Vežu krovinius iš Frankfurto į Lietuvą – asmeninė patirtis ir patarimai

Kai žmogus ieško, kas veža krovinius iš Frankfurto į Lietuvą, jis dažnai nežino, nuo ko pradėti. Skambina, klausia, lygina. Ir dažnai pasirenka pigiausią variantą, kuris vėliau tampa brangiausiu. Aš dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir mačiau visko – nuo sklandžių pervežimų iki visiškų fiasko. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau, be jokių gražių žodžių. Tiesiog – kaip yra. Nes žmonėms reikia tiesos, o ne reklamos.

Apie mane – kodėl rašau apie krovinių vežimą

1. Kodėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi?

Todėl, kad matau, kaip žmonės daro tas pačias klaidas vėl ir vėl. Renkasi pigiausią vežėją, neskaito sutarčių, tinkamai nepakuoja krovinių, o paskui stebisi, kad kažkas nutiko ne taip. Ir tada skambina man, klausia, ką daryti. Būtų paprasčiau, jei jie paklaustų prieš, o ne po. Todėl rašau – kad žmonės žinotų, ko tikėtis, ir galėtų priimti informuotus sprendimus. Ne todėl, kad esu ekspertas, kuris viską žino. Tiesiog mačiau daug situacijų ir iš jų išmokau. Kartais iš savo klaidų. Ypač iš savo klaidų.

2. Kokias klaidas matau dažniausiai?

Dažniausia klaida – žmonės neįvertina krovinio kiekio. Sako „turiu kelias dėžes", o atvykus paaiškėja, kad tų dėžių – dvidešimt, plius sofa, plius šaldytuvas. Vežėjas netelpa, reikia antro reiso, kaina dvigubėja. Antra klaida – netinkamas pakavimas. Žmonės pakuoda stiklines taures į laikraščius, o paskui stebisi, kad jos sudužo. Trečia klaida – neskaito sutarčių. Pasirašo, o paskui skundžiasi, kad sutartyje buvo punktas, kurio nematė. Ketvirta klaida – nesifotografuoja krovinių prieš pakrovimą. Ir penkta – renkasi vežėją pagal kainą, o ne pagal reputaciją. Visos šios klaidos išvengiamos, bet žmonės jas daro nuolat.

3. Ar pats esu vežęs krovinius iš Frankfurto?

Taip, ne kartą. Pirmą kartą – prieš penkerius metus, kai draugas persikėlė gyventi į Frankfurtą ir paprašė padėti išsiųsti baldus atgal į Lietuvą. Tada dar nežinojau visų niuansų, ir padariau kelias klaidas. Pavyzdžiui, nenufotografavau baldų prieš pakrovimą. Atvykus į Lietuvą, viena kėdė turėjo įbrėžimą. Draugas sakė, kad jo nebuvo. Aš negalėjau įrodyti, kad atsirado pervežimo metu. Nuo tada visada fotografuoju. Ir dar – pirmą kartą neskaičiau sutarties. Pasirašiau, o paskui sužinojau, kad draudimas padengia tik 5 eurus už kilogramą. Laimei, niekas nenukentėjo, bet galėjo. Nuo tada skaitau viską.

4. Ką patartumėte žmogui, kuris pirmą kartą veža krovinius?

Pirmas patarimas – pradėkite planuoti anksti. Ne prieš dieną, o prieš dvi savaites. Antras – būkite tikslūs aprašydami krovinius. Trečias – klauskite visko, kas neaišku. Ketvirtas – skaitykite sutartį. Penktas – fotografuokite krovinius prieš ir po. Šeštas – rinkitės vežėją pagal reputaciją, ne pagal kainą. Septintas – pasiruoškite netikėtumams. Nes jie nutinka. Ir aštuntas – būkite kantrūs. Pervežimas užtrunka, ir ne viskas vyksta taip, kaip planuota. Bet jei pasiruošite – viskas bus gerai. Arba bent jau geriau, nei be pasiruošimo.

Kainos – realūs skaičiai iš praktikos

5. Kiek realiai kainuoja krovinių vežimas iš Frankfurto į Lietuvą?

Priklauso nuo daug ko. Standartinis dalinis krovinys – 300-600 eurų. Pilnas krovinys – 800-1500 eurų. Skubus – 1500-2500 eurų. Bet tai tik transportas. Pridėkite pakavimą – 50-200 eurų. Draudimą – 2-3 procentai nuo vertės. Pakrovimą/iškrovimą – kartais įskaičiuota, kartais ne. Galutinė kaina gali būti 30-50 procentų didesnė nei pradinis pasiūlymas. Todėl visada klauskite galutinės kainos. Ir dar – nepamirškite valiutos skirtumo. Jei mokate eurais – jokių problemų. Jei mokate litais (kas jau nebeaktualu, bet vis tiek) – kursas gali skirtis. Ir dar vienas dalykas – kai kurie vežėjai prašo avanso – 30-50 procentų. Tai normalu, bet ne daugiau. Jei prašo 100 procentų avansu – būkite atsargūs.

6. Ar kada nors kaina buvo kitokia nei sutarta?

Taip, ir ne kartą. Dažniausia priežastis – krovinio kiekis pasikeitė. Klientas sakė, kad turi 5 dėžes, o realiai – 10. Vežėjas pridėjo mokestį. Kita priežastis – papildomos paslaugos. Klientas paprašė padėti išnešti baldus iš penkto aukšto be lifto – tai nebuvo įskaičiuota, ir vežėjas paprašė 100 eurų. Trečia priežastis – vėlavimas. Klientas vėlavo dvi valandas į pakrovimo vietą, ir vežėjas pridėjo laukimo mokestį – 50 eurų už valandą. Visa tai yra normalu, jei nurodyta sutartyje. Problema atsiranda, kai mokesčiai pridedami be perspėjimo. Todėl – skaitykite sutartį ir klauskite apie papildomus mokesčius iš anksto.

7. Kokia yra didžiausia suma, kurią teko mokėti už pervežimą?

Asmeniškai – ne man, bet klientui – 4500 eurų. Tai buvo pramoninės įrangos pervežimas iš Frankfurto į Klaipėdą. Įranga svėrė 8 tonas, ir reikėjo specialaus transporto su keltuvu. Plius leidimai, palyda, specialus maršrutas. Viskas truko savaitę. Klientas iš pradžių nustebo dėl kainos, bet kai suprato, kiek darbo reikia – sutiko. Ir tai buvo teisingas sprendimas, nes įranga atvyko sveika ir laiku. Pigiau būtų reiškę riziką, o rizika su 8 tonomis brangios įrangos – neverta taupymo. Kartais brangiau yra pigiau, nes pigiau gali kainuoti daugiau.

8. Ar verta mokėti už papildomą draudimą?

Visada. Standartinis vežėjo draudimas (CMR) padengia tik 10 eurų už kilogramą. Jei vežate 100 kilogramų krovinį – maksimali kompensacija 1000 eurų. O jei jūsų krovinys vertas 5000? Papildomas draudimas kainuoja 2-3 procentus nuo vertės – tai 100-150 eurų už 5000 eurų vertės krovinį. Ne daug, palyginus su tuo, ką galite prarasti. Yra buvę, kad klientas atsisakė papildomo draudimo, nes „nieko nenutiks". Nutiko – sunkvežimis pateko į avariją Lenkijoje, ir pusė krovinių buvo sugadinta. Be papildomo draudimo – kompensacija minimali. Su papildomu draudimu – pilna vertė. 150 eurų draudimas išgelbėjo 5000 eurų. Apsimokėjo.

Dokumentai – kas reikalinga ir kas ne

9. Kokie dokumentai būtini?

Važtaraštis (CMR) – būtinas. Be jo krovinys negali keliauti. Sąskaita faktūra – jei tai prekės. Pakavimo lapas – jei daug skirtingų daiktų. Asmens dokumentas – kad įrodytumėte, kas esate. Ir jei vežate asmeninius daiktus – deklaracija, kad tai ne komercinis krovinys. Viskas. Daugiau dokumentų paprastai nereikia, nebent vežate specialius krovinius – pavojingas medžiagas, augalus, gyvūnus. Tada reikia papildomų leidimų. Bet standartiniam kroviniui – užtenka pagrindinių dokumentų. Svarbiausia – kad jie būtų teisingai užpildyti. Klaidos dokumentuose gali sukelti vėlavimą arba net krovinio konfiskavimą. Retas atvejis, bet pasitaiko.

10. Ar reikia išversti dokumentus į vokiečių kalbą?

Paprastai ne. Važtaraštis yra standartinis tarptautinis dokumentas, ir jis pildomas keliomis kalbomis. Sąskaita faktūra – anglų kalba tinka. Bet jei vežate specialius krovinius, kuriems reikia leidimų – gali tekti versti. Pavyzdžiui, jei vežate pavojingas medžiagas – saugos duomenų lapas turi būti vokiečių kalba. Arba jei vežate maistą – veterinariniai sertifikatai turi būti vokiečių kalba. Bet tai jau specialūs atvejai. Standartiniam kroviniui – anglų kalba pakanka. Ir dar – jei vežėjas sako, kad reikia versti viską į vokiečių – klauskite, kodėl. Galbūt jis tiesiog nori užsidirbti už vertimą. Arba galbūt tikrai reikia. Patikrinkite.

11. Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Pataisyti prieš pakrovimą. Jei pastebėjote klaidą važtaraštyje – prašykite vežėjo pataisyti. Jei sąskaitoje faktūroje – pataisykite patys. Svarbiausia – nedokumentuoti krovinio su klaidingais dokumentais. Nes vėliau, jei kas nors nutiks, dokumentai bus jūsų įrodymas. Ir jei jie neteisingi – įrodymas silpnas. Yra buvę, kad klientas pastebėjo klaidą važtaraštyje – vietoj 5 dėžių buvo parašyta 3. Jis pagalvojo, kad tai nesvarbu. Atvykus į Lietuvą, paaiškėjo, kad 2 dėžės trūksta. Vežėjas sakė, kad važtaraštyje parašyta 3, ir jis vežė 3. Klientas negalėjo įrodyti, kad davė 5. Nuo tada visada tikrina skaičius.

12. Ar reikia saugoti dokumentus po pervežimo?

Taip, bent penkerius metus. Pagal įstatymą, vežėjas privalo saugoti dokumentus penkerius metų, ir jūs turėtumėte tą patį. Kodėl? Nes pretenzijos gali būti pateiktos per trejus metus. Jei po metų pastebite, kad krovinys buvo pažeistas (pavyzdžiui, baldas pradėjo pūti dėl drėgmės pervežimo metu) – jums reikės dokumentų, kad įrodytumėte, jog tai nutiko pervežimo metu. Be dokumentų – jokių šansų. Todėl – saugokite. Geriausia – elektroninėje formoje. Nuskenuokite, išsaugokite debesyje. Popieriniai dokumentai gali pradingti, o elektroniniai – ne. Bent jau mažiau tikėtina.

Pakavimas – praktiniai patarimai

13. Kaip aš pakuodu savo krovinius?

Priklauso nuo krovinio. Dėžėms – tvirtos kartoninės dėžės, burbulinė plėvele viduje, lipni juosta išorėje. Baldams – burbulinė plėvele, tada kartonas arba antklodės. Stiklui – burbulinė plėvele, tada kartonas, tada dar kartą burbulinė plėvele. Elektronikai – originalios dėžės, jei turiu. Jei ne – specialios dėžės su putomis. Ir visada – pažymiu dėžes. „Viršus", „Apačia", „Trapu", „Ši pusė į viršų". Skamba smulkmeniškai, bet vežėjas, kuris mato aiškias instrukcijas, bus atsargesnis. O vežėjas, kuris mato nepažymytą dėžę – kraus kaip nori. Tai ne jo kaltė – jis nežino, kas viduje.

14. Kokias pakavimo medžiagas rekomenduojate?

Burbulinė plėvelė – būtina. Kartonas – būtina. Lipni juosta – būtina. Putų polistirolas – rekomenduojama trapiai elektronikai. Antklodės arba paklodės – baldams. Ir dar – plastikiniai maišai – drabužiams ir minkštiems daiktams. Viskas. Nereikia brangių specialių medžiagų. Burbulinė plėvelė kainuoja 5-10 eurų už ritinį, kartonas – nemokamas, jei paklausite parduotuvėje. Lipni juosta – 2-3 eurai. Visa tai galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Svarbiausia – naudoti tinkamai. Ne apvynioti vieną kartą, o tris. Ne užklijuoti vieną juostelę, o tris. Kruopštumas – tai ne pinigai, o laikas ir dėmesys.

15. Ką daryti su baldais, kurie turi aštrių kampų?

Aštrūs kampai – didžiausia rizika. Jie braižo kitus baldus, praduria pakuotę, gali sužeisti. Todėl – kampų apsaugos. Galima nusipirkti specialias plastikines kampų apsaugas, arba pasidaryti iš kartono. Svarbiausia – kad kampas būtų padengtas. Ir dar – jei vežate kelis baldus su aštriais kampais – atskirkite juos. Neleiskite, kad jie liestųsi. Tarpinė medžiaga – kartonas, putų polistirolas, antklodė. Vienas atvejis – klientas vežė stalą su metalinėmis kojomis. Kojos nebuvo apsaugotos, ir jos subraižė šalia buvusią spintą. Žala – 300 eurų. Už kampų apsaugas būtų mokėjęs 10 eurų. Skauda, bet pamoka išmokta.

16. Ar galima vežti krovinius be pakuotės?

Galima, bet nerekomenduojama. Ypač jei tai baldai arba elektronika. Be pakuotės – didesnė rizika pažeidimams, ir vežėjas gali atsisakyti prisiimti atsakomybę. Yra išimčių – dideli, sunkūs daiktai, kurių negalima supakuoti (pavyzdžiui, pramoninė įranga). Bet net ir tada – bent jau apsaugokite jautrias dalis. Vienas atvejis – klientas vežė seną medinę skrynią be jokios pakuotės. Skrynia atvyko sveika, bet subraižyta. Klientas sakė, kad jai tai netrukdo – ji jau sena ir subraižyta. Bet jei tai būtų naujas baldas – kita istorija. Todėl – pakuokite. Net jei atrodo, kad nereikia.

Procesas – kaip viskas vyksta praktikoje

17. Kaip aš užsisakau pervežimą?

Skambinu arba rašau. Nurodau, ką vežu, iš kur, kur. Klausiu kainos. Klausiu termino. Klausiu draudimo. Klausiu, kas nutiks, jei kas nors nutiks ne taip. Jei atsakymai tenkina – prašau sutartį. Skaitau sutartį. Jei viskas gerai – pasirašau. Derinu pakrovimo laiką. Fotografuoju krovinius. Laukiu. Viskas. Skamba paprastai, ir iš esmės taip ir yra. Bet kiekviename žingsnyje gali būti netikėtumų. Todėl – klausiu daug, skaitau daug, fotografuoju daug. Geriau per daug nei per mažai. Ypač pirmą kartą. Vėliau, kai jau turite patirties, galite būti atsipalaidavęs. Bet pirmą kartą – būkite budrus.

18. Ką darau, jei vežėjas vėluoja?

Skambinu. Klausiu, kur yra, kada atvyks. Jei atsako – laukiu. Jei neatsako – skambinu dar kartą. Jei vis tiek neatsako – pradedu nerimauti. Bet ne iš karto. Vėlavimas valandą ar dvi – normalu. Vėlavimas pusę dienos – jau nebe normalu. Vėlavimas dieną – problema. Tada reikalauju paaiškinimo ir, jei reikia, kompensacijos. Bet realiai – dauguma vėlavimų yra dėl objektyvių priežasčių – kamščiai, oro sąlygos, techniniai gedimai. Suprantu tai. Bet suprantu ir tai, kad mano laikas brangus. Todėl – jei vėluojama, noriu žinoti priežastį ir naują terminą. Ir noriu, kad vežėjas pats paskambintų, o ne lauktų, kol aš paklausiu. Geras vežėjas skambina pats. Blogas laukia, kol paskambinsite.

19. Kaip priimu krovinį Lietuvoje?

Būnu vietoje. Patikrinu kiekį – ar tiek dėžių, kiek turėjo būti. Patikrinu būklę – ar nėra pažeidimų. Jei yra – fotografuoju ir fiksuojau važtaraštyje. Jei ne – pasirašau be pastabų. Ir dar – atidarinėju dėžes. Ne visas, bet bent kelias. Kad įsitikinčiau, kad viduje yra tai, kas turėtų būti. Yra buvę, kad dėžė atrodė sveika, bet viduje – ne tai, kas turėtų būti. Klaida sandėlyje, bet vis tiek nemalonu. Todėl – tikrinu. Užtrunka papildomą pusvalandį, bet ramina. Ir dar – jei vežėjas skuba ir nori greitai išvažiuoti – nesileidžiu spaudžiamas. Patikrinsiu tiek, kiek reikia. Jis tegul laukia. Tai jo darbas.

20. Ką darau su dokumentais po pervežimo?