Siuntos Frankfurtas Lietuva, Vežame kiekvieną dieną

Kasdienis siuntų vežimas tarp Frankfurto ir Lietuvos – tai ne prabanga, o realybė. Ypač pastaraisiais metais, kai tūkstančiai lietuvių dirba ar gyvena Vokietijoje, o ryšiai su tėvyne nenutrūksta. Siuntos keliauja abiem kryptimis – nuo dokumentų ir drabužių iki maisto paketų ir dovanų. „Vežame kiekvieną dieną" – skamba kaip reklaminis šūkis, bet iš tiesų tai techninis faktas. Maršrutai iš Frankfurto į Lietuvą yra tokie pat užimti kaip ir atvirkščiai. Frankfurtas kaip logistikos centras suteikia galimybę greitai ir patikimai siųsti siuntas į bet kurį Lietuvos miestą – nuo Vilniaus iki mažų miestelių.

Maršrutai - kasdieniai siuntų maršrutai Frankfurtas Lietuva

1. Kokie maršrutai naudojami siuntoms iš Frankfurto į Lietuvą?

Pagriniai maršrutai eina per Lenkiją – tai trumpiausias kelias. Iš Frankfurto per Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir toliau į Lietuvą. Atstumas nuo Frankfurto iki Vilniaus – apie 1300 kilometrų, iki Kauno – 1200, iki Klaipėdos – per Varšuvą ir Suvalkus – apie 1100. Bet tai tiesioginiai maršrutai. Realiai siuntos gali keliauti per centrinį skirstymo centrą, pavyzdžiui, Hamburge ar Berlyne, ir tik tada pasiekti Lietuvą. Tai reiškia papildomą dieną ar dvi. Vieną kartą siunta iš Frankfurto į Kauną keliavo per Olandiją – skamba keistai, bet taip buvo, nes vežėjas centralizuotai viską siuntė per Amsterdamo terminalą. Neefektyvu, bet sistema veikia savaip.

2. Ar yra tiesioginiai maršrutai iš Frankfurto į mažesnius Lietuvos miestus?

Tiesioginiai – retai. Dažniausiai siunta pasiekia didesnį miestą – Vilnių, Kauną ar Klaipėdą – ir tik tada perskirstoma į mažesnius. Pavyzdžiui, siunta iš Frankfurto į Alytų gali pirmiau atvykti į Kauną, o iš ten būti pristatyta vietinio vežėjo. Tai prideda 1-2 dienas. Bet yra ir išimčių. Kai kurie vežėjai turi maršrutus, kurie eina per Šiaulius ar Panevėžį tiesiai iš Varšuvos, be sustojimo Vilniuje. Tai greičiau, bet ne visada prieinama – priklauso nuo to, kiek siuntų susirenka tam konkrečiam maršrutui. Jei siuntų mažai, vežėjas gali nuspręsti nevažiuoti ir laukti, kol prisikaups daugiau. Tai nepatogu, bet suprantama iš verslo logikos.

3. Kaip dažnai siuntos iš Frankfurto išvyksta į Lietuvą?

Kasdien, bet su tam tikromis išlygomis. Didieji vežėjai – DHL, DPD, GLS – turi kasdienius maršrutus. Mažesni vežėjai gali vežti 3-5 kartus per savaitę, priklausomai nuo kiekio. Savaitgaliais siuntos paprastai nejudama – jos kaupiasi sandėliuose, o pirmadienį pradedamas naujas ciklas. Tai reiškia, kad jei išsiuntėte penktadienį, siunta gali „sėdėti" iki pirmadienio vakaro, kol prasidės transportavimas. O jei išsiuntėte pirmadienį ryte, yra tikimybė, kad ji jau antradienį vakare bus Lietuvoje. Tiesa, vienas vežėjas man pasakojo, kad kartais siuntos iš Frankfurto išvyksta net naktį – vairuotojai keičiasi, ir transportas važiuoja be sustojimo. Tai leidžia sutrumpinti pristatymo laiką iki minimumo.

Kainos - siuntų kainos iš Frankfurto į Lietuvą

4. Kiek kainuoja siųsti siuntą iš Frankfurto į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo maždaug 15 eurų už mažą paketą iki 2 kg ir gali siekti 100 eurų ir daugiau už didelę ar sunkią siuntą. Standartinė siunta iki 5 kg – apie 20-30 eurų. 10-20 kg – 40-60 eurų. Žinoma, tai priklauso nuo vežėjo ir paslaugos lygio. Express – brangiau, ekonomiškas – pigiau. Bet čia noriu paminėti vieną dalyką – kainos gali skirtis priklausomai nuo to, kur Frankfurate siunčiate. Centrinis DHL terminalas gali turėti kitokias kainas nei maža siuntų parduotuvė priemiestyje. Ir dar – kai kurie vežėjai siūlo „grįžtamojo siuntimo" nuolaidas – tai reiškia, kad jei siunčiate reguliariai abiem kryptimis, galite gauti geresnes sąlygas.

5. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo Lietuvos miesto?

Daugeliu atvejų – ne. Standartinės kainos paprastai galioja visai Lietuvai, nepriklausomai nuo to, ar siunčiate į Vilnių, Kauną ar Rokiškį. Bet yra išimčių. Jei siunčiate į labai nutolusią vietovę – kaimą be aiškaus adreso arba vietovę, kur retai kas važiuoja – gali būti taikomas papildomas mokestis. Panašiai kaip Telšiuose, apie ką rašiau anksčiau. Taip pat atstumas nuo pagrindinio terminalo gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, jei siunta turi būti pristatyta į Nidą arba į kokį nors miestelį Dzūkijos gilumoje, kur nėra tiesioginio maršruto, vežėjas gali pridėti 5-10 eurų už „paskutinę mylią". Tai nėra paslėptas mokestis – tiesiog logistika kainuoja.

6. Kaip sutaupyti siunčiant iš Frankfurto į Lietuvą?

Yra keletas būdų. Pirmas – siųsti ne per kurjerio paslaugą, o per siuntų surinkimo punktą. Kainos gali skirtis 20-30 procentų. Antras – rinktis lėtesnį pristatymą. Jei neskubate, ekonominė klasė gali kainuoti perpus mažiau nei express. Trečias – kompaktiškas pakavimas. Jau minėjau anksčiau – mažesnis tūris reiškia mažesnę kainą. Ketvirtas – naudotis palyginimo platformomis. Yra svetainių, kur vienu metu palygina dešimties skirtingų vežėjų kainas. Penktas – derėtis. Jei siunčiate reguliariai, nebijokite paprašyti nuolaidos. Blogiausiu atveju pasakys „ne". Bet dažniausiai pasakys „galim pagalvoti", ir tai jau pusė kelio. Tiesa, vienas mano klientas iš Frankfurto siunčia paketus kiekvieną savaitę – jis gavo 25 procentų nuolaidą tiesiog paklausęs.

Siuntų tipai - ką dažniausiai siunčia iš Frankfurto į Lietuvą

7. Kokie daiktai dažniausiai siunčiami iš Frankfurto į Lietuvą?

Įvairūs, bet yra aiškūs favoritai. Drabužiai – turbūt pirmoje vietoje. Ypač Vokietijoje pirkti drabužiai, kuriuos lietuviai siunčia giminėms arba patys grįždami nebesuspėja parsivežti. Elektronika – telefonai, kompiuterių dalys, buitinė technika. Dokumentai – sutartys, teisiniai dokumentai, medicininės pažymos. Maistas – rūkyti gaminiai, saldainiai, specifiniai lietuviški produktai, kurių Vokietijoje sunku rasti. Ir atvirkščiai – vokiški produktai, kurių nori Lietuvoje likę šeimos nariai. Taip pat – vaistai. Tai jautri tema, nes kai kuriuos vaistus galima siųsti tik su receptu arba specialiu leidimu. Bet žmonės siunčia – kartais nežinodami, kad tai gali būti problema.

8. Ar galima siųsti vaistus iš Frankfurto į Lietuvą?

Galima, bet su dideliais apribojimais. Asmeniniam naudojimui skirtus vaistus – jei turite receptą arba gydytojo pažymą – paprastai galima siųsti. Bet kiekių ribos yra – ne daugiau nei asmeniniam vartojimui reikalingas kiekis, paprastai iki 3 mėnesių dozės. Receptiniai vaistai be dokumentacijos – rizikinga. O narkotiniai ar psichotropiniai vaistai – griežtai draudžiami siųsti be specialių leidimų. Vieną kartą klientas bandė išsiųsti stiprius skausmą malšinančius vaistus be jokios dokumentacijos – siunta buvo sulaikyta, ir teko aiškintis su teisėsauga. Ne dėl to, kad jis buvo nusikaltėlis – tiesiog nežinojo taisyklių. Todėl prieš siunčiant vaistus visada pasitikrinkite, ar tai legalu, ir turėkite reikiamus dokumentus.

9. Kaip siųsti didelius ar sunkius daiktus iš Frankfurto?

Dideliems daiktams – baldams, sporto įrangai, dideliems elektros prietaisams – įprastos siuntų tarnybos netinka. Reikia krovinių gabenimo paslaugų. Krovinių vežėjai turi specialias transporto priemones – nuo furgonų iki vilkikų – ir gali gabenti nuo 100 kg iki kelių tonų. Kaina priklauso nuo svorio, matmenų ir atstumo. Pavyzdžiui, pianino gabenimas iš Frankfurto į Vilnių gali kainuoti 500-1000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakrovimo ir iškrovimo paslaugų. Ir dar – kai kuriems dideliems daiktams reikia specialaus leidimo transportavimui, ypač jei viršijate standartinius matmenis. Pavyzdžiui, ilgesnis nei 4 metrų krovinys gali reikalauti eskorto arba specialios transporto maršruto.

Greitis - siuntų pristatymo greitis iš Frankfurto

10. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą iš Frankfurto?

Express – 1-2 darbo dienos. Standartinis – 2-4 darbo dienos. Ekonominis – 5-7 darbo dienos. Bet tai teoriniai skaičiai. Realiai viskas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmadienį išsiųsta siunta paprastai greičiau pasiekia tikslą nei penktadienį išsiųsta. Švenčių metu viskas lėčiau. Ir dar – priklauso nuo to, kur Lietuvoje siunčiate. Vilnius – greičiausia, nes tai pagrindinis logistikos centras. Mažesni miestai – lėčiau. O jei siunčiate į kaimą, pridėkite dar 1-2 dienas „paskutinei myliai". Tiesa, viena siunta iš Frankfurto į Vilnių atkeliavo per 18 valandų – vežėjas važiavo be sustojimo su dviem vairuotojais. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

11. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Paprastai ne. Šeštadienį ir sekmadienį transportas stovi, sandėliai nedirba, siuntos nejudamos. Išimtis – express paslaugos, kurios gali veikti ir savaitgaliais, bet už papildomą mokestį. Taip pat yra „sekmadienio pristatymas" kai kuriose didžiosiose įmonėse, bet tai labiau Vokietijos viduje, ne tarptautiniam gabenimui. Todėl, jei siunčiate penktadienį popiet, realiai siuntos judėjimas prasideda tik pirmadienį. Tai reiškia, kad penktadienio siunta gali atvykti trečiadienį ar ketvirtadienį, o pirmadienio siunta – jau antradienį. Skirtumas – beveik savaitė, nors realaus transportavimo laiko skirtumas – vos kelios valandos. Tai vienas iš tų dalykų, kurių žmonės dažnai nežino, kol nepaklausia arba kol patys nepatiria.

12. Kaip paspartinti siuntos pristatymą iš Frankfurto?

Pirmas – išsiųsti anksti ryte, kad siunta patektų į tą pačios dienos surinkimą. Antras – pasirinkti express paslaugą. Trečias – įsitikinti, kad visi dokumentai tvarkingi – jau minėjau, kad dokumentų problemos yra dažniausia vėlavimo priežastis. Ketvirtas – nurodyti teisingą ir pilną gavėjo adresą su pašto kodu. Penktas – jei siunta skubi, apsvarstykite galimybę ją pristatyti tiesiai į vežėjo terminalą, o ne laukti, kol jie atvažiuos jos paimti. Šeštas – pasirinkti pristatymą „į rankas", kad gavėjas būtų namuose ir priimtų siuntą iš karto, be pakartotinio pristatymo. Vienas mano pažįstamas iš Frankfurto siuntė svarbius dokumentus ir pasirinko express su pristatymu „iki 10 valandos ryto" – kainavo 60 eurų, bet dokumentai buvo Vilniuje kitą rytą.

Pakavimas - tinkamas siuntų pakavimas iš Frankfurto

13. Kaip tinkamai supakuoti siuntą vežimui iš Frankfurto?

Pakavimo principai tie patys, nesvarbu, iš kur siunčiate. Bet yra niuansų. Pirmas – naudokite stiprias dėžes, ne tas, kurias radote šiukšlių konteineryje. Antras – vidų užpildykite, kad daiktai nejudėtų. Trečias – klijų juostos užtepkite pakankamai, ypač dugną. Ketvirtas – jei siunčiate skystus daiktus, įdėkite į plastikinį maišą prieš dedant į dėžę. Penktas – sunkesni daiktai apačioje, lengvesni – viršuje. Ir dar vienas patarimas – jei siunčiate iš Frankfurto, kur vežėjai turi aukštus standartus, jie gali atsisakyti priimti blogai supakuotą siuntą. Tai nutiko vienam mano klientui – vežėjas pažiūrėjo į suplyšusią dėžę ir pasakė „ne, tokios nepriimsime". Teko ieškoti naujos dėžės ir pakuoti iš naujo. Gaišatis ir papildomos išlaidos.

14. Ar yra specialių reikalavimų pakavimui Vokietijoje?

Vokietija turi gana griežtus reikalavimus pakavimui, ypač dėl aplinkosaugos. Pavyzdžiui, jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, jūsų pakuotė turi būti registruota vadinamoje „VerpackG" sistemoje – tai Vokietijos pakuočių atliekų tvarkymo sistema. Tai labiau taikoma įmonėms, ne fiziniams asmenims, bet verta žinoti. Be to, draudžiama naudoti tam tikras pakavimo medžiagas – pavyzdžiui, putų polistirolą tam tikrose žemėse. Asmeninėms siuntoms tai mažiau aktualu, bet jei siunčiate didesnį kiekį ar reguliariai, pasidomėkite. Ir dar – draudžiama naudoti pakartotinai dėžes su senais etiketėmis, jei jos gali sukelti painiavą. Mačiau, kaip siunta su sena etikete iš Lenkijos nukeliavo atgal į Varšuvą, nes skeneris perskaitė seną kodą.

Problemos - dažniausios problemos siunčiant iš Frankfurto

15. Ką daryti, jei siunta užstrigo Frankfurte?

Pirma – patikrinti sekimo sistemą. Kartais siunta „užstringa" tik sistemoje, o realiai jau juda. Antra – susisiekti su vežėju. Trečia – jei siunta sulaikyta dėl dokumentų, pateikti trūkstamus dokumentus kuo greičiau. Ketvirta – jei siunta dingo sandėlyje, pateikti oficialią pretenziją. Bet svarbiausia – ne panikuoti. Frankfurtas yra didžiulis logistikos centras, ir kartais siuntos tiesiog „pasimeta" tarp tūkstančių kitų. Tai nutinka, bet retai. Vieną kartą siunta iš Frankfurto į Kauną „dingo" 5 dienoms – pasirodo, ji buvo neteisingai nuskaityta ir atsidūrė kitame sandėlyje. Radus, ji buvo išsiųsta kitą dieną ir pasiekė Kauną per 2 dienas. Nemalonu, bet viskas baigėsi gerai.

16. Kas atsako, jei siunta pažeista kelyje iš Frankfurto?

Atsakomybė priklauso nuo to, kada ir kur pažeidimas įvyko. Jei pakuotė buvo pažeista transportavimo metu, atsako vežėjas. Jei pakuotė buvo netinkama ir daiktai sudužo dėl to, atsako siuntėjas. Jei pažeidimas atsirado sandėlyje, atsako sandėlio operatorius. Praktiškai tai reiškia, kad reikia išsiaiškinti, kada pažeidimas atsirado – ar siunta jau buvo pažeista paimant, ar atsirado kelyje. Tam padeda nuotraukos pakuotės būklės prieš ir po. Ir dar – jei turite draudimą, procedūra paprastesnė, nes draudimo bendrovė išmoka kompensaciją ir pati išsiaiškina su vežėju. Be draudimo – viskas ant siuntėjo ir gavėjo pečių, ir procesas gali užtrukti mėnesius. Vienas atvejis – siunta su elektronika iš Frankfurto atvyko su įlenkimu, ir ginčas truko 4 mėnesius. Galiausiai gavėjas gavo 30 procentų kompensaciją, nors žala buvo 100 procentų.

17. Ar galima atsisakyti priimti pažeistą siuntą?

Taip, ir kartais tai protingiausias sprendimas. Jei gavėjas mato, kad pakuotė stipriai pažeista – sudraskyta, sušlapusi, su įlenkimais – jis gali atsisakyti priimti siuntą ir grąžinti ją vežėjui. Tada vežėjas privalo išsiaiškinti, kas nutiko, ir informuoti siuntėją. Bet čia yra vienas „bet" – jei gavėjas priima siuntą, pasirašo ir tik tada pastebi vidinį pažeidimą, situacija sudėtingesnė. Nes pasirašymas reiškia, kad siunta buvo priimta, ir sunkiau įrodyti, kad pažeidimas atsirado kelyje, o ne gavėjui atidarius. Todėl visada rekomenduoju pirmiau apžiūrėti pakuotę, o tik tada pasirašyti. Jei abejojate – paprašykite vežėjo palaukti, kol patikrinsite. Jie turi pareigą palaukti, nors ne visada noriai tai daro.

Draudimas - siuntų draudimas vežant iš Frankfurto

18. Ar verta drausti siuntą vežant iš Frankfurto?

Trumpas atsakymas – taip, jei siuntos vertė viršija 50 eurų. Ilgesnis atsakymas – priklauso nuo rizikos tolerancijos. Jei siunčiate megztinį už 30 eurų, draudimas gali kainuoti 2-3 eurus – gal ir neverta. Bet jei siunčiate telefoną už 500 eurų, draudimas kainuos 5-10 eurų – tai niekis, palyginus su galimu praradimu. Ir dar – draudimas ne tik apsaugo nuo praradimo, bet ir nuo pažeidimo. Be draudimo, vežėjo atsakomybė dažnai ribojama iki 20-50 eurų už siuntą, neatsižvelgiant į jos vertę. Tai reiškia, kad jei dingsta siunta už 500 eurų, jūs gausite 50 eurų kompensaciją. Su draudimu – pilną vertę. Asmeniškai aš visada draudžiu, kai siunčiu ką nors vertingo. Kartą nepadariau – ir praradau. To užteko, kad išmokčiau.

19. Kaip apdrausti siuntą vežant iš Frankfurto?

Paprastai draudimas užsakomas kartu su siuntos gabenimu. Užpildant siuntos duomenis, yra langelis „deklaruota vertė" – įrašote sumą, ir sistema automatiškai paskaičiuoja draudimo kainą. Kai kurie vežėjai siūlo skirtingus draudimo lygius – bazinį ir išplėstinį. Bazinis dengia praradimą ir vagystę, išplėstinis – dar ir pažeidimą. Taip pat galima draustis pas privačią draudimo bendrovę, bet tai paprastai brangiau ir sudėtingiau. Svarbu – draudimo suma turi atitikti realią vertę. Jei deklaruosite mažesnę vertę, kad sutaupytumėte ant draudimo, kompensacija taip pat bus mažesnė. Ir atvirkščiai – jei deklaruosite per didelę vertę, draudimo bendrovė gali prašyti įrodymų, kad daiktas iš tiesų tiek kainuoja. Sąskaitos faktūros, čekiai, nuotraukos – visa tai naudinga turėti.

Grąžinimas - siuntų grąžinimas iš Lietuvos atgal į Frankfurtą

20. Kaip grąžinti siuntą atgal į Frankfurtą, jei gavėjas atsisako?

Gavėjui atsisakius priimti siuntą, ji grąžinama siuntėjui. Procesas priklauso nuo vežėjo. Kai kurie automatiškai grąžina, kiti reikalauja siuntėjo sutikimo. Grąžinimo kaina paprastai tenka siuntėjui, nebent sutarta kitaip. Ir tai gali būti brangu – grąžinimas kainuoja tiek pat arba net daugiau nei pirminis siuntimas, nes siunta jau yra Lietuvoje, o reikia grąžinti į Frankfurtą. Vienas mano pažįstamas siuntė baldų detales į Kauną, gavėjas atsisakė, ir grąžinimas kainavo 150 eurų – daugiau nei pati siunta. Todėl prieš siunčiant verta įsitikinti, kad gavėjas tikrai nori ir gali priimti siuntą. Ypač jei ji didelė arba brangi.

21. Ką daryti, jei siunta grąžinama dėl neteisingo adreso?

Neteisingas adresas – viena dažniausių grąžinimo priežasčių. Kažkas sumaišė gatvės numerį, neparašė pašto kodo, arba gavėjas persikraustė. Tokiu atveju siunta grįžta į siuntėją, ir reikia siųsti iš naujo su teisingu adresu. Tai reiškia dvigubas išlaidas – už pirmą siuntimą (kuris nepavyko) ir už antrą. Kartais vežėjas leidžia pakeisti adresą „skrydžio metu" – tai reiškia, kad jei pastebėjote klaidą greitai, galite pranešti vežėjui, ir jis pakeis adresą be grąžinimo. Bet tai ne visada įmanoma – priklauso nuo to, kur siunta jau yra. Jei ji jau Lietuvoje, pakeitimai gali būti per vėlai. Todėl – patikrinkite adresą tris kartus prieš siųsdami. Tai skamba akivaizdžiai, bet klaidos vis tiek pasitaiko.

Įstatymai - teisiniai aspektai siuntų vežimui Frankfurtas Lietuva

22. Kokie įstatymai reglamentuoja siuntų vežimą tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Pagriniai teisės aktai – ES reglamentai dėl pašto ir kurjerių paslaugų, Vokietijos transporto teisė (PostG ir BGB), Lietuvos pašto įstatymas ir Susisiekimo ministerijos reglamentai. Taip pat – konkrečios vežėjų taisyklės, kurios privalomos pagal sutartį. Svarbu suprasti, kad vežėjas neatsako už viską – jo atsakomybė ribota pagal įstatymus ir sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, jei siunta vėluoja dėl force majeure (stichinė nelaimė, karas, streikas), vežėjas neatsako. Ir dar – yra senaties terminai pretenzijoms. Vokietijoje – 1 metai nuo siuntos pristatymo datos, Lietuvoje – 6 mėnesiai. Jei praleidote terminą, pretenzija nebetaikoma. Vienas atvejis – klientas pastebėjo trūkumą po 8 mėnesių ir bandė teikti pretenziją – per vėlai.

23. Ar reikia mokėti PVM siunčiant siuntas tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Paprastoms siuntoms – ne. PVM mokamas tik tada, kai siunčiamos prekės pardavimui (B2B arba B2C). Asmeninėms siuntoms – dovanoms, asmeniniams daiktams – PVM netaikomas. Bet jei siunčiate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą ribą, situacija gali keistis. ES viduje ši riba buvo panaikinta 2021 metais – dabar PVM taikomas pagal paskirties šalies tarifą visoms prekėms, nepriklausomai nuo vertės. Tai reiškia, kad jei siunčiate prekes iš Frankfurto į Lietuvą pardavimui, gavėjas (jei jis yra įmonė) gali turėti sumokėti Lietuvos PVM – 21 procentą. Tai sudėtinga tema, ir aš ne visada esu tikras dėl visų niuansų. Komercinėms siuntoms rekomenduoju pasikonsultuoti su buhalteriu arba mokesčių konsultantu.

Ekologija - ekologiniai aspektai siuntų vežimui

24. Koks siuntų vežimo poveikis aplinkai?

Didelis, ir tai nemaloni tiesa. Kiekvienas siuntos kilometras reiškia CO2 emisiją. Skaičiuojama, kad viena siunta iš Frankfurto į Lietuvą „išmeta" apie 5-15 kg CO2, priklausomai nuo transporto priemonės ir maršruto. Tai nedaug, palyginus su pramonės emisijomis, bet kai milijonai siuntų keliauja kasdien – suma susidaro milžiniška. Vokietijoje vis daugiau vežėjų pereina prie elektrinių ar hibridinių transporto priemonių, bet tarptautiniams maršrutams tai dar retai. Ir dar – pakuotės. Milijonai kartoninių dėžių, plastiko, lipnios juostos. Dalis perdirbama, dalis – ne. Asmeniškai stengiuosi naudoti perdirbtas pakuotes, bet ne visada pavyksta. Ir pripažįstu, kad ne visada apie tai galvoju – kartais tiesiog reikia išsiųsti siuntą, ir tiek.

25. Ką daro vežėjai, kad sumažintų poveikį aplinkai?

Dauguma didelių vežėjų turi tvarumo programas. DHL turi „GoGreen" iniciatyvą – jie kompensuoja CO2 emisijas investuodami į atsinaujinančią energiją. DPD turi panašią programą. GLS investuoja į elektrinius furgonus. Bet tai daugiau rinkodara nei realus pokytis – bent jau kol kas. Realesnis pokytis – maršrutų optimizavimas. Naudojant dirbtinį intelektą ir duomenų analizę, vežėjai gali suplanuoti efektyvesnius maršrutus, kurie sunaudoja mažiau degalų. Taip pat – dalinio krovimo sistemos, kai vienas automobilis veža siuntas iš kelių įmonių, vietoj to, kad kiekviena įmonė siųstų savo transportą. Tai realus pokytis, bet dar toli iki „žalios" logistikos. Realybė tokia, kad kol žmonės siunčia siuntas, kažkas turi jas vežti, ir tai visada kainuos aplinkai.

Išvada

Kasdienis siuntų vežimas tarp Frankfurto ir Lietuvos – tai sudėtinga, bet gerai organizuota sistema. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas: teisingi dokumentai, gera pakuotė, patikimas vežėjas. Ir dar – realūs lūkesčiai. Siuntos ne visada keliauja taip greitai, kaip norėtume, ir ne visada atvyksta tokios būklės, kokios tikėjomės. Bet sistema veikia, ir dauguma siuntų pasiekia tikslą be problemų. Jei turite klausimų – klauskite prieš siųsdami.