Krovinių vežimas Lietuvoje Frankfurtas – vežame kiekvieną dieną ir tai nėra tušti žodžiai

Kai įmonė sako „vežame kiekvieną dieną" – pirmas klausimas: ar tikrai? Daugelis vežėjų skelbiasi, kad veža kasdien, bet realybėje – veža tada, kai susirenka pilną krovinį. Tai reiškia, kad gali laukti 2-3 dienas, kol vilkikas išvažiuos. Tikrai kasdien veža tik didelės logistikos įmonės, kurios turi savo terminalus ir reguliarius maršrutus. Frankfurtas – vienas pagrindinių taškų šiame tinkle. Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos kasdien išvažiuoja vilkikai, kurie per 2-3 dienas pasiekia Frankfurtą. Kainos konkurencingos, terminai patikimi. Bet svarbu žinoti, su kuo dirbi. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau apie kasdienį krovinių vežimą tarp Lietuvos ir Frankfurto.

Kasdien – krovinių vežimas kasdien į Frankfurtą

1. Ar tikrai įmanoma vežti krovinius į Frankfurtą kiekvieną dieną?

Įmanoma, bet ne visi tai daro. Tik didelės įmonės su dideliu vilkikų parku gali garantuoti kasdienį išvažiavimą. Jos turi pakankamai transporto priemonių, kad net jei vienas vilkikas užstrigo – kitas jau važiuoja. Mažesni vežėjai to negali sau leisti. Jie veža, kai susirenka užsakymų. Todėl jei tau reikia kasdienių pristatymų – rinkis didelę įmonę. Taip, ji gali būti brangesnė. Bet užtikrintumas kainuoja. Mano patirtis rodo, kad mažos įmonės kartais pradingsta su kroviniu – ne todėl, kad apgavo, o todėl, kad bankrutavo. Didelė įmonė – mažesnė rizika.

2. Kaip vežėjai organizuoja kasdienį krovinių vežimą į Frankfurtą?

Didelės logistikos įmonės turi terminalus, kuriuose krovinių surenkama ir paskirstoma. Pavyzdžiui, įmonė turi terminalą Vilniuje, kitą – Kaune, trečią – Klaipėdoje. Kiekvieną dieną iš kiekvieno terminalo išvažiuoja vilkikas į Frankfurtą. Krovinių surenkama iš skirtingų klientų, sukraunama į vieną vilkiką arba paskirstoma keliems. Frankfurte yra partnerinis terminalas, kuriame krovinių iškraunama ir paskirstoma gavėjams. Visa sistema veikia kaip laikrodis – kiekvienas žino, ką daryti. Tai vadinama linijiniu transportu. Jis brangesnis už vienkartinį pervežimą, bet patikimesnis.

Vilnius – krovinių vežimas iš Vilniaus į Frankfurtą

3. Kaip organizuojamas krovinių vežimas iš Vilniaus į Frankfurtą?

Vilniuje yra keli dideli logistikos centrai – pavyzdžiui, „Vilniaus logistikos centras" arba „Baltic Transshipment Center". Ten vežėjai surenka krovinius iš skirtingų siuntėjų. Kiekvieną dieną tam tikru laiku – paprastai vakare – vilkikas išvažiuoja į Frankfurtą. Vairuotojas važiuoja per naktį, ryte kerta Lenkiją, vakare pasiekia Vokietiją. Antrą dieną – Frankfurtas. Trečią dieną – iškrovimas. Tada vilkikas ieško krovinio grįžimui. Tai ciklas, kuris kartojasi kasdien. Klientas, kuris užsisako pervežimą iš Vilniaus, žino, kad krovinys išvažiuos tą pačią dieną arba kitą rytą.

4. Kiek kainuoja vežimas iš Vilniaus į Frankfurtą?

Pilnas vilkikas – 1800-2600 eurų. Dalinis krovinys – 80-130 eurų už paletę. Bet tai orientacinės kainos. Reali kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, jei veži reguliariai – gali gauti nuolaidą. Jei veži skubiai – mokėsi daugiau. Jei krovinys nestandartinis – irgi brangiau. Man yra buvę, kad klientas prašė vežti vieną paletę iš Vilniaus į Frankfurtą. Kaina – 150 eurų. Jis sakė, kad per brangu. Bet paskaičiuok: vilkikas važiuoja 1400 km, degalai, vairuotojo alga, draudimas, nusidėvėjimas. 150 eurų už vieną paletę – tai normali kaina. Pigiau nebent jei telpi į jau suplanuotą maršrutą.

Kaunas – krovinių vežimas iš Kauno į Frankfurtą

5. Kaip organizuojamas krovinių vežimas iš Kauno į Frankfurtą?

Kaunas – antras pagal dydį miestas Lietuvoje, su dideliu logistikos potencialu. Kauno laisvoji ekonominė zona pritraukia daug įmonių, kurios importuoja ir eksportuoja prekes. Krovinių vežimas iš Kauno į Frankfurtą panašus kaip iš Vilniaus, tik atstumas šiek tiek trumpesnis – apie 1350 km. Vilkikai paprastai išvažiuoja vakare, važiuoja per naktį, antrą dieną kerta Lenkiją, trečią – pasiekia Frankfurtą. Kaune yra keletas logistikos įmonių, kurios siūlo kasdienį vežimą. Kainos panašios kaip iš Vilniaus – galbūt 50-100 eurų mažesnės dėl trumpesnio atstumo.

Klaipėda – krovinių vežimas iš Klaipėdos į Frankfurtą

6. Kaip organizuojamas krovinių vežimas iš Klaipėdos į Frankfurtą?

Klaipėda – uostamiestis, per kurį atvyksta daug prekių jūra. Iš ten krovinių vežama į visą Europą, įskaitant Frankfurtą. Atstumas – apie 1500 km, šiek tiek daugiau nei iš Vilniaus. Bet Klaipėdoje yra privalumas – uosto terminalai, kuriuose krovinių greitai perkraunami. Jei prekės atplaukia laivu ryte – vakare jau gali būti pakrautos į vilkiką ir išvažiavusios į Frankfurtą. Tai vadinama multimodaliniu transportu – jūra + sausuma. Kainos šiek tiek aukštesnės dėl didesnio atstumo, bet pristatymo laikas panašus – 2-3 dienos.

Procedūros – krovinių vežimo procedūros kasdien

7. Kokios procedūros reikalingos kasdieniam krovinių vežimui?

Kasdienis vežimas reikalauja gerai organizuotos sistemos. Pirmiausia – krovinių registracija. Klientas pateikia užsakymą, nurodo krovinio duomenis, pakrovimo adresą, pristatymo adresą. Antra – maršruto planavimas. Dispečeris parenka vilkiką ir maršrutą. Trečia – pakrovimas. Vairuotojas atvyksta, pakrauna krovinį, pasirašo CMR. Ketvirta – kelionė. Penkta – iškrovimas. Šešta – dokumentų grąžinimas. Visa tai turi veikti sklandžiai, kitaip sistema griūva. Didelėse įmonėse tam naudojama transporto valdymo sistema (TMS), kuri automatizuoja procesus. Mažesnėse – viskas daroma rankomis, kas lėčiau ir klaidingiau.

Dokumentai – dokumentų tvarkymas kasdieniam vežimui

8. Kaip tvarkomi dokumentai kasdieniam krovinių vežimui?

Kasdieniam vežimui dokumentai turi būti paruošti iš anksto. Prieš kiekvieną išvažiavimą – CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas. Jei reikia – T1 dokumentas, ADR deklaracija, veterinarinis sertifikatas. Viskas turi būti užpildyta teisingai, nes kitaip muitinėje bus problemų. Didelės įmonės turi savo dokumentų specialistus, kurie viską sutvarko. Mažesnės – samdo muitinės tarpininkus. Mano patarimas – visada patikrink dokumentus prieš išvažiavimą. Viena klaida – ir krovinys gali būti sulaikytas. Ypač pavadinimai – jie turi tiksliai sutapti su sąskaita. „Komponentai automobilių" ir „automobilių komponentai" – skirtingi dalykai muitinės požiūriu.

Kainos – kasdienio vežimo kainų politika

9. Ar kasdienis vežimas reiškia mažesnes kainas?

Ne visada. Kasdienis vežimas reiškia, kad vežėjas turi didesnes pastovių išlaidų – terminalai, darbuotojai, transportas. Šios išlaidos įeina į kainą. Bet yra ir privalumų – vežėjas gali optimizuoti maršrutus, krauti pilnus vilkikus, sutaupyti degalų. Todėl kaina gali būti konkurencinga. Paprastai – 5-10 procentų pigiau nei vienkartinis pervežimas, jei sudaroma ilgalaikė sutartis. Bet jei veži tik kartais – kaina gali būti tokia pat ar net didesnė. Svarbu derėtis. Vežėjai nori pastovių klientų, todėl yra linkę daryti nuolaidas ilgalaikėms sutartims.

Laikas – kasdienio vežimo terminai

10. Koks tikslus pristatymo laikas kasdieniam vežimui?

Įprastai – 48-72 valandos nuo pakrovimo iki iškrovimo. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, jei krovinys pakraunamas Vilniuje penktadienį vakare – jis pasieks Frankfurtą pirmadienį ryte, nes savaitgalį vairuotojas nevažiuoja. Jei pakraunamas pirmadienį ryte – gali būti Frankfurte trečiadienį. Svarbu suprasti, kad „kasdien" reiškia kasdienį išvažiavimą, ne kasdienį pristatymą. Pristatymas užtrunka 2-3 dienas. Yra ir ekspres variantas – su dviem vairuotojais, kurie keičiasi. Tada – 24 valandos. Bet tai brangiau.

Patikimumas – kasdienio vežimo patikimumas

11. Kaip užtikrinti kasdienio vežimo patikimumą?

Patikimumas priklauso nuo vežėjo. Didelės įmonės turi atsarginius vilkikus – jei vienas sugenda, kitas pakeičia. Mažesnės – neturi. Todėl renkantis vežėją svarbu paklausti: kas nutinka, jei vilkikas sugenda? Ar turite atsarginį? Kiek laiko užtrunka pakeitimas? Be to, svarbu – draudimas. Jei krovinys sugadinamas dėl avarijos – ar vežėjas turi pakankamą draudimą? Ir dar – komunikacija. Geras vežėjas informuoja apie kiekvieną etapą – išvažiavimą, sienos kirtimą, numatomą atvykimo laiką. Blogas – tyli, kol nepaklausi. Mano patirtis rodo, kad patikimumas svarbiau už kainą. Pigus vežėjas, kuris vėluoja – brangiau kainuoja ilgainiui.

Specifika – kasdienio vežimo specifika

12. Kuo skiriasi kasdienis vežimas nuo vienkartinio?

Kasdienis vežimas reiškia ilgalaikį bendradarbiavimą. Tu ir vežėjas sudarote sutartį, kurioje nurodomi kainos, terminai, atsakomybės. Vienkartinis vežimas – vienas užsakymas, vienas pristatymas, jokių įsipareigojimų. Kasdienis vežimas turi privalumų – pastovios kainos, prioritetas, geresnis aptarnavimas. Trūkumas – įsipareigojimas. Jei sudarei metinę sutartį, bet staiga nebereikia vežti – gali tekti mokėti baudą. Todėl prieš sudarant ilgalaikę sutartį – gerai pagalvok. Ar tikrai reikia kasdienių pristatymų? O gal pakanka 2-3 kartų per savaitę?

Maršrutai – kasdienių maršrutų tinklas

13. Kokie maršrutai naudojami kasdieniam vežimui į Frankfurtą?

Kasdieniam vežimui naudojami pastovūs maršrutai. Populiariausias – Vilnius-Kaunas-Varšuva-Poznanė-Berlynas-Hanoveris-Frankfurtas. Tai pagrindinis koridorius. Yra ir alternatyvūs – per Čekiją arba per pietinę Lenkiją. Vežėjai paprastai turi vieną pagrindinį maršrutą ir keletą alternatyvių, skirtų atvejams, kai pagrindinis užblokuotas (avarija, remontas). Svarbu – maršrutas turi būti optimizuotas. Kiekvienas papildomas kilometras – papildomi degalai. Didelės įmonės naudoja GPS sekimą ir maršruto optimizavimo programas, kurios parenka greičiausią kelią realiu laiku.

Klientai – kas naudojasi kasdieniu vežimu

14. Kokios įmonės naudojasi kasdieniu krovinių vežimu į Frankfurtą?

Didžiausi klientai – gamybos įmonės, kurios turi reguliarius tiekėjus Vokietijoje. Pavyzdžiui, automobilių dalių gamintojai, kurie importuoja žaliavas iš Frankfurto regiono. Tada – prekybos įmonės, kurios importuoja prekes iš Vokietijos ir parduoda Lietuvoje. Trečia – logistikos įmonės, kurios naudojasi kasdieniu vežimu kaip tarpininkės. Ketvirta – e-komercijos įmonės, kurios siunčia prekes klientams Vokietijoje. Penkta – farmacijos įmonės, kurioms reikia greito ir patikimo pristatymo. Kuo didesnė įmonė – tuo labiau jai reikia kasdienio vežimo. Mažos įmonės paprastai veža rečiau.

Technologijos – kasdienio vežimo technologiniai sprendimai

15. Kokios technologijos naudojamos kasdieniam vežimui?

Šiuolaikinis kasdienis vežimas neįmanomas be technologijų. Pirmiausia – GPS sekimas. Kiekvienas vilkikas turi GPS siųstuvą, kuris rodo jo buvimo vietą realiu laiku. Antra – transporto valdymo sistema (TMS), kuri planuoja maršrutus, valdo užsakymus, generuoja dokumentus. Trečia – elektroniniai važtaraščiai (e-CMR), kurie pakeičia popierinius. Ketvirta – mobilios programėlės, per kurias vairuotojas gauna užsakymus, praneša apie pakrovimą/iškrovimą. Penkta – automatizuoti sandėliai, kur krovinių pakrovimas/iškrovimas vyksta greičiau. Visa tai leidžia vežti kasdien be didelių klaidų.

Kokybė – kasdienio vežimo kokybės užtikrinimas

16. Kaip užtikrinama kasdienio vežimo kokybė?

Kokybės užtikrinimas – tai procesas, ne vienkartinis veiksmas. Pirmiausia – vairuotojų mokymai. Jie turi žinoti, kaip elgtis su skirtingais kroviniais, kaip užpildyti dokumentus, kaip bendrauti su klientais. Antra – transporto priemonių priežiūra. Reguliarūs patikrinimai, techninė apžiūra, remontai. Trečia – klientų atsiliepimų rinkimas. Jei klientas skundžiasi – reikia išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti. Ketvirta – KPI (pagrindiniai veiklos rodiklių) stebėjimas. Pavyzdžiui, kiek procentų krovinių pristatoma laiku? Kiek procentų sugadinama? Jei rodikliai blogėja – reikia imtis veiksmų. Tai nuolatinis darbas.

Išlaidos – kaip optimizuoti kasdienio vežimo išlaidas

17. Kaip sumažinti kasdienio vežimo išlaidas?

Yra keli būdai. Pirmas – optimizuoti krovinių kiekį. Vietoj to, kad vežti pusę vilkiko – palauk ir sukrauk pilną. Antras – derėtis dėl kainos. Jei veži reguliariai – prašyk nuolaidos. Trečias – naudoti dalinį krovimą. Jei tavo krovinys mažas – dalinkis vilkiku su kitais. Ketvirtas – planuoti iš anksto. Skubūs užsakymai brangesni. Penktas – rinktis optimalų maršrutą. Kartais trumpesnis kelias nebūtinai greičiausias. Šeštas – sekti degalų kainas. Kai degalai pigūs – užsisakyk daugiau pervežimų. Septintas – naudoti technologijas. Automatizavimas mažina klaidas ir sutaupo laiką.

Rizikos – kasdienio vežimo rizikos

18. Kokios rizikos susijusios su kasdieniu vežimu?

Pirma rizika – priklausomybė nuo vieno vežėjo. Jei jis bankrutuoja arba nutraukia sutartį – tavo verslas gali sustoti. Todėl rekomenduoju turėti bent du vežėjus. Antra rizika – kainų svyravimai. Degalų kainos, darbo užmokestis, draudimas – viskas gali brangti. Ilgalaikėse sutartyse reikia numatyti kainų indeksavimą. Trečia rizika – krovinio sugadinimas. Kasdienis vežimas reiškia daugiau pakrovimų/iškrovimų, kas didina sugadinimo tikimybę. Ketvirta rizika – vėlavimas. Net geriausi vežėjai kartais vėluoja. Svarbu turėti atsargos planą.

Sutartys – kasdienio vežimo sutarčių sudarymas

19. Ką reikia įtraukti į kasdienio vežimo sutartį?

Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: krovinių tipas, kiekis, dažnumas, maršrutas, kaina, mokėjimo terminai, atsakomybė už vėlavimą, atsakomybė už krovinio sugadinimą, sutarties galiojimo laikas, nutraukimo sąlygos. Be to – kas nutinka force majeure atveju (karas, pandemija, stichinė nelaimė). Ir dar – konfidencialumo sąlyga. Mano patarimas – prieš pasirašant sutartį, parodyk ją teisininkui. Ypač jei tai ilgalaikė sutartis. Viena bloga sąlyga – ir gali prarasti pinigus. Yra buvę atvejų, kai vežėjas nutraukė sutartį, o klientas neturėjo jokių garantijų.

Ateitis – kasdienio vežimo perspektyvos

20. Kaip keisis kasdienis krovinių vežimas ateityje?

Keisis daug. Pirmiausia – elektriniai vilkikai. Tesla Semi, Mercedes eActros – jie jau važiuoja, bet dar brangūs. Po 5-10 metų taps standartu. Antra – autonominis vairavimas. Vilkikai be vairuotojų – tai jau ne fantastika, o realybė. Trečia – dronų pristatymas. Mažiems kroviniams – dronai greitesni už vilkikus. Ketvirta – dirbtinis intelektas, kuris optimizuos maršrutus ir prognozuos paklausą. Penkta – žalioji logistiką. Klientai vis labiau rūpinasi aplinka ir renkasi vežėjus, kurie naudoja ekologišką transportą. Tie, kurie prisitaikys – išliks. Tie, kurie ne – bankrutuos.

Išvada

Krovinių vežimas iš Lietuvos į Frankfurtą kiekvieną dieną – tai ne rinkodaros triukas, o reali paslauga, kurią teikia didelės logistikos įmonės. Svarbu rasti patikimą partnerį, sudaryti gerą sutartį ir nuolat stebėti kokybę. Kasdienis vežimas tinka ne kiekvienam – bet tiems, kam reikia, tai būtina.