Pigiai vežame krovinius iš Germany kiekvieną dieną – kasdieniai pervežimai

Kai prieš penkerius metus pradėjau dirbti logistikos srityje, vienas pirmųjų klientų buvo maža elektronikos parduotuvė iš Kauno. Jie kas savaitę užsakydavo komponentus iš Vokietijos – mikroschemas, laidus, korpusus. Iš pradžių vežėme kartą per savaitę, bet klientas norėjo dažniau. „Pigiai vežame krovinius iš Germany kiekvieną dieną" – toks buvo jo pageidavimas. Ir mes tai padarėme. Ne iš karto, ne be iššūkių, bet galiausiai sukūrėme sistemą, kuri leidžia kasdien siųsti krovinius maršrutu Vokietija–Lietuva už prieinamą kainą. Šiame tekste pasidalinsiu, kaip tai veikia ir ką reikia žinoti.

Kasdienybė – pigiai vežame krovinius iš Germany

1. Kaip veikia kasdieniai krovinių pervežimai iš Vokietijos?

Kasdieniai pervežimai reiškia, kad vežėjas turi nuolatinį maršrutą tarp Vokietijos ir Lietuvos, ir transporto priemonė kiekvieną dieną (arba beveik kiekvieną) išvyksta arba grįžta. Tai skiriasi nuo vienkartinių pervežimų, kai vežėjas specialiai važiuoja dėl konkretaus krovinio. Kasdienių maršrutų privalumai: žemesnė kaina (nes transportas vis tiek važiuoja), greitesnis pristatymas (krovinys nelaukia, kol bus surinktas pilnas automobilis), patikimumas (nuolatinis grafikas). Trūkumai: mažiau lankstumo (grafikas fiksuotas), gali tekti pristatyti krovinį į vežėjo sandėlį (o ne tiesiai iš siuntėjo). Mūsų sistema veikia taip: kroviniai surenkami Vokietijoje pirmadienį–trečiadienį, ketvirtadienį išvyksta į Lietuvą, penktadienį–šeštadienį pristatomi.

2. Kokie Vokietijos miestai aptarnaujami kasdien?

Kasdieniniai maršrutai paprastai apima didžiuosius miestus: Berlyną, Hamburgą, Frankfurtą, Miuncheną, Kiolną, Štutgartą. Tai pagrindiniai logistikos centrai, iš kurių surenkama daugiausia krovinių. Mažesni miestai aptarnaujami rečiau – kartą ar du per savaitę. Pavyzdžiui, iš Dortmundo kroviniai surenkami pirmadieniais ir ketvirtadieniais, iš Hanoverio – antradieniais ir penktadieniais. Yra ir „hub" sistema – kroviniai iš mažesnių miestų pirmiausia vežami į didesnį centrą (pvz., į Berlyną), o iš ten jau į Lietuvą. Tai gali pridėti 1-2 dienas prie pristatymo laiko, bet kaina būna mažesnė nei tiesioginis pervežimas. Svarbu žinoti, kad ne visi vežėjai turi kasdieninius maršrutus – tai brangi infrastruktūra.

3. Koks yra kasdienio pervežimo grafikas?

Grafikas priklauso nuo vežėjo, bet tipinis atrodo taip: pirmadienis – krovinių rinkimas Vokietijoje (Berlynas, Hamburgas), antradienis – krovinių rinkimas (Frankfurtas, Kiolnas), trečiadienis – krovinių rinkimas (Miunchenas, Štutgartas) ir išvykimas į Lietuvą, ketvirtadienis – tranzitas per Lenkiją, penktadienis – pristatymas Lietuvoje (Vilnius, Kaunas), šeštadienis – pristatymas (Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). Tai supaprastintas grafikas – realybėje gali skirtis. Svarbu suprasti, kad „kasdien" nereiškia, kad krovinys bus pristatytas kitą dieną. Tai reiškia, kad transportas kasdien juda maršrutu, bet pristatymas užtrunka 3-5 dienas. Skubūs kroviniai gali būti pristatyti per 24-48 valandas, bet tai kainuoja daugiau.

Kainos – pigiai vežame krovinius iš Germany

4. Ką reiškia „pigiai" kasdienių pervežimų kontekste?

„Pigiai" – tai santykinis terminas. Kasdieniniai pervežimai pigesni nei vienkartiniai, nes vežėjas optimizuoja maršrutą ir dalina fiksuotus kaštus tarp daugelio klientų. Orientacinės kainos: dalinis krovinys (1-5 padėklai) iš Berlyno į Vilnių – 150-300 eurų. Pilnas krovinys – 1000-1400 eurų. Maža siunta (iki 100 kg) – 80-150 eurų. Palyginimui: vienkartinis pervežimas tų pačių krovinių kainuotų 20-40 procentų brangiau. Bet „pigiai" nereiškia „blogai". Kasdieniniai maršrutai yra patikimi, nes vežėjas turi suinteresuotumą išlaikyti grafiką – kitaip praranda klientus. Vienas dalykas, kurį pastebėjau: pigiausi pasiūlymai ne visada geriausi. Kartais pigus vežėjas taupo draudimo arba priežiūros sąskaita.

5. Kaip rasti pigiausią kasdienio pervežimo pasiūlymą?

Yra keletas būdų. Pirma – palyginti bent 3-5 vežėjų pasiūlymus. Antra – klausti apie nuolaidas reguliariems klientams. Trečia – būti lankstiems dėl datos – jei galite palaukti kelias dienas, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą. Ketvirta – konsoliduoti siuntas – jei siunčiate kelis mažus krovinius, geriau juos sukaupti. Penkta – naudotis internetinėmis platformomis (pvz., TimoCom, Trans.eu) – ten galima rasti vežėjų, kurie grįžta tušti ir siūlo mažesnę kainą. Šešta – ieškoti naujų vežėjų, kurie bando įsitvirtinti rinkoje – jie dažnai siūlo mažesnes kainas. Bet atsargiai – nauji vežėjai gali būti mažiau patikrinti. Septinta – derėtis. Kainos nėra fiksuotos, ypač jei turite ką pasiūlyti mainais (pvz., reguliarumą).

6. Ar kasdieniniai pervežimai tikrai pigesni?

Taip, bet su išlygomis. Kasdieniniai pervežimai pigesni, jei: krovinys standartinis (padėklinis, nereikalauja specialių sąlygų), maršrutas pagrindinis (didieji miestai), nereikia skubaus pristatymo, galite pristatyti krovinį į vežėjo sandėlį (o ne prašyti, kad vežėjas atvažiuotų pas jus). Bet kasdieniniai pervežimai gali būti brangesni, jei: krovinys nestandartinis (pavojingas, negabaritinis), maršrutas ne pagrindinis (mažas miestelis), reikia skubaus pristatymo, pageidaujate, kad vežėjas atvažiuotų pas jus. Asmeniškai rekomenduoju kasdieninius pervežimus tiems, kas siunčia reguliariai ir gali planuoti iš anksto. Vienkartiniai pervežimai geriau tiems, kas siunčia retai arba turi nestandartinius poreikius.

Greitis – pigiai vežame krovinius iš Germany

7. Kiek greitai pristatomas krovinys kasdieninio pervežimo metu?

Standartinis pristatymo laikas – 3-5 dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Tai reiškia: diena paėmimui Vokietijoje, 1-2 dienos tranzitui per Lenkiją, 1-2 dienos pristatymui Lietuvoje. Skubūs kroviniai gali būti pristatyti per 24-48 valandas, bet tai kainuoja 50-100 procentų brangiau. Pavyzdžiui, įprastas krovinys iš Berlyno į Vilnių – 3 dienos, 200 eurų. Skubus – 1-2 dienos, 350-400 eurų. Svarbu suprasti, kad pristatymo laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai krovinys patenka į vežėjo sistemą. Jei pristatote krovinį į sandėlį pirmadienį, o vežėjas išvyksta tik trečiadienį – pristatymas bus penktadienį arba šeštadienį. Todėl svarbu žinoti vežėjo grafiką.

8. Ar galima gauti krovinį kitą dieną?

Įmanoma, bet brangu. Kitos dienos pristatymas reiškia, kad vežėjas turi išvykti iš karto po krovinio paėmimo, važiuoti be sustojimų (su vairuotojų poilsio pertraukomis pagal reglamentą) ir pristatyti krovinį anksti ryte. Tai įmanoma tik su pilnu kroviniu (FTL) ir tik pagrindiniu maršrutu (pvz., Berlynas–Vilnius). Kaina – 1500-2000 eurų už pilną krovinį. Dalinio krovinio kitos dienos pristatymas praktiškai neįmanomas, nebent vežėjas turi laisvą transportą. Yra buvę atvejų, kai klientas mokėjo 2500 eurų už krovinio pristatymą iš Miuncheno į Kauną per 36 valandas – bet tai buvo medicininė įranga, kurios reikėjo skubiai.

9. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja kasdieninio pervežimo metu?

Vėlavimai nutinka, net kasdieniniuose maršrutuose. Dažniausios priežastys: eismo įvykiai (ypač Lenkijos autostradose), techniniai gedimai, oro sąlygos (žiemą sniegas, rudenį rūkas), muitinės patikrinimai (jei krovinys iš trečiosios šalies), vairuotojų ligos. Kasdieniniai maršrutai turi pranašumą – jei vienas vairuotojas suserga, vežėjas gali pakeisti kitu. Bet jei sugenda sunkvežimis – gali tekti laukti remonto arba pakaitinio transporto. Sutartyje turėtų būti numatyta vėlavimo sąlygos. Paprastai vežėjas informuoja apie vėlavimą ir siūlo alternatyvą. Jei vėlavimas ilgesnis nei 48 valandos, galite reikalauti nuolaidos. Bet praktiškai – geriau išlaikyti gerus santykius su vežėju nei ginčytis dėl kelių dešimčių eurų.

Patikimumas – pigiai vežame krovinius iš Germany

10. Kaip patikrinti vežėjo patikimumą kasdieniniams pervežimams?

Pirmas žingsnis – licencija. Patikrinkite, ar vežėjas turi galiojančią licenciją krovinių vežimui (Lietuvoje – per LINAVą, Vokietijoje – per BAG). Antras žingsnis – draudimas. CMR draudimas privalomas, bet patikrinkite sumą. Trečias žingsnis – patirtis. Kiek metų vežėjas dirba šiuo maršrutu? Ketvirtas žingsnis – atsiliepimai. Paklauskite rekomendacijų, paskaitykite atsiliepimus internete (bet atsargiai – ne visi tikri). Penktas žingsnis – pabandykite. Pradėkite nuo mažo krovinio ir pažiūrėkite, kaip vežėjas susitvarko. Šeštas žingsnis – komunikacija. Kaip vežėjas atsako į užklausas? Ar suteikia sekimo numerį? Ar informuoja apie problemas?

11. Ką daryti, jei vežėjas nuvilia kasdieniniuose pervežimuose?

Pirmiausia – išsiaiškinti priežastį. Vienas vėlavimas – tai gali būti nesusipratimas. Nuolatiniai vėlavimai – tai sistemos problema. Jei vežėjas nuvilia, turite kelis variantus: kalbėtis su vežėju ir bandyti išspręsti problemą, sumažinti krovinių kiekį (kol situacija pagerės), ieškito kito vežėjo, naudotis kelių vežėjų paslaugomis (kad sumažintumėte riziką). Asmeniškai rekomenduoju turėti bent du patikimus vežėjus – vieną pagrindinį ir vieną atsarginį. Taip, jei pagrindinis vežėjas nuvilia, galite greitai persijungti. Vienas mūsų klientas turėjo tik vieną vežėją, kuris bankrutavo – jis liko be transporto dviem savaitėms, kol surado naują.

12. Ar kasdieniniai pervežimai tinka visų tipų kroviniams?

Ne visiems. Kasdieniniai pervežimai geriausiai tinka: standartiniams padėkliniams kroviniams, daliniams kroviniams, mažoms siuntoms, ne laiko kritiškiems kroviniams. Kasdieniniai pervežimai netinka: pavojingiems kroviniams (ADR) – reikia specialaus transporto, negabaritiniams kroviniams – netelpa į standartinį transportą, labai skubiems kroviniams – kasdieniniai maršrutai turi fiksuotą grafiką, temperatūrai jautriems kroviniams – ne visi kasdieniniai maršrutai turi šaldytuvus, labai vertingiems kroviniams – gali reikėti specialaus draudimo ir apsaugos. Pavyzdžiui, vienas klientas norėjo kasdien vežti šviežią mėsą iš Vokietijos – tai neįmanoma su įprastu kasdieniniu maršrutu, nes reikia temperatūros kontrolės.

Praktiniai aspektai – pigiai vežame krovinius iš Germany

13. Kaip paruošti krovinį kasdieniniam pervežimui?

Paruošimas paprastas, bet svarbus. Pirmas žingsnis – tinkamas pakavimas. Krovinys turi būti supakuotas taip, kad atlaikytų kelionę. Padėklai turi būti stabilūs, dėžės – uždaros, sunkūs daiktai – apačioje. Antras žingsnis – ženklinimas. Kiekvienas paketas turi turėti aiškų žymėjimą: siuntėjas, gavėjas, adresas, kontaktinis telefonas. Trečias žingsnis – dokumentai. CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. Ketvirtas žingsnis – svėrimas ir matavimas. Tikslūs duomenys padeda vežėjui planuoti. Penktas žingsnis – pristatymas į sandėlį arba pasiruošimas paėmimui. Jei vežėjas atvažiuoja pas jus, įsitikinkite, kad krovinys paruoštas ir lengvai prieinamas.

14. Kur pristatyti krovinį kasdieniniam pervežimui?

Dauguma vežėjų, turinčių kasdieninius maršrutus, turi sandėlius pagrindiniuose miestuose. Vokietijoje – Berlyne, Hamburge, Frankfurte, Miunchene. Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Galite pristatyti krovinį į artimiausią sandėlį, ir vežėjas jį perims. Tai pigiau nei prašyti, kad vežėjas atvažiuotų pas jus. Bet jei krovinys didelis arba sunkus, gali būti patogiau, kad vežėjas atvažiuotų. Tokiu atveju kaina bus didesnė – papildomi 50-150 eurų už paėmimą. Vienas patarimas: jei reguliariai siunčiate krovinius iš tos pačios vietos, galite derėtis dėl nemokamo paėmimo. Mes taip darome su nuolatiniais klientais – jei jie siunčia bent 5 krovinius per mėnesį, paėmimas nemokamas.

15. Kaip sekti krovinį kasdieninio pervežimo metu?

Dauguma vežėjų siūlo krovinio sekimą. Paprasčiausias būdas – sekimo numeris, kurį gaunate užsakymo metu. Įvedę numerį į vežėjo svetainę, matote krovinio buvimo vietą. Pažangesni vežėjai siūlo realaus laiko GPS sekimą – matote transporto priemonę žemėlapyje. Dar pažangesni – pranešimus el. paštu arba SMS: „krovinys pakrautas", „krovinys kelyje", „krovinys pasiekė Lietuvą", „krovinys pristatytas". Jei vežėjas nesiūlo jokio sekimo – tai blogas ženklas. Net mažos įmonės turėtų bent jau galėti pasakyti, kur yra krovinys, jei paskambinate. Vienas vežėjas, su kuriuo dirbome, neturėjo sekimo sistemos – kiekvieną kartą reikėjo skambinti ir klausti. Po kelių mėnesių perėjome prie kito vežėjo.

Ekonomika – pigiai vežame krovinius iš Germany

16. Kaip kasdieniniai pervežimai veikia verslo ekonomiką?

Kasdieniniai pervežimai gali ženkliai pagerinti verslo ekonomiką. Pirma – mažesnės atsargos. Jei žinote, kad krovinys atvyks per 3-5 dienas, galite laikyti mažiau prekių sandėlyje. Antra – greitesnis apyvartumas. Prekės greičiau pasiekia pirkėją, pinigai greičiau grįžta. Trečia – mažesnė rizika. Jei vienas krovinys vėluoja, turite kitą kelyje. Ketvirta – lankstumas. Galite greitai reaguoti į paklausos pokyčius. Pavyzdžiui, vienas mūsų klientas – elektronikos parduotuvė – sumažino sandėlio atsargas 40 procentų, kai perėjo prie kasdienių pervežimų. Tai reiškė mažiau pinigų, įšaldytų prekėse, ir daugiau lėšų verslo plėtrai. Investicija į logistiką atsipirko per šešis mėnesius.

17. Kokie yra kasdienių pervežimų kaštai verslui?

Kaštai priklauso nuo krovinių kiekio ir dažnumo. Mažas verslas (5-10 krovinių per mėnesį) – apie 1000-2000 eurų per mėnesį. Vidutinis verslas (20-50 krovinių per mėnesį) – 3000-6000 eurų per mėnesį. Didelis verslas (100+ krovinių per mėnesį) – 10 000+ eurų per mėnesį. Bet tai tik transporto kaštai. Reikia pridėti: pakavimo medžiagas, sandėliavimą, draudimą, administravimą. Bendri logistikos kaštai paprastai sudaro 5-15 procentų nuo prekių vertės. Svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė. Pigus vežėjas, kuris nuolat vėluoja arba gadina krovinius, galiausiai kainuoja brangiau nei brangesnis, bet patikimas. Skaičiuokite bendrą kainą, ne tik transporto įkainį.

18. Ar kasdieniniai pervežimai apsimoka mažam verslui?

Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate tik 1-2 krovinius per mėnesį, kasdieniniai pervežimai gali būti per brangūs. Tokiu atveju geriau naudotis vienkartiniais pervežimais arba kurjerių tarnybomis. Bet jei siunčiate bent 5 krovinius per mėnesį, kasdieniniai pervežimai pradeda apsimokėti. Ypač jei kroviniai reguliarūs – tada galite derėtis dėl geresnių sąlygų. Vienas mažas verslas – rankų darbo papuošalų gamintoja iš Kauno – pradėjo nuo 3 krovinių per mėnesį. Po metų – jau 15 krovinių per mėnesį. Kasdieniniai pervežimai leido jai plėsti verslą, nes žinojo, kad medžiagos iš Vokietijos atvyks laiku. Pradžia buvo sunki – pirmieji mėnesiai atrodė brangūs – bet ilgainiui investicija atsipirko.

Specifika – pigiai vežame krovinius iš Germany

19. Kokie krovinių tipai dažniausiai gabenami kasdien?

Kasdieniniai maršrutai dažniausiai naudojami: elektronikos komponentams (mikroschemos, laidai, korpusai), drabužiams ir tekstilės gaminiams, maisto produktams (sausiems, ne greitai gendantiems), baldų detalėms ir furnitūrai, statybinėms medžiagoms (nedidelėms), automobilių dalims, farmacijos produktams (kai nereikia temperatūros kontrolės), biuro reikmenims. Tai prekės, kurios reguliariai perkamos iš Vokietijos ir kurioms nereikia specialių transportavimo sąlygų. Retai kasdieniniais maršrutais gabenami: pavojingi krovinių, švieži maisto produktai, gyvūnai, labai vertingi daiktai (meno kūriniai, brangakmeniai). Šiems kroviniams reikia specialaus transporto ir specialių sąlygų.

20. Kaip kasdieniniai pervežimai prisitaiko prie sezoninių svyravimų?

Sezoniniai svyravimai turi didelę įtaką. Pavasarį (kovas-gegužė) – padidėjusi paklausa dėl statybų sezono pradžios. Vasarą (birželis-rugpjūtis) – mažesnė paklausa (atostogos), bet didesnė emigrantų kraustymosi paklausa. Rudenį (rugsėjis-lapkritis) – didžiausia paklausa (pasiruošimas Kalėdoms). Žiemą (gruodis-vasaris) – svyravimai: gruodį didelė paklausa, sausį-vasarį – maža. Vežėjai prisitaiko: vasarą mažina transporto priemonių skaičių, rudenį didina. Kainos taip pat svyruoja: vasarą mažesnės (mažiau paklausos), rudenį didesnės (daugiau paklausos). Protingi klientai planuoja krovinius taip, kad išvengtų piko. Pavyzdžiui, vienas klientas užsako Kalėdines prekes rugsėjį, o ne lapkritį – sutaupo 15-20 procentų.

21. Ar kasdieniniai pervežimai veikia per šventes?

Paprastai ne. Pagrindinės šventės, kai pervežimai nevyksta: Kalėdos (gruodžio 24-26 d.), Naujieji metai (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), kitos valstybinės šventės (Lietuvoje ir Vokietijoje). Be to, kai kurie vežėjai nedirba ir kitomis dienomis – pavyzdžiui, gruodžio 27-31 d. daugelis vežėjų turi sumažintą grafiką. Todėl planuojant krovinius per šventes, reikia atsižvelgti į tai. Geriausia užsisakyti iš anksto – bent 2 savaites prieš šventes. Vienas nemalonus atvejis: klientas užsisakė krovinį gruodžio 23 d. ir tikėjosi, kad jis bus pristatytas gruodžio 27 d. Krovinys atsidūrė sandėlyje ir iš ten pajudėjo tik sausio 3 d.

Išvada

Pigiai vežame krovinius iš Germany kiekvieną dieną – tai ne tik šūkis, bet ir reali galimybė tiems, kas planuoja protingai. Kasdieniniai pervežimai siūlo geresnę kainą, patikimumą ir lankstumą. Bet jie tinka ne visiems – reikia reguliarumo, planavimo ir supratimo apie logistikos procesus. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją ir palaikyti gerus santykius. Gera logistika – tai ne išlaidos, o investicija į verslo sėkmę.