Paštas Lietuva Germany – Vežame kiekvieną dieną

Siųsti laišką ar siuntinį tarp Lietuvos ir Vokietijos – kasdienis dalykas tūkstančiams žmonių. Verslas, asmeniniai ryšiai, internetinė prekyba – viskas sukasi apie tai, kad kažkas turi kažką nusiųsti iš taško A į tašką B. Pašto paslaugos tarp Lietuvos ir Vokietijos gerokai pasikeitė per pastaruosius metus. Anksčiau laiškas keliaudavo savaitę ar ilgiau, dabar – tris keturias dienas. O kurjerių paslaugos – dar greičiau. Bet klausimas ne tik greičiame, bet ir patikimume, kainoje bei patogume. Ypač kai siunči ne vieną laišką, o dešimtis siuntinių per mėnesį.

Paslaugos – kas siūloma

Kokias pašto paslaugas teikia tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Pagrindiniai žaidėjai – Lietuvos paštas, Deutsche Post, DHL, DPD, GLS ir UPS. Kiekvienas turi savo privalumų. Lietuvos paštas ir Deutsche Post – tai nacionaliniai paštai, kurie bendradarbiauja tarpusavyje. Jų tinklas didžiausias, bet greitis – vidutinis. DHL – tai Deutsche Post dukterinė įmonė, kuri specializuojasi greituose pervežimuose. DPD ir GLS – Europos kurjerių tinklai, konkuruojantys kaina. UPS – amerikietiškas gigantas, brangesnis, bet labai patikimas. Pasirinkimas priklauso nuo to, ką siunčiate, kiek skubu ir kiek norite mokėti. Kiekvienas variantas tinka skirtingoms situacijoms.

Lietuvos pašto ir Deutsche Post bendradarbiavimas

Lietuvos paštas ir Deutsche Post turi ilgalaikę partnerystę. Tai reiškia, kad laiškas ar siuntinys, išsiųstas per Lietuvos paštą, Vokietijoje automatiškai perduodamas Deutsche Post ir atvirkščiai. Sistema veikia gana sklandžiai, bet ne be trūkumų. Kartais siuntiniai „užstringa" tarpinėje stotelėje – pavyzdžiui, Frankfurto skirstymo centre – ir ten guli kelias dienas, kol kas nors juos pastebi. Tai nutinka retai, bet nutinka. Be to, sekimo informacija ne visada atnaujinama realiu laiku – gali būti, kad siuntinys jau Lietuvoje, o sistema vis dar rodo, kad jis Vokietijoje. Tai erzina, bet galų gale siuntinys atvyksta.

Kurjerių paslaugos – DHL, DPD, GLS palyginimas

DHL – greičiausias, bet ir brangiausias iš trijų. Standartinis siuntinys iki 5 kg iš Berlyno į Vilnių – apie 15-20 eurų, pristatymas per 2-3 darbo dienas. DPD – vidutinis variantas, kaina apie 10-15 eurų už tą patį siuntinį, terminas 3-4 dienos. GLS – pigiausias, bet ir lėčiausias – 8-12 eurų, 4-6 dienos. Bet čia kalbu apie oficialias kainas. Realiai, jei siunčiate daug, galima gauti nuolaidas. Pavyzdžiui, įmonė, siunčianti 100 siuntinių per mėnesį, gali gauti 30-40 procentų nuolaidą nuo DPD ar GLS. Tai jau kitas lygis.

Kainos – kiek kainuoja siųsti

Pašto siuntimo iš Lietuvos į Vokietiją kainos

Kainos labai priklauso nuo svorio ir dydžio. Laiškas iki 20 gramų – apie 1,50 euro per Lietuvos paštą. Mažas siuntinys iki 1 kg – apie 8-10 eurų. Standartinis siuntinys iki 5 kg – 12-18 eurų. Didesni siuntiniai – 10 kg, 20 kg – jau 25-40 eurų. Kurjerių paslaugos brangesnės, bet greitesnės. DHL siuntinys iki 5 kg – 15-22 eurai, bet pristatymas per 2 dienas. O jei siunčiate iš Vokietijos į Lietuvą, kainos panašios, tik gali skirtis keliais eurais dėl skirtingų mokesčių struktūrų. Dar yra papildomų paslaugų – draudimas, pristatymas su parašu, pristatymas kitą dieną – viskas kainuoja papildomai.

Kaip sutaupyti siunčiant paštą tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Yra keletas būdų. Pirmas – siųsti per Lietuvos paštą, o ne per kurjerį. Lėčiau, bet pigiau. Antras – naudotis tarpininkais – tai įmonės, kurios surenka siuntas iš daugelio klientų ir siunčia dideliais kiekiais, taip gaudamos geresnes kainas. Trečias – siųsti ne piko metu. Prieš Kalėdas kainos kyla, o vasarą – krenta. Ketvirtas – tinkamai supakuoti. Jei siuntinys per didelis dėl prasto pakavimo, mokėsite už tūrį, o ne už svorį. Penktas – lyginti kainas. Yra platformų, kur vienu metu galima palyginti kelių vežėjų kainas – pavyzdžiui, Ship24 arba ParcelMonkey.

Papildomi mokesčiai, kurių galima nesitikėti

Kartais kaina, kurią matote pradžioje, nėra galutinė. Yra papildomų mokesčių, kurie atsiranda vėliau. Pavyzdžiui, „užmočio" mokestis – jei siuntinys sunkesnis ar didesnis nei deklaruota, vežėjas gali paprašyti papildomai sumokėti. Dar yra „nuotolinio pristatymo" mokestis – jei gavėjas gyvena kaime arba sunkiai pasiekiamoje vietoje. Ir „sandėliavimo" mokestis – jei siuntinys guli skirstymo centre ilgiau nei numatyta, nes gavėjas jo neatsiima. Aš pats turėjau atvejį, kai siuntinys iš Kauno į Miuncheną kainavo 15 eurų, bet gavėjas turėjo sumokėti dar 8 eurus už tai, kad siuntinys buvo saugomas savaitę. Tai ne visada aiškiai nurodoma iš anksto.

Terminai – kiek laiko keliauja

Kiek laiko keliauja laiškas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastas laiškas – 4-6 darbo dienos. Prioritetinis – 3-4 dienos. Oro paštu – 2-3 dienos. Bet tai teoriniai terminai. Realiai gali būti ir ilgiau, ypač jei laiškas siunčiamas mažame miestelyje, kur paštas surenka tik kartą per dieną. Be to, savaitgaliai ir švenčių dienos neįskaičiuojamos. Taigi, jei išsiuntėte penktadienį, laiškas pradeda keliauti tik pirmadienį. O jei tarp Lietuvos ir Vokietijos yra šventė – pavyzdžiui, Vokietijoje laisva diena, o Lietuvoje ne – tai dar viena diena vėlavimo. Reališkai – skaičiuokite 5-7 dienas paprastam laiškui.

Siuntinių pristatymo terminai – kurjeriai vs. paštas

Kurjeriai žymiai greitesni. DHL – 2-3 darbo dienos, DPD – 3-4, GLS – 4-6. Paštas – 5-10 darbo dienų, priklausomai nuo paslaugos. Bet yra niuansas – kurjeriai dirba tik darbo dienomis, o paštas – ir šeštadieniais (nors ne visada). Be to, kurjeriai turi griežtesnius terminus – jei nespėjate atsiimti, siuntinys grąžinamas siuntėjui. Paštas laiko ilgiau – paprastai 10-14 dienų – ir tada grąžina. Dar vienas skirtumas – kurjeriai pristato iki durų, o paštas – į paštomatą arba pašto skyrių. Tai svarbu, jei gavėjas dirba ir negali būti namuose dieną.

Skubus siuntimas – kitą dieną arba tą pačią dieną

Skubus siuntimas tarp Lietuvos ir Vokietijos – tą pačią dieną – įmanomas, bet labai brangus. Tokią paslaugą siūlo tik didieji kurjeriai – DHL Express, UPS, FedEx. Kaina – nuo 80 iki 200 eurų už nedidelį siuntinį. Kitą dieną – jau pigiau, bet vis tiek brangu – 40-80 eurų. Tai prasminga tik tada, kai siuntinys labai skubus – pavyzdžiui, dokumentai sandoriui arba vaistai. Paprastam siuntiniui tai per brangu. Bet yra ir kitas variantas – mikroautobusų vežėjai, kurie važiuoja kasdien ir gali pristatyti siuntinį kitą dieną už 20-30 eurų. Tai pusiau kurjerių paslauga, bet pigiau.

Dokumentai – ką reikia žinoti

Kaip teisingai užpildyti pašto siuntos formą?

Siuntos forma – tai dokumentas, kuris lydi jūsų siuntinį visą kelią. Jį reikia užpildyti aiškiai ir be klaidų. Pirmiausia – siuntėjo ir gavėjo duomenys: vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, el. paštas. Antra – siuntinio turinio aprašymas. Nerašykite „daiktai" ar „asmeniniai daiktai" – būkite konkretūs: „drabužiai", „knygos", „elektronika". Trečia – vertė. Jei siuntinys vertingas, nurodykite tikslią sumą – tai svarbu draudimui. Ketvirta – svoris. Jei nežinote tikslaus svorio, įvertinkite, bet geriau pasverti. Penkta – pasirašykite. Be parašo forma negalioja. Ir dar – visada pasidarykite kopiją. Jei siuntinys dingsta, be kopijos neturėsite jokių įrodymų.

Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Tarp ES šalių muitinės deklaracijos nereikia asmeninėms siuntoms. Bet yra išimčių. Jei siunčiate prekes pardavimui – net jei tai tik vienas daiktas – gali prireikti PVM deklaracijos. Taip pat, jei siuntinio vertė viršija tam tikrą ribą (paprastai 1000 eurų), reikia pildyti Intrastato ataskaitą. O jei siunčiate akcizines prekes – alkoholį, tabaką – galioja kiekio ribojimai. Dar vienas atvejis – dovanos. Dovanos iki 45 eurų vertės neapmokestinamos, bet viršijus šią sumą – jau reikia mokėti PVM. Tai dažnai painioja žmones, ypač kai siunčia brangias dovanas gimtadieniui ar Kalėdoms.

Draudžiami daiktai pašto siuntose

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai dalykai: ginklai, narkotikai, sprogmenys, gyvi gyvūnai (be specialaus leidimo), greitai gendantys maisto produktai, radioaktyvios medžiagos. Bet yra ir mažiau akivaizdžių – pavyzdžiui, kvepalai su alkoholiu (ribotas kiekis), ličio baterijos (tik su specialiu ženklinimu), aštrūs daiktai (peiliai, žirklės – tik su specialiu pakavimu). Dar viena kategorija – intelektinė nuosavybė. Negalima siųsti klastotų prekių – padirbtų rankinių, laikrodžių ar drabužių. Jei muitinė aptinka tokią siuntą, ji konfiskuojama, o siuntėjas gali būti baudžiamas. Tai skamba griežtai, bet taip yra.

Pakavimas – kaip supakuoti siuntinį

Tinkamas siuntinio pakavimas saugiam pervežimui

Pakavimas – tai ne tik dėžė ir lipni juosta. Tai sistema. Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė arba putų polistirolas aplink daiktą. Antras – kartoninė dėžė, pakankamai tvirta, kad nesideformuotų. Trečias – tarpai tarp daikto ir dėžės sienelių užpildyti putplasčiu arba susuktais laikraščiais. Ketvirtas – lipni juosta ant visų dėžės kraštų, ne tik ant dangčio. Penktas – „trapu" lipdukas, jei siuntinys jautrus. Ir dar – ant dėžės užrašykite adresą ne tik ant lipduko, bet ir tiesiai ant kartono. Lipdukas gali nukristi, o užrašas ant kartono liks. Skamba per daug kruopščiai? Galbūt. Bet aš mačiau per daug sudužusių siuntinių dėl prasto pakavimo.

Specialūs reikalavimai trapiems daiktams

Trapiems daiktams – stiklui, keramikai, elektronikai – reikia ypatingo dėmesio. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Antra – dėžė su dvigubomis sienelėmis. Trečia – tarpai užpildyti ne laikraščiais, o specialiomis putomis arba pripučiamais maišeliais. Ketvirta – „trapu" lipdukas ant visų dėžės pusių. Penkta – jei siunčiate kelis trapius daiktus vienoje dėžėje, jie neturi liestis vienas su kitu. Ir dar – elektronika jautri ne tik smūgiams, bet ir temperatūrai. Žiemą, jei siuntinys ilgai guli lauke, ekranas gali įtrūkti. Todėl geriau siųsti ne pačiu šalčiausiu metu arba naudoti termoizoliacinę pakuotę.

Ar galima siųsti maisto produktus paštu?

Taip, bet su apribojimais. Sausi maisto produktai – saldainiai, sausainiai, kava, arbata – siunčiami be problemų. Bet švieži maisto produktai – mėsa, sūris, pieno produktai – ribojami. ES viduje galima siųsti mėsos ir pieno produktų, bet tik jei jie tinkamai supakuoti ir paženklinti. Tai reiškia, kad negalite tiesiog įdėti dešros į dėžę ir išsiųsti – reikia vakuumo pakuotės, temperatūros kontrolės ir etiketės su galiojimo data. Be to, kai kurie vežėjai visai atsisako vežti greitai gendančius produktus, nes nenori rizikuoti. Taigi, jei norite nusiųsti lietuvišką sūrį mamai į Vokietiją – galite, bet reikia pasirūpinti tinkamu pakavimu.

Sekimas – kaip sekti siuntinį

Kaip sekti pašto siuntinį tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Kiekvienas siuntinys gauna sekimo numerį – tai unikalus kodas, kurį galima įvesti vežėjo svetainėje ir pamatyti, kur siuntinys yra. Lietuvos paštas – post.lt, Deutsche Post – deutschepost.de, DHL – dhl.de. Sekimo sistema rodo pagrindinius etapus: „priimtas", „išsiųstas", „atvyko į skirstymo centrą", „pristatytas". Bet ne visada veikia tobulai. Kartais informacija atnaujinama tik kartą per dieną, kartais – kelis kartus per valandą. O kartais – visai neatnaujinama, nors siuntinys jau keliauja. Tai priklauso nuo to, ar skirstymo centre veikia skeneriai. Mažesniuose centruose jie ne visada veikia tinkamai.

Ką daryti, jei sekimo sistema nerodo informacijos?

Pirmiausia – palaukti 24 valandas. Kartais informacija atsiranda su vėlavimu. Antra – patikrinti, ar teisingai įvedėte sekimo numerį. Viena klaida – ir sistema nieko nerodo. Trečia – pabandyti kitą svetainę. Yra universalių sekimo platformų – pavyzdžiui, 17track.net arba parcelsapp.com – kurios vienu metu tikrina kelis vežėjus. Ketvirta – susisiekti su vežėju tiesiogiai. Jei praėjo daugiau nei 3 dienos ir informacijos nėra, gali būti, kad siuntinys pasimetė. Tada reikia pateikti užklausą ir laukti atsakymo. Paprastai atsakymas ateina per 5-10 darbo dienų.

Sekimo numerių tipai ir jų reikšmės

Sekimo numeriai skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Lietuvos paštas naudoja 13 simbolių kodą, prasidedantį dviem raidėmis ir baigiantį „LT". Deutsche Post – panašų formatą, bet su „DE" pabaigoje. DHL – ilgesnį kodą, 10-39 simbolių. DPD – 14 skaičių. GLS – 11-15 simbolių. Svarbu žinoti, kuriam vežėjui priklauso numeris, nes universalių sekimo sistemų ne visada veikia visiems vežėjams. Be to, yra skirtumas tarp vidaus ir tarptautinių numerių. Vidaus numeris veikia tik toje šalyje, kur siuntinys išsiųstas, o tarptautinis – visur. Jei gavote vidaus numerį, jis gali neveikti kitoje šalyje.

Problemos – kas gali nutikti

Dažniausios problemos siunčiant paštą tarp Lietuvos ir Vokietijos

Pirma problema – vėlavimas. Ypač prieš šventes, kai siuntų kiekis padidėja kelis kartus. Antra – sugadintas siuntinys. Blogai supakuotas arba netinkamai tvarkomas. Trečia – dingęs siuntinys. Retas atvejis, bet nutinka. Ketvirta – neteisingas adresas. Viena raidė ne ten – ir siuntinys keliauja ne ten, kur turėtų. Penkta – muitinės problemos. Nors tarp ES šalių muitinės nėra, kartais siuntiniai vis tiek patikrinami, ypač jei atrodo įtartinai. Šešta – gavėjas neatsiima. Siuntinys guli paštomate arba pašto skyriuje, ir niekas jo neima. Po tam tikro laiko jis grąžinamas siuntėjui, o tai reiškia papildomas išlaidas.

Ką daryti, jei siuntinys sugadintas?

Pirmas žingsnis – nufotografuoti žalą iš karto, kai atidarote siuntinį. Antras – neužmesti pakuotės. Ji gali būti reikalinga kaip įrodymas. Trečias – susisiekti su vežėju per 7 dienas ir pateikti pretenziją. Ketvirtas – pridėti nuotraukas, siuntos formos kopiją ir sugadinto daikto vertės įrodymą (sąskaitą, čekį). Penktas – laukti atsakymo. Vežėjas turi atsakyti per 30 dienų. Jei atsisako kompensuoti, galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugą. Bet realiai – dauguma vežėjų kompensuoja, jei pretenzija pagrįsta. Tik reikia veikti greitai ir turėti visus dokumentus. Be dokumentų – jokių šansų.

Siuntinio dingimas – ką daryti?

Siuntinio dingimas – tai kraštutinis atvejis, bet jis nutinka. Pirmiausia – patikrinti sekimo sistemą. Kartais siuntinys nedingęs, o tiesiog „užstrigęs" kažkur pakeliui. Antra – susisiekti su vežėju ir pateikti užklausą. Trečia – laukti. Vežėjas turi atlikti paiešką, kuri trunka 10-30 dienų. Ketvirta – jei siuntinys nerandamas, pateikti pretenziją dėl kompensacijos. Penkta – jei vežėjas atsisako, kreiptis į vartotojų teisių apsaugą arba teismą. Bet čia svarbu turėti draudimą. Be draudimo kompensacija ribojama – paprastai iki 30-50 eurų, nepriklausomai nuo siuntinio vertės. Todėl brangius daiktus visada verta apsidrausti papildomai.

Išvada

Pašto paslaugos tarp Lietuvos ir Vokietijos – tai platus pasirinkimas nuo pigaus paprasto laiško iki brangaus skubaus kurjerio. Svarbiausia – žinoti, ko jums reikia, ir pasirinkti tinkamą vežėją. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai ir draudimas – tai trys dalykai, kurie užtikrina, kad jūsų siuntinys pasieks tikslą saugiai.