų penkių dienų. Pigiausias ne visada geriausias.
3. Ar verta rinktis mažesnę lietuvišką siuntų tarnybą ar didelį tarptautinį kurjerį?
Priklauso nuo to, ko jums reikia. Jei siunčiate standartinę siuntą ir norite patikimumo – didelis kurjeris saugesnis pasirinkimas. Jie turi infrastruktūrą, draudimą, sekimo sistemą. Jei siunčiate kažką nestandartinio arba norite asmeniškesnio požiūrio – mažesnė tarnyba gali būti geresnis variantas. Jos dažnai lanksčiau derasi, greičiau reaguoja į problemas, ir kartais net pigiau. Bet rizika didesnė – jei maža tarnyba bankrutuoja arba turi finansinių sunkumų, jūsų siunta gali įstrigti. Asmeniškai naudoju abu variantus – didelius kurjerius dokumentams ir vertingoms prekėms, mažesnes tarnybas didesniems, mažiau skubiems kroviniams.
Kasdieniniai - reguliarūs siuntų pervežimai į Frankfurtą
4. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną" praktikoje?
Praktikoje tai gali reikšti kelis dalykus. Pirmas – siuntos priimamos kiekvieną dieną, bet išvežamos tik tada, kai susirenka pakankamas kiekis. Antras – siuntos išvežamos kiekvieną dieną, bet pristatymas gali užtrukti ilgiau nei žadėta. Trečias – tikrai kasdieniniai reisai su fiksuotu grafiku. Didžiosios tarnybos paprastai turi trečią variantą, mažesnės – pirmą arba antrą. Svarbu klausti konkrečiai: „Kada išvyksta siuntos? Per kiek laiko pasiekia Frankfurtą? Ar yra garantija?" Vienas mano kolega užsisakė paslaugą iš tarnybos, skelbiančios „kasdieniniai pervežimai", ir sužinojo, kad „kasdien" reiškia „tris kartus per savaitę". Jis labai supyko, bet sutartyje buvo parašyta mažomis raidėmis.
5. Kaip dažnai siuntos iš tiesų pasiekia Frankfurtą per vieną dieną?
Retai. Vienos dienos pristatymas įmanomas tik su express paslauga, ir tai ne visada. Standartinis pristatymas trunka 2-4 darbo dienas. Express – 1-2 dienos, bet tik jei siunta paimta anksti ryte ir iš karto išvežama. Jei paimama popiet, ji gali būti išvežta tik kitą dieną, ir tada express pristatymas tampa dviejų dienų pristatymu. Dar vienas faktorius – atstumas nuo Lietuvos iki Frankfurto yra apie 1300 kilometrų. Vien važiavimas užima 12-14 valandų, neįskaitant sustojimų, perkrovimų, rūšiavimo. Taigi realiai, net geriausiu atveju, siunta išvykusi ryte pasieks Frankfurtą kitą dieną vakare.
6. Ar siuntų tarnybos dirba per šventes?
Dauguma nedirba per valstybines šventes – tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Tai reiškia, kad jei siunčiate prieš Kalėdas ar Velykas, pristatymas gali užtrukti ilgiau. Ypač sudėtingas laikotarpis – gruodžio vidurys iki sausio pradžios, kai siuntų kiekis išauga 3-4 kartus, o personalas dalinai atostogauja. Rekomenduoju siųsti bent savaitę anksčiau nei įprastai, jei siunta turi pasiekti gavėją iki šventės. Asmeniškai turėjau nemalonios patirties – siunčiau dovaną draugams Frankfurte gruodžio 20 dieną, ir ji pasiekė juos tik sausio 8. Dovana buvo skirta Kalėdoms, bet atėjo jau po Trijų Karalių. Nuo to laiko siunčiu gruodžio pradžioje.
Kainodara - siuntų tarnybų kainų palyginimas
7. Kiek kainuoja siuntos išsiuntimas į Frankfurtą su skirtingomis tarnybomis?
Kainos skiriasi priklausomai nuo tarnybos, siuntos svorio ir pasirinkto greičio. Standartinė 2 kg siunta: DHL – apie 18-25 eurų, DPD – 15-22 eurų, GLS – 14-20 eurų, UPS – 20-28 eurų. Mažesnės tarnybos – 10-18 eurų. Express paslaugos brangesnės 2-3 kartus. Bet tai tik orientyrai – galutinė kaina priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, DPD turi skirtingus tarifus priklausomai nuo to, ar siunta paimama iš namų, ar pristatoma į terminalą. DHL turi skirtingus tarifus priklausomai nuo siuntos matmenų, ne tik svorio. Rekomenduoju naudotis kainų palyginimo platformomis, pavyzdžiui, „Sendit" ar „Siųsk pigiau" – jos leidžia palyginti kelių tarnybų kainas vienu metu.
8. Kodėl tos pačios svorio siuntos kaina skiriasi skirtingose tarnybose?
Todėl, kad kainą lemia ne tik svoris. Vienas svarbus faktorius – siuntos tūrinis svoris. Jei siunčiate lengvą, bet didelę dėžę, kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį, ne pagal realų svorį. Kitas faktorius – maršrutas. Kai kurios tarnybos turi tiesioginius maršrutus, kitos veža per tarpinius terminalus, kas didina kainą. Dar vienas – draudimas. Vienos tarnybos įtraukia standartinį draudimą į kainą, kitos – ne. Ir, žinoma, reputacija – žinomos tarnybos dažnai brangesnės vien dėl vardo. Asmeniškai manau, kad kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Pigiausia tarnyba gali būti lėčiausia arba mažiau patikima. Geriau mokėti kelis eurus daugiau ir būti ramiam.
9. Ar galima derėtis dėl kainos su siuntų tarnybomis?
Galima, ypač jei siunčiate reguliariai. Didelės tarnybos turi fiksuotus tarifus, bet ir jos siūlo nuolaidas verslo klientams. Mažesnės tarnybos dažnai lanksčiau derasi – ypač jei garantuojate pastovų siuntų srautą. Pavyzdžiui, jei siunčiate 20 siuntų per mėnesį, galite tikėtis 10-20 procentų nuolaidos. Jei 50 ar daugiau – nuolaida gali siekti 30 procentų. Svarbu ne prašyti nuolaidos, o pasiūlyti mainais kažką – pastovumą, ilgalaikę sutartį, rekomendacijas kitoms įmonėms. Aš pats derėjausi su viena tarnyba ir gavau 25 procentų nuolaidą mainais už tai, kad rekomendavau juos savo klientams. Verslas yra verslas – viskas derinama.
Terminai - pristatymo laiko planavimas
10. Kaip planuoti siuntos išsiuntimą, kad ji pasiektų Frankfurtą laiku?
Pirmas žingsnis – sužinoti tikslų išvykimo grafiką. Ne „3-5 dienos", o konkrečiai – „išvyksta pirmadienį, trečiadienį, penktadienį". Antras žingsnis – atsižvelgti į savaitgalį. Jei siunta išvyksta penktadienį, ji gali stovėti terminale visą savaitgalį ir būti pristatyta tik antradienį. Trečias žingsnis – atsižvelgti į šventes. Ketvirtas – įvertinti, ar gavėjas bus vietoje. Nėra nieko blogiau, nei siunta, kuri pasiekia Frankfurtą laiku, bet gavėjas atostogauja, ir siunta grąžinama atgal. Penktas – visada palikti vienos dienos rezervą. Jei siunta turi pasiekti Frankfurtą penktadienį, siųskite taip, kad ji pasiektų ketvirtadienį.
11. Ką daryti, jei siunta vėluoja ir gavėjas laukia?
Pirmiausia – susisiekti su siuntų tarnyba ir sužinoti, kur yra siunta ir kodėl vėluoja. Dažnai vėlavimo priežastis paprasta – spūstys, gedimas, personalo trūkumas. Antra – informuoti gavėją apie situaciją. Geriau pasakyti tiesą, kad siunta vėluos dvi dienas, nei meluoti, kad „jau pakeliui", kai ji dar terminale. Trečia – jei vėlavimas ilgas, prašyti kompensacijos arba nuolaidos kitam siuntimui. Ketvirta – jei siunta skubi, apsvarstyti alternatyvą – galbūt galima išsiųsti pakartotinai su kita tarnyba. Turėjau atvejį, kai siunta vėlavo penkias dienas, ir aš išsiunčiau kopiją su kita tarnyba. Pirmoji siunta atėjo po savaitės, antroji – po dviejų dienų. Klientas gavo abi, bet bent jau nevėlavo.
12. Ar galima keisti pristatymo adresą, kai siunta jau pakeliui?
Kai kurios tarnybos leidžia keisti adresą, kol siunta dar nepasiekė paskutinio terminalo. DHL turi tokią galimybę per savo programėlę – galite nukreipti siuntą į kitą adresą arba į DHL Pickup tašką. DPD irgi leidžia, bet ne visada. Mažesnės tarnybos – priklauso nuo to, ar turi technines galimybes. Svarbu – adreso keitimas gali užtrukti papildomą dieną, ir gali kainuoti papildomai. Asmeniškai rekomenduoju visada duoti gavėjo telefono numerį – tada kurjeris gali paskambinti ir susitarti dėl pristatymo laiko ar vietos, jei adresas neaiškus. Tai paprastas dalykas, bet labai padeda.
Dokumentacija - siuntos dokumentų rengimas
13. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Frankfurtą?
Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, muitinės procedūrų nereikia. Užtenka siuntos lapo su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, siuntos turinio aprašymu ir verte. Jei siunčiamos prekės – pridėkite sąskaitos faktūros kopiją. Jei siunčiami dokumentai – pakanka voko su siuntos lipduku. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, siunčiant vaistus, maisto produktus ar pavojingas medžiagas, gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų. Vienas mano pažįstamas siuntė automobilių dalis be jokių papildomų dokumentų – viskas praėjo be problemų. Bet kitas siuntė kosmetikos su alkoholio pagrindu, ir siunta buvo sulaikyta, nes reikėjo pavojingų krovinių deklaracijos. Skirtumas – produkto sudėtis.
14. Kaip teisingai nurodyti siuntos vertę deklaracijoje?
Nurodykite realią vertę – ne mažesnę, ne didesnę. Jei nurodysite mažesnę, rizikuojate gauti mažesnę kompensaciją, jei siunta dingsta. Jei nurodysite didesnę – mokėsite daugiau draudimo, o jei siunta dings, tarnyba gali prašyti įrodymų apie realią vertę. Geriausia nurodyti sumą, kurią sumokėjote už prekę, arba rinkos vertę, jei siunčiate naudotą daiktą. Jei siunčiate dovaną – nurodykite jos vertę, net jei ji jums nieko nekainavo. Svarbu – vertė nurodoma eurais, be PVM. Jei siunčiate kelis daiktus vienoje dėžėje, nurodykite bendrą vertę ir atskirai kiekvieno daikto vertę. Tai palengvina kompensacijos procesą, jei prireiks.
15. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant tarp ES šalių?
Ne, muitinės deklaracijos nereikia. Bet tai nereiškia, kad nereikia jokių dokumentų. Siuntos lapas su turinio aprašymu privalomas. Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais – sąskaita faktūra privaloma. Jei siunčiate asmeninius daiktus – pakanka aprašymo. Tačiau yra atvejų, kai muitinė gali patikrinti siuntą net tarp ES šalių – pavyzdžiui, jei įtariama, kad siunčiami draudžiami daiktai arba deklaruota vertė neatitinka turinio. Tai retai, bet pasitaiko. Todėl visada būkite sąžiningi deklaruodami turinį ir vertę. Melaginga deklaracija gali baigtis ne tik siuntos konfiskavimu, bet ir bauda.
Draudimas - siuntos apsauga ir rizikos valdymas
16. Kada verta drausti siuntą?
Visada, kai siuntos vertė viršija 50 eurų. Standartinis draudimas dažniausiai dengia tik 50-100 eurų, o viskas virš to – jūsų rizika. Papildomas draudimas kainuoja 1-3 procentus nuo vertės, kas yra nedidelė suma, palyginus su galima žala. Ypač svarbu drausti elektroniką, trapius daiktus, vertingus dokumentus. Asmeniškai visada draudžiu, net jei siuntos vertė tik 100 eurų – papildomi 2-3 eurai už ramybę yra verta investicija. Turėjau atvejį, kai siunta su fotoaparatu už 800 eurų dingo. Be draudimo būčiau gavęs tik 50 eurų. Su draudimu – pilną sumą. Nuo to laiko draudimas yra mano privalomas punktas.
17. Kaip pateikti pretenziją dėl pažeistos ar dingusios siuntos?
Pirmas žingsnis – surinkti įrodymus. Nuotraukos, siuntos numeris, data, susirašinėjimas su tarnyba. Antras žingsnis – pateikti pretenziją raštu. Dauguma tarnybų turi specialias formas savo svetainėse. Trečias žingsnis – laukti atsakymo. Tai gali užtrukti nuo 7 iki 30 dienų. Ketvirtas žingsnis – jei atsakymas netenkina, apskųsti. Penktas žingsnis – jei ir tai nepadeda, kreiptis į vartotojų teisių apsaugą. Svarbu – pretenziją pateikti kuo greičiau, geriausia per 7 dienas nuo siuntos gavimo (arba nuo tos dienos, kai turėjo būti gauta). Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau šansų gauti kompensaciją.
18. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista, bet pakuotė atrodo sveika?
Tai sudėtinga situacija. Jei pakuotė sveika, o daiktas viduje pažeistas, tarnyba gali argumentuoti, kad pažeidimas atsirado ne transportavimo metu, o prieš siunčiant. Todėl svarbu fotografuoti daiktą prieš pakavimą, ypač jei jis vertingas ar trapus. Ir dar – naudoti tinkamą pakavimą. Jei siunčiate stiklinį daiktą be burbulinės plėvelės, o jis sudūžta – tarnyba gali atsisakyti kompensuoti. Asmeniškai rekomenduoju visada fotografuoti siuntos turinį prieš pakavimą, pakavimo procesą, ir galutinę supakuotą siuntą. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali išgelbėti, jei kils ginčas.
Pakavimas - siuntos paruošimo gairės
19. Kaip tinkamai supakuoti siuntą ilgam pervežimui į Frankfurtą?
Pirmas dalykas – tinkama dėžė. Ne per didelė, ne per maža, tvirta. Antras dalykas – užpildymas. Tarpas tarp daikto ir dėžės sienelių turi būti užpildytas putplasčiu, burbuline plėvele arba susuktu popieriumi. Trečias dalykas – lipni juosta. Bent trys sluoksniai, ir ne tik ant viršaus, bet ir aplink dėžę. Ketvirtas dalykas – adresas. Užrašykite ne tik ant lipduko, bet ir ant pačios dėžės. Penktas dalykas – „Fragile" lipdukas, jei siunčiami trapūs daiktai. Šeštas – nenaudokite senų dėžių. Jos gali neatlaikyti ilgo pervežimo. Septintas – jei siunčiate kelis daiktus vienoje dėžėje, kiekvieną atskirai suvyniokite.
20. Kokios medžiagos geriausiai tinka siuntos apsaugai?
Burbulinė plėvele – klasika, tinka beveik viskam. Putplastis – geriau didesniems daiktams, kurie gali judėti dėžėje. Susuktas popierius – tinka lengviems, ne itin trapiems daiktams. Putų granulės – tinka labai trapiems daiktams, bet jos netvarkingos ir gali išbyrėti. Kartonas – papildomam sluoksniui aplink jautrias vietas. Asmeniškai naudoju burbulinę plėvele elektronikai, putplastį stiklo gaminiams, susuktą popierių drabužiams ir knygoms. Svarbu – nenaudokite laikraščių. Spaudos dažai gali nusitrinti ant daiktų, ypač jei siunta ilgai keliauja arba drėgnoje aplinkoje. Tai smulkmena, bet kartais svarbi.
21. Ar galima siųsti skysčius į Frankfurtą?
Galima, bet su apribojimais. Skysčiai turi būti hermetiškai supakuoti – kiekvienas buteliukas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvele, o tada sudėtas į plastikinį maišelį. Jei skysčiai pavojingi – pavyzdžiui, dažai, lakai, cheminės medžiagos – reikia specialaus ženklinimo ir pavojingų krovinių deklaracijos. Maisto skysčiai – alus, vynas, medus – paprastai leidžiami, bet turi būti tinkamai supakuoti. Vienas mano pažįstamas siuntė vyno butelius Frankfurte gyvenančiam broliui – supakavo kiekvieną butelį atskirai, sudėjo į specialią dėžę su pertvaromis, ir viskas atvyko sveika. Bet kitas siuntė stiklainį medaus be papildomo pakavimo – medus išsiliejo ir sugadino kitą siuntos turinį.
Kontaktai - bendravimas su siuntų tarnybomis
22. Kaip efektyviai bendrauti su siuntų tarnybų klientų aptarnavimu?
Pirmas patarimas – visada turėkite siuntos numerį prieš skambindami. Be jo niekas negalės jums padėti. Antras – aiškiai išdėstykite problemą. Vietoj „mano siunta dingo" geriau sakyti „siuntos numeris LT123456, išsiųsta kovo 15 dieną, turėjo pasiekti Frankfurtą kovo 18, bet iki šiol nerodo sekimo sistemoje". Trečias – būkite mandagūs, bet atkaklūs. Klientų aptarnavimo darbuotojai dažnai turi ribotas galimybes, bet jei prašysite kalbėti su vadovu, kartais problema išsprendžiama greičiau. Ketvirtas – viską fiksuokite raštu. Jei susitariate telefonu, paprašykite patvirtinimo el. laišku. Penktas – jei vienas kanalas neveikia, bandykite kitą – el. laišką, socialinius tinklus, tiesioginį apsilankymą biure.
23. Ką daryti, jei siuntų tarnyba neatsako į užklausas?
Pirma – palaukite 24-48 valandas. Kartais užklausa pasimeta, ypač jei siunčiama savaitgalį ar šventės metu. Antra – pabandykite kitą komunikacijos kanalą. Jei rašėte el. laišką – skambinkite. Jei skambinote – rašykite socialiniuose tinkluose. Trečia – jei niekas nepadeda, palikite viešą atsiliepimą. Dauguma firmų rimtai žiūri į viešus atsiliepimus ir greičiau reaguoja. Ketvirta – kreipkitės į vartotojų teisių apsaugą. Penkta – jei žala didelė, apsvarstykite teisininko konsultaciją. Asmeniškai turėjau atvejį, kai tarnyba neatsakė į tris el. laiškus per dvi savaites. Palikau atsiliepimą Facebook, ir per valandą gavau atsakymą su atsiprašymu. Kartais viešumas veikia geriau nei oficialūs skundai.
24. Ar siuntų tarnybos teikia konsultacijas prieš siunčiant?
Taip, dauguma teikia. Galite paskambinti arba parašyti ir paklausti, kokia geriausia siuntimo būdas, kiek kainuos, per kiek laiko pasieks. Didelės tarnybos turi internetinius skaičiuotuvus, kur galite įvesti siuntos duomenis ir gauti kainą bei terminą. Mažesnės tarnybos dažnai teikia asmenines konsultacijas – galite atvykti į biurą arba susitikti. Asmeniškai rekomenduoju pasikonsultuoti, ypač jei siunčiate kažką neįprasto – didelį daiktą, pavojingas medžiagas, vertingus daiktus. Vienas pokalbis gali išspręsti daug klausimų ir išvengti problemų vėliau. Ir dar – konsultacija paprastai nieko nekainuoja, tai tarnybų interesas padėti jums išsirinkti tinkamą paslaugą.
25. Kaip rasti siuntų tarnybos biurą Lietuvoje?
Didžiosios tarnybos turi biurus didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. DHL turi biurus ir mažesniuose miestuose. DPD turi Pickup taškus – tai ne biurai, bet vietos, kur galima palikti ar atsiimti siuntą. Mažesnės tarnybos paprastai turi vieną biurą – dažnai Vilniuje arba Kaune. Jei gyvenate mažesniame mieste, gali tekti siųsti siuntą per kurjerį, kuris paims ją iš jūsų namų. Tai patogu, bet brangiau. Asmeniškai naudojuosi DPD Pickup taškais – jie yra degalinėse, parduotuvėse, ir dirba ilgiau nei biurai. Patogu, kai negaliu laukti kurjerio visą dieną.
26. Ar siuntų tarnybos siūlo nuolaidas lojaliems klientams?
Taip, dauguma siūlo. Didelės tarnybos turi lojalumo programas – pavyzdžiui, DPD turi „DPD Business" su progresinėmis nuolaidomis. DHL turi „DHL Express" verslo klientų programą. Mažesnės tarnybos dažnai derasi individualiai. Nuolaidos paprastai pradedamos taikyti nuo 10-20 siuntų per mėnesį. Kuo daugiau siunčiate, tuo didesnė nuolaida. Bet svarbu – nuolaida nėra automatinė. Reikia tartis, prašyti, kartais net grasinti pereiti pas konkurentą. Verslas yra verslas – niekas neduoda nuolaidos, jei neprašote. Aš pats gavau 20 procentų nuolaidą tiesiog pasiteiravęs, ar yra galimybė gauti geresnę kainą. Paprastas klausimas, bet veikia.
Siuntų tarnybos, vežančios iš Lietuvos į Frankfurtą kasdien, siūlo platų paslaugų spektrą. Svarbiausia – išsirinkti tinkamą tarnybą pagal savo poreikus, tinkamai supakuoti siuntą, aiškiai užpildyti dokumentus ir, jei reikia, apsidrausti. Nepamirškite palyginti kainų, patikrinti atsiliepimų ir visada išsaugoti siuntos numerį. Sėkmės siunčiant!