Į Germany vežu siuntinius: asmeninė patirtis ir ką reikia žinoti prieš siunčiant

Kai žmogus sako "į Germany vežu siuntinius", dažniausiai turi omenyje, kad jis pats ar jo pažįstami vyksta ir gali paimti siuntą. Tai gana dažnas reiškinys, ypač tarp tų, kurie dažnai keliauja maršrutu Lietuva-Vokietija. Aš pats ne kartą taip dariau – vežiau siuntinius draugams, pažįstamiems, kartais net už nedidelį mokestį. Bet tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Yra taisyklės, yra rizika, yra dalykai, kurių geriau nevežti. Pavyzdžiui, kartą sutikau vežti dėžę su "drabužiais" iš Kauno į Berlyną. Paaiškėjo, kad viduje buvo ne tik drabužiai, bet ir keli buteliai alkoholio. Tai jau visai kita istorija, su muitinės rizika. Todėl, jei jūs ar kas nors iš jūsų pažįstamų veža siuntinius į Vokietiją, būtinai perskaitykite šį tekstą. Padės išvengti nemalonių staigmenų.

Realijos - į Germany vežu siuntinius praktika

1. Ką reiškia "į Germany vežu siuntinius" iš teisinės pusės?

Iš teisinės pusės, jūs tampate siuntos vežėju. Ir tai reiškia, kad jūs atsakote už jos saugumą ir už tai, kas joje yra. Jei siuntinyje yra draudžiami daiktai – narkotikai, ginklai, kontrabandinės prekės – atsakysite jūs, ne siuntėjas. Todėl pirmas ir svarbiausias dalykas: visada žinokite, ką vežate. Ne "kažkas pasakė, kad čia drabužiai", o tiksliai. Atidarykite, patikrinkite, jei reikia. Antra, yra kiekių ribojimai. Pavyzdžiui, asmeniniam naudojimui galite vežti iki 800 cigarečių, 10 litrų stipraus alkoholio, 90 litrų vyno. Bet tai tik asmeniniam vartojimui, ne perpardavimui. Jei muitinė nuspręs, kad vežate komerciniais tikslais, gali tekti mokėti muito mokesčius. Kartą žmogus vežė iš Lietuvos į Vokietiją 5 dėžes su ta pačia preke – namų apyvokos daiktais. Muitinė sustabdė, nusprendė, kad tai jau komercinis kiekis, ir pritaikė muito mokestį. Jis net nežinojo, kad taip gali nutikti.

2. Kaip saugiai priimti siuntinius vežti į Germany?

Saugumas prasideda nuo to, ką sutinkate vežti. Jei siuntėjas jūsų nežino asmeniškai, o prašo per pažįstamus, būkite itin atsargūs. Visada prašykite, kad siuntėjas pats supakuotų siuntą jūsų akivaizdoje, arba kad jūs galėtumėte ją apžiūrėti. Jei atsisako – geriau nesivežti. Antra, visada sudarykite paprastą sutartį ar bent jau susirašymą el. paštu, kur nurodyta: kas veža, ką veža, kurioje šalyje, kada turi būti pristatyta, ir kokia atsakomybė. Tai gali atrodyti per daug formalu, bet jei kas nors nutiks, turėsite įrodymą. Trečia, venkite vežti vertingus daiktus be draudimo. Jei vežate nešiojamą kompiuterį ar brangų telefoną, paprašykite, kad siuntėjas jį apdraustų arba patys įsitikinkite, kad jūsų kelionių draudimas apima tokius atvejus. Kartą vežiau fotoaparatą draugui. Jis nebuvo apdraustas. Kelionės metu fotoaparatas dingo iš automobilio stovėjimo aikštelėje. Draugas reikalavo kompensacijos, bet aš neturėjau jokio draudimo. Teko susitarti, bet santykiai atšalo.

3. Kokių daiktų negalima vežti "į Germany vežu siuntinius" būdu?

Sąrašas ilgas. Akivaizdu: narkotikai, ginklai, sprogstamos medžiagos, gyvūnai (be specialių leidimų). Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų. Pavyzdžiui, kai kurie maisto produktai – mėsa, pienas, augalai su žemėmis – gali būti draudžiami dėl fitosanitarinių reikalavimų. Taip pat vaistai – jei vežate vaistus, ypač receptinius, turite turėti receptą ar gydytojo pažymą. Kartą žmogus vežė mamai į Vokietiją dėžutę su įvairiais vaistais nuo peršalimo. Vienas iš jų buvo receptinis. Muitinės patikroje paklausė recepto, jis neturėjo. Vaistai buvo konfiskuoti. Dar svarbu: draudžiama vežti padirbtas prekes – tai yra prekių klastotes, net jei tai tik vienas marškinėliai su "Nike" logotipu. Jei muitinė nustatys, kad tai klastotė, ją sulaikys, ir jūs galite susidurti su teisinėmis problemomis. Taigi, prieš sutikdami vežti, visada paklauskite, kas tiksliai yra viduje, ir patys patikrinkite, ar tai nėra draudžiama.

4. Kaip elgtis, jei "į Germany vežu siuntinius" metu sustabdo muitinė?

Pirma – nepraraskite ramybės. Muitinės patikros yra normali procedūra, ypač pervažiuojant sieną tarp Lenkijos ir Vokietijos. Antra – būkite mandagus ir bendradarbiaujantis. Atsakykite į klausimus aiškiai, jei nežinote – sakykite, kad nežinote. Trečia – turėkite visus dokumentus. Tai apima jūsų asmens dokumentą, automobilio dokumentus, ir, svarbiausia, sąrašą su siuntinių turiniu. Jei vežate daugiau nei vieną siuntinį, kiekvienas turėtų būti sąraše su aprašymu. Kartą vežiau tris dėžes iš Kauno į Hamburgą. Muitinės pareigūnas paklausė, kas jose. Aš pasakiau: "drabužiai, knygos, virtuvės reikmenys". Jis paprašė atidaryti vieną dėžę. Atidariau, viduje buvo tikrai drabužiai. Patikrino ir paleido. Bet jei būčiau sakęs "nežinau, man davė pažįstamas", būtų buvę daug daugiau klausimų. Taigi, visada žinokite, ką vežate, ir turėkite tai užsirašę. Tai pagreitina procesą.

5. Ar galima užsidirbti iš to, kad vežu siuntinius į Germany?

Galima, bet tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Pirma, reikia turėti reguliarius maršrutus – ne vieną kartą, o bent kartą per mėnesį ar dažniau. Antra, reikia rasti klientų, kurie nori mokėti už vežimą. Trečia, reikia suprasti mokestinę pusę – jei uždirbate iš vežimo, tai jau pajamos, kurias reikia deklaruoti. Ir ketvirta, bet labai svarbu: draudimas. Jei vežate kitų žmonių daiktus už atlygį, jūsų įprastas kelionių draudimas gali negalioti. Jums gali reikėti specialaus krovinių draudimo. Kartą vienas vaikinas iš Kauno pradėjo reguliariai vežti siuntinius į Berlyną už nedidelį mokestį. Viskas gerai, kol viena siunta dingo iš automobilio. Jis neturėjo draudimo, ir turėjo kompensuoti visą vertę iš savo kišenės. Taigi, prieš pradėdami verslą, gerai apsvarstykite riziką. Geriau pradėti nuo mažo, su pažįstamais, ir palaipsniui plėstis, nei iš karto imti didelius kiekius.

DUK - į Germany vežu siuntinius klausimai

6. Kiek siuntinių galiu vežti "į Germany vežu siuntinius" be muitinės problemų?

Nėra tikslaus skaičiaus, bet yra gairės. Jei vežate daiktus asmeniniam naudojimui ar dovanoms, paprastai nekyla problemų. Bet jei vežate daug vienodų daiktų – pavyzdžiui, 20 vienodų marškinėlių ar 10 tų pačių telefonų dėklų – muitinė gali manyti, kad tai komercinis kiekis, ir pritaikyti muito mokestį. Svarbu ne tik kiekis, bet ir vertė. Bendra siuntinių vertė neturėtų viršyti 300 eurų asmeniui, nors tai nėra griežta taisyklė – muitinė vertina kiekvieną atvejį atskirai. Kartą žmogus vežė 5 dėžes su įvairiais namų apyvokos daiktais – puodais, stalo įrankiais, rankšluosčiais. Viskas asmeniniam naudojimui, bet muitinė sustabdė, nes atrodė kaip perpardavimui skirtos prekės. Jis turėjo įrodinėti, kad tai jo paties daiktai, kuriuos jis gabenasi persikraustydamas. Išsiaiškino, bet užtruko. Taigi, vežkite protingais kiekiais ir būkite pasiruošę paaiškinti paskirtį.

7. Ką daryti, jei siuntinys, kurį vežu, yra sugadintas transportavimo metu?

Čia priklauso nuo to, ar turite sutartį su siuntėju. Jei vežate už atlygį ir turite susitarimą dėl atsakomybės, turėsite kompensuoti. Jei vežate nemokamai, kaip paslaugą, situacija sudėtingesnė. Moralinė atsakomybė yra, bet teisinė – ne visada. Todėl, kaip minėjau anksčiau, visada verta turėti bent paprastą susitarimą raštu. Ir dar: prieš priimdami siuntinį, patikrinkite jo būklę. Jei jis jau pažeistas, užfiksuokite tai su nuotraukomis, kad vėliau nebūtų kaltinimų. Kartą vežiau stalą iš Kauno į Frankfurtą. Stalas jau turėjo nedidelį įbrėžimą. Aš to neužfiksavau. Pristačius paaiškėjo, kad atsirado dar vienas įbrėžimas. Gavėjas sakė, kad anksčiau nebuvo. Aš neturėjau įrodymų, kad pirminis įbrėžimas jau buvo. Teko kompensuoti. Nuo to karto visada darau nuotraukas prieš pakraunant.

8. Ar reikia mokėti mokesčius, jei vežu siuntinius "į Germany vežu siuntinius" už atlygį?

Taip, reikia. Jei gaunate pajamas iš vežimo, tai yra ekonominė veikla, kurią reikia deklaruoti. Lietuvoje tai gali būti individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimas, priklausomai nuo sumų. Taip pat reikia mokėti mokesčius – pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas. Be to, jei vežate tarp ES šalių, gali būti PVM klausimų, ypač jei jūsų metinės pajamos viršija tam tikrą ribą. Vienas žmogus iš Kauno pradėjo vežti siuntinius reguliariai, uždirbo apie 5000 eurų per metus, bet nieko nedeklaravo. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) po kelių metų pastebėjo neaiškius pinigų srautus ir pradėjo tyrimą. Jis turėjo sumokėti ne tik mokesčius, bet ir baudas. Taigi, jei uždirbate iš vežimo, darykite tai legaliai. Konsultuokitės su buhalteriu ar mokesčių specialistu.

9. Kaip rasti žmonių, kurie nori siųsti siuntinius su manimi "į Germany vežu siuntinius"?

Yra keli būdai. Pirmas – socialiniai tinklai. Yra grupių, pavyzdžiui, Facebook'e, kur žmonės ieško vežėjų maršrutu Lietuva-Vokietija. Antras – skelbimų portalai. Trečias – žodžiu per pažįstamus. Bet čia yra vienas svarbus dalykas: pasitikėjimas. Žmonės neleis jums vežti savo daiktų, jei jūsų nepažįsta arba jei neturite reputacijos. Todėl pradėkite nuo mažų dalykų – vežkite siuntinius draugams, prašykite, kad jie rekomenduotų jus kitiems. Laikui bėgant, sukursite reputaciją. Taip pat svarbu būti patikimu: pristatyti laiku, neprarasti daiktų, būti pasiekiamam. Kartą vežiau siuntinį vaikinui, kuris rado mane per skelbimą. Jis buvo labai įtarus – prašė nuotraukų, skambino kas valandą. Aš kantriai atsakinėjau, pristačiau laiku. Po to jis tapo nuolatiniu klientu ir rekomendavo mane savo draugams. Taigi, kantrybė ir patikimumas yra raktas.

10. Ką daryti, jei "į Germany vežu siuntinius" metu dingsta siuntinys?

Pirma – nepraraskite vilties. Kartais siuntiniai atsiranda. Patikrinkite, ar nepalikote kur nors – automobilyje, viešbutyje, degalinėje. Antra – praneškite policijai. Net jei tai atrodo beprasmiška, policijos pranešimas reikalingas draudimui, jei turite. Trečia – susisiekite su siuntėju ir gavėju, paaiškinkite situaciją. Būkite sąžiningi – jei padarėte klaidą, pripažinkite. Kartą vežiau siuntinį iš Klaipėdos į Diuseldorfą. Sustojau Lenkijoje pavalgyti, palikau automobilį ne saugomoje aikštelėje. Grįžęs radau išdaužtą langą ir dingusią dėžę. Pranešiau policijai, informavau siuntėją. Jis buvo supratingas, bet aš vis tiek jaučiau atsakomybę. Padengiau dalį nuostolių, nors formaliai nebuvau įpareigotas. Nuo to karto visada naudoju saugomas aikšteles ir niekada nepalieku siuntinių matomoje vietoje. Tai skaudi, bet vertinga pamoka.

Išvada apie į Germany vežu siuntinius

Vežti siuntinius į Vokietiją asmeniškai gali būti naudinga ir pelninga, bet tai nėra be rizikos. Svarbiausia yra žinoti, ką vežate, turėti tinkamus dokumentus ir būti pasiruošusiam netikėtumams. Niekada neimkite siuntinių iš nepažįstamų žmonių be patikrinimo, ir visada apgalvokite draudimą. Tai ne tik apie pinigus, bet ir apie jūsų reputaciją bei ramybę.