Kūno pervežimas iš Frankfurto – viskas, ką reikia žinoti apie repatriaciją

Kai miršta žmogus užsienyje, pirmosios valandos būna chaotiškos. Nežinai kur skambinti, ką daryti, kokie dokumentai reikalingi. Frankfurte kasmet miršta dešimtys Lietuvos piliečių – dalis dirbo, kiti buvo svečiuose ar tranzitu. Kūno pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą nėra paprastas logistikos procesas. Tai derinimas su konsulatu, dokumentų tvarkymas, specialių transporto priemonių užsakymas. Kainos svyruoja nuo 2500 iki 6000 eurų, priklausomai nuo aplinkybių. Žmonės dažnai nežino, kad gali kreiptis į Lietuvos ambasadą Berlyne arba tiesiogiai į repatriacijos paslaugas teikiančias įmones. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau iš praktikos – be gražių frazių, tiesiai apie tai, kas laukia.

Bendri – kūno pervežimas iš Frankfurto klausimai

1. Kaip prasideda kūno pervežimo iš Frankfurto procesas?

Viskas prasideda nuo skambučio. Paprastai paskambina artimieji arba ligoninės personalas. Jei žmogus mirė Frankfurto ligoninėje, administracija pati susisiekia su konsulatu. Bet jei mirtis įvyko namuose ar viešbutyje – situacija kitokia. Pirmiausia reikia iškviesti policiją, kuri fiksuoja mirtį. Tada kreipiamės į vietinį Leichenhalle – tai lavoninė, kur kūnas laikomas tol, kol sutvarkomi dokumentai. Iš ten jau prasideda repatriacijos procesas. Man yra buvę atvejis, kai šeima tris dienas nežinojo, kur kreiptis, nes niekas nepaaiškino procedūros. Galų gale padėjo Frankfurto lietuvių bendruomenė. Rekomenduoju iškart skambinti į Lietuvos ambasadą Berlyne – jie turi kontaktus ir gali nukreipti.

2. Kiek laiko trunka kūno pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Įprastai nuo 5 iki 14 dienų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia atlikti skrodimą. Jei mirtis natūrali ir gydytojas išrašo pažymą be papildomų klausimų – procesas gali užtrukti savaitę. Bet jei policija pradeda tyrimą – gali užtrukti ir mėnesį. Vienas atvejis, kurį prisimenu: žmogus mirė nuo širdies smūgio Frankfurto centre, bet kadangi jis buvo rastas vienas bute, policija reikalavo skrodimo. Tai pridėjo papildomai dvi savaites. Šeima nesuprato, kodėl taip ilgai – ir tai suprantama. Vokietijos biurokratinė sistema veikia savo ritmu. Į Lietuvą kūnas paprastai gabenamas specialiu transportu, ne lėktuvu, nes tai pigiau ir paprasčiau.

3. Ar būtina naudotis repatriacijos įmone, ar galima viską susitvarkyti patiems?

Teoriškai galima ir patiems. Praktiškai – labai sudėtinga. Reikia susitarti su Frankfurto lavonine dėl kūno paruošimo, gauti leidimus iš sveikatos apsaugos institucijos, užsakyti specialų transportą su temperatūros režimu, sutvarkyti muitinės formalumus. Be to, reikia išmanyti vokiečių kalbą bent jau dokumentų lygmeniu. Aš mačiau situaciją, kai žmogus bandė pats viską daryti ir galų gale prarado dvi savaites vien dėl neteisingai užpildytų formų. Repatriacijos įmonės turi susitarimus su lavoninėmis, transporto įmonėmis, konsulatais. Jie žino, ką daryti. Taip, tai kainuoja, bet sutaupo laiką ir nervus.

Dokumentai – kūno pervežimo dokumentacija iš Frankfurto

4. Kokie dokumentai reikalingi kūno pervežimui iš Frankfurto?

Pirmiausia – mirties liudijimas (Sterbeurkunde), kurį išduoda Frankfurto civilinės metrikacijos skyrius. Tada reikia balzamavimo pažymos – ją išduoda lavoninė, kurioje kūnas buvo paruoštas. Trečias dokumentas – leidimas kūną išvežti iš Vokietijos (Leichenpass). Jį išduoda sveikatos apsaugos institucija (Gesundheitsamt). Be to, reikia krovinio lydraščio (Frachtbrief), jei vežama transportu. Jei skrendama lėktuvu – oro linijos prašo papildomų dokumentų. Ir dar – Lietuvoje reikės mirties liudijimo vertimo ir registracijos. Viskas turi būti tvarkingai, kitaip muitinė gali sustabdyti kūną pasienyje. Tai skamba šiurpiai, bet taip nutinka.

5. Ar reikia apostilės ant mirties liudijimo?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei mirties liudijimas bus naudojamas tik Lietuvoje – dažniausiai pakanka notariškai patvirtinto vertimo. Bet jei reikia tvarkyti palikimą, draudimą ar kitus teisinius dalykus – gali prireikti apostilės. Vokietija yra Hagos konvencijos narė, todėl apostilę galima gauti Frankfurto apygardos teisme (Landgericht). Procesas trunka 3-5 darbo dienas. Mano patirtis rodo, kad dauguma šeimų apostilę užsisako vėliau, kai jau reikia tvarkyti paveldėjimą. Tada tenka papildomai važiuoti į Vokietiją ar siųsti dokumentus paštu. Geriau tai padaryti iškart, kol viskas šviežia.

6. Ką daryti, jei mirusysis neturėjo asmens dokumentų?

Tai sudėtinga situacija. Vokietijoje be asmens tapatybės negalima išduoti mirties liudijimo. Reikia nustatyti tapatybę. Jei žmogus dirbo legaliai – darbdavys turi duomenis. Jei ne – policija bando nustatyti tapatybę per pirštų atspaudus ar kitus būdus. Kartais padeda konsulatas, kuris gali patvirtinti, kad asmuo yra Lietuvos pilietis. Vienas atvejis, kurį žinau: žmogus mirė Frankfurte, dokumentai liko Lietuvoje. Šeima turėjo siųsti paso kopiją, kurią konsulatas patvirtino. Tai užtruko papildomai savaitę. Be dokumentų kūno pervežimas iš Frankfurto neįmanomas – tai griežtas reikalavimas.

Procedūros – kūno pervežimo procedūros iš Frankfurto

7. Kaip paruošiamas kūnas pervežimui iš Frankfurto?

Vokietijoje kūnas turi būti balzamuotas arba įdėtas į hermetišką cinkuotą karstą. Tai nėra pasirinkimas – tai reikalavimas. Balzamavimą atlieka licencijuota lavoninė. Procedūra kainuoja apie 300-600 eurų, priklausomai nuo lavoninės. Po balzamavimo kūnas dedamas į karstą, kuris uždaromas ir plombuojamas. Jei pasirenkamas cinkuotas karstas be balzamavimo – jis turi būti hermetiškai užvirintas. Abiem atvejais reikia pažymos apie tai, kaip kūnas buvo paruoštas. Ši pažyma pridedama prie kitų dokumentų. Be jos nei viena transporto įmonė nepaims kūno. Tai skamba šaltai, bet tai saugumo reikalavimas.

8. Ar galima kūną gabenti lėktuvu iš Frankfurto?

Galima, bet tai retai pasirenkamas būdas. Priežastys paprastos: brangu, sudėtinga ir reikia daug papildomų leidimų. Lėktuvu kūnas gabenamas tik krovinių skyriuje, specialiai tam pritaikytame konteineryje. Oro linijos prašo daugybės dokumentų, o kaina gali siekti 3000-5000 eurų tik už skrydį. Be to, reikia susitarti su abiem oro uostais – Frankfurto ir Vilniaus ar Kauno. Dauguma šeimų renkasi sausumos transportą, kuris trunka 2-3 dienas, bet kainuoja gerokai mažiau. Yra įmonių, kurios specializuojasi būtent tokiose pervežimuose – jos turi specialius automobilius su temperatūros palaikymu.

9. Kas nutinka, jei mirties priežastis neaiški ir reikia skrodimo?

Skrodimą Vokietijoje atlieka teismo medicinos ekspertai. Tai gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio, priklausomai nuo bylos sudėtingumo. Kol atliekamas skrodimas, kūnas laikomas teismo medicinos institute. Šeima negali nieko daryti, tik laukti. Tai labai sunkus laikotarpis – nežinomybė, laukimas, biurokratija. Vienas atvejis, kurį girdėjau iš kolegos: žmogus mirė nuo alerginės reakcijos, bet kadangi jis buvo užsienietis, vokiečiai reikalavo išsamaus skrodimo. Šeima laukė tris savaites. Po skrodimo išduodama speciali pažyma, kurios pagrindu galima gauti mirties liudijimą. Tada jau prasideda repatriacijos procesas.

Kainos – kūno pervežimo iš Frankfurto kainos

10. Kiek kainuoja kūno pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi. Paprasčiausias variantas – sausumos transportas be papildomų paslaugų – kainuoja apie 2500-3500 eurų. Į šią sumą įeina transportas, dokumentų tvarkymas, kūno paruošimas. Jei reikia balzamavimo, specialaus karsto, papildomų leidimų – kaina gali pasiekti 5000-6000 eurų. Lėktuvu – dar brangiau. Be to, reikia sumokėti už mirties liudijimo vertimą, notaro paslaugas, kartais – už apostilę. Vienas dalykas, kurį pastebėjau: žmonės dažnai neįsivaizduoja, kad kaina gali taip svyruoti. Todėl rekomenduoju prašyti detalaus sąrašo prieš pasirašant sutartį su repatriacijos įmone. Kainos skiriasi net tarp skirtingų įmonių tame pačiame Frankfurte.

11. Ar valstyba padengia kūno pervežimo išlaidas?

Paprastai ne. Lietuvos valstybė nepadengia repatriacijos išlaidų. Išimtis – jei mirusysis buvo socialiai remtinas ir neturi artimųjų, kurie galėtų mokėti. Tada savivaldybė gali padengti dalį išlaidų. Bet tai labai retas atvejis. Vokietijos pusė taip pat nemoka – išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl darbo avarijos ir darbdavys turi draudimą. Kita galimybė – gyvybės draudimas, kuris gali turėti repatriacijos išlaidų padengimo sąlygą. Rekomenduoju patikrinti, ar mirusysis turėjo draudimą – kartais tai išgelbsti finansiškai. Be to, kai kurios profsąjungos turi fondus, skirtus padėti tokiose situacijose.

12. Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Be pagrindinės kainos, dažnai atsiranda papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei reikia laukti ilgiau nei numatyta – lavoninė ima mokestį už kūno laikymą. Tai apie 30-50 eurų per dieną. Jei reikia skubiai sutvarkyti dokumentus – gali tekti mokėti už skubos mokestį. Vertimas, notaras, apostilė – viskas kainuoja. Kartais reikia vykti į Frankfurtą asmeniškai – tai kelionės išlaidos. Vienas atvejis: šeima nežinojo apie laikymo mokestį ir gavo sąskaitą už 14 dienų – 700 eurų. Nemalonu. Todėl svarbu iš karto klausti apie visus galimus mokesčius. Gera repatriacijos įmonė pateikia pilną sąrašą iš anksto.

Laikas – kūno pervežimo terminai ir terminai

13. Per kiek laiko reikia pradėti kūno pervežimo procedūrą?

Kuo greičiau, tuo geriau. Nėra griežto termino, bet kūnas neturėtų būti laikomas ilgiau nei būtina. Vokietijoje paprastai leidžiama kūną laikyti lavoninėje iki 30 dienų, bet už tai mokama. Praktiškai rekomenduoju pradėti procedūrą per pirmas 2-3 dienas po mirties. Kuo ilgiau delsi, tuo daugiau problemų gali kilti. Dokumentai gali pasenti, liudininkai gali išvykti, o lavoninė pradeda reikalauti pinigų. Be to, artimieji patiria emocinį spaudimą – kuo greičiau viskas sutvarkoma, tuo greičiau galima atsisveikinti. Žinau atvejį, kai šeima delsė mėnesį ir galų gale mokėjo dvigubai daugiau dėl laikymo mokesčių.

14. Kada geriausia organizuoti pervežimą – savaitgalį ar darbo dienomis?

Darbo dienomis, be abejo. Savaitgaliais ir švenčių dienomis Vokietijoje beveik niekas nedirba – nei institucijos, nei lavoninės, nei transporto įmonės. Jei žmogus miršta penktadienį vakare – procesas prasidės tik pirmadienį. Tai reiškia papildomas tris dienas laukimo ir laikymo mokesčių. Išimtis – specialios repatriacijos įmonės, kurios dirba 24/7. Jos gali pradėti procedūrą bet kada, bet už tai ima papildomą mokestį. Mano nuomone, jei situacija nėra kritinė – geriau palaukti darbo dienos. Bet jei artimieji nori kuo greičiau – galima mokėti už skubumą.

Draudimas – kūno draudimas ir finansinė apsauga

15. Ar Vokietijos sveikatos draudimas padengia repatriacijos išlaidas?

Paprastai ne. Vokietijos sveikatos draudimas (gesetzliche Krankenversicherung) padengia tik gydymo išlaidas, ne repatriaciją. Privatus draudimas (private Krankenversicherung) kartais turi repatriacijos sąlygą, bet tai reikia tikrinti individualiai. Yra atskiri draudimai – Reiseschutz arba Rückholversicherung – kurie specialiai skirti kūno parvežimui iš užsienio. Bet retas žmogus juos turi. Jei mirusysis dirbo Vokietijoje – darbdavys gali turėti grupinį draudimą, kuris galbūt apima ir repatriaciją. Verta paklausti. Žinau atvejį, kai darbdavys padengė visą sumą – tai buvo maloni staigmena šeimai.

16. Ką daryti, jei nėra pinigų kūno pervežimui iš Frankfurto?

Tai labai sunki situacija. Pirmiausia reikia kreiptis į Lietuvos konsulatą – jie gali padėti surasti sprendimą. Kartais konsulatas turi kontaktus su įmonėmis, kurios sutinka atidėti mokėjimą arba pasiūlyti lizingą. Kita galimybė – kreiptis į labdaros organizacijas. Lietuvoje yra fondų, kurie padeda tokiose situacijose. Taip pat galima prašyti pagalbos per socialinius tinklus – lietuvių bendruomenė Vokietijoje gana aktyvi ir dažnai padeda. Dar vienas variantas – kremavimas vietoje. Kremavimas Frankfurte kainuoja apie 800-1500 eurų, o pelenų pervežimas – gerokai pigiau nei viso kūno. Tai skausmingas sprendimas, bet kartais vienintelis realus.

Transportas – kūno pervežimo transporto priemonės

17. Kokia transporto priemone gabenamas kūnas iš Frankfurto?

Specialiu katafalku arba modifikuotu mikroautobusu. Šios transporto priemonės turi įmontuotą aušinimo sistemą, kuri palaiko temperatūrą nuo 2 iki 8 laipsnių. Tai būtina, ypač jei kelionė trunka 2-3 dienas. Automobilyje yra specialūs tvirtinimai, kad karstas nejudėtų. Dauguma įmonių naudoja Mercedes arba Fiat Ducato modelius, pritaikytus tokiam transportui. Vairuotojas paprastai dirba vienas, bet ilgoms kelionėms – du. Iš Frankfurto iki Vilniaus – apie 1400 kilometrų, tai maždaug 16-18 valandų kelio. Dažniausiai daromos pertraukos, todėl kelionė trunka dvi dienas. Žinau, kad skamba šaltai, bet logistikos požiūriu tai paprastas maršrutas.

18. Ar kūną galima pervežti kartu su kitais kroviniais?

Ne, tai griežtai draudžiama. Kūnas turi būti gabenamas atskirai, specialiai tam pritaikytoje transporto priemonėje. Negalima jo dėti kartu su prekėmis ar kitais kroviniais. Tai ne tik etikos, bet ir teisės reikalavimas. Vokietijoje yra griežti įstatymai, reglamentuojantys mirusiųjų transportavimą. Įmonė, kuri pažeidžia šias taisykles, gali prarasti licenciją. Todėl kūno pervežimas visada brangesnis nei paprasto krovinio. Speciali transporto priemonė, vienas krovinys, vienas vairuotojas – viskas tai kainuoja. Bet tai vienintelis teisingas būdas.

Skirtingi atvejai – specifinės situacijos pervežant iš Frankfurto

19. Ką daryti, jei mirusysis buvo be pilietybės arba nelegaliai Vokietijoje?

Tai viena sudėtingiausių situacijų. Jei žmogus neturi dokumentų ir neįmanoma nustatyti jo tapatybės – Vokietijos valstybė perima atsakomybę už laidojimą. Paprastai toks žmogus palaidojamas Vokietijoje, valstybės lėšomis. Bet jei artimieji nori parvežti kūną – jie turi įrodyti giminystės ryšį. Tai gali užtrukti mėnesius. DNR tyrimai, teismo sprendimai, konsulato pažymos – viskas reikalinga. Yra buvę atvejų, kai žmogus gyveno Vokietijoje dešimt metų be dokumentų, o jo šeima Lietuvoje nežinojo, kur jis yra. Kai pagaliau sužinojo – procesas užtruko pusę metų. Liūdna istorija, bet jos nutinka.

20. Ar galima kūną pervežti per kitas šalis – Lenkiją, Čekiją?

Tai priklauso nuo maršruto. Dažniausiai kūnas vežamas per Lenkiją – tai tiesiausias kelias iš Frankfurto į Lietuvą. Bet reikia turėti visus dokumentus, ypač Leichenpass. Lenkijos pasienyje gali paprašyti parodyti dokumentus. Jei viskas tvarkoje – praleidžia be problemų. Pervežimas per Čekiją ar kitas šalis – rečiau, bet įmanoma, jei dėl kokios nors priežasties reikia aplenkti Lenkiją. Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, todėl geriau laikyti tiesiausio maršruto. Repatriacijos įmonės paprastai žino, kurios sienos problematiškos, ir parenka geriausią kelią.

21. Ką daryti, jei mirtis įvyko ne Frankfurte, o kitame Vokietijos mieste?

Tada procesas panašus, bet reikia derinti su tuo konkrečiu miestu. Kiekvienas miestas turi savo institucijas, savo lavonines, savo tvarką. Jei žmogus mirė Miunchene, Hamburge ar Berlyne – principai tie patys, bet kontaktai kitokie. Frankfurto atvejis yra dažnas, nes tai didelis miestas su daug lietuvių. Bet jei mirtis įvyko mažame miestelyje – gali būti sunkiau rasti reikiamus specialistus. Tokiais atvejais repatriacijos įmonė, kuri dirba visoje Vokietijoje, yra geriausias pasirinkimas. Jie turi tinklą kontaktų ir gali koordinuoti procesą nuotoliniu būdu.

Emociniai aspektai – psichologinė pagalba ir palaikymas

22. Kaip elgtis su biurokratija, kai esi sukrėstas dėl artimojo mirties?

Sunkiausia dalis – ne dokumentai, o emocinė būsena. Kai miršta žmogus, o dar užsienyje – jausmai dvigubai stiprūs. Kaltė, kad nebuvai šalia. Pyktis ant sistemos. Beviltiškumas. Ir tada reikia pildyti formas, skambinti į institucijas, kalbėti vokiškai. Mano patarimas: paskirkite vieną asmenį, kuris tvarkys visus reikalus. Geriausia, kad tai būtų žmogus, kuris moka vokiečių kalbą arba turi patirties su biurokratija. Likusi šeima gali liūdėti ir ruoštis laidotuvėms. Bandymas viską daryti pačiam, kai esi sukrėstas – dažnai baigiasi klaidomis ir papildomu stresu.

23. Ar yra psichologinė pagalba artimiesiems?

Taip, yra. Lietuvoje veikia nemokama emocinės paramos linija – ji dirba visą parą. Vokietijoje taip yra panašių paslaugų, bet jos vokiečių kalba. Kai kurios repatriacijos įmonės siūlo ir psichologinę pagalbą kaip papildomą paslaugą. Taip pat verta kreiptis į šeimos gydytoją – jis gali išrašyti raminamųjų arba nukreipti pas specialistą. Laidotuvių namai Lietuvoje dažnai turi savo psichologus. Ir dar – nesigėdykite prašyti pagalbos iš draugų ar bendruomenės. Žmonės nori padėti, bet dažnai nežino kaip. Pasakykite, ko reikia – ir jie padės.

Teisiniai aspektai – teisinė pusė kūno pervežimo iš Frankfurto

24. Kokios teisinės pasekmės laukia, jei neteisingai sutvarkomi dokumentai?

Blogiausiu atveju – kūnas gali būti sulaikytas pasienyje. Tai reiškia papildomas išlaidas, laukimą ir emocinį stresą. Vokietijoje neteisingai užpildyti dokumentai gali reikšti, kad Leichenpass nebus išduotas. Lietuvoje muitinė gali nepraleisti krovinio, jei dokumentai neatitinka reikalavimų. Be to, gali kilti problemų su paveldėjimu – jei mirties liudijimas neteisingas, notaras negalės pradėti paveldėjimo proceso. Todėl svarbu, kad dokumentus tvarkytų specialistas. Klaidos kainuoja brangiai – tiek finansiškai, tiek emociškai. Geriau išleisti daugiau pradžioje, nei taisyti klaidas vėliau.

Išvada

Kūno pervežimas iš Frankfurto – tai procesas, kurio niekas nenori patirti, bet daugeliui tenka. Svarbiausia – nebandyti visko daryti vienam. Kreipkitės į konsulatą, samdykite specialistus, klauskite patarimų. Dokumentai, transportas, kainos – viskas išsprendžiama, kai žinai, kur kreiptis. O svarbiausia – leiskite sau liūdėti. Biurokratija palauks, bet jūsų emocinė sveikata – ne.