Krovinių pervežimas iš DE - Vokietija Lietuva kasdieniai reisai

Vokietija – didžiausia Europos ekonomika, iš kurios į Lietuvą kasdien išvažiuoja dešimtys sunkvežimių su įvairiausiais kroviniais. Nuo automobilių dalių iki mašinų, nuo baldų iki maisto produktų. Krovinių pervežimas iš DE – tai ne tik kelias tarp dviejų šalių, tai sudėtingas logistikos procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir dėmesio detalėms. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir mačiau visko – nuo sklandžių pristatymų iki visiškų fiasko. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau apie krovinių gabenimą iš Vokietijos į Lietuvą, remdamasis ne teorija, o realia praktika.

Maršrutai - Krovinių pervežimas iš DE ir kelių pasirinkimas

Kokie pagrindiniai maršrutai krovinių pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą?

Pagrindiniai maršrutai yra trys. Pirmas – pietinis per Miuncheną, Niurnbergą, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, iki Lietuvos. Antras – vidurinis per Frankfurtą, Kaselį, Hanoverį, Berlyną, tada tas pats kelias kaip pirmas. Trečias – šiaurinis per Hamburgą, Štetiną, Gdanską, iki Lietuvos per Suvalkus arba Kaliningrado sritį. Kiekvienas maršrutas turi savo privalumų. Pietinis trumpesnis iš pietinės Vokietijos, bet ilgesnis iš šiaurinės. Šiaurinis geras iš Hamburgo ar Brėmeno, bet sudėtingesnis dėl Kaliningrado tranzito. Dažniausiai naudojame vidurinį – jis universalus ir patogus daugumai krovinių iš centrinės Vokietijos.

Kaip pasirinkti optimalų maršrutą krovinių pervežimui iš DE?

Optimalus maršrutas priklauso nuo krovinio pakrovimo vietos, pristatymo termino, sezono ir kelių būklės. Pavyzdžiui, jei krovinys pakraunamas Miunchene – logiška važiuoti per Austriją arba Čekiją, bet tai reikalauja papildomų leidimų. Jei pakrovimas Hamburge – šiaurinis maršrutas trumpesnis. Bet jei žiema ir keliai slidūs – gal geriau važiuoti ilgesniu, bet saugesniu keliu. Dar svarbu – eismo ribojimai. Vokietijoje sekmadieniais sunkvežimiams draudžiama važiuoti, išskyrus tam tikras išimtis. Lenkijoje – taip pat. Todėl maršrutą reikia planuoti taip, kad nereikėtų stovėti visą dieną aikštelėje.

Ar verta naudotis alternatyviais maršrutais per Čekiją ar Austriją?

Kartais verta, bet ne visada. Maršrutas per Čekiją – Miunchenas, Praha, Brno, Katovicai, Varšuva, Lietuva. Jis geras iš pietinės Vokietijos, bet Čekijos keliai ne visada geros būklės. Be to, reikia mygtuko (GO-Box) Čekijos kelių mokesčiams. Per Austriją – dar sudėtingiau, nes reikia specialių leidimų tranzitui. Bet jei krovinys pakraunamas Insbruke arba Zalcburge – Austrijos maršrutas gali būti trumpesnis. Aš asmeniškai retai naudoju šiuos maršrutus, nebent klientas prašo arba pagrindiniai keliai uždaryti. Paprastumas – geriau nei sudėtingumas.

Dokumentai - Krovinių pervežimas iš DE ir pasiruošimas

Kokie dokumentai reikalingi krovinių pervežimui iš Vokietijos?

Pagrindinis dokumentas – CMR važtaraštis. Be jo nė vienas vežėjas nepradės kelionės. Tada sąskaita faktūra (commercial invoice) su prekių verte, kiekiu, kilmės šalimi. Jei prekės turi kilmės sertifikatą – reikia ir jo. Pakuočių sąrašas (packing list) – privalomas, nors kartais pamirštamas. Jei vežate pavojingus krovinius – ADR dokumentai. Jei temperatūrinius – temperatūros žurnalas. Jei maistą – veterinariniai sertifikatai. Viskas priklauso nuo krovinio tipo. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti dokumentų sąrašą prieš pakrovimą – geriau turėti papildomą popierių nei stovėti pasienyje be reikiamo.

Ar reikia muitinės dokumentų vežant krovinius iš DE į Lietuvą?

Ne, jei prekės yra ES kilmės arba jau yra laisvoje ES apyvartoje. Lietuva ir Vokietija abi ES narės, tad prekių judėjimas laisvas. Bet yra išimčių: akcizinės prekės (alkoholis, tabakas, degalai) – reikia akcizo dokumentų. Prekės iš trečiųjų šalių, kurios dar neapmuitintos – reikia T1 dokumento. Tam tikros licencijuojamos prekės – ginklai, vaistai – reikia leidimų. Bet daugumai krovinių – jokių muitinės procedūrų. Tai vienas iš ES privalumų – laisvas prekių judėjimas be sienų patikros.

Kaip teisingai nurodyti prekių kodą CMR važtaraštyje?

Prekių kodas – tai HS kodas (Harmonized System), tarptautinė prekių klasifikavimo sistema. Kiekviena prekių kategorija turi savo kodą. Pavyzdžiui, mediniai baldai – 9403, plastikiniai vamzdžiai – 3917, automobilių dalys – 8708. Kodas nurodomas CMR važtaraštyje prekių aprašymo eilutėje. Bet – ir čia svarbu – ES viduje HS kodas nėra privalomas CMR. Jis reikalingas tik muitinės procedūroms. Vis tiek rekomenduoju nurodyti – tai padeda identifikuoti krovinį ir išvengti klausimų. Kartą muitinės pareigūnas Lenkijoje klausė, kas dėžėse – HS kodas atsakė į klausimą iš karto.

Laikas - Krovinių pervežimas iš DE ir terminai

Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklauso nuo atstumo. Iš Berlyno – 12-15 valandų. Iš Hamburgo – 14-17 valandų. Iš Frankfurto – 16-19 valandų. Iš Miuncheno – 18-22 valandos. Tai grynas važiavimo laikas, be poilsio sustojimų. Pagal ES reglamentus, vairuotojas gali važiuoti ne daugiau 9 valandų per dieną (du kartus per savaitę – iki 10 valandų). Po to – 45 minučių pertrauka po 4,5 valandų važiavimo. Dienos poilsis – 11 valandų. Tai reiškia, kad iš Miuncheno į Vilnių vienas vairuotojas negali nuvažiuoti per vieną dieną. Reikia dviejų dienų arba dviejų vairuotojų. Planuojant krovinių pervežimą iš DE, visada atsižvelgiame į šiuos reikalavimus.

Ar galima pagreitinti krovinių pervežimą iš DE?

Galima, bet ribotai. Pirmas būdas – du vairuotojai. Tada sunkvežimis gali važiuoti beveik be sustojimų (tik degalams ir maistui). Iš Miuncheno į Vilnių – 18-20 valandų. Antras būdas – ekspresas. Tai reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tik su vienu kroviniu, be papildomų sustojimų. Kaina – 30-50% brangiau. Trečias būdas – lėktuvas. Bet tai tik labai mažiems ir labai brangiems kroviniams. Krovinių pervežimas iš DE su skubos garantija – galimybė, bet brangi. Rekomenduoju planuoti iš anksto, kad nereikėtų mokėti už skubą.

Koks geriausias laikas išvykti iš Vokietijos?

Priklauso nuo to, kur Vokietijoje ir kur Lietuvoje. Iš Berlyno – geriausia anksti ryte, 5-6 valandą. Tada išvengsite Berlyno spūsčių ir pasieksite Lietuvą tą pačią dieną. Iš Hamburgo – panašiai. Iš Frankfurto – galima ir vėliau, bet tada gali tekti nakvoti Lenkijoje. Iš Miuncheno – tik anksti ryte arba su dviem vairuotojais. Vokietijoje svarbu atsiminti: sekmadieniais sunkvežimiams draudžiama važiuoti. Todėl jei pakrovimas šeštadienį – galite išvažiuoti tik pirmadienį. Arba turėti išimtį (greitai gendantys produktai, gyvūnai).

Kainos - Krovinių pervežimas iš DE ir kaip sutaupyti

Kiek kainuoja krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos labai priklauso nuo krovinio tipo. Pilnas sunkvežimis (FTL) iš Berlyno į Vilnių – 800-1200 eurų. Iš Hamburgo – 1000-1400 eurų. Iš Frankfurto – 1200-1600 eurų. Iš Miuncheno – 1400-1800 eurų. Dalinis krovinys (LTL) – nuo 150 iki 500 eurų, priklausomai nuo užimamos vietos. Smulkūs siuntiniai – pagal svorį ir tūrį. Bet tai tik bazinės kainos. Reikia pridėti kelių mokesčius (Vokietijoje Maut, Lenkijoje e-TOLL, Lietuvoje ELE), kuro priemoką, draudimą. Galutinė suma gali būti 10-20% didesnė nei bazinė. Todėl visada prašome detalių kainos.

Ar galima derėtis dėl krovinių pervežimo kainos iš DE?

Taip, ir tai normalu. Kainos nėra fiksuotos – jos priklauso nuo paklausos, sezono, krovinio tipo, santykių su vežėju. Jei vežate reguliariai – galite gauti nuolaidą. Jei krovinys nestandartinis – kaina derinama. Bet yra ribos. Negalite tikėtis 50% nuolaidos – vežėjas turi padengti išlaidas. Realus derėjimo diapazonas – 5-15%. Aš pats deruosi, bet ne per daug. Geri santykiai su vežėjais verti daugiau nei kelių eurų sutaupymas. Kartą klientas išsiderėjo 20% nuolaidą – vežėjas sutiko, bet prastai atliko darbą. Pigiausias variantas ne visada geriausias.

Kaip sutaupyti krovinių pervežimo išlaidas iš DE?

Yra keletas būdų. Pirmas – planuoti iš anksto. Skubūs vežimai brangesni. Antras – konsoliduoti krovinius. Vietoj trijų mažų siuntų – vienas didesnis. Trečias – rinktis dalinį krovinį, jei nereikia viso sunkvežimio. Ketvirtas – optimizuoti pakrovimo laiką. Jei vairuotojas laukia pakrovimo 4 valandas – tai papildomos išlaidos. Penktas – rinktis optimalų maršrutą. Ilgesnis maršrutas gali būti pigesnis, jei kelių mokesčiai mažesni. Šeštas – turėti ilgalaikį kontraktą su vežėju. Nuolatiniai klientai gauna geresnes kainas.

Problemos - Krovinių pervežimas iš DE ir kaip jas spręsti

Ką daryti, jei krovinys pažeistas pervežimo metu iš DE?

Pirmas žingsnis – dokumentuoti viską. Nuotraukos, aprašymas, laikas, vieta. Antras – surašyti pažeidimo aktą (damage report) su vairuotoju. Trečias – pranešti vežėjui raštu per 7 dienas (pagal CMR konvenciją). Ketvirtas – pateikti pretenziją su dokumentais. Penktas – jei reikia, kreiptis į draudimą. Svarbu – nenurodyti CMR važtaraštyje, kad krovinys priimtas be pastabų, jei matote pažeidimus. Kartą gavėjas pasirašė CMR be pastabų, o vėliau pastebėjo pažeidimus. Teisme pralaimėjo, nes pasirašė be pastabų. Dabar visada rekomenduojame tikrinti krovinį prieš pasirašant.

Kaip elgtis, jei vežėjas iš DE dingsta su kroviniu?

Tai retas, bet rimtas atvejis. Pirmas žingsnis – bandyti susisiekti visais įmanomais būdais. Antras – pranešti policijai. Trečias – informuoti draudimo bendrovę. Ketvirtas – ieškoti krovinio per GPS, jei yra sekimo sistema. Penktas – kreiptis į teisininką. Pagal CMR konvenciją, vežėjas atsako už krovinį nuo priėmimo iki perdavimo. Jei vežėjas tyčia pavogė krovinį – tai baudžiamasis nusikaltimas. Jei bankrutavo – civilinis procesas. Turėjome vieną atvejį – vežėjas iš Vokietijos dingo su 50 tūkstančių vertės kroviniu. Paaiškėjo, kad bankrutavo ir pardavė turtą. Draudimas kompensavo, bet procesas užtruko metus.