Baldų pervežimas iš Germany į Lietuvą – viskas, ką reikia žinoti

Daugelis žmonių galvoja apie baldų pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją, bet ne mažiau paklausus yra ir atvirkštinis maršrutas – iš Vokietijos į Lietuvą. Galbūt grįžtate iš emigracijos, galbūt įsigijote baldus Vokietijoje, galbūt paveldėjote turtą ir norite parsivežti namo. Priežastys vėlgi įvairios, bet klausimai panašūs – kaip saugiai, greitai ir nebrangai.

Dirbdamas pervežimų srityje pastebėjau, kad dažnai žmonės nežino, jog vežti atgal yra ne mažiau paprasta nei vežti į priekį. Tiesa, yra keletas skirtumų, apie kuriuos verta žinoti. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Grįžimas – kas skatina žmones vežti baldus atgal

1. Kodėl žmonės veža baldus iš Vokietijos į Lietuvą?

Priežasčių tikrai daug. Dažniausia – grįžimas iš emigracijos. Žmogus gyveno Vokietijoje keletą metų, susikrovė gyvenimą, o dabar grįžta namo ir nori parsivežti savo daiktus. Tada yra tie, kurie perka baldus Vokietijoje – kartais tai geresnės kokybės arba pigiau nei Lietuvoje. Ypač populiaru pirkti naudotus baldus per eBay Kleinanzeigen arba Facebook Marketplace – vokiečiai kartais parduoda tikrai kokybiškus baldus už simbolinę kainą. Dar yra atvejų, kai žmonės paveldi baldus iš Vokietijoje gyvenusių giminaičių ir nori parsivežti į Lietuvą. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet logistika ta pati.

2. Ar grįžimas su baldais sudėtingesnis nei vežimas į Vokietiją?

Techniškai – ne. Maršrutas atvirkščia, bet principas tas pats. Vienintelis skirtumas – dažnai klientas, kuris grįžta iš Vokietijos, jau yra Lietuvoje, o baldus reikia paimti iš jo buvusio buto Vokietijoje. Tai reiškia, kad jis negali pats kontroliuoti pakrovimo proceso – reikia pasitikėti, kad kažkas kitas (draugas, nuomotojas, agentas) tinkamai paruoš krovinį. Tai kartais sukelia nesusipratimų. Vieną kartą klientas iš Šiaulių prašė parsivežti sofą iš Diuseldorfo – jis jau buvo Lietuvoje, o sofa liko bute, kurį turėjo atlaisvinti draugas. Draugas nežinojo, kad sofą reikia nunešti į pirmą aukštą – mes atvažiavome, o sofa vis dar ketvirtame aukšte be lifto. Užtrukome papildomą valandą.

3. Ką daryti, jei asmeniškai negaliu būti pakrovimo metu Vokietijoje?

Daugeliu atvejų to ir nereikia. Galite įgalioti kitą asmenį – draugą, giminaitį, nuomotoją – kad jis priimtų sprendimus jūsų vardu. Svarbu tik, kad tas žmogus turėtų raktus nuo buto, žinotų, ką tiksliai reikia paimti, ir galėtų pasirašyti dokumentus. Mes visada prašome raštiško patvirtinimo – net paprasto el. laiško, kuriame nurodytas įgaliotinis. Kartais klientai naudojasi ir perkraustymo agentūromis – jie viską sutvarko, o mes tiesiog atvažiuojame paimti supakuotą krovinį. Tai brangiau, bet patogiau, ypač jei jūs jau esate Lietuvoje.

Maršrutai – iš kur dažniausiai vežame atgal

4. Iš kurių Vokietijos miestų dažniausiai vežate į Lietuvą?

Pagal mano patirtį – Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Hamburgas. Tai logiška, nes būtent šiuose miestuose gyvena daugiausia lietuvių. Bet vežame ir iš mažesnių miestų – Bremeno, Štutgarto, Kelno, Leipcigo. Vieną kartą netgi vežėme iš mažo Saksonijos-Anhalto miestelio, kur gyveno vienintelis lietuvis – vyras grįžo po dešimties metų ir norėjo parsivežti viską, ką susikrovė. Tai buvo įdomus užsakymas, nes miestelis buvo toks mažas, kad GPS sunkiai jį rado. Bet pavyko.

5. Koks maršrutas yra greičiausias iš Vokietijos į Lietuvą?

Greičiausias – per Lenkiją, tiesiai. Iš Berlyno iki Vilniaus – maždaug 1000 km, apie 12 valandų be sustojimų. Iš Miuncheno – 1500 km, apie 16-18 valandų. Iš Hamburgo – 1300 km. Bet čia svarbu suprasti, kad mes nevažiuojame be sustojimų – vairuotojai turi poilsio režimą, kurio privalo laikytis. Pagal ES taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – 10 valandų), po to privalo ilsėtis 11 valandų iš eilės. Tad net ir „greitas" maršrutas užtrunka bent vieną naktį kelyje. Tai nėra trūkumas – tai saugumo reikalavimas, kurio mes laikomės.

6. Ar vežate iš visos Vokietijos teritorijos?

Taip, nors iš labai tolimų kampų – pavyzdžiui, iš Bavarijos pietų arba iš Šlėzvigo-Holšteino – gali užtrukti ilgiau, kol surinksime krovinį. Paprastai stengiamės kaupti užsakimus ir vežti, kai susidaro pakankamas kiekis. Bet jei jums reikia skubiai – galime išsiųsti mašiną specialiai jūsų kroviniui. Tai kainuoja daugiau, bet kartais vienintelis variantas. Dar yra galimybė – jei jūs pats galite pristatyti baldus iki mūsų sandėlio Vokietijoje (pavyzdžiui, Berlyne ar Frankfurte), sutaupote ant važiavimo iki jūsų adreso.

Kainos – kiek kainuoja pervežimas atgal

7. Ar kaina skiriasi nuo pervežimo Lietuva–Vokietija?

Iš esmės ne, bet gali būti nedideli skirtumai. Pavyzdžiui, jei degalai Vokietijoje brangesni nei Lenkijoje ar Lietuvoje – tai gali įtakoti kainą. Taip pat gali skirtis kelių mokesčiai – Vokietijoje sunkvežimiams yra Maut (kelių mokestis), kuris skaičiuojamas pagal atstumą ir emisijos klasę. Bet tai nėra dideli skirtumai – paprastai kaina yra panaši, plius minus 10-15%. Svarbiausia – ne kaina viena, o tai, ką už ją gaunate. Ar yra draudimas? Ar padedate pakrauti? Ar vežate tiesiai ar daliniu kroviniu? Šie dalykai dažnai svarbesni už pačią kainą.

8. Kaip mokėti už pervežimą iš Vokietijos?

Yra keli variantai. Pirmas – bankinis pavedimas prieš pervežimą. Antras – pavedimas po pristatymo. Trečias – grynaisiais vairuotojui. Ketvirtas – per PayPal ar kitą mokėjimo platformą. Mes priimame visus variantus, bet rekomenduojame pavedimą – tai saugiausia abiem pusėms. Jei mokate grynaisiais – prašome sumokėti prieš iškraunant krovinį. Skamba griežtai, bet turėjome atvejų, kai klientas pažadėjo sumokėti „po to" ir dingo. Ne dažnai, bet nutinka. Todėl geriau viską sutarti iš anksto.

9. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne, bent jau ne pas mus. Mes visada pateikiame galutinę kainą prieš užsakymą, ir ji nesikeičia, nebent pasikeičia pats užsakymas – pavyzdžiui, pridedate daugiau krovinių arba pasikeičia adresas. Bet yra dalykų, kurie gali būti papildomai – pavyzdžiui, jei pristatymo vietoje nėra lifto, o yra ketvirtas aukštas – užnešimas kainuoja papildomai. Arba jei reikia specialaus leidimo įvažiuoti į miesto centrą – tai taip pat papildomai. Visa tai aptariame prieš užsakymą, tad neturėtų būti staigmenų. Jei kas nors bando jums primesti papildomus mokesčius jau kelyje – tai raudona vėliava.

Dokumentai – ką reikia turėti

10. Kokie dokumentai reikalingi vežant baldus iš Vokietijos?

Kadangi Vokietija yra ES narė – muitinės nėra, tad dokumentų poreikis minimalus. Jei vežate savo asmeninius baldus – pakanka asmens dokumento ir krovinio sąrašo. Jei vežate baldus, kuriuos pirkote – reikia pirkimo dokumento (sąskaitos faktūros arba kvito). Jei vežate paveldėtus baldus – gali prireikti palikimo dokumentų. Bet tai reti atvejai. Paprastai viskas paprasta – jūs pasakote, ką vežate, mes sudarome sąrašą, ir važiuojame. Vienintelis dalykas – jei baldai yra antikvariniai, gali būti reikalavimų dėl kultūros paveldo, bet tai jau labai specifinė situacija.

11. Ar reikia deklaruoti baldus Lietuvos muitinėje?

Ne, jei tai asmeniniai daiktai ir ES viduje. Muitinės procedūros taikomos tik tada, kai prekės keliauja iš trečiųjų šalių (ne ES). Vokietija yra ES, tad jokio deklaravimo nereikia. Vienintelė išimtis – jei vežate labai didelį kiekį komercinių prekių, tada gali kilti klausimų. Bet asmeniniams baldams – jokių problemų. Paprasčiausiai per sieną važiuojate laisvai, be jokių sustojimų. Tai vienas ES pranašumų, kurį verta prisiminti.

12. Kaip sudaryti baldų sąrašą pervežimui atgal?

Tas pats principas, kaip vežant į Vokietiją. Surašykite visus baldus su trumpu aprašymu, būkle ir matmenimis. Pavyzdžiui: „Miegamojo lova IKEA MALM, 160x200 cm, gera būklė, yra nedidelis įbrėžimas ant šono; Spinta PAX, 236x60 cm, balta, pilnos komplektacijos; Valgomojo stalas su 4 kėdėmis, medinis, tamsiai rudas". Kuo detaliau – tuo geriau. Tai padeda ir mums planuoti pakrovimą, ir jums turėti dokumentą, jei kas nors nutiktų. Jei negalite patys sudaryti – paprašykite to asmens, kuris prižiūri pakrovimą Vokietijoje.

Pakrovimas Vokietijoje – kas valdo procesą

13. Kas kontroliuoja pakrovimą, jei pats negaliu dalyvauti?

Mes patys. Kai atvykstame į nurodytą adresą, susisiekiame su jūsų įgaliotu asmeniu arba tiesiogiai su jumis. Jei nieko nėra – prašome, kad kas nors atvyktų. Bet kartais būna situacijos, kai raktus palieka pas kaimyną arba spynoje – tada mes patys pakrauname pagal jūsų nurodymus. Svarbu tik, kad viskas būtų aišku – kas turi būti paimta, o kas ne. Vieną kartą Berlyne klientas sakė „paimkite viską iš svetainės", o paaiškėjo, kad svetainėje buvo ir nuomotojo baldai, kurių negalima imti. Nedidelis nesusipratimas, bet teko taisytis.

14. Kaip užtikrinti, kad pakrovimas Vokietijoje bus tinkamas?

Geriausias būdas – iš anksto atsiųsti nuotraukas ir tikslius nurodymus. Pavyzdžiui, jei jūsų draugas turi prižiūrėti pakrovimą – atsiųskite jam nuotraukas, ką tiksliai reikia paimti, kur tai yra bute, ir kokią būklę turi būti baldai. Mes taip pat visada fotografuojame krovinį prieš pakrovimą – tai mūsų standartinė procedūra. Ir dar vienas patarimas – jei baldai yra aukštame aukšte be lifto, praneškite iš anksto. Tai keičia laiko skaičiavimus ir kartais kainą.

15. Ar galite patys išardyti baldus Vokietijoje?

Taip, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei atvažiuojame su pakankamai laiko ir įrankiais – galime išardyti spintas, lovas, kitus baldus. Bet tai kainuoja papildomai, ir reikia laiko. Geriausia, jei baldai yra jau išardyti prieš mūsų atvykimą – taip viskas vyksta greičiau. Jei negalite to padaryti patys – praneškite iš anksto, kad galėtume pasiimti reikiamus įrankius ir suplanuoti papildomą laiką. Vieną kartą Miunchene išardėme visą virtuvės komplektą – užtruko tris valandas, bet klientas iš anksto perspėjo, tad viskas buvo suplanuota.

Atstumai ir laikas – realūs skaičiai

16. Kiek dienų užtrunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklauso nuo miesto. Iš Berlyno – viena diena kelionės plius pakrovimas, iš viso 2-3 dienos. Iš Miuncheno – 2-3 dienos kelionės, iš viso 3-5 dienos. Iš Hamburgo – tarpiniai variantai. Bet čia skaičiuojame idealiomis sąlygomis – be eismo spūsčių, be blogo oro, be kitų nenumatytų aplinkybių. Realiai – pridėkite vieną dieną rezervui. Ypač žiemą, kai Lenkijos keliai gali būti sudėtingi. Vasarą – dažniausiai viskas vyksta pagal planą.

17. Ar galima sekti krovinio vietą realiu laiku?

Kai kurie mūsų vairuotojai turi GPS sekimo sistemas, ir mes galime jums pranešti, kur yra krovinys. Bet tai nėra automatizuota sistema su nuoroda, kurią galite atsidaryti telefone – tiesiog paskambinate arba parašote, ir mes pasakome. Jei jums tai svarbu – galime susitarti, kad praneštume kas kelias valandas. Bet sąžiningai – dauguma mūsų klientų nereikalauja sekimo. Jie pasitiki, kad mes atvešime, ir mes atvežame. Jei kažkas atsitinka – mes patys pranešame.

18. Ką daryti, jei pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Pirmiausia – nesijaudinti. Kartais taip nutinka dėl objektyvių priežasčių – spūstys, eismo įvykiai, blogas oras, techniniai gedimai. Mes visada pranešame, jei vėluojame, ir nurodome naują numatomą laiką. Jei vėlavimas yra mūsų kaltė – stengiamės kompensuoti, nors tai ir nėra mūsų politika. Bet suprantame, kad žmonės planuoja savo gyvenimą pagal numatomą datą, ir stengiamės to laikytis. Blogiausias scenarijus – vėlavimas kelias dienas dėl gedimo – bet tai nutinka labai retai.

Specifiniai atvejai – neįprasti pervežimai

19. Kaip pervežti labai senus ar vertingus baldus?

Seni baldai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – įvertinkite jų būklę. Jei mediena jau trapi, ji gali neatlaikyti kelio vibracijos. Tokiais atvejais rekomenduoju papildomą pakavimą – specialius audinius, minkštus intarpus, kad baldas nesiliestų su kietomis paviršiais. Antras dalykas – draudimas. Jei baldas yra vertingas, būtinai apsidrauskite. Trečias – transportas. Mūsų mašinos turi pakabos sistemas, kurios sumažina vibraciją, bet labai jautriems baldams galime pasiūlyti specialią transporto priemonę su papildoma amortizacija. Visa tai aptariame individualiai.

20. Ar vežate baldus kartu su kitais daiktais iš Vokietijos?

Taip, ir tai netgi įprasta. Dažnai žmonės grįždami iš emigracijos veža ne tik baldus, bet ir buitinę techniką, drabužius, knygas, indus. Visa tai galima supakuoti į dėžes ir vežti kartu. Svarbu tik, kad viskas būtų tinkamai supakuota – dėžės užklijuotos, trapūs daiktai atskirti minkštomis medžiagomis. Ir dar vienas dalykas – jei vežate buitinę techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną), ją reikia transportuoti vertikaliai, kad nebūtų pažeistas kompresorius. Tai dažnai pamirštama, o paskui klientas skundžiasi, kad šaldytuvas nebeveikia.

21. Kaip transportuoti veidrodžius ir stiklinius paviršius?

Veidrodžiai – vienas labiausiai pažeidžiamų dalykų pervežime. Jie turi būti supakuoti su burbuline plėvele iš abiejų pusių, o kampai – apsaugoti specialiais kampinukais. Geriausia – transportuoti vertikaliai, o ne horizontaliai, nes horizontaliai padėtus veidrodžius lengviau sutrenkti. Jei veidrodis yra didelis – rekomenduoju specialią dėžę arba medinį rėmą. Asmeniškai aš nemėgstu vežti didelių veidrodžių – rizika per didelė. Bet jei klientas nori – imamės priemonių. Tik rekomenduoju draudimą – veidrodis, kuris suskyla, yra nepataisomas.

Draudimas ir atsakomybė – ką reikia suprasti

22. Ką daryti, jei baldas sugadinamas pervežimo metu iš Vokietijos?

Tas pats principas kaip ir vežant į Vokietiją – užfiksuokite žalą, praneškite mums, mes užregistruojame pretenziją. Jei turite draudimą – procesas vyksta per draudimo bendrovę. Jei neturite – ieškome sprendimo kartu. Bet turiu pasakyti tiesiai – jei baldas jau buvo blogos būklės prieš pervežimą, mes neatsakome už tą žalą. Todėl visada prašome fotografuoti baldus prieš pervežimą – tai abiem pusėms saugiau. Vieną kartą klientas iš Štutgarto vežė sofą, kuri jau turėjo plyšimą – po pristatymo jis sakė, kad plyšimas atsirado pervežimo metu. Mes turėjome nuotraukas, kuriose aiškiai matėsi, kad plyšimas jau buvo. Situacija išsisprendė, bet nemalonu.

23. Ar draudimas galioja visoje ES teritorijoje?

Taip, mūsų krovinio draudimas galioja visose ES šalyse, per kurias važiuojame – Lietuva, Lenkija, Vokietija. Bet svarbu perskaityti draudimo sąlygas – kartais yra išlygų, pavyzdžiui, draudimas negalioja, jei krovinys paliktas be priežiūros ilgesniam laikui. Arba jei vertė buvo deklaruota neteisingai. Todėl visada rekomenduoju perskaityti, ką draudžiate, ir nurodyti tikrą vertę. Ne per didelę, ne per mažą – tikrą.

Patarimai – kaip pasiruošti pervežimui atgal

24. Ką daryti, jei nežinau, kuriuos baldus vežti, o kuriuos palikti?

Tai labai asmeninis sprendimas, bet galiu pasiūlyti keletą kriterijų. Pirma – vertė. Jei baldas yra vertingas (finansiškai arba emociškai) – vežkite. Antra – būklė. Jei baldas jau beveik supuvęs arba labai sudėvėtas – gal neverta. Trečia – ar jis tiks jūsų naujuose namuose. Matuokite – tiek baldą, tiek naujas patalpas. Ketvirta – pervežimo kaina palyginti su baldo verte. Jei sofa kainavo 300 eurų, o pervežimas kainuos 400 eurų – gal verta tiesiog parduoti Vokietijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje? Tai šaltas skaičiavimas, bet kartais jis padeda priimti sprendimą.

25. Kaip pasiruošti, jei grįžtu su visa šeima ir visais daiktais?

Dideli persikraustymai reikalauja daugiau planavimo. Pirmas žingsnis – inventorizuokite viską, ką turite. Antras – nuspręskite, kas vežama, kas parduodama, kas dovanojama arba išmetama. Trečias – susisiekite su mumis bent mėnesį prieš planuojamą datą, kad galėtume suderinti transportą. Ketvirtas – pradėkite pakuoti iš anksto, ne paskutinę savaitę. Penktas – pasirūpinkite, kad būtų kas priima krovinį Lietuvoje, net jei patys dar nebūsite grįžę. Visa tai skamba kaip daug darbo, ir tai tiesa – bet tinkamai suplanavus, viskas įmanoma.

26. Ar verta parduoti baldus Vokietijoje vietoj pervežimo?

Kartais verta. Priklauso nuo situacijos. Jei baldai yra nauji ir vertingi – vežkite. Jei seni ir ne itin vertingi – parduokite. Vokietijoje yra didelė naudotų baldų rinka – eBay Kleinanzeigen, Facebook Marketplace, Flohmärkte (blusų turgūs). Per kelias dienas galite parduoti daugumą daiktų, ypač jei kaina yra gera. Ir tada jums nebereikia mokėti už pervežimą. Bet jei baldai turi emocinę vertę – pavyzdžiui, močiutės stalas – tada jokia kaina negali to kompensuoti. Tiesiog vežkite.

Išvada

Baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra toks pat įmanomas kaip ir priešinga kryptimi. Svarbiausia – tinkamai pasiruošti, turėti patikimą asmenį pakrovimo vietoje ir iš anksto aptarti visas detales. Jei planuojate grįžti ir norite parsivežti savo daiktus – susisiekite, padėsime.