Paštas Lietuvoje Vokietija, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelis metus pradėjau dirbti pervežimų srityje, vienas dalykas mane nustebino labiausiai – kiek daug žmonių ieško patikimo būdo siųsti siuntas tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ir ne tik verslo klientų, bet paprastų žmonių, kurie turi giminaičių Hamburge arba siunčia dovanas draugams Berlyne. Paštas Lietuvoje Vokietija – tai paieškos frazė, kurią kasdien naudoja šimtai mūsų tautiečių. Iš tiesų, kai pats pirmą kartą siunčiau paketą seseriai į Frankfurtą, nežinojau pusės dalykų, kuriuos dabar žinau. Šis straipsnis – tarsi pokalbis su draugu, kuris papasakos viską apie siuntų transportavimą maršrutu Lietuva–Vokietija, kainas, terminus ir niuansus, apie kuriuos dažnai nutylima.

Bendras - pašto siuntos maršrutas iš Lietuvos

1. Kaip dažnai siuntos iš Lietuvos keliauja į Vokietiją?

Šiandien situacija gerokai pasikeitė palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimt metų. Vežame kiekvieną dieną – tai ne reklaminis šūkis, o realybė. Didžiausi vežėjai išvyksta kasdien iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, o mažesni regioniniai vežėjai paprastai turi fiksuotus grafikus – du ar tris kartus per savaitę. Tiesa, savaitgaliais važiavimų sumažėja, nes ir Vokietijoje, ir Lietuvoje šeštadieniais-sekmadieniais sunkvežimių eismas intensyvesnis. Bet jei planuojate siųsti pirmadienį, praktiškai garantuota, kad siunta trečiadienį-penktadienį jau bus pas gavėją. Priklauso nuo to, ar siunta registruota, ar paprasta, ir koks siuntos dydis. Mažos pakuotės kartais keliauja greičiau, nes jos telpa į mikroautobusus, kurie neprivalo laukti pilno užkrovimo.

2. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant paštą iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia yra viena tų vietų, kur žmonės dažnai pasimeta. Paprastoms pašto siuntoms – laiškams, knygoms, nedideliems pakeliams – užtenka užpildyti standartinę siuntos deklaraciją. Tačiau kai siunčiate vertingesnį daiktą, pavyzdžiui, elektroniką ar drabužius didesnėmis vertėmis, reikia CN22 arba CN23 formos. Prisimenu, kartą klientas siuntė dovanų rinkinį seseriai į Miuncheną, ir mes pamiršome pridėti sąskaitą-faktūrą – siunta užstrigo pasienyje trims dienoms. Nuo to laiko visada rekomenduoju turėti bent jau ranka parašytą turinio aprašymą su verte. Kai siunta gabenama tarptautiniu keliu, muitinė gali bet kada paprašyti papildomų dokumentų, ypač jei pakuotė atrodo įtartinai arba jos svoris neatitinka deklaruoto turinio.

3. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Taip, bet ne visada taip sklandžiai, kaip reklamuojama. Didieji vežėjai siūlo GPS sekimą, ir matote, kur mašina yra šiuo metu. Mažesni vežėjai – čia jau reikalas kitoks. Vienas mano pažįstamas naudojosi vietiniu vežėju iš Šiaulių, kuris žadėjo pranešti, kada siunta pasieks Dortmundą, bet pranešė tik po dviejų dienų. Tiesa, dažniausiai veikia el. pašto pranešimų sistema – gavote, išsiuntėme, pristatėme. Bet jei norite tikro laiko stebėjimo, rinkitės įmones, kurios turi integruotą sekimo sistemą. Ir dar vienas dalykas – kartais sekimo numeris suveikia tik po 12-24 valandų nuo išsiuntimo, nes sistema turi apdoroti duomenis. Tai normalu, tai ne klaida.

Kainos - siuntų pervežimo tarifai

4. Kiek kainuoja siųsti mažą paketą iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos svyruoja, ir labai. Mažas paketas iki 2 kilogramų gali kainuoti nuo 7 eurų iki 20 eurų, priklausomai nuo to, kokiu būdu siunčiate. Lietuvos paštas turi savo tarifus, kurie paprastai yra pigiausi, bet ir lėčiausi – kartais 7-10 darbo dienų. Privatūs vežėjai brangesni, bet siunta pasiekia Vokietiją per 2-4 dienas. Aš pats paprastai rekomenduoju vidurinį variantą – mikroautobusais vežančias įmones, kurios paima siuntą iš namų ir pristato tiesiai gavėjui. Kaina būna apie 12-15 eurų už nedidelį paketą, bet tai daug patogiau, nes nereikia eiti į paštą. O dar yra siuntos draudimas – papildomi 2-5 eurai, bet ramybė verta tų kelių monetų.

5. Kaip skaičiuojama siuntos kaina – pagal svorį ar dydį?

Priklauso nuo vežėjo, bet dažniausiai taikomas vadinamasis „tūrinis svoris". Trumpai tariant – jei siunčiate didelę, bet lengvą dėžę, pavyzdžiui, su pagalvėmis, kaina gali būti didesnė nei už mažesnę, bet sunkesnę dėžę su knygomis. Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis cm, padalinta iš koeficiento (paprastai 5000 arba 6000). Skamba sudėtingai? Iš tiesų tai paprasta. Pavyzdžiui, dėžė 60x40x30 cm sveria 3 kg realiai, bet tūrinis svoris bus 14,4 kg. Tai reiškia, kad mokėsite kaip už 15 kg siuntą. Visada užduokite šį klausimą vežėjui iš anksto – kai kuriuos klientus tai nemaloniai nustebina.

6. Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos nepasako?

Sakyčiau taip – ne paslėptų, bet dažnai nepaminėtų. Pavyzdžiui, muitinės mokesčiai. Jei siuntos vertė viršija 150 eurų, Vokietijos gavėjas gali turėti sumokėti PVM. Tai nėra vežėjo kaltė – tiesiog ES taisyklės. Bet daugelis žmonių apie tai nežino, ir tada būna nemalonus siurprizas. Dar vienas dalykas – užnešimo mokestis. Jei gavėjas gyvena penktame aukšte be lifto, kai kurie vežėjai paprašo papildomų 5-10 eurų. Ir paskutinis dalykas – saugojimo mokestis. Jei gavėjas neatsiima siuntos per 3-5 dienas, kartais pradedamas skaičiuoti dienos mokestis. Apie tai reikia klausti prieš siunčiant, ne po to.

Laikas - pristatymo terminai

7. Per kiek laiko siunta pasiekia Vokietiją iš Vilniaus?

Iš Vilniaus į pagrindinius Vokietijos miestus – Berlyną, Frankfurtą, Hamburgą – greitieji vežėjai pristato per 2-3 dienas. Tai jei siuntą atiduodate pirmadienį, trečiadienį-ketvirtadienį ji jau gavėjo rankose. Lėtesnis variantas – per Lietuvos paštą – gali užtrukti 5-10 darbo dienų. Bet čia svarbu paminėti, kad „dienos" reiškia darbo dienas, ne kalendorines. Savaitgaliai ir šventinės dienos neįskaičiuojamos. Ir dar vienas dalykas – jei siunta turi eiti ne į Berlyną, o į mažesnį miestelį Bavarijoje, pridėkite dar vieną dieną. Paskutiniai kilometrai dažniausiai būna lėčiausi, nes siunta perduodama vietiniam kurjeriui.

8. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Tai vienas tų nemalonių klausimų, į kuriuos atsakymas nėra paprastas. Pirma, reikia suprasti, kodėl vėluoja. Jei dėl oro sąlygų, pavyzdžiui, žiemą sniego audra uždarė kelią – niekas nekompensuos. Bet jei dėl vežėjo kaltės, pavyzdžiui, pamiršo iškrauti siuntą Vokietijoje – čia jau kitas reikalas. Vieną kartą mūsų siunta su dokumentais iš Kauno į Berlyną paprasčiausiai liko mašinoje, nes vairuotojas nepastebėjo mažo pakelio. Radau ją po trijų dienų. Buvome priversti kompensuoti ir siuntimo kainą, ir kliento patirtą žalą. Todėl visada rekomenduoju registruotas siuntas – jos turi aiškią atsakomybės sistemą.

9. Ar greitesnis pristatymas visada reiškia didesnę kainą?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Yra niuansas, kurį mažai kas žino – kartais „ekspres" pristatymas kainuoja vos 3-5 eurais daugiau nei standartinis, bet siunta pasiekia gavėją diena anksčiau. Tai todėl, kad vežėjas turi tuščią vietą mašinoje ir nori ją užpildyti. Kita vertus, jei siunčiate didelį krovinį, greitas pristatymas gali kainuoti dvigubai daugiau. Aš asmeniškai rekomenduoju ne visada rinktis pigiausią variantą. Vieną kartą klientas pasirinko pigiausią variantą už 7 eurus, ir siunta keliavo 12 dienų. Jis buvo labai nepatenkintas. Kitą kartą pasirinko vidutinį variantą už 14 eurų – siunta atkeliavo per 3 dienas. Kartais verta mokėti daugiau už ramybę.

Draudimas - siuntos apsauga

10. Ar būtina drausti siuntą, siunčiant ją į Vokietiją?

Būtina – ne, bet labai rekomenduojama. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo. Pagalvokite taip – siunta keliauja tūkstančius kilometrų, kelis kartus perkraunama, ir bet kuriuo momentu gali nutikti bet kas. Aš mačiau atvejų, kai dėžė su vaza atvažiavo susmulkinta, o dėžė su rūbais – sušlapusi. Be draudimo, maksimali kompensacija dažniausiai būna labai simboliška – 20-50 eurų pagal tarptautines konvencijas. Su draudimu – iki pilnos vertės. Kaina? Paprastai 2-3 procentai nuo deklaruotos vertės. Taigi, jei siunčiate daiktų už 200 eurų, draudimas kainuos 4-6 eurus. Mano nuomone, tai juokinga suma, palyginus su rizika.

11. Kaip teisingai deklaruoti siuntos vertę?

Čia žmonės dažnai daro vieną iš dviejų klaidų – arba pervertina, arba nuvertina. Pervertinimas reiškia didesnį draudimo mokestį, bet ir didesnę kompensaciją. Nuvertinimas – atvirkščiai. Bet yra trečias variantas – visiškai suklastota deklaracija. Jei deklaruojate, kad siunčiate „drabužius už 20 eurų", o iš tikrųjų siunčiate dizainerio rankinę už 500 eurų – kompensacijos negausite. Vežėjas turi teisę atsisakyti kompensuoti, jei deklaracija neatitiko tikrovės. Aš rekomenduoju būti sąžiningam ir pridėti pirkimo čekio kopiją. Tai užtrunka minutę, bet gali išgelbėti situaciją. Ir dar – nepamirškite užfiksuoti siuntos būklę prieš išsiunčiant – nuotrauka telefonu visada praverčia.

12. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista?

Pirma – nepasirašykite gavimo akto. Jei pastebite, kad pakuotė pažeista, iš karto užfiksuokite tai – nuotraukos, vaizdo įrašas, ir tada pasirašykite su pastaba „gauta su pažeidimais". Tai labai svarbu, nes vėliau beveik neįmanoma įrodyti, kad siunta buvo pažeista transportavimo metu. Antras žingsnis – susisiekti su vežėju per 24 valandas ir pateikti pretenziją. Trečias žingsnis – surinkti visus dokumentus: draudimo polisą, siuntos deklaraciją, nuotraukas, pirkimo čekį. Procesas gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio, bet jei viskas padaryta teisingai, kompensaciją gaunat beveik visada. Žinoma, jei turėjote draudimą.

Pakavimas - kaip tinkamai paruošti siuntą

13. Kokias pakuotes rinktis siunčiant trapius daiktus?

Trapius daiktus reikia pakuoti trimis sluoksniais. Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė arba minkštas popierius aplink patį daiktą. Antras sluoksnis – kartoninė dėžė su užpildu (putų granulės, susmulkintas popierius, putplastis). Trečias sluoksnis – išorinė dėžė, kuri yra bent 5 cm didesnė iš visų pusių. Skamba per daug? Na, galbūt, bet aš mačiau per daug sulaužytų daiktų, kad rekomenduotų mažiau. Vienas draugas siuntė porceliano servizą mamai į Hamburgą – supakavo gražiai, bet be išorinės dėžės. Atvyko pusė servizo sudaužyta. Dabar jis visada naudoja dvigubą pakavimą. Ir dar vienas patarimas – „trapu" užrašykite ant visų pusių, ne tik ant vienos. Krovėjas mato tik vieną pusę, kai ima dėžę.

14. Ar galima siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Tai sudėtingas klausimas, nes atsakymas priklauso nuo to, ką siunčiate. Supakuoti, pramoninės gamybos maisto produktai – sausainiai, šokoladas, konservai – paprastai leidžiami. Bet švieži produktai – mėsa, pienas, vaisiai – čia jau kitas reikalas. ES taisyklės draudžia siųsti gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių, bet Lietuva yra ES narė, tad formaliai galima. Tačiau praktiškai – siuntos ilgai keliauja, ir produktai gali sugesti. Aš vieną kartą siunčiau rūkytą lašišą draugui į Berlyną – atvyko, bet jau su keistu kvapu. Dabar rekomenduoju siųsti tik ilgai negendančius produktus, ir visada su termoizoliacine pakuote. Ir būtinai patikrinkite, ar gavėjo šalyje nėra papildomų apribojimų.

15. Kaip užtikrinti, kad siuntos etiketė nenusiplėštų?

Šitas klausimas atrodo paprastas, bet iš tiesų svarbus. Etiketė – tai vienintelis dalykas, kuris nurodo, kur siunta turi keliauti. Jei etiketė nuplėšta arba nuplauta, siunta gali atsidurti bet kur. Mano rekomendacija – klijuokite etiketę ant lygaus paviršiaus, ne ant kampo ar lenkimo. Tada užklijuokite permatomą lipnią plėvelę ant viršaus. Ir – labai svarbu – įdėkite kopiją etiketės viduje dėžės. Taip, jei išorinė etiketė dingsta, viduje esanti kopija padės identifikuoti siuntą. Kartą taip nutiko – etiketė nuplėšta, bet viduje buvo lapas su gavėjo duomenimis. Siunta pasiekė adresatą, nors su vėlavimu. Be to, visada naudokite ne vandeninį rašiklį, jei rašote adresą ranka.

Draudžiami - ką negalima siųsti

16. Kokie daiktai draudžiami siųsti paštu į Vokietiją?

Yra sąrašas daiktų, kurių siųsti negalima pagal tarptautines taisykles. Pirmiausia – sprogmenys, degios medžiagos, ginklai. Tai aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių draudžiamų dalykų. Pavyzdžiui, ličio baterijos – nors leidžiamos su tam tikromis išlygomis, daugelis vežėjų jų tiesiog neima. Narkotikai, vaistai be recepto – draudžiama. Gyvūnai – draudžiama, nebent su specialiu leidimu. Pinigai grynaisiais – draudžiama. Ir dar vienas dalykas, kuris nustebina daugelį – kvepalai. Dėl alkoholio sudėties ir degumo, kvepalai yra ribojami. Galima siųsti, bet tik ribotais kiekiais ir su specialia pakuote. Aš rekomenduoju visada patikrinti konkrečios įmonės sąrašą prieš siunčiant.

17. Ar galima siųsti vaistus paštu iš Lietuvos į Vokietiją?

Trumpas atsakymas – labai sudėtinga. Asmeniniam naudojimui skirti vaistai kartais leidžiami, bet tik su gydytojo receptu ir specialiu leidimu. Be to, Vokietija turi savo taisykles dėl vaistų importo – kai kurie preparatai, kurie legalūs Lietuvoje, gali būti draudžiami Vokietijoje. Aš turėjau klientą, kuris bandė siųsti savo mamai vaistus nuo slėgio – siunta buvo sustabdyta muitinėje, nes trūko dokumentų. Galiausiai vaistus teko grąžinti atgal. Jei tikrai reikia siųsti vaistus, geriausias būdas – per specializuotas farmacijos logistikos įmones. Jos žino visas taisykles ir turi reikiamus leidimus. Taip, tai brangiau, bet bent jau vaistai pasieks gavėją.

18. Kas nutinka, jei siunčiate draudžiamą daiktą ir tai sužinoma?

Geriausiu atveju – siunta grąžinama jums su paaiškinimu. Blogiausiu atveju – siunta konfiskuojama, ir jūs gaunate baudą. O dar blogiau – jei siunčiate draudžiamas medžiagas (narkotikus, ginklus), galite sulaukti ir baudžiamosios atsakomybės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nežinodamas siuntė magnetus kartu su kitais daiktais. Magnetų laukas sugadino šalia buvusią elektroniką. Siunta buvo grąžinta, ir teko kompensuoti žalą. Dabar visada klausiu klientų, ar tarp siunčiamų daiktų yra magnetų, baterijų ar skysčių. Šie trys dalykai kelia daugiausia problemų. Ir dar – neslėpkite draudžiamų daiktų tarp leidžiamų. Rentgenas mato viską.

Adresai - kaip teisingai nurodyti

19. Kaip teisingai rašyti gavėjo adresą Vokietijoje?

Vokietijos adresas rašomas kitaip nei Lietuvos, ir tai sukelia painiavos. Pirmiausia – gavėjo vardas ir pavardė (arba įmonės pavadinimas). Tada – gatvė ir namo numeris. Svarbu – Vokietijoje namo numeris rašomas po gatvės pavadinimo, ne prieš. Pavyzdžiui, „Musterstraße 42", ne „42 Musterstraße". Tada – pašto kodas (PLZ) ir miestas. Vokietijos pašto kodai penkiženkliai, pavyzdžiui, „10115 Berlin". Ir paskutinė eilutė – „Deutschland" arba „GER". Mano patarimas – visada rašykite šalies pavadinimą vokiškai, ne angliškai ar lietuviškai. Taip sumažėja klaidų tikimybė. Ir dar – jei siunčiate į butą, nurodykite ir buto numerį. „3. OG rechts" reiškia „trečias aukštas, dešinėje". Tai svarbu.

20. Ką daryti, jei gavėjo adresas neteisingas?

Čia priklauso nuo to, kada pastebėjote klaidą. Jei prieš išsiuntimą – pataisykite ir ramiai siųskite. Jei siunta jau išsiųsta – nedelsiant susisiekite su vežėju ir paprašykite pakeisti adresą. Kai kurie vežėjai tai padaro už papildomą mokestį (5-15 eurų), kiti negali pakeisti, jei siunta jau pakeliui. Blogiausiu atveju – siunta grįš atgal, ir reikės siųsti iš naujo. Man yra buvę, kad klientas sumaišė gatvės pavadinimą – parašė „Bergstraße" vietoje „Birkenstraße". Siunta nuvažiavo į kitą miesto galą. Kurjeris skambino gavėjui, bet numeris taip pat buvo neteisingas. Galiausiai siunta grįžo pas mus po savaitės. Dabar visada prašau klientų patikrinti adresą tris kartus prieš išsiunčiant.

21. Ar galima siųsti siuntą į pašto dėžutę (Postfach) Vokietijoje?

Taip, ir tai labai patogus būdas, ypač jei gavėjas dažnai keičia gyvenamąją vietą arba gyvena mažame miestelyje, kur kurjeriai retai užsuka. Postfach – tai pašto dėžutė pašto skyriuje, kurią gavėjas išsinuomoja. Adresas rašomas taip: gavėjo vardas, „Postfach" ir numeris, pašto kodas bei miestas. Svarbu – negalima siųsti didelių paketų į pašto dėžutę, tik laiškus ir mažus paketus. Dideli paketai paliekami pašto skyriuje, ir gavėjas gauna pranešimą. Dar vienas dalykas – ne visi vežėjai siunčia į Postfach, todėl prieš siunčiant reikia pasitikrinti. Lietuvos paštas siunčia, privatūs vežėjai – ne visada.

Muitinė - dokumentai ir procedūros

22. Ar reikia deklaruoti siuntas tarp ES šalių?

Ne, tarp ES šalių muitinės deklaracijos nereikia. Tai vienas didžiųjų ES pranašumų. Lietuva ir Vokietija abi yra ES narės, tad siuntos keliauja be muitinės patikros. Tačiau yra išimčių. Jei siunčiate labai vertingus daiktus (virš 1000 eurų), gali reikėti pateikti papildomus dokumentus. Ir jei siunčiate akcizines prekes – alkoholį, tabaką – taikomi apribojimai. Bet paprastiems daiktams – drabužiams, knygoms, elektronikai – jokios deklaracijos nereikia. Tai galioja tik fizinėms siuntoms. Jei siunčiate komercinę siuntą – prekes pardavimui – reikia kitokių dokumentų. Bet tai jau kita tema.

23. Koks skirtumas tarp asmeninės ir komercinės siuntos?

Asmeninė siunta – tai ką siunčiate sau ar savo šeimai, draugams. Drabužiai, dovanos, asmeniniai daiktai. Komercinė siunta – tai ką siunčiate pardavimui ar verslui. Šis skirtumas svarbus dėl dokumentų ir mokesčių. Komercinėms siuntoms reikia sąskaitos-faktūros, kartais ir kilmės sertifikato. Jei muitinė nustato, kad asmeninė siunta iš tiesų yra komercinė – pavyzdžiui, siunčiate 20 vienodų marškinėlių – gali būti paprašyta sumokėti muito mokesčius. Aš rekomenduoju būti atsargiems su kiekių. Vienas ar du vienetai – aišku, asmeninė. Dešimt ar daugiau – jau atrodo įtartinai. Ir nesvarbu, kad tai dovanos giminėms – muitinė to nežino ir neprivalo tikėti.

24. Kaip elgtis, jei siunta užlaikyta muitinėje?

Pirmiausia – nepergyventi. Dažniausiai užlaikymas trunka 1-3 dienas ir baigiasi gerai. Antras žingsnis – sužinoti priežastį. Susisiekite su vežėju, jie turėtų žinoti, kodėl siunta užlaikyta. Trečias žingsnis – pateikti prašomus dokumentus. Jei trūksta sąskaitos-faktūros – atsiųskite. Jei reikia papildomo paaiškinimo – parašykite. Kartais užtenka vieno el. laiško, ir siunta paleidžiama. Blogiausiu atveju – jei muitinė nusprendžia, kad siunta pažeidžia taisykles – ji gali būti grąžinta arba konfiskuota. Bet tai retas atvejs. Mano praktikoje, iš šimtų siuntų, tik kelios buvo užlaikytos, ir visos išspręstos sėkmingai. Svarbiausia – bendradarbiauti, ne ignoruoti.

Patirtis - realūs pavyzdžiai

25. Kokių keisčiausių siuntų teko matyti?

Per savo darbo metus mačiau visko. Kartą klientas norėjo siųsti gyvą kaktusą mamai į Štutgartą. Supakavo jį į dėžę su skylėmis. Kaktusas atvyko sveikas, bet keli adatos pradūrė pakuotę, ir kurjeris susižeidė ranką. Po to pradėjome prašyti, kad augalus pakuotų į dvigubą dėžę. Kitas atvejis – senutė iš Kauno kas mėnesį siunčia savo anūkui į Berlyną naminius sausainius. Kas mėnesį, be išimties. Jau penki metai. Ir vienas keisčiausių – žmogus siuntė senovinį dviratį iki 1920 metų į Kiolną. Dviratis tilpo tik į specialiai pagamintą dėžę, ir transportavimas kainavo daugiau nei pats dviratis. Bet jis atvyko nesugadintas.

26. Ar verta naudotis pervežimo paslaugomis ar geriau paštu?

Atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių. Jei siunčiate laišką arba labai mažą paketą ir neskubate – paštas pigiausias. Jei siunčiate didesnį paketą arba svarbu greitis – pervežimo paslaugos geresnis pasirinkimas. Aš asmeniškai dažniausiai renkuosi mikroautobusais vežančias įmones, nes jos siūlo durų-durų paslaugą – paima iš namų ir pristato gavėjui. Tai kainuoja daugiau nei paštas, bet sutaupo laiko ir nervų. Ir dar vienas dalykas – komunikacija. Su pervežimo įmonėmis paprastai galite skambinti tiesiogiai vairuotojui ir klausti, kur siunta. Su paštu – skambinate į bendrą liniją ir laukiate eilėje. Man svarbu žinoti, kad mano siunta saugi, ir galiu bet kada sužinoti jos būseną.

Išvados - kas svarbiausia

Siuntos siuntimas iš Lietuvos į Vokietiją – tai procesas, kuris tapo paprastesnis ir greitesnis per pastaruosius metus. Vežame kiekvieną dieną – tai reiškia, kad jūsų siunta greitai pasieks gavėją. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, teisingai užpildyti dokumentus ir pasirinkti patikimą vežėją. Nesvarbu, ar siunčiate dovaną mamai, ar dokumentus verslo partneriui – principas tas pats. Ir dar – nesigėdykite klausti. Geri vežėjai visada atsakys į jūsų klausimus ir patars geriausią variantą. Saugaus siuntimo!