Kurjeriai pigiau Vokietija, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti siuntinį iš Kauno į Frankfurtą, aš pats nežinojau nuo ko pradėti. Kainos skirtingose įmonėse skyrėsi kartais, paslaugų aprašymai painūs, o pažadai – visi vienodi. Per dešimt metų darbo šioje srityje mačiau visko: nuo dingusių dokumentų iki sėkmingai pristatytų pianinų. Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką išmokau – kad kitam žmogui būtų lengviau. Apie kurjerius, pigesnius variantus, kasdienius maršrutus tarp Lietuvos ir Vokietijos – be gražių frazių, tiesiog taip, kaip yra.

Kainos - kurjerių paslaugų kainodara Vokietijos kryptimi

Kiek kainuoja kurjerio paslauga iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos labai priklauso nuo siuntos dydžio ir skubumo. Standartinė 5 kg siunta iš Vilniaus į Berlyną paprastai kainuoja tarp 15-25 eurų, jei naudojatės vietiniais vežėjais. DHL ar UPS gali prašyti 30-45 eurų už tą patį. Bet čia yra vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – kaina gali šoktelti dėl draudimo, jei siunčiate kažką vertingo. Pernai vienas klientas siuntė elektronikos komponentus už 800 eurų vertės, ir draudimas papildomai kainavo 12 eurų. Ne daug, bet jei nežinai iš anksto – nemalonu. Pigiausi variantai dažnai būna per mažesnes įmones, kurios surenka siuntas ir veža didesniais kiekiais.

Kodėl skirtingų kurjerių kainos taip skiriasi?

Čia paprasta logika – didieji žaidėjai turi infrastruktūrą, savo terminalus, garantijas. Mažesni vežėjai dažnai naudojasi partnerių tinklais arba veža maršrutiniu principu. Vienas pažįstamas vežėjas iš Klaipėdos kasdien važiuoja į Hamburgą su mikroautobusu – jis gali pasiūlyti 40% pigiau nei DHL, bet nėra tų pačių garantijų. Kita vertus, per penkerius metus jis prarado tik vieną siuntą, ir tai buvo dėl neteisingai nurodyto adreso. Kainos skirtumas dažnai atspindi ne kokybę, o įmonės dydį ir rizikos toleranciją.

Ar pigiausias variantas visada blogiausias?

Ne. Bet reikia suprasti, už ką moki. Pigiausi kurjeriai dažnai neturi realaus laiko sekimo, klientų aptarnavimas gali būti tik el. paštu, o pristatymo laikas – orientacinis. Jei siunčiate dokumentus ar ne itin vertingus daiktus, tai gali būti visiškai priimtina. Aš pats naudoju pigesnius variantus, kai siunčiu asmeninius daiktus tėvams į Vokietiją – knygas, drabužius, maisto produktus. Bet kai reikia pristatyti sutartį klientui iki penktadienio – renkuosi patikimesnį variantą, net jei brangesnį.

Kaip rasti pigiausią kurjerį konkrečiam maršrutui?

Yra keletas palyginimo platformų – Shipzee, Sendparcel, ParcelABC. Įvedate siuntos duomenis ir gaunate pasiūlymus. Bet aš pastebėjau, kad ne visada rodo geriausius variantus. Kartais verta paskambinti tiesiai į mažesnę įmonę ir paklausti. Pavyzdžiui, viena įmonė iš Šiaulių veža į Dortmundą kas antrą dieną – jos nėra jokioje platformoje, bet kainos labai konkurencingos. Reikia tiesiog ieškoti, skambinti, klausti. Internete ne viskas matoma.

Maršrutai - kasdieniai pervežimai tarp Lietuvos ir Vokietijos

Kurie maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją yra populiariausi?

Dažniausiai siuntos keliauja į didžiuosius Vokietijos miestus – Berlyną, Frankfurtą, Miuncheną, Hamburgą, Kelną. Bet yra ir mažiau akivaizdžių maršrutų. Pavyzdžiui, daug lietuvių dirba Štutgarto regione, todėl siuntų srautas ten pastovus. Tas pats su Diuseldorfu – ten stipri lietuvių bendruomenė. Mažesni miestai kaip Leipcigas ar Drezdenas gauna mažiau siuntų, bet vežėjai ten važiuoja reguliariai, nes pakeliui. Svarbu žinoti, kad ne visi kurjeriai veža į visus miestus – kai kurie turi tik pagrindinius terminalus, o paskutinį etapą perduoda partneriams.

Kas veža siuntas kasdien į Vokietiją?

Keletas įmonių turi kasdienius maršrutus. „Baltic Post" veža kiekvieną dieną į Berlyną ir Frankfurtą. „Transliuks" turi maršrutą Vilnius–Hamburgas kasdien. Yra ir mažesnių vežėjų, kurie važiuoja kasdien, bet ne visada viešai skelbia grafiką. Vienas vežėjas iš Alytaus kasdien veža į Miuncheną – sužinojau apie jį tik per pažįstamą. Jis turi nuolatinių klientų ratą ir naujų beveik neieško, bet jei paskambini – visada sutinka paimti papildomą siuntą. Kasdieniai maršrutai reiškia greitesnį pristatymą, paprastai 1-2 dienos.

Kaip vežėjai organizuoja kasdienius maršrutus?

Dauguma vežėjų surenka siuntas iki tam tikros valandos – paprastai iki 14-16 valandos. Tada siuntos rūšiuojamos, kraunamos į transportą, ir vakare ar naktį išvažiuojama. Ryte, apie 6-8 valandą, transportas jau Vokietijoje. Tada prasideda pristatymas arba siuntos perduodamos vietiniams kurjeriams. Viskas vyksta gana sklandžiai, bet kartais stringa. Pernai gruodį vienas vežėjas užstriko pasienyje dėl patikrinimų – siuntos vėlavo dvi dienas. Žiemos sezonu tokių dalykų nutinka dažniau, ypač kai daug kas veža kalėdines dovanas.

Ar yra tiesioginiai maršrutai į mažesnius Vokietijos miestus?

Tiesioginiai – retai. Dažniausiai siunta keliauja iki didžiojo terminalo, o paskui perskirstoma. Bet yra išimčių. Kai kurie vežėjai turi maršrutus, kurie aplanko kelis mažesnius miestus pakeliui. Pavyzdžiui, maršrutas Vilnius–Varšuva–Berlynas–Hanoveris–Bremenas – tai jau penki miestai vienu važiavimu. Jei jūsų siunta skirta į Bremeną, ji gali atsidurti tame pačiame mikroautobuse, kuris veža į Berlyną. Tiesiog reikia klausti konkrečiai – kur veža, kada, kokia kaina.

Siuntos - ką galima ir ko negalima siųsti

Kokie daiktai draudžiami siųsti kurjeriu į Vokietiją?

Draudžiami daiktai – sprogmenys, ginklai, narkotikai, gyvūnai be leidimų, greitai gendantys maisto produktai be tinkamos pakuotės. Bet yra ir pilkoji zona. Pavyzdžiui, alkoholį siųsti galima, bet tik tam tikromis sąlygomis – tinkama pakuotė, deklaravimas, kartais papildomi mokesčiai. Vaistus – tik su receptu arba leidimu. Elektroniką – be problemų, bet reikia tinkamai supakuoti. Vienas klientas bandė siųsti nešiojamą kompiuterį be papildomos pakuotės – atvyko su įskeltu ekranu. Po to visada sakau: supakuokite taip, lyg mėtytų.

Ar galima siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Galima, bet su apribojimais. Mėsos produktai iš ES šalių paprastai leidžiami, bet turi būti tinkamai supakuoti ir paženklinti. Pieno produktai – taip pat, bet reikia šaltkrepšio arba specialios pakuotės. Vaisiai ir daržovės – priklauso nuo sezono ir rūšies. Aš pats siunčiau lietuvišką duoną ir šakotį – be problemų. Bet vienas pažįstamas bandė siųsti lašinius be tinkamos pakuotės – kurjeris atsisakė priimti. Reikia tiesiog pasitikrinti prieš siunčiant, paskambinti kurjeriui ir paklausti.

Kaip tinkamai supakuoti trapius daiktus?

Pagrinde – daug oro pagalvėlių arba burbulinės plėvelės. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė, kad daiktas nejudėtų viduje. Jei siunčiate stiklą ar keramiką – kiekvienas elementas atskirai suvyniotas, tarpai užpildyti. Ant dėžės užrašyti „FRAGILE" arba „DĖMESIS". Bet net ir tinkamai supakuota, visada yra rizika. Vienas vežėjas pasakojo, kad jo vairuotojas per aštriai stabdė – dėžė su indais nukrito nuo lentynos. Viskas sudužo. Draudimas padengė, bet laiko gaišatis. Todėl svarbu ne tik pakuotė, bet ir pasirinkimas patikimo vežėjo.

Ką daryti, jei siunta per didelė standartiniam kurjeriui?

Yra krovinių skyriai, kurie veža nestandartinius dydžius. Baldai, įranga, dideli prietaisai – tam reikia specialaus transporto. Kaina žinoma didesnė, bet ne kosminė. Pavyzdžiui, skalbimo mašinos pervežimas iš Kauno į Miuncheną gali kainuoti 80-150 eurų, priklausomai nuo to, ar veža vieną ar su kitais kroviniais. Svarbu tiksliai išmatuoti ir pasverti – netikslūs duomenys gali reikšti papildomus mokesčius arba atsisakymą vežti.

Laikas - pristatymo terminai ir skubūs siuntimai

Per kiek laiko siunta pasiekia Vokietiją?

Standartinis pristatymas – 2-4 darbo dienos. Express – 1-2 dienos. Bet tai teorija. Praktikoje viskas priklauso nuo maršruto, sezono, ir to, ar siunta turi keliauti per tarpinį terminalą. Tiesioginis maršrutas Vilnius–Berlynas – gali būti kitą dieną. Bet jei siunta iš mažesnio miesto ir turi keliauti per Vilnių, o paskui per Varšuvą – jau 3 dienos. Žiemos sezonu, ypač prieš Kalėdas, viskas lėčiau. Vienas klientas siuntė dovaną gruodžio 20 dieną – atėjo tik sausio 3. Niekas nekaltas, tiesiog daug siuntų ir mažai resursų.

Ar galima siųsti skubiai tą pačią dieną?

Galima, bet brangu. Yra įmonių, kurios siūlo „same day delivery" – transportas išvyksta iškart, kai surenkama siunta. Kaina gali būti 3-5 kartus didesnė nei standartinė. Bet kartais reikia. Pavyzdžiui, vienas advokatų kontoras siuntė skubius dokumentus į Frankfurtą – sutarties pasirašymas kitą rytą. Mokėjo 180 eurų už 2 kg siuntą, bet sutartis buvo pasirašyta laiku. Kitas variantas – pačiam vežti, jei turite laiko ir noro. Skrydis Vilnius–Frankfurtas trunka 2 valandas, bet su visais pasiruošimais – pusė dienos.

Kaip sekti siuntos kelią?

Dauguma kurjerių siūlo sekimą internetu – įvedate numerį ir matote, kur siunta. Bet ne visi mažesni vežėjai tą turi. Kai kurie siunčia SMS pranešimus, kai siunta paimta ir kai pristatyta. Vienas vežėjas iš Marijampolės neturi jokio sekimo – tiesiog paskambina, kai pristato. Senamadiška, bet veikia. Didelės įmonės kaip DHL ar DPD turi labai išsamų sekimą – matote kiekvieną judėjimą, net kurjerio numerį. Bet už tai ir mokate daugiau.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su kurjeriu. Kartais vėlavimas būna dėl paprastų priežasčių – adresas neteisingas, gavėjas nerastas, siunta užstrigo muitinėje. Jei kurjeris neatsako – ieškoti kontaktų per įmonės svetainę arba socialinius tinklus. Jei niekas nepadeda – galima rašyti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Bet dažniausiai užtenka tiesiog paskambinti. Vienas mano siuntinys į Štutgartą vėlavo 4 dienas – pasirodo, vairuotojas susirgo, ir niekas laiku neinformavo. Nemalonu, bet nutinka.

Draudimas - siuntos apsauga ir kompensacijos

Ar būtina drausti siuntą?

Ne visada, bet rekomenduojama. Standartinis draudimas dažnai įeina į kainą – paprastai iki 50-100 eurų vertės. Jei siunta vertingesnė – verta papildomai apsidrausti. Kaina – apie 1-3% nuo deklaruotos vertės. Bet yra niuansas – draudimas negalioja, jei siunta netinkamai supakuota. Vienas klientas siuntė fotoaparatą už 1200 eurų, bet supakavo tik į paprastą dėžę be apsaugos. Fotoaparatas sudužo, draudimas atsisakė mokėti – netinkama pakuotė. Todėl draudimas draudimui, bet pakuotė – pakuotei.

Kaip pateikti pretenziją dėl sugadintos siuntos?

Reikia fotografuoti siuntą iškart gavus – jei matote, kad pakuotė pažeista, darykite nuotraukas prieš atidarant. Tada užpildote pretenzijos formą pas kurjerį, pridedate nuotraukas, pirkimo čekius, jei turite. Terminas – paprastai 7 dienos nuo gavimo. Procesas gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio. Vienas mano klientas gavo kompensaciją po 3 savaičių – 85% deklaruotos vertės. Ne 100%, bet geriau nei nieko. Svarbu viską dokumentuoti iškart, ne po savaitės.

Ką daryti, jei siunta dingsta?

Pirmiausia – oficiali pretenzija kurjeriui. Tada laukti tyrimo rezultatų – paprastai iki 30 dienų. Jei siunta nerandama – prašyti kompensacijos pagal draudimo sąlygas. Be draudimo – kompensacija gali būti minimali arba jokios. Todėl vertingas siuntas visada drausti. Man asmeniškai yra dingusi tik viena siunta per dešimt metų – mažas pakelis su dokumentais. Po mėnesio paaiškėjo, kad buvo pristatytas į neteisingą adresą ir gulėjo pas kaimyną. Bet iki tol buvo daug nervų.

Pakavimas - praktiniai patarimai siuntų pakavimui

Kokios dėžės tinkamiausios siuntimui?

Dvigubos sienelės kartoninės dėžės – geriausias pasirinkimas. Vienos sienelės tinka lengviems daiktams, bet sunkesniems – tik dvigubos. Dėžė neturi būti per didelė – tuščios vietos reiškia, kad daiktas judės ir gali pažeisti save ar kitus. Jei siunčiate knygas – maža, bet tvirta dėžė. Jei drabužius – gali būti ir minkštesnė pakuotė, net plastikinis maišas su lipduku. Bet geriau dėžė – ji apsaugo nuo drėgmės ir suspaudimo. Pigiausios dėžės – iš „Ikea" arba „Maximos" – tinka, jei tvirtos.

Kaip siųsti skysčius, kad neišsilietų?

Kiekvienas buteliukas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę, tada dedamas į sandarų plastikinį maišą. Tarp buteliukų – oro pagalvėlės arba putplastis. Visa tai į tvirtą dėžę. Ant dėžės užrašyti „SKYSTIS" arba „LIQUID". Bet net ir tinkamai supakuota, skysčiai kartais išsilieja – ypač žiemą, kai temperatūros kaita. Vienas klientas siuntė vyną – vienas butelis sudužo, bet dėl geros pakuotės likusieji liko sausi. Reikia tiesiog supakuoti geriau nei atrodo būtina.

Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik maiše?

Galima, bet nerekomenduojama. Maišas neapsaugo nuo smūgių, drėgmės, ar suspaudimo. Drabužiai – taip, gali keliauti maiše. Bet bet kas, kas gali lūžti, sulūžti, ar susigadinti – tik dėžėje. Yra ir specialūs vokai su oro pagalvėlėmis – tinka dokumentams, nuotraukoms, ploniems daiktams. Bet jie brangesni nei paprasti vokai. Pigiausias variantas – dėžė iš parduotuvės, burbulinė plėvelė iš tos pačios parduotuvės, ir lipni juosta. Užtenka.

Registrai - dokumentai ir muitinės formalumai

Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Vokietiją?

Ne, jei siunta keliauja ES viduje. Lietuva ir Vokietija abi ES narės, todėl muitinės formalumų nėra. Bet yra išimčių – jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, gali reikėti sąskaitos faktūros. Taip pat, jei siuntos vertė labai didelė – gali būti papildomų klausimų. Bet asmeninės siuntos be komercinės vertės – jokių problemų. Vienas mano pažįstamas siuntė senovinį laikrodį už 3000 eurų – kurjeris paprašė pirkimo dokumentų, bet muitinėje nieko nereikėjo.

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant verslo siuntas?

Sąskaita faktūra (commercial invoice) – privaloma. Joje turi būti siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių aprašymas, kiekis, vertė, kilmės šalis. Jei siunčiate pavyzdžius – užrašyti „SAMPLE – NO COMMERCIAL VALUE". Jei grąžinate prekes – „RETURNED GOODS". Viskas turi būti aišku, kad muitinėje nekiltų klausimų. Viena įmonė siuntė elektronikos detales be tinkamo aprašymo – siunta užstriko Berlyne 5 dienas, kol viską išaiškino. Dabar jie visada pildo dokumentus kruopščiai.

Ar siunčiant dovaną reikia kažką papildomai pildyti?

Paprastai ne. Užtenka nurodyti, kad tai dovana, ir apytikslę vertę. Bet jei dovana brangi – gali būti klausimų. Vokietijoje dovanos iki 45 eurų vertės neapmokestinamos. Viršijus šią sumą – gavėjas gali turėti sumokėti PVM. Todėl, jei siunčiate brangią dovaną, verta apie tai informuoti gavėją iš anksto. Vienas žmogus siuntė auksinę apyrankę mamai į Hamburgą – mama turėjo sumokėti 19% PVM, nes vertė viršijo limitą. Nemalonus siurprizas.

Klientai - dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kokia dažniausia klaida siunčiant siuntas?

Neteisingas adresas. Skamba banaliai, bet tai tikrai dažniausia problema. Vienas skaičius ne ten, vienas raidė ne taip – ir siunta keliauja ne ten, kur reikia. Ypač Vokietijoje, kur adresai gana ilgi ir sudėtingi. Kitas dažnas dalykas – nepilnas telefono numeris. Kurjeriui reikia galimybės paskambinti gavėjui, jei neranda adreso. Be numerio – siunta grįžta atgal. Trečias dalykas – neteisingai nurodytas svoris arba dydis. Tai gali reikšti papildomus mokesčius arba atsisakymą vežti.

Kaip teisingai užpildyti siuntos duomenis?

Adresas – pilnas, su pašto kodu, miestu, gatve, namo ir buto numeriu. Telefonas – su šalies kodu (+49 Vokietijai). Siuntos turinys – kuo tiksliau, bet ne per smulkiai. „Drabužiai" geriau nei „daiktai". „Elektronika" geriau nei „stuff". Svoris – tikslus, ne „apie 5 kg", o „4,8 kg". Vertė – reali, ne per maža (kad gautumėte tinkamą draudimą) ir ne per didelė (kad nemokėtų per daug už draudimą). Viskas paprasta, bet reikia skirti 5 minutes ir viską patikrinti.

Ką daryti, jei įvedėte neteisingą informaciją?

Kuo greičiau susisiekti su kurjeriu ir pataisyti. Jei siunta dar neiškeliavo – pakeisti nesunku. Jei jau pakeliui – gali būti sudėtingiau, bet dažnai įmanoma. Blogiausiu atveju – siunta grįš atgal, ir reikės siųsti iš naujo. Vienas klientas įvedė neteisingą pašto kodą – siunta nuvažiavo į kitą miestą. Kurjeris pastebėjo tik tada, kai vairuotojas bandė pristatyti. Užtruko papildomas 3 dienas, bet galiausiai pasiekė gavėją. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga.

Išvados - kas svarbiausia renkantis kurjerį

Renkantis kurjerį pigesniam siuntimui į Vokietiją, svarbiausia – žinoti, ko jums reikia. Jei siunčiate ne itin vertingus daiktus ir neskubate – pigesni variantai visiškai tinka. Jei reikia greičio ir garantijų – mokėkite daugiau. Svarbu tinkamai supakuoti, teisingai užpildyti duomenis, ir apsidrausti, jei siunta vertinga. Kasdieniai maršrutai tarp Lietuvos ir Vokietijos veikia sklandžiai, bet visada gali nutikti nenumatytų dalykų. Būkite pasiruošę, ir viskas bus gerai.