Kūno pervežimas iš Germany – svarbi informacija artimiesiems

Tai vienas sunkiausių dalykų, apie kuriuos tenka rašyti. Kūno pervežimas iš užsienio – tai tema, apie kurią niekas nenori galvoti, bet kartais gyvenimas pateikia tokių situacijų. Jei skaitote šį tekstą, greičiausiai jūsų arba jūsų artimieji susidūrė su netektimi Vokietijoje ir reikia parsivežti velionį į Lietuvą. Žinau, kad tai skaudu, ir stengsiuosi pateikti informaciją kuo aiškiau ir ramiau.

Dirbu pervežimų srityje ir nors kūnų pervežimas nėra mūsų pagrindinė veikla, turime partnerių, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Per metus tenka susidurti su keliomis tokiomis situacijomis, ir kiekvieną kartą stengiamės padėti kuo greičiau ir jautriau. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda žmonės, susidūrę su tokia situacija.

Procesas – ką reikia žinoti apie kūno pervežimą

1. Kokia yra kūno pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą procedūra?

Procesas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia – reikia gauti mirties liudijimą Vokietijoje. Tai išduoda vietinė civilinės metrikacijos įstaiga (Standesamt). Tada reikia kreiptis į laidojimo paslaugų įmonę, kuri užsiima tarptautiniu kūnų pervežimu. Jie pasirūpina visais dokumentais – leidimais, pažymomis, balzamavimu, karsto paruošimu. Po to kūnas transportuojamas į Lietuvą specialiu transportu. Visa tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo to, kaip greitai gaunami dokumentai. Svarbiausia – neskubinti proceso, bet ir neatidėlioti, nes yra terminai, kurių reikia laikytis.

2. Kiek laiko užtrunka kūno pervežimas iš Vokietijos?

Paprastai – nuo 5 iki 14 dienų. Pirmosios dienos skiriamos dokumentų tvarkymui – mirties liudijimas, leidimas pervežti, sveikatos pažymos. Tada – balzamavimas arba konservavimas, kuris yra privalomas tarptautiniam pervežimui. Po to – transportas. Jei viskas sklandžiai – per savaitę galima viską sutvarkyti. Bet kartais būna vėlavimų – pavyzdžiui, jei mirties aplinkybės neaiškios ir reikia atlikti skrodimą, tai gali užtrukti papildomas savaites. Arba jei dokumentai kažkur užstrigo – Vokietijos biurokratija kartais būna lėta, net ir tokiose situacijose. Tiesiog reikia kantrybės.

3. Kas organizuoja pervežimą – artimieji ar speciali įmonė?

Dažniausiai speciali įmonė. Yra laidojimo paslaugų bendrovių, kurios specializuojasi tarptautiniame kūnų pervežime. Jos turi patirtį, žino procedūras, turi reikiamą transportą. Jūs kaip artimasis kreipiatės į tokią įmonę, ir jie viską organizuoja. Mes – paprasti pervežimo vežėjai – tokių paslaugų neteikiame, bet galime rekomenduoti partnerius, su kuriais dirbame. Kaina priklauso nuo atstumo, dokumentų sudėtingumo ir kitų veiksnių. Paprastai tai kainuoja nuo 2000 iki 5000 eurų, bet gali būti ir daugiau, jei situacija sudėtinga.

Dokumentai – kokie reikalingi

4. Kokie dokumentai reikalingi kūno pervežimui iš Vokietijos?

Reikia kelių pagrindinių dokumentų: mirties liudijimo (Sterbeurkunde), leidimo pervežti kūną per sieną (Leichenpass), gydytojo pažymos apie mirties priežastį, ir jei reikia – skrodimo protokolo. Dar gali prireikti konservavimo arba balzamavimo pažymos. Visus šiuos dokumentus paprastai tvarko laidojimo įmonė, bet jums gali tekti pateikti asmens dokumentus, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, ir kartais – notaro patvirtintą įgaliojimą, jei veikiate ne kaip tiesioginis giminaitis. Viskas turi būti vokiečių ir lietuvių kalbomis, tad gali prireikti vertėjo paslaugų.

5. Ar reikia leidimo iš Lietuvos pusės?

Taip, bet tai paprastai sutvarkoma automatiškai. Kai kūnas pasiekia Lietuvą, reikia pranešti vietinei civilinės metrikacijos įstaigai ir gauti leidimą laidoti. Jei laidojimas vyksta Lietuvoje – tai būtina. Jei kūnas tik pervežamas per Lietuvą į kitą šalį – tada kitos procedūros. Bet dažniausiai kalbame apie pervežimą laidoti Lietuvoje, tad šie veiksmai yra standartiniai. Lietuvoje yra įmonių, kurios padeda su šiais formalumais – jie susisiekia su Vokietijos partneriais ir viską koordinuoja.

6. Ką daryti, jei mirusysis neturi dokumentų?

Tai sudėtingesnė situacija, bet ne beviltiška. Jei dokumentai prarasti arba jų niekada nebuvo – reikia kreiptis į Vokietijos institucijas, kad jie išduotų pakaitinius dokumentus. Tai gali užtrukti papildomą laiką, bet įmanoma. Svarbiausia – turėti bent kokią nors informaciją apie mirusįjį – vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Be to, Lietuvos ambasada Vokietijoje gali padėti su dokumentais – jie turi patirties tokiose situacijose. Mano patarimas – nesistenkite visko daryti patys, kreipkitės į profesionalus, kurie žino procedūras.

Išlaidos – kiek kainuoja kūno pervežimas

7. Kokia yra kūno pervežimo kaina iš Vokietijos?

Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – atstumo, dokumentų sudėtingumo, ar reikia balzamavimo, kokio dydžio karstas, ar yra papildomų paslaugų. Orientacinė kaina – nuo 2000 iki 5000 eurų. Tai gali atrodyti daug, bet reikia suprasti, kad tai apima daugybę paslaugų: dokumentų tvarkymą, transportą, specialų karstą, draudimą, ir kt. Kartais draudimas gali padengti dalį išlaidų – jei mirusysis turėjo gyvybės draudimą arba sveikatos draudimą su tarptautinės pagalbos paketu. Verta pasitikrinti, ar yra toks draudimas – tai gali sutaupyti nemažai pinigų.

8. Ar yra valstybės parama kūno pervežimui?

Lietuvoje yra socialinė parama laidotuvėms, bet ji nėra didelė – paprastai tai kelios šimtai eurų, ir ji skirta laidotuvių išlaidoms, o ne tarptautiniam pervežimui. Bet jei mirusysis buvo socialiai remtinas arba jo šeima neturi lėšų – galima kreiptis į socialinės apsaugos tarnybas dėl papildomos paramos. Vokietijoje taip pat yra socialinė parama – Sozialamt – kuri gali padengti dalį išlaidų, jei mirusysis ar jo šeima neturi pakankamai lėšų. Bet tai jau labai individualu, ir reikia kreiptis į atitinkamas institucijas.

9. Kaip sumažinti kūno pervežimo išlaidas?

Pirma – palyginkite kelių laidojimo įmonių pasiūlymus. Kainos gali skirtis žymiai. Antras – patikrinkite, ar nėra draudimo, kuris padengia pervežimo išlaidas. Trečias – jei galite, sutvarkykite kai kuriuos dokumentus patys, kad nereikėtų mokėti įmonei už tai. Ketvirtas – kartais pigiau yra kremuoti kūną Vokietijoje ir parvežti pelenus – tai rečiau reikalauja sudėtingų dokumentų ir yra pigiau transportuoti. Bet tai labai asmeninis sprendimas, kuris priklauso nuo šeimos pageidavimų ir religinių įsitikinimų.

Transportas – kaip vyksta pervežimas

10. Kokia transporto priemone vežamas kūnas?

Kūnas transportuojamas specialiu laidojimo transportu – tai modifikuotas furgonas arba sunkvežimis su specialia įranga: temperatūros kontrole, karsto tvirtinimo sistema, higienos reikalavimus atitinkančia apdaila. Paprastas sunkvežimis ar furgonas netinka – tai būtų ne tik neetiška, bet ir neteisėta. Laidojimo įmonės turi specialius automobilius, kurie atitinka visus reikalavimus. Transportas paprastai vyksta keliais – per Lenkiją – bet gali būti ir oro transportas, jei reikia greičiau. Oro transportas brangesnis, bet kartais vienintelis variantas, ypač jei dokumentai vėluoja.

11. Ar pervežimas vyksta tiesiogiai, ar su sustojimais?

Paprastai tiesiogiai. Kūno pervežimas reikalauja specialių sąlygų – temperatūros palaikymo, higienos – tad kuo mažiau sustojimų, tuo geriau. Vairuotojai keičiasi pagal grafiką, kad galėtų važiuoti be ilgų poilsio pertraukų, bet tai organizuojama taip, kad kūnas būtų transportuojamas kuo greičiau. Iš Berlyno iki Vilniaus – maždaug 12-14 valandų. Iš Miuncheno – 16-18 valandų. Bet svarbiausia ne greitis, o saugumas ir orumas. Skubėti čia nėra prasmės.

12. Kas priima kūną Lietuvoje?

Dažniausiai – Lietuvoje esanti laidojimo įmonė. Jie susisiekia su Vokietijos partneriais, priima krovinį pasienyje arba tiesiogiai prie laidojimo namų, ir pasirūpina tolesniais veiksmais – paruošimu laidotuvėms, dokumentų tvarkymu Lietuvoje. Kartais artimieji patys nori priimti – tai irgi įmanoma, bet reikia žinoti procedūras. Paprastai rekomenduoju patikėti tai profesionalams – tai ne tik lengviau, bet ir saugiau iš teisinės pusės.

Teisiniai aspektai – ką reikia žinoti

13. Ar yra laiko apribojimų kūno pervežimui?

Taip. Vokietijoje paprastai reikalaujama, kad kūnas būtų palaidotas arba kremuotas per tam tikrą laiką – tai priklauso nuo federalinės žemės, bet dažniausiai tai 3-10 dienų. Bet jei kūnas yra konservuotas (balzamuotas), šis terminas gali būti pratęstas. Tarptautiniam pervežimui – nėra griežto termino, bet logiškai kuo greičiau, tuo geriau. Be to, Lietuvoje taip pat yra reikalavimai – kūnas turi būti palaidotas per tam tikrą laiką po atvykimo. Todėl svarbu koordinuoti abiejų šalių procedūras.

14. Ką daryti, jei mirusysis mirė ne natūralia mirtimi?

Jei mirtis buvo ne natūrali – nelaimingas atvejis, savižudybė, nusikaltimas – situacija sudėtingesnė. Vokietijos prokuratūra gali reikalauti atlikti skrodimą, ir kūnas negali būti pervežtas, kol tyrimas baigtas. Tai gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Tokiais atvejais reikia bendradarbiauti su Vokietijos teisėsauga ir Lietuvos ambasada. Tai labai sudėtinga ir skausminga situacija, ir aš asmeniškai negaliu daug padėti – reikia specializuotų teisininkų ir laidojimo įmonių, kurios turi patirties su tokiais atvejais.

15. Ar reikia vertėjo dokumentų tvarkymui?

Dažniausiai taip. Vokietijos dokumentai yra vokiečių kalba, ir nors kai kuriuos galima gauti su tarptautiniu vertimu, dauguma reikalauja oficialaus vertimo. Lietuvoje – panašiai, tik atvirkščiai. Laidojimo įmonės paprastai turi vertėjus arba partnerius, kurie tai sutvarko. Bet jei norite sutaupiti – galite patys rasti vertėją, kuris specializuojasi teisiniuose dokumentuose. Svarbu tik, kad vertimas būtų notariškai patvirtintas, kitaip institucijos gali jo nepriimti.

Emociniai aspektai – parama artimiesiems

16. Kaip susidoroti su stresu, organizuojant pervežimą iš užsienio?

Žinau, kad tai labai sunkus metas. Patarimas – nesistenkite visko daryti patys. Kreipkitės į laidojimo įmonę, tegu jie tvarko dokumentus ir logistiką. Jūsų užduotis – gedėti ir būti su šeima. Jei turite draugų ar pažįstamų Vokietijoje – paprašykite jų pagalbos su vietiniais reikalais. Ir leiskite sau prašyti pagalbos – tai nėra silpnumas. Daugelis žmonių bando būti stiprūs ir viską daryti patys, bet tai tik pablogina situaciją. Pasitikėkite profesionalais, jie padės.

17. Ar yra psichologinės pagalbos tarnybos?

Taip, tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje yra pagalbos linijos ir psichologinės konsultacijos žmonėms, kurie išgyvena netektį. Lietuvoje – „Vilties linija" (116 123), Vokietijoje – „Telefonseelsorge" (0800 111 0 111 arba 0800 111 0 222). Tai anoniminė ir nemokama pagalba. Be to, dauguma bažnyčių ir religinių bendruomenių siūlo sielovados paramą. Nėra gėda kreiptis – netektis yra vienas sunkiausių dalykų gyvenime, ir niekas neturėtų to išgyventi vienas.

18. Kaip pasakyti vaikams apie netektį užsienyje?

Tai labai sunku, ir nėra vieno teisingo atsakymo. Priklauso nuo vaiko amžiaus, jo santykio su mirusiuoju, ir situacijos. Bet vienas dalykas aišku – meluoti ar slėpti nereikia. Vaikai jaučia, kai kažkas negerai, ir nežinojimas gali būti dar baisiau nei tiesda. Svarbu kalbėti paprastai, be per daug detalių, bet atvirai. Ir leisti vaikui užduoti klausimus, net jei jie sunkūs. Jei nežinote, kaip tai padaryti – kreipkitės į vaikų psichologą. Jie gali padėti ne tik vaikui, bet ir jums, kaip tai išdėstyti.

Religiniai ir kultūriniai aspektai

19. Ar laidotuvių tradicijos skiriasi Vokietijoje ir Lietuvoje?

Taip, nors pagrindiniai principai panašūs. Lietuvoje dažniau laidojama tradiciniu būdu – karstas, kapinės, paminklas. Vokietijoje irgi tai įprasta, bet kremavimas yra žymiai populiaresnis – maždaug pusė mirusiųjų yra kremuojami. Lietuvoje kremavimas taip populiarėja, bet vis dar mažiau įprastas. Jei jūsų šeima yra tradicinė – tikriausiai norėsite laidoti karstą. Tada reikia pasirūpinti, kad karstas atitiktų Lietuvos kapinių reikalavimus – dydį, medžiagą, ir pan. Jei nežinote – pasikonsultuokite su laidojimo įmone.

20. Ar galima atlikti religines apeigas Vokietijoje prieš pervežimą?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei mirusysis buvo tikintis ir jo šeima nori – galima surengti trumpą atsisveikinimą arba maldą prieš pervežimą. Bet tai ne visada įmanoma, ypač jei kūnas yra ligoninėje arba medicinos įstaigoje, kur tokios apeigos nėra įprastos. Lietuvoje, kai kūnas atvyksta, galima surengti pilnas laidotuves su religinėmis apeigomis. Jei jums tai svarbu – aptarkite tai su laidojimo įmone iš anksto, kad viskas būtų suplanuota.

Praktiniai patarimai – kas dažnai pamirštama

21. Ką daryti su mirusiojo asmeniniais daiktais?

Dažnai kūno pervežimas vyksta kartu su mirusiojo asmeniniais daiktais – dokumentais, drabužiais, papuošalais, kitais vertingais daiktais. Tai paprastai perduodama artimiesiems kartu su kūnu arba atskirai. Svarbu sudaryti sąrašą, kas tiksliai perduodama, kad vėliau nekiltų klausimų. Kai kurie daiktai gali būti perduodami tik pasirašytinai – ypač vertingi. Jei mirusysis turėjo banko sąskaitą, nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą Vokietijoje – tai jau paveldėjimo reikalas, kuriam reikia notaro ir teisininko pagalbos.

22. Kaip pasirūpinti mirusiojo butu Vokietijoje?

Jei mirusysis turėjo nuomojamą butą – reikia kuo greičiau pranešti nuomotojui apie mirtį. Vokietijoje yra įstatymai, reglamentuojantys nuomos sutarties nutraukimą mirus nuomininkui – paprastai sutartis galioja dar tris mėnesius, per kuriuos reikia atlaisvinti butą. Jei butas priklausė mirusiajam – tai paveldėjimo klausimas. Bet kokiu atveju – reikia pasirūpinti, kad daiktai būtų išgabenti, komunaliniai mokesčiai – apmokėti, raktai – grąžinti. Tai dažnai pamirštama stresinėje situacijoje, o paskui sukelia papildomų problemų.

23. Ką daryti su mirusiojo automobiliu Vokietijoje?

Automobilis yra paveldimas turtas, tad jį galima perregistruoti į paveldėtojo vardą arba parduoti. Vokietijoje tam reikia eiti į Kfz-Zulassungsstelle (transporto priemonių registracijos tarnybą) su mirties liudijimu ir paveldėjimo dokumentais. Jei automobilis yra senas arba nevertas pervežimo – galima parduoti vietoje. Jei norite parsivežti į Lietuvą – tai jau atskiras pervežimo klausimas, kuriam reikia papildomų procedūrų – techninė apžiūra, registracija, draudimas. Bet tai jau kita tema.

Draudimas – ar padengia išlaidas

24. Ar gyvybės draudimas padengia kūno pervežimo išlaidas?

Priklauso nuo draudimo sutarties. Kai kurios gyvybės draudimo sutartys apima ir repatriacijos išlaidas – t. y. kūno pervežimą į gimtinę. Bet tai ne visada taip. Svarbu perskaityti sutartį arba susisiekti su draudimo bendrove. Jei mirusysis turėjo sveikatos draudimą su tarptautinės pagalbos paketu – tai taip pat gali padengti dalį išlaidų. Mano patarimas – visada patikrinkite, ar yra draudimas, prieš mokėdami iš savo kišenės. Tai gali sutaupyti tūkstančius eurų.

25. Ar Vokietijos socialinė sistema padeda su laidotuvių išlaidomis?

Taip, Vokietijoje yra „Sterbegeld" (mirties pašalpa) iš socialinio draudimo, bet ji skirta tiems, kurie buvo drausti Vokietijos socialiniu draudimu. Be to, „Sozialamt" gali padėti, jei mirusysis ar jo šeima neturi pakankamai lėšų laidotuvėms. Bet tai reikalauja kreiptis į vietines institucijas ir pateikti finansinę informaciją. Procesas gali užtrukti, tad geriausia pradėti kuo anksčiau. Jei nežinote, kur kreiptis – Lietuvos ambasada Vokietijoje gali nukreipti tinkama linkme.

Pabaigos žodžiai

26. Ką pasakyti tiems, kurie susidūrė su tokia situacija?

Suprantu, kad tai vienas sunkiausių momentų gyvenime. Noriu tik pasakyti – jūs ne vieni. Yra žmonių ir įmonių, kurios gali padėti – ir su dokumentais, ir su logistika, ir su emocine parama. Nesistengite visko daryti patys, leiskite sau prašyti pagalbos. Laikas gydo, bet jis negydo vienas – reikia ir aplinkinių paramos, ir profesionalios pagalbos. Jei turite klausimų – klauskite, mes arba mūsų partneriai pasistengsime atsakyti.

Išvada

Kūno pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą – tai skaudi, bet kartais neišvengiama procedūra. Svarbiausia – rasti patikimus partnerius, kurie pasirūpins visais formalumais, ir leisti sau prašyti pagalbos. Šiame sunkiame laikotarpyje mes esame pasiruošę padėti, kuo galime.