Kroviniai Vokietija Lietuva: viskas apie atgalinį pervežimą ir jo ypatumus

Kalbame daug apie krovinių siuntimą iš Lietuvos į Vokietiją, bet pamirštame, kad atgalinis maršrutus – kroviniai Vokietija Lietuva – yra ne mažiau svarbus. Dirbu logistikos srityje ir matau, kad daugelis įmonių susiduria su tais pačiais klausimais: kaip parsigabenti prekes iš Vokietijos, kiek tai kainuoja, kiek trunka, kokie dokumentai reikalingi. Atsakymai dažnai panašūs į tuos, kuriuos duodu apie siuntimą į Vokietiją, bet yra ir skirtumų. Vokietija turi savo specifiką – griežtesni reikalavimai tam tikroms prekėms, kitokia kainodara, kitokie logistikos centrai. Šiame tekste stengsiuosi aprėpti viską, kas svarbu, remdamasis tuo, ką žinau iš savo kasdienio darbo.

Apžvalga - kroviniai Vokietija Lietuva pagrindinė informacija

1. Kokie kroviniai dažniausiai vežami iš Vokietijos į Lietuvą?

Iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai vežama: automobilių dalys ir komponentai, mašinos ir pramoninė įranga, chemijos produktai, vaistai ir medicinos priemonės, drabužiai ir tekstilė, baldai ir interjero detalės, maisto produktai (ypač specializuoti, kurių Lietuvoje nėra), elektronika ir kompiuterinė technika. Tai rodo, kad Lietuva importuoja daug pramoninių prekių iš Vokietijos. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – pastaraisiais metais išaugo medicinos įrangos srautas. Lietuvos ligoninės ir klinikos vis dažniau perka įrangą iš Vokietijos gamintojų. Tai brangūs ir jautrūs kroviniai, kuriems reikia specialaus transporto ir ypatingos priežiūros. Be to, daug žmonių perka baldus iš Vokietijos – IKEA, bet ir ne tik. Tai atskira istorija, apie kurią pakalbėsime vėliau.

2. Kuo skiriasi krovinių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą nuo gabenimo į Vokietiją?

Iš esmės – procesas tas pats. Tie patys dokumentai, tas pats transportas, tie patys maršrutai. Bet yra niuansų. Pirma – kainodara. Dažnai grįžtamasis reisas yra pigesnis, nes vežėjai nori užpildyti transportą ir nevažiuoti tuščiomis. Antra – Vokietijos reikalavimai. Vokietija turi griežtesnius reikalavimus tam tikroms prekėms – pavyzdžiui, maistui, chemijai, medicinos priemonėms. Trečia – logistikos centrai. Vokietijoje yra didžiuliai logistikos centrai, iš kurių kroviniai paskirstomi po visą šalį. Tai reiškia, kad jūsų krovinys gali būti surenkamas ne tiesiai iš gamintojo, o iš sandėlio. Ketvirta – kalba. Vokiečių partneriai dažnai nori bendrauti vokiškai, ir tai gali būti iššūkis, jei nemokate kalbos. Penkta – mentalitetas. Vokiečiai yra labai punktualūs ir tikslūs, ir jie to paties tikisi iš savo partnerių.

3. Kiek kainuoja krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaip minėjau, dažnai pigiau nei į kitą pusę. Pilnas vilkikas iš Berlyno į Vilnių – apie 1000-1500 eurų. Iš Frankfurto – 1200-1700 eurų. Iš Miuncheno – 1400-1900 eurų. Dalinis krovinys – priklauso nuo svorio ir tūrio, bet orientacinė kaina yra 0,15-0,30 euro už kilogramą. Smulkūs siuntiniai – pagal kurjerių įkainius, paprastai 1-3 eurai už kilogramą. Bet tai tik orientyrai. Konkrečią kainą reikia derinti su vežėju, ir ji priklauso nuo daugybės faktorių. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – jei vežėjas turi tuščią grįžtamąjį reisą, jis gali pasiūlyti labai gerą kainą. Todėl verta klausti, ar vežėjas turi „laisvą grįžimą". Kartais galima sutaupyti 20-30 procentų.

Dokumentai - kroviniai Vokietija Lietuva ir reikalingi dokumentai

4. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Tie patys, kaip ir vežant į Vokietiją: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakuočių lapas. Bet yra papildomų dalykų. Jei vežate maistą – reikia sveikatos sertifikato, kurį išduoda Vokietijos veterinarijos tarnyba. Jei vežate augalus – fitosanitarinio sertifikato. Jei vežate vaistus – leidimo iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos. Jei vežate chemines medžiagas – saugos duomenų lapo. Be to, jei krovinys yra didelės vertės – gali reikėti papildomo draudimo dokumento. Vienas dalykas, kurį dažnai pamirštama – kilmės sertifikatas. Jei prekės yra vokiškos kilmės ir jūs norite pasinaudoti preferencinėmis muitų tarifais kitose šalyse – kilmės sertifikatas būtinas. Nors tarp ES šalių muitų nėra, bet jei krovinys toliau keliauja už ES ribų – sertifikatas reikalingas.

5. Kaip gauti reikiamus dokumentus Vokietijoje?

Dauguma dokumentų gaunami iš tos institucijos, kuri juos išduoda. Sąskaitą faktūrą išrašo pardavėjas. CMR užpildo vežėjas. Pakuočių lapą parengia siuntėjas. Specialius sertifikatus – atitinkamos tarnybos. Pavyzdžiui, sveikatos sertifikatą maistui išduoda Veterinäramt (veterinarijos tarnyba) toje žemėje, kurioje yra gamintojas. Fitosanitarinį sertifikatą – Julius Kühn-Institut (augalų apsaugos institutas). Problema ta, kad ne visada lengva susisiekti su šiomis institucijomis, ypač jei nemokate vokiečių kalbos. Todėl daugelis įmonių samdo tarpininkus – ekspeditorius arba muitinės tarpininkus, kurie sutvarko visus dokumentus. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo laiko ir nervų. Be to, tarpininkas žino, kokius dokumentus reikia ir kaip juos teisingai užpildyti.

Transportas - kroviniai Vokietija Lietuva ir transporto pasirinkimas

6. Kokios transporto rūšys naudojamos krovinių gabenimui iš Vokietijos į Lietuvą?

Tos pačios, kaip ir į kitą pusę: kelių transportas (vilikai, furgonai, sunkvežimiai), geležinkelis, jūrų transportas, avia transportas. Bet proporcijos skiriasi. Iš Vokietijos į Lietuvą daugiau naudojamas geležinkelis, ypač konteineriams iš Hamburgo ir Bremerhafeno uostų. Tai pigiau nei kelių transportas, bet lėčiau. Avia transportas naudojamas retai – tik labai skubiems ir vertingiems kroviniams. Jūrų transportas – jei krovinys atvyksta iš kitų šalių per Vokietijos uostus. Pagrinde vis tiek kelių transportas – apie 75 procentus visų krovinių. Vienas skirtumas – iš Vokietijos į Lietuvą dažniau naudojami mažesni transporto vienetai: furgonai ir maži sunkvežimiai. Tai todėl, kad daugelis krovinių yra smulkesni – automobilių dalys, elektronika, vaistai.

7. Kaip rasti vežėją kroviniams iš Vokietijos į Lietuvą?

Yra keli būdai. Pirma – transporto biržos. „Timocom", „Trans.eu", „Teleroute" – tai platformos, kuriose vežėjai ir siuntėjai susitinka. Jūs paskelbiate užsakymą, vežėjai siūlo kainą, jūs pasirenkate. Antra – tiesioginiai kontaktai. Jei žinote patikimą vežėją – kreipkitės tiesiogiai. Trečia – ekspeditoriai. Jie suranda vežėją už jus, bet ima mokestį. Ketverta – rekomendacijos. Paklauskite pažįstamų, partnerių, kolegų. Penkta – interneto paieška. Bet čia reikia būti atsargiems – ne visi, kas skelbiasi internete, yra patikimi. Visada patikrinkite licenciją, draudimą, atsiliepimus. Ir dar – nepamirškite, kad vežėjas turi būti registruotas Lietuvoje arba turėti leidimą vežti krovinius Lietuvoje.

Kainos - kroviniai Vokietija Lietuva ir kaip optimizuoti išlaidas

8. Kaip sumažinti krovinių pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą kainą?

Pirma – ieškokite vežėjų, kurie turi tuščią grįžtamąjį reisą. Jie pasiūlo mažesnę kainą, nes bet kokia kaina yra geriau nei tuščias važiavimas. Antra – naudokitės transporto biržomis. Ten konkurencija didelė, ir kainos mažesnės. Trečia – planuokite iš anksto. Skubūs pervežimai visada brangesni. Ketvirta – optimizuokite pakavimą. Kuo mažiau tuščios vietos, tuo mažiau mokate. Penkta – derėkitės. Ypač jei vežate reguliariai. Šešta – venkite piko laikotarpių. Prieš Kalėdas, prieš Velykas kainos aukštesnės. Septinta – lyginkite skirtingas transporto rūšis. Kartais geležinkelis yra pigiau nei kelių transportas, ypač dideliems kiekiams. Aštunta – naudokitės konsolidavimo paslaugomis. Jūsų krovinys susijungia su kitų klientų kroviniais, ir visi moka mažiau.

9. Ar krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą brangesnis nei į kitą pusę?

Paprastai ne. Netgi atvirkščiai – dažnai pigiau. Priežastis paprasta: daugiau krovinių keliauja iš Lietuvos į Vokietiją nei atgal. Tai reiškia, kad vežėjai dažnai grįžta tuščiomis arba su mažu užimtumu. Kad išvengtų nuostolių, jie siūlo mažesnes kainas grįžtamajam reisui. Tai vadinama „backhaul discount" – grįžtamojo reiso nuolaida. Ji gali siekti 10-30 procentų. Bet yra išimčių. Jei kalbame apie specializuotą transportą – šaldytuvus, negabaritinius krovinius, pavojingas medžiagas – kainos gali būti panašios abiem kryptimis. Taip pat jei vežate labai mažą krovinį – skirtumo gali ir nebūti. Bet standartiniam kroviniui – grįžtamasis reisas paprastai pigiau.

Laikas - kroviniai Vokietija Lietuva ir pristatymo terminai

10. Kiek laiko trunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tiek pat, kiek ir į kitą pusę – dvi-tris dienas. Vilkikas iš Berlyno į Vilnių – apie 18-24 valandos vairavimo, bet su poilsio pertraukomis – dvi dienos. Iš Frankfurto – 22-28 valandos vairavimo, dvi-trys dienos. Iš Miuncheno – 26-32 valandos vairavimo, trys dienos. Bet tai teorija. Praktiškai – viskas priklauso nuo to, ar krovinys paruoštas laiku, ar nėra spūsčių, ar nėra problemų su dokumentais. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – Vokietijoje yra daug kelių remontų, ypač vasarą. Autobahnai (greitkeliai) nuolat remontuojami, ir tai gali pridėti kelias valandas. Be to, Lenkijoje taip pat gali būti spūsčių, ypač prie Varšuvos. Rekomenduoju planuoti su atsarga – geriau anksčiau nei vėliau.

11. Kaip pagreitinti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą?

Tie patys principai, kaip ir į kitą pusę: dokumentai paruošti iš anksto, krovinys paruoštas pakrovimui, patikimas vežėjas, tiesioginis maršrutas. Bet yra ir papildomų dalykų. Pirma – rinkitės vežėją, kuris jau yra Vokietijoje. Jei vežėjas turi transportą Lietuvoje ir turi važiuoti tuščiomis į Vokietiją, kad paimtų jūsų krovinį – tai prideda laiko ir pinigų. Antra – naudokitės ekspeditoriais, kurie turi partnerių Vokietijoje. Jie gali greičiau surasti transportą. Trečia – jei labai skubu, samdykite dviejų vairuotojų ekipažą. Ketvirta – venkite savaitgalio ir švenčių dienų. Vokietijoje sekmadieniais vilkikams draudžiama važiuoti, ir tai gali pridėti vieną dieną. Penkta – naudokitės realaus laiko sekimu, kad galėtumėte reaguoti į nenumatytas situacijas.

Saugumas - kroviniai Vokietija Lietuva ir rizikos valdymas

12. Kokios rizikos susijusios su krovinių pervežimu iš Vokietijos į Lietuvą?

Tos pačios, kaip ir į kitą pusę: vagystė, pažeidimas, vėlavimas. Bet yra ir specifinių. Pirma – Vokietijoje yra didesnė vagystės rizika tam tikrose vietose. Ypač pavojingos poilsio aikštelės prie greitkelių – ten vagys veikia profesionaliai. Antra – Vokietijos keliuose yra daugiau eismo, ir avarijų tikimybė didesnė. Trečia – jei vežate aukštos technologijos produktus, gali būti papildomų reikalavimų dėl saugumo. Ketvirta – Vokietijos muitinė kartais atlieka patikrinimus net ir ES viduje, ypač jei krovinys yra įtartinas. Penkta – finansinė rizika. Vokietijos įmonės kartais vėluoja su mokėjimais, ir tai gali sukelti problemų. Rekomenduoju visada turėti aiškias mokėjimo sąlygas sutartyje ir, jei reikia, naudotis akredityvu arba išankstiniu mokėjimu.

13. Kaip apsaugoti krovinį nuo vagystės Vokietijoje?

Vokietija yra saugi šalis, bet vagysčių pasitaiko. Ypač pavojingos prekės: elektronika, drabužiai, alkoholis, tabakas. Pagrindinės apsaugos priemonės: GPS sekimas, užraktai, plombos, draudimas. Be to, rekomenduoju: venkite stovėti neapsaugotose aikštelėse, ypač naktį. Naudokitės saugomomis aikštelėmis, net jei jos brangesnės. Neatskleiskite krovinio turinio. Jei vežate vertingą krovinį – praneškite vežėjui, kad reikia papildomų saugos priemonių. Vienas mano klientas vežė brangius laikrodžius iš Miuncheno – mes samdėme apsaugos įmonę, kuri lydėjo vilkiką visą kelią. Kainavo papildomus 2000 eurų, bet krovinys, kurio vertė 200 000 eurų, buvo saugus. Kartais investicija į saugumą atsiperka.

Specialūs atvejai - kroviniai Vokietija Lietuva ir nestandartiniai pervežimai

14. Kaip vežti automobilių dalis iš Vokietijos į Lietuvą?

Automobilių dalys yra vienas dažniausių krovinių iš Vokietijos į Lietuvą. Lietuvoje yra daug autoservisų ir detalių parduotuvių, kurios importuoja dalis iš Vokietijos. Procesas paprastas: užsakote dalis iš tiekėjo, tiekėjas paruošia siuntą, vežėjas paima ir pristato. Bet yra niuansų. Pirma – pakuotė. Automobilių dalys dažnai yra sunkios ir nestandartinės formos. Reikia tinkamos pakuotės, kad nesugadintų transportavimo metu. Antra – dokumentai. Sąskaitoje turi būti tikslus dalių aprašymas, numeriai, kiekiai. Trečia – muitinė. Nors tarp ES šalių muitų nėra, bet jei dalys yra naudotos – gali būti papildomų klausimų. Ketvirta – laikas. Daugelis autoservisų laukia detalių, kad galėtų remontuoti automobilių. Vėlavimas reiškia prarastą pelną. Todėl svarbu rinktis patikimą vežėją, kuris pristatys laiku.

15. Kaip vežti mašinas ir įrangą iš Vokietijos į Lietuvą?

Mašinos ir įranga – tai sunkūs, dideli ir brangūs kroviniai. Dažnai reikia specialaus transporto: žemagrindžio priekabos, kranų pakrovimui, specialių tvirtinimo priemonių. Be to, gali reikėti negabaritinio pervežimo leidimo, jei įranga viršija standartinius matmenis. Dokumentų reikalavimai griežtesni: be standartinių CMR ir sąskaitos, gali reikėti techninio paso, atitikties sertifikato, eksporto deklaracijos. Vienas mano klientas pirko CNC stakles iš Štutgarto – svoris 12 tonų, matmenys 6x3x3 metrai. Reikėjo specialaus transporto, kranų pakrovimui ir iškrovimui, ir dviejų dienų kelionės. Kaina – 4500 eurų. Bet staklės kainavo 80 000 eurų, tai transporto išlaidos buvo nedidelės, palyginti su verte. Svarbiausia – rasti vežėją, kuris turi patirties su tokiais kroviniais.

Maistas - kroviniai Vokietija Lietuva ir maisto produktų gabenimas

16. Kaip vežti maisto produktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Maisto produktų gabenimas turi savo specifiką. Pirma – temperatūros kontrolė. Šaldyti produktai turi būti vežami šaldytuvuose, palaikant tinkamą temperatūrą. Antra – higienos reikalavimai. Transportas turi būti švarus, tinkamas maisto produktams vežti. Trečia – dokumentai. Be standartinių dokumentų, reikia sveikatos sertifikato, kurį išduoda Vokietijos veterinarijos tarnyba. Ketvirta – ženklinimas. Maisto produktai turi būti paženklinti pagal ES reikalavimus: sudėtis, galiojimo data, alergenai. Penkta – laikas. Maisto produktai turi galiojimo terminą, ir jis trumpėja transportavimo metu. Todėl svarbu greitas pristatymas. Vienas mano klientas vežė vokišką sūrį į Vilnių – dėl netinkamos temperatūros pusė sūrio sugedo. Nuostoliai – 3000 eurų. Nuo to laiko jis visada reikalauja temperatūros registravimo įrašo.

17. Kokius maisto produktus draudžiama vežti iš Vokietijos į Lietuvą?

Draudžiamų produktų sąrašas nėra ilgas, bet jis yra. Negalima vežti: produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, produktų su uždraustais priedais, produktų, kurie neatitinka ES maisto saugos reikalavimų, mėsos ir pieno produktų iš trečiųjų šalių (ne ES) be tinkamų sertifikatų. Be to, yra kiekių ribojimų asmeniniam naudojimui: alkoholis – 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus; tabakas – 800 cigarečių. Jei vežate daugiau – muitinė gali priskirti komerciniam naudojimui ir reikalauti mokėti mokesčius. Nors tarp ES šalių laisvas prekių judėjimas, bet yra išimčių. Visada patikrinkite, ar jūsų produktas atitinka reikalavimus, prieš siunčiant.

Baldai - kroviniai Vokietija Lietuva ir baldų pervežimas

18. Kaip vežti baldus iš Vokietijos į Lietuvą?

Baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra labai populiarus. Daugelis žmonių perka baldus iš Vokietijos – tiek naujus, tiek naudotus. Procesas priklauso nuo to, ar baldai nauji (iš parduotuvės) ar naudoti (iš privataus asmens). Nauji baldai paprastai supakuoti gamykloje, ir jų transportavimas paprastesnis. Naudoti baldai dažnai būna išrinkti, ir juos reikia tinkamai supakuoti. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – baldai užima daug vietos, bet sveria nedaug. Todėl kaina dažniausiai skaičiuojama pagal tūrį, ne pagal svorį. Pavyzdžiui, vienas kubinis metras baldų iš Berlyno į Vilnių gali kainuoti 80-150 eurų. Bet jei baldai yra vertingi arba trapūs – reikia papildomos priežiūros, ir kaina didėja.

19. Ką daryti, jei baldai atvyksta sugadinti iš Vokietijos?

Pirma – užfiksuokite žalą. Fotografuokite, filmuokite, surašykite defektų aktą. Antra – praneškite vežėjui raštu per 7 dienas. Trečia – pateikite pretenziją su visais dokumentais. Ketvirta – jei vežėjas atsisako mokėti – kreipkitės į draudimo įmonę. Penkta – jei ir draudimas atsisako – galite kreiptis į teismą. Bet geriau išvengti viso to. Kaip? Tinkamai supakuokite baldus. Naudokite burbulinę plėvelę, kartoną, putų polistirolą. Išrinkite baldus, jei įmanoma – taip mažiau tikimybės, kad sulūš. Paženklinkite dėžes „trapu", „viršus", „neapversti". Ir svarbiausia – rinkitės vežėją, kuris turi patirties su baldų pervežimu. Ne kiekvienas vežėjas moka tinkamai tvirtinti baldus priekaboje.

Skundai - kroviniai Vokietija Lietuva ir kaip elgtis su problemomis

20. Ką daryti, jei vežėjas iš Vokietijos neatvyksta paimti krovinio?

Tai nutinka, ir dažniau, nei norėtųsi. Pirma – susisiekite su vežėju ir sužinokite priežastį. Galbūt transportas sugedo, galbūt vairuotojas susirgo. Antra – jei vežėjas negali atvykti, prašykite, kad surastų pakaitalą. Trečia – jei vežėjas neatsako arba atsisako – ieškokite kito vežėjo. Ketvirta – jei dėl vėlavimo patyrėte nuostolių – reikalaukite kompensacijos. Penkta – jei vežėjas paėmė avansą ir dingo – kreipkitės į policiją. Tai jau sukčiavimas. Bet geriau išvengti tokių situacijų. Kaip? Patikrinkite vežėją prieš užsakydami. Patikrinkite licenciją, draudimą, atsiliepimus. Nemokėkite visos sumos iš anksto. Naudokitės transporto biržomis, kurios turi vertinimo sistemas. Ir visada turėkite atsarginį planą.

21. Kaip pateikti skundą dėl krovinių pervežimo iš Vokietijos?

Skundą reikia pateikti raštu. Nurodykite: kas nutiko, kada, kokie nuostoliai, ko reikalaujate. Pridėkite dokumentus: CMR, sąskaitą, nuotraukas, susirašinėjimą. Skundą siųskite vežėjui registruotu laišku arba el. paštu su patvirtinimu. Jei vežėjas neatsako per 30 dienų – galite kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją arba į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jei ginčas didelis – galite kreiptis į teismą. Bet teismas yra brangus ir ilgas procesas. Dažniausiai ginčai sprendžiami derybų keliu. Vienas mano klientas turėjo ginčą su vokiečių vežėju – krovinys atvyko pavėluotai, ir klientas patyrė 5000 eurų nuostolių. Po ilgų derybų vežėjas sutiko sumokėti 3000 eurų. Ne idealus rezultatas, bet geriau nei nieko.

Ateitis - kroviniai Vokietija Lietuva ir tendencijos

22. Kaip keičiasi krovinių srautas tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Kečiasi, ir gana sparčiai. Viena pagrindinių tendencijų – augantis elektroninės prekybos srautas. Vis daugiau lietuvių perka prekes iš Vokietijos internetu, ir šios prekės turi būti pristatytos. Antra – gamybos perkėlimas. Vokietijos įmonės vis dažniau perkelia gamybą į Lietuvą, ir tai reiškia, kad daugiau žaliavų ir komponentų keliauja iš Vokietijos į Lietuvą. Trečia – Brexit. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, dalis prekybos nukreipta į kitas šalis, ir Vokietija-Lietuva maršrutas tapo dar svarbesnis. Ketvirta – žalioji logistika. Vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškam transportui, ir tai keičia pervežimų organizavimą. Penkta – skaitmenizacija. Elektroniniai dokumentai, automatinis sekimas, dirbtinis intelektas – visa tai daro pervežimus greitesnius ir efektyvesnius.

23. Ar verta atidaryti logistikos padalinį Vokietijoje?

Priklauso nuo jūsų verslo. Jei vežate reguliariai ir dideliais kiekiais – gali būti verta. Nuosavas padalinys Vokietijoje suteikia: vietinį buvimą, greitesnį reagavimą, geresnes kainas iš vietinių vežėjų, galimybę sandėliuoti prekes. Bet yra ir išlaidų: patalpų nuoma, darbuotojų samdymas, administravimas, mokesčiai. Vienas mano pažįstamas atidarė nedidelį logistikos padalinį Hamburge – per metus investavo apie 50 000 eurų. Bet jis sutaupo apie 30 000 eurų per metus transporto išlaidų, ir jo pristatymo laikas sutrumpėjo per pusę. Po dvejų metų investicija atsipirko. Bet tai ne kiekvienam. Jei vežate retai arba mažais kiekiais – geriau naudotis samdomais vežėjais arba ekspeditoriais.

Išvada

Kroviniai iš Vokietijos į Lietuvą – tai ne mažiau svarbus maršrutas nei į kitą pusę. Vokietija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, ir krovinių srautas tik didės. Svarbu suprasti specifiką: dokumentus, reikalavimus, kainodarą, saugumą. Ir svarbiausia – rasti patikimą vežėją, kuris pristatys laiku ir be nuostolių. Sėkmės.