Siuntos į Germany, Vežame kiekvieną dieną

„Vežame kiekvieną dieną" – toks užrašas dažnai puošia vežėjų skelbimus, bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Ar tikrai kasdien kažkas važiuoja iš Lietuvos į Vokietiją? Ar tai tik marketingo triukas, skirtas pritraukti klientus? Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. Yra vežėjų, kurie iš tiesų organizuoja kasdienius reisus – bet dažniausiai tai didelės kompanijos su dideliu siuntų srautu. Mažesni vežėjai važiuoja 2-3 kartus per savaitę, o labai maži – kartą per savaitę ar net rečiau. Ką tai reiškia jums, paprastam žmogui, kuris nori išsiųsti siuntą į Vokietiją? Tai reiškia, kad reikia suprasti, kaip ši sistema veikia, ir planuoti atitinkamai. Šiame tekste pabandysiu atsakyti į visus klausimus apie siuntų vežimą į Vokietiją – nuo kasdienių reisų iki ypatingų situacijų.

Kasdienė - siuntos į Vokietiją kasdien

1. Ar tikrai siuntos į Germany vežamos kiekvieną dieną?

Tai priklauso nuo to, ką laikote „vežimu". Didelės logistikos kompanijos – DPD, DHL, GLS – iš tiesų tinka kasdienius reisus, bet jie nevažiuoja tiesiogiai iš Lietuvos į Vokietiją. Jų siuntos keliauja per tarpinius terminalus – dažniausiai Lenkijoje – ir gali užtrukti 3-5 dienas. Jei kalbame apie lietuviškus vežėjus, kurie veža tiesiai, tai kasdienių reisų yra nedaug – gal 3-5 kompanijos visoje Lietuvoje. Dauguma vežia 2-4 kartus per savaitę. Bet čia yra niuansas: net jei vežėjas važiuoja ne kasdien, jis gali turėti kasdienį siuntų surinkimą. Tai reiškia, kad jūsų siunta paimama kiekvieną dieną, bet fiziškai išvyksta tik tada, kai vežėjas surenka pakankamai siuntų.

2. Koks skirtumas tarp kasdienio ir savaitinio siuntų vežimo?

Skirtumas – ne tik dažnume, bet ir visoje logistikoje. Kasdienis vežimas reiškia, kad vežėjas turi nuolatinį siuntų srautą, stabilų maršrutą, pastovius vairuotojus. Tai paprastai reiškia geresnę paslaugos kokybę – mažiau klaidų, tikslesni terminai, geresnis klientų aptarnavimas. Savaitinis vežimas – tai dažniau mažesni vežėjai, kurie surenka siuntas visą savaitę ir veža vienu kartu. Jų privalumas – dažnai mažesnė kaina, nes jie turi mažesnius kaštus. Bet trūkumas – mažiau lankstumo. Jei praleidote savaitinį reisą, laukiate kitos savaitės. Asmeniškai manau, kad verslui reikia kasdienio vežimo, o asmeninėms siuntoms dažnai pakanka ir savaitinio – svarbu tik planuoti.

3. Kaip sužinoti, kada konkrečiai vežėjas važiuoja į Vokietiją?

Paprasčiausias būdas – paskambinti ir paklausti. Bet žinau, kad daugelis žmonių to nedaro, nes nenori „trukdyti". Tada ieško informacijos internete – ir dažnai randa pasenusią ar neteisingą. Geriausi šaltiniai: vežėjo svetainė (jei ji atnaujinama), vežėjo Facebook puslapis (ten dažnai skelbia grafikus), skambutis tiesiai vežėjui. Jei vežėjas neturi aiškaus grafiko – tai jau raudona vėliava. Patikimas vežėjas žino, kada važiuoja, ir gali pasakyti. Jei atsako „na, važiuojame, kai prisirenka siuntų" – tai reiškia, kad jūsų siunta gali stovėti savaitę, kol bus pakankamai kitų siuntų. Yra tekę girdėti, kad vienas vežėjas iš Šiaulių laukė dvi savaites, kol „prisirinks" – klientas nebuvo patenkintas.

4. Ar „vežame kiekvieną dieną" visada reiškia tą patį?

Ne, ir tai yra viena iš tų sričių, kur reklama ir realybė išsiskiria. „Vežame kiekvieną dieną" gali reikšti: a) kasdien važiuoja transportas iš Lietuvos į Vokietiją; b) kasdien surenkamos siuntos, bet vežama 2-3 kartus per savaitę; c) kasdien dirba ofisas, bet transportas važiuoja kartą per savaitę. Skirtumas milžiniškas. Todėl visada klausiu konkrečiai: „Kada jūsų transportas išvyksta iš Lietuvos?" Jei atsako „kasdien" – prašau patikslinti: „Tai reiškia, kad jei atiduodu siuntą pirmadienį, ji tą pačią dieną išvyksta?" Kartais atsakymas būna „ne, išvyksta antradienį". Tai jau nebe „kasdien".

Maršrutai - pagrindiniai siuntų keliai į Vokietiją

5. Kokiais maršrutais siuntos keliauja iš Lietuvos į Germany?

Pagrindiniai maršrutai eina per Lenkiją. Populiariausias – Vilnius/Kaunas – Varšuva – Poznanė – Berlynas. Tai greičiausias kelias į šiaurinę Vokietiją. Kitas maršrutas – per Lodzę ir Wrocław į Frankfurtą arba pietų Vokietiją. Trečias, rečiau naudojamas – per Suvalkus ir Augustovą, bet tai lėčiau, nes keliai prastesni. Yra ir „šiaurinis" maršrutas – per Latviją, Estiją, keltu į Vokietiją, bet tai labiau tinka dideliems kroviniams, ne smulkioms siuntoms. Vežėjai renkasi maršrutą pagal tai, kur Vokietijoje reikia pristatyti siuntas. Jei dauguma siuntų skirta Berlynui – važiuos tiesiai ten. Jei reikia po truputį visur – rinksis centrinį maršrutą per Frankfurtą.

6. Kaip ilgai trunka kelionė skirtingais maršrutais?

Laikas labai priklauso nuo maršruto ir nuo to, ar vežėjas važiuoja be sustojimų. Vilnius-Berlynas – apie 1200 kilometrų, vairuotojas gali nuvažiuoti per 14-16 valandų, bet dėl poilsio reikalavimų realiai trunka 1,5-2 dienas. Vilnius-Frankfurtas – apie 1400 kilometrų, 2-2,5 dienos. Vilnius-Miunchenas – 1500 kilometrų, 2-3 dienos. Vilnius-Hamburgas – 1300 kilometrų, 2 dienos. Bet tai tik grynas važiavimo laikas. Reikia pridėti siuntų pakrovimą, iškrovimą, pristatymą Vokietijoje. Ir dar – eismo sąlygas. Vasarą Lenkijos keliai būna remontuojami, ir tai gali pridėti kelias valandas. Žiemą – sniegas, avarijos, uždaromi keliai. Realybėje siuntos kelionė užtrunka 2-5 dienas.

7. Ar siuntos gali keliauti per kitas šalis?

Taip, ir tai vyksta dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Mažos siuntų kompanijos kartais neturi tiesioginio maršruto ir naudojasi didesnių kompanijų tinklu. Tai reiškia, kad jūsų siunta iš Lietuvos gali keliauti per Latviją, Estiją, Švediją ar net Daniją, kol pasiekia Vokietiją. Tai nėra blogai – tiesiog lėčiau. Bet yra ir kitas atvejis: kartai vežėjas turi tiesioginį maršrutą, bet renka siuntas iš kitų šalių – pavyzdžiui, iš Lenkijos ar Čekijos – ir tai prideda laiko. Klauskite vežėjo, ar jo maršrutas tiesioginis. Jei atsako „taip, bet sustojame Varšuvoje paimti siuntų" – tai vėl gi ne visai tiesioginis.

Greitis - skubaus siuntų pristatymo galimybės

8. Ką reiškia „express" siuntos pristatymas į Vokietiją?

Express pristatymas reiškia, kad siunta pristatoma greičiau nei įprastai – paprastai per 1-2 dienas. Bet čia svarbu suprasti, kad express – ne tai pat, kas „šiandien ryte atidaviau, rytoj ryte bus". Express reiškia, kad siunta išvyksta pirmuoju transportu be tarpinių sustojimų. Tai kainuoja brangiau – dažniausiai 50-100 procentų brangiau nei įprastas vežimas. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate dokumentus, kuriuos reikia pasirašyti iki penktadienio – verta. Jei siunčiate mamai gimtadienio dovaną, kuri gali atvykti ir savaitės pabaigoje – neverta. Yra ir kitas variantas – kai kurios kurjerių tarnybos (DPD Express, TNT) siūlo garantuotą pristatymo laiką su kompensacija, jei vėluoja.

9. Koks greičiausias būdas nusiųsti siuntą į Vokietiją?

Greičiausias būdas – kurjerių tarnyba su express paslauga. DHL, TNT, UPS gali pristatyti siuntą per 24-48 valandas iš bet kurio Lietuvos miesto į bet kurį Vokietijos miestą. Bet tai kainuoja – maža siunta gali kainuoti 50-100 eurų. Kitas variantas – ieškoti vežėjo, kuris tiesiog važiuoja tą pačią dieną. Tai loterija – reikia skambinti ir tikrinti. Yra Facebook grupių, kur vežėjai skelbia „šiandien važiuoju į Berlyną, turiu laisvos vietos" – kartais taip galima rasti greitą ir pigų variantą. Bet tai nepatikima – negalite planuoti. Trečias variantas – jei siunta labai skubi ir vertinga, galite užsakyti atskirą transportą. Kainuos 300-500 eurų, bet siunta bus ten, kur reikia, per dieną.

10. Ar naktiniai reisai greičiau pristato siuntas?

Naktiniai reisai – tai kai vairuotojas išvažiuoja vakare ir važiuoja visą naktį. Teoriškai tai greičiau, nes naktį mažiau eismo, mažiau spūsčių. Praktiškai – priklauso. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo daryti poilsio pertraukas – tai reiškia, kad naktį jis vis tiek turi sustoti ir miegoti. Jei važiuoja du vairuotojai – tai kita istorija, jie gali važiuoti beveik be sustojimų. Bet du vairuotojai kainuoja brangiau, ir ne visi vežėjai tai gali sau leisti. Mano patirtis: naktiniai reisai iš tiesų yra greičiau, bet skirtumas nėra dramatiškas – gal pusė dienos, ne daugiau. Svarbiau nei naktinis/dieninis režimas yra tai, ar vežėjas važiuoja tiesiogiai, ar dar stoja kituose miestuose.

Kainodara - siuntų vežimo kainos į Vokietiją

11. Kaip formuojama siuntos kaina?

Siuntos kaina priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių: svorio, matmenų, atstumo ir papildomų paslaugų. Svoris – aiškus: kuo sunkesnė siunta, tuo brangiau. Bet yra niuansas: vežėjai dažnai naudoja „tūrinį svorį" – tai reiškia, kad jei siunta lengva, bet užima daug vietos, kaina skaičiuojama pagal užimamą tūrį, ne tikrąjį svorį. Matmenys – svarbu, nes mikroautobuse yra ribota erdvė. Atstumas – jei siunčiate į Berlyną, kainuos mažiau nei į Miuncheną. Papildomos paslaugos: paėmimas iš namų, draudimas, express pristatymas, pakavimas – visa tai prideda prie kainos. Dar vienas faktorius, apie kurį retai kalbama – sezoniškumas. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes siuntų daugiau, o transporto kiekis tas pats.

12. Kodėl skirtingi vežėjai siūlo labai skirtingas kainas?

Skirtumai gali būti didžiuliai – kartais tris kartus. Priežastys: vežėjo dydis (dideli vežėjai turi mažesnius vieneto kaštus), maršruto tiesioginis/ne tiesioginis (tiesioginis pigiau, nes mažiau degalų), paslaugų kokybė (draudimas, sekimas, klientų aptarnavimas kainuoja), ir – svarbiausia – pelno marža. Yra vežėjų, kurie dirba su minimalia marža ir uždirba kiekyje. Yra tokių, kurie ima daugiau, bet siūlo geresnę paslaugą. Ir yra tokių, kurie ima mažai, nes nemoka skaičiuoti ir bankrutuoja po metų – tai irgi atsitinka. Mano patarimas: ne visada rinkitės pigiausią. Kartai vidutinė kaina su vidutine kokybe yra geriausias pasirinkimas.

13. Ar galima derėtis dėl siuntos kainos?

Galima, ir dažnai verta. Ypač jei siunčiate reguliariai arba didesnį kiekį siuntų. Verslo klientai beveik visada derasi – ir vežėjai tai tikisi. Asmeniniai klientai retai derasi, bet tai klaida. Pavyzdžiui, jei siunčiate penkias siuntas vienu metu – prašykite nuolaidos. Jei siunčiate kas mėnesį – prašykite nuolaidos. Jei radote pigiau pas konkurentą – pasakykite, dažnai vežėjas pasiūlys panašią kainą. Bet derėtis reikia protingai – ne prašyti 50 procentų nuolaidos, o realiai 10-20 procentų. Ir dar – ne visada kaina yra svarbiausias dalykas. Kartais geriau sumokėti 5 eurų daugiau ir žinoti, kad siunta bus pristatyta laiku, nei taupyti ir nervintis.

Pakavimas - profesionalus siuntų pakavimas

14. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Dažniausia klaida – per mažai apsaugos. Žmonės deda daiktus į dėžę, užklijuoja ir galvoja, kad viskas. Bet siunta kelyje purtoma, mėtoma, ant jos dedamos kitos siuntos. Be užpildymo tarpų daiktai juda ir daužosi. Antra klaida – netinkama dėžė. Plona, viengubo kartono dėžė tinka knygoms, bet ne stikliniams indams. Trečia klaida – per didelė dėžė mažiems daiktams. Jei į didelę dėžę dedate mažą daiktą, jis laisvai juda ir gali būti sutraiškytas. Ketvirta klaida – lipnios juostos trūkumas. Vienas juostos gabalas per vidurį – per mažai. Penkta klaida – neteisingas žymėjimas. Adresas užrašytas ranka, bet nesuprantamai, arba ant juodo fono juodu rašikliu.

15. Ar vežėjai gali perpakuoti siuntą, jei pakuotė netinkama?

Kai kurie vežėjai perpakuos, bet už papildomą mokestį – paprastai 5-15 eurų. Kiti atsisakys priimti siuntą, jei pakuotė labai bloga. O treti priims bet ką, ir tada, kai siunta atvyks sudaužyta, sakys, kad „blogai supakavote". Todėl geriau supakuoti teisingai iš karto. Jei nežinote, kaip – paprašykite vežėjo patarimo. Daugelis mielai paaiškins, kokia pakuotė tinkama. Yra ir tokių vežėjų, kurie patys pakuoją – atvežate daiktus, jie supakuoja pagal savo standartus. Tai kainuoja papildomai, bet tada atsakomybė už pakavimą tenka vežėjui. Asmeniškai rekomenduoju supakuoti patiems, bet pasikonsultuoti su vežėju, jei siunčiate kažką neįprasto.

16. Kaip pakuoti elektroniką siunčiant į Vokietiją?

Elektronika – viena iš tų kategorijų, kurios pakavimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Pirmas žingsnis: jei turite originalią pakuotę – naudokite ją. Gamintojai supakuoją elektroniką taip, kad ji atlaikytų transportavimą. Antras žingsnis: jei originalios pakuotės nėra, naudokite burbulinę plėvelę – ne vieną sluoksnį, o 3-4 sluoksnius. Trečias žingsnis: dėžė turi būti bent 5 centimetrais didesnė iš kiekvienos pusės nei supakuotas daiktas – tarpas užpildomas putų granulėmis arba kartonu. Ketvirtas žingsnis: pažymėkite dėžę „Fragile" ir „This side up". Penktas žingsnis: jei siunčiate brangią elektroniką – apsidrauskite. Vienas mano klientas siuntė fotoaparatą iš Vilniaus į Frankfurtą be draudimo – jis sudužo, kompensacijos negavo.

Dokumentacija - reikalingi dokumentai siuntoms

17. Kokius dokumentus reikia pateikti vežėjui?

Minimaliai – savo ir gavėjo kontaktinius duomenis bei siuntos turinio aprašymą. Vežėjas pats užpildo važtaraštį, kuriame nurodo visą reikiamą informaciją. Jūs tik pasirašote. Bet yra situacijų, kai reikia daugiau dokumentų: jei siunčiate vertingus daiktus – pirkimo čekį arba sąskaitą; jei siunčiate verslo prekes – komercinę sąskaitą; jei siunčiate pavojingus daiktus – ADR dokumentus; jei siunčiate gyvūnus – veterinarinius dokumentus. Asmeninėms siuntoms paprastai pakanka važtaraščio. Bet – ir tai svarbu – visada prašykite važtaraščio kopijos. Tai vienintelis dokumentas, kuris įrodo, kad siuntą iš viso atidavėte vežėjui. Be jo esate niekas.

18. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Vokietiją?

Ne, nes Lietuva ir Vokietija yra ES viduje. Muitinės deklaracija reikalinga tik siunčiant už ES ribų – pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę (po Brexit), Šveicariją, Norvegiją, JAV. Bet ir čia yra išimčių. Jei siunčiate labai vertingą siuntą – pavyzdžiui, brangakmenius, meno kūrinius, senovinius daiktus – gali prireikti specialių dokumentų, net ir ES viduje. Bet tai labai specifiniai atvejai. Paprastam žmogui, siunčiančiam drabužius, maistą, knygas, elektroniką – jokių muitinės dokumentų nereikia. Vienintelis dalykas: jei siuntos vertė viršija 10 tūkstančių eurų, gali prireikti pranešti Lietuvos bankui apie pinigų srautus. Bet tai jau kitas reikalas.

19. Kaip teisingai užpildyti siuntos turinio aprašymą?

Turinio aprašymas turi būti konkretus, bet ne per daug detalus. „Dovanos" – per mažai. „Drabužiai" – geriau, bet vis dar nekonkretu. „Vyriški marškiniai, 3 vnt." – gerai. „Elektronika" – blogai. „Samsung telefonas, naudotas" – gerai. Svarbu nurodyti kiekį, jei daiktų yra keli. Ir svarbu nurodyti, ar daiktai nauji, ar naudoti – tai gali būti svarbu draudimo atveju. Dar vienas niuansas: jei siunčiate maišytą siuntą – pavyzdžiui, drabužius, knygą ir saldainius – išvardykite viską. Neužtenka parašyti „įvairūs daiktai". Vežėjui tai reikia žinoti, kad galėtų tinkamai deklaruoti siuntą ir, jei reikia, apdrausti. Ir dar – nebūkite kūrybingi aprašyme. „Mamos meilė supakuota į stiklainį" – nors gražu, vežėjui nepadeda.

Procesas - siuntos kelionė nuo iki

20. Kas nutinka su siunta po to, kai ją atiduodate vežėjui?

Pirma, siunta pažymima sistemoje – gauna sekimo numerį (jei vežėjas turi tokią sistemą). Tada ji keliauja į sandėlį, kur rūšiuojama pagal kryptį. Jei vežėjas važiuoja tiesiogiai – siunta kraunama į transportą. Jei ne – ji laukia, kol bus pakankamai siuntų. Tada transportas išvyksta. Kelyje siunta gali būti perkraunama – ypač jei vežėjas naudoja tarpinį terminalą. Vokietijoje siunta atvyksta į paskirstymo punktą, kur vėl rūšiuojama pagal pristatymo adresą. Galiausiai kurjeris veža siuntą gavėjui. Visa tai skamba paprastai, bet kiekviename etape gali atsitikti kažkas netikėto – užstrigo Lenkijoje, pametė sandėlyje, supainiojo adresus. Todėl sekimas ir komunikacija yra svarbūs.

21. Kaip vežėjai tvarkosi su dideliu siuntų kiekiu?

Dideli vežėjai turi sistemas – tai neperdedant. Kompiuterinės sistemos, skeneriai, konvejeriai, automatizuotas rūšiavimas. Viskas veikia kaip laikrodis. Maži vežėjai iš Lietuvos dažniausiai tvarkosi rankiniu būdu – su lipdukais, rašikliais ir Excel lentelėmis. Tai nereiškia, kad blogai – tiesiog reiškia daugiau žmogiškų klaidų galimybių. Yra tekę matyti, kaip mažas vežėjas iš Kauno susimaišė ir pristatė siuntą ne tam gavėjui. Niekas nemirė, bet reikėjo važiuoti atgal ir keistis. Dideli vežėjai tokių klaidų daro mažiau, bet jie turi kitą problemą – mažiau lankstumo. Jei jūsų siunta „įkrito į sistemą", ištraukti ją iš ten gali būti sunku.

Specialios - nestandartinės siuntos

22. Kaip siųsti greitai gendančius produktus į Vokietiją?

Greitai gendantys produktai – tai ne tik maistas. Tai gali būti gėlės, vaistai, cheminės medžiagos, kurioms reikia specialios temperatūros. Tokioms siuntoms reikia vežėjo, kuris turi šaldytą transportą arba bent jau izoliuotą krovinių skyrių. Tai ne visi vežėjai. Prieš siunčiant būtinai pasiteiraukite, ar vežėjas gali užtikrinti reikiamą temperatūrą. Ir dar – supakuokite taip, kad produktai išlaikytų temperatūrą kuo ilgiau: termo dėžės, šaldymo paketai, izoliacinė medžiaga. Kaina už tokias siuntas – 30-50 procentų brangiau nei už įprastas. Bet jei siunčiate vaistus, kurie sugenda, ar gėles, kurios nuvysta – pigiau sumokėti daugiau, nei prarasti visą siuntą.

23. Ar galima siųsti gyvūnus į Vokietiją?

Gyvūnų siuntimas – tai jau ne siuntų vežimas, o gyvūnų transportavimas, ir tai reglamentuota atskirais įstatymais. Paprastas vežėjas, vežantis siuntas mikroautobusu, negali imti gyvūnų. Tam reikia specialaus transporto su ventiliacija, tinkamu temperatūriniu režimu, ir vairuotojo, turinčio gyvūnų vežimo pažymėjimą. Šunys, katės, šeškai turi turėti mikroschemą, pasą, skiepus. Paukščiai, graužikai, ropliai – savo reikalavimai. Jei norite siųsti gyvūną iš Lietuvos į Vokietiją, ieškokite specializuotų gyvūnų vežėjų – jų yra, bet jie nevažiuoja kasdien. Ir kaina gerokai didesnė – 200-500 eurų už vieną gyvūną, priklausomai nuo dydžio.

24. Kaip siųsti nestandartinio dydžio daiktus?

Nestandartiniai daiktai – tai viskas, kas netelpa į įprastas kategorijas: dviračiai, baidarės, pianinai, meno kūriniai, sporto įranga. Pirmas žingsnis: išmatuokite tiksliai. Antras žingsnis: paskambinkite vežėjui ir pasakykite matmenis. Trečias žingsnis: klauskite, ar jie gali priimti, ir kiek kainuos. Ketvirtas žingsnis: jei vežėjas sutinka, pasiteiraukite, kaip pakuoti. Penktas žingsnis: jei vežėjas atsisako – ieškokite kito. Yra vežėjų, kurie specializuojasi nestandartinių krovinių gabenime – jie turi tinkamą transportą ir patirtį. Kaina už nestandartinius krovinius dažnai derinama individualiai – gali būti 50-200 eurų, priklausomai nuo dydžio, svorio ir maršruto.

Išvada

Siuntos į Germany su kasdieniu vežimu – tai patogu, bet reikia suprasti, ką „kasdien" iš tikrųjų reiškia. Rinkitės vežėją, kuris aiškiai pasako savo grafiką, kainą ir sąlygas. Pakuokite atsakingai, deklaruokite sąžiningai, planuokite iš anksto. Ir nepamirškite – pigiausias variantas ne visada geriausias, o brangiausias ne visada greičiausias.