Naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą – Vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą – tai paslauga, kurios prireikia žmonėms, kurie kraustosi, laikinai išvyksta arba tiesiog nori pasiimti savo augintinį kartu. Mes vežame kiekvieną dieną, nes gyvūnai nelaukia – jiems reikia būti su savo žmonėmis. Per daugiau nei dešimtmetį vežėme šunis, kates, triušius, šinšilas ir net vieną vėžlį. Kiekvienas gyvūnas – skirtingas, kiekvienas šeimininkas – skirtingas, ir kiekviena kelionė turi savo istoriją. Šiame straipsnyje atsakysime į visus klausimus, kuriuos girdime iš klientų – nuo pasiruošimo iki atvykimo. Be gražių frazių, tiesiog taip, kaip yra.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas į Vokietiją

1. Ką reikia žinoti prieš vežant gyvūną į Frankfurtą?

Pirmiausia – dokumentai. Be ES augintinio paso nėra ką ir pradėti. Antra – gyvūno sveikata. Jei augintinis serga arba yra po operacijos – geriau palaukti. Trečia – transportavimo dėžė ar narvas. Jis turi būti tinkamo dydžio, tvirtas ir saugus. Ketvirta – jūsų pačių pasiruošimas. Jei jūs nervuojatės, gyvūnas tai pajus. Mes visada sakome klientams: ramus šeimininkas – ramesnis gyvūnas. Paprasta, bet dažnai pamirštama. Ir dar – pradėkite ruoštis bent dvi savaites prieš kelionę. Paskutinės minutės stresas kenkia visiems.

2. Kokie gyvūnai gali būti vežami į Frankfurtą?

Vežame šunis, kates, triušius, šinšilas, jūrų kiaulytes, dekoratyvines žiurkes, papūgas ir kitus smulkius gyvūnus. Žuvys – ne, tam reikia specialių sąlygų. Ropliai – galima, bet su papildomais dokumentais, priklausomai nuo rūšies. Šunys ir katės – dažniausi keleiviai. Triušiai – rečiau, bet pasitaiko. Vieną kartą vežėme žmogų su trimis šinšilomis – jos buvo ramiausios keleivės visoje mūsų istorijoje. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų sveikas, sužymėtas (jei reikia) ir su reikiamais dokumentais. Egzotiniai gyvūnai – tik po išankstinio susitarimo.

3. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pripratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės ar narvo likus bent savaitei iki kelionės. Padėkite narvą kambaryje, įdėkite ten skanėstą, leiskite užeiti savarankiškai. Jei gyvūnas bijo narvo – kelionė bus pragariška. Dieną prieš kelionę nešerkite per daug – lengvas maistas, kad nebūtų pykinimo. Vanduo visada. Šunims – geras pasivaikščiojimas prieš kelionę. Katėms – ramybė. Triušiams – pažįstamas kvapas (gabalėlis pakratų iš namų). Skamba paprastai, bet tai veikia. Tie, kurie pasiruošia – turi gerokai ramesnę kelionę.

4. Ar reikia veterinaro pažymos prieš kelionę?

ES augintinio paso pakanka, bet jei gyvūnas turi sveikatos problemų – papildoma pažyma nepakenks. Ypač jei augintinis vartoja vaistus arba turi alergijų. Mes neprašome pažymos privalomai, bet rekomenduojame. Vienas klientas atvežė šunį su alergija tam tikriems maisto produktams – be pažymos nebūtume žinoję, kuo maitinti. Veterinaro vizitas prieš kelionę – visada gera idėja, net jei dokumentai tvarkingi. Kartais veterinaras pastebi kažką, ko šeimininkas nemato. Geriau sužinoti prieš kelionę, nei jos metu.

5. Kokių skiepų reikia vežant gyvūną į Vokietiją?

Šunims – pasiutligė privaloma, taip pat rekomenduojami kompleksiniai skiepai (distemper, parvovirusas, hepatitas). Katėms – pasiutligė privaloma, rekomenduojami skiepai nuo panleukopenijos, kalicivirozės, rinotracheito. Triušiams – miksomatozė ir VHD, nors tai neprivaloma pervežimui. Skiepų galiojimas – svarbu. Pasiutligės skiepas turi galioti, kitaip paso negausite. Vienas šuo buvo paskiepytas prieš metus ir vieną dieną – skiepas negaliojo, nes reikėjo revakcinacijos. Šeimininkas to nežinojo. Veterinaras pasakė tik tada, kai jau buvo per vėlu keisti planus. Patikrinkite datas.

Kelionė – gyvūnų transportavimas Frankfurtas

6. Kiek laiko trunka kelionė iki Frankfurto?

Iš Vilniaus – 16–18 valandų. Iš Kauno – panašiai, gal valanda mažiau. Iš Klaipėdos – 18–20 valandų. Priklauso nuo maršruto, eismo, oro sąlygų ir sustojimų. Mes nevažiuojame kaip lenktynininkai – gyvūnams reikia stabilaus važiavimo, ne staigių manevrų. Per Lenkiją kartais būna spūsčių, ypač aplink Varšuvą. Žiemą – sniegas, leduoti keliai. Vasarą – karštis, reikia dažniau vėdinti automobilį. Todėl tikslaus laiko niekada negarantuojame. Sakome „apie 16–18 valandų“, bet gali būti ir 20. Geriau nusiteikti ilgiau, nei nusivilti.

7. Kaip gyvūnai vežami kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas – atskirame narve ar transportavimo dėžėje. Narvai pritvirtinti, kad nesislinktų. Viduje – sugeriantis paklotas, vanduo, kartais žaislas ar kąsnelis. Šunys didesnių veislių vežami erdvesniuose narvuose arba su antkakliu ir trumpu pavadžiu, pritvirtintu prie automobilio. Maži šunys – narvuose kaip katės. Triušiai ir šinšilos – specialiuose transportavimo narvuose su pakankamai šieno. Temperatūra automobilyje – 18–22 laipsniai, priklausomai nuo sezono. Vėdinimas veikia nuolat. Gyvūnai nematomi vienas kito, jei šeimininkas to pageidauja – tai mažina stresą.

8. Ar galima vežti gyvūną be šeimininko?

Taip, tai mūsų pagrindinė paslauga. Dauguma gyvūnų vežami be šeimininko – žmogus atiduoda augintinį Lietuvoje, mes pristatome į Frankfurtą, kur pasiima giminaičiai, draugai arba pats šeimininkas atvyksta. Tai patogu, kai žmogus negali važiuoti kartu – dėl darbo, sveikatos ar kitų priežasčių. Žinoma, gyvūnui geriau su šeimininku, bet ne visada tai įmanoma. Mes tampame laikinais globėjais kelioms valandoms. Ir tai veikia – gyvūnai pripranta prie mūsų, ypač jei vežame ne pirmą kartą. Vienas šuo mus atpažįsta iš kvapo – kaskart atvažiuoja vizgindamas uodegą.

9. Ką daryti, jei gyvūnas labai nervinasi kelionės metu?

Pirmiausia – kalbėti ramiai. Gyvūnai jaučia toną. Antra – patikrinti, ar narvas patogus, ar paklotas sausas, ar vanduo šviežias. Trečia – jei reikia, sustoti ir leisti gyvūnui atsipūsti. Katėms kartais padeda uždengti narvą – tamsa ramina. Šunims – ilgesnis pasivaikščiojimas per sustojimą. Yra natūralių raminamųjų priemonių, kurias galima duoti su veterinaro leidimu – feromonų purškalai, tam tikri papildai. Bet vaistų be veterinaro neskiriame. Vienas šuo taip nervinosi, kad pradėjo kasti narvo dugną – teko sustoti, išvesti, pažaisti 20 minučių, ir tada viskas nurimo.

10. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, vežame ištisus metus. Žiema turi savo iššūkių – šaltis, sniegas, slidūs keliai. Bet automobilyje šilta, gyvūnai nešąla. Svarbu, kad pats gyvūnas būtų tinkamai paruoštas – jei vežate šunį nuo lauko iki automobilio, reikia saugoti nuo šalčio. Ypač mažiems šunims ir plikoms katėms. Mes patys pasirūpiname, kad gyvūnas kuo trumpiau būtų lauke. Žiemą kelionė trunka ilgiau dėl kelių sąlygų, bet gyvūnams tai netrukdo – jie miega, ilsisi, kartais žiūri pro langą. Svarbiau nei temperatūra – sausumas. Šlapias gyvūnas šaltyje – pavojinga.

11. Kaip dažnai maitinate gyvūnus kelionės metu?

Priklauso nuo gyvūno ir kelionės trukmės. Šunims – maistas kas 6–8 valandas, jei kelionė ilga. Katėms – paprastai nešeriame kelionės metu, nebent pati prašo. Triušiams ir šinšiloms – šienas visada, daržovės per sustojimus. Vanduo – visiems nuolat. Mes nešeriame gyvūnų prieš pat kelionę – geriau, kad skrandis būtų tuščias, kad nebūtų pykinimo. Šeimininkai dažnai duoda maišelį su maistu ir instrukcijomis – ką, kiek, kada. Vienas klientas davė pusę kilogramo specialaus šunų maisto su lapeliu, kuriame surašyta kiekviena valanda. Tiksliai laikėmės nurodymų.

Dokumentai – naminių gyvūnų gabenimas užsienyje

12. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Vokietiją?

ES augintinio pasas – pagrindinis dokumentas. Jame – gyvūno identifikacija (mikroschemos numeris), skiepų įrašai, veterinaro antspaudai. Be paso – niekur. Be to, gyvūnas turi būti sužymėtas mikroschema. Jei vežate ne savo gyvūną – įgaliojimas arba sutikimas iš savininko. Papildomai – veterinaro pažyma apie sveikatos būklę, nors tai ne visada privaloma. Mes prašome dokumentų nuotraukų prieš kelionę, kad galėtume patikrinti. Vienas klientas atsiuntė paso nuotrauką – pusė puslapių tuščių. Pasirodo, veterinaras pamiršo užpildyti. Gerai, kad pastebėjome iš anksto.

13. Ar skiriasi reikalavimai skirtingiems gyvūnams?

Taip, skiriasi. Šunims ir katėms – griežčiausi reikalavimai: pasas, čipas, pasiutligės skiepas. Triušiams – pasas neprivalomas, bet rekomenduojamas, skiepai nuo miksomatozės ir VHD. Paukščiams – kitokie reikalavimai, priklauso nuo rūšies. Ropliams – CITES dokumentai, jei tai saugoma rūšis. Smulkiems graužikams – paprastai pakanka sveikatos pažymos. Vokietija turi savo taisykles tam tikroms rūšims – pvz., kai kuriems šunų veislėms reikia papildomų leidimų. Mes visada patikriname konkrečiai pagal gyvūno rūšį ir veislę. Geriau pasitikrinti du kartus, nei turėti problemų pasienyje.

14. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Reikia ją įdiegti. Be mikroschemos negalima išduoti ES augintinio paso, o be paso – negalima pervežti gyvūno. Čipavimas – greita ir neskausminga procedūra, kurią atlieka bet kuris veterinaras. Kaina – apie 20–40 eurų. Po čipavimo reikia palaukti, kol veterinaras užregistruos duomenis sistemoje – tai gali užtrukti kelias dienas. Tada išduodamas pasas. Visas procesas – apie savaitę, jei viskas sklandžiai. Jei skubate – pasakykite veterinarui, kad reikia greičiau. Kartais galima sutvarkyti per 2–3 dienas, bet ne visada.

15. Ar galioja Lietuvoje išduotas pasas Vokietijoje?

Taip, ES augintinio pasas galioja visose ES šalyse. Jis vienodos formos, su tais pačiais laukais ir taisyklėmis. Vokietijoje priims jūsų lietuvišką pasą be problemų. Svarbu, kad pasas būtų užpildytas teisingai – veterinaro antspaudas, datos, čipo numeris. Jei pasas sugadintas arba duomenys neįskaitomi – gali būti problemų. Mes matėme pasų, kurie buvo sulankstyti, sušlapę arba su ištrintais įrašais. Tokiais atvejais geriau pasidaryti dublikatą prieš kelionę. Veterinaras gali išduoti naują pasą su tais pačiais duomenimis.

Kaina – gyvūnų pervežimo kainos

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Frankfurtą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, tipo ir to, ar vežate tik gyvūną, ar kartu vykstate. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – nuo 150 eurų. Vidutinis šuo – 180–250 eurų. Didelis šuo – 250–350 eurų. Tai orientacinės kainos – tikslią pasakome, kai žinome visus duomenis. Sezonas taip pat turi įtakos – vasarą ir prieš šventes brangiau. Jei vežate kelis gyvūnus – taikome nuolaidą. Kaina visada derinama iš anksto, jokių paslėptų mokesčių. Nemėgstu situacijų, kai žmogus sužino tikrąją kainą tik kelionės dieną – tai nesąžininga.

17. Ar kaina skiriasi šunims ir katėms?

Paprastai ne, jei gyvūnai panašaus dydžio. Mažas šuo ir katė – ta pati kaina. Didelis šuo – brangiau, nes reikia daugiau vietos. Bet skirtumas tarp katės ir šuns kaip tokio – nėra. Kainą lemia dydis, ne rūšis. Išskyrus atvejus, kai gyvūnas reikalauja specialių sąlygų – pvz., šuo, kuris negali būti narve ir turi važiuoti su pavadžiu. Tada gali būti papildomas mokestis, bet tai aptariame iš anksto. Triušiai, šinšilos – pigiau, nes mažiau vietos ir mažiau priežiūros.

18. Kas įskaičiuota į pervežimo kainą?

Pervežimas nuo taško A iki taško B, vanduo, paklotai, priežiūra kelionės metu. Neįskaičiuota: veterinaro paslaugos (jei prireiktų), papildomi dokumentai, specialus maistas (jei gyvūnas maitinasi specifiškai). Narvas – jūsų, mes nenuomojame, nebent susitariame atskirai. Jei gyvūnas turi specialių poreikių – vaistus, specialų maistą – jūs pateikiate. Mes pasirūpiname, kad viskas būtų duota laiku. Papildomai nieko nekainuoja sustojimai ar papildomas dėmesys – tai įeina į kainą.

19. Kaip sužinoti tikslią kainą?

Parašykite arba paskambinkite, pasakykite: kokį gyvūną vežate, iš kur ir kur, kada planuojate, ar vežate tik gyvūną ar kartu vykstate. Per valandą ar dvi atsakome su tiksliu pasiūlymu. Jei gyvūnas neįprastas – paprašome nuotraukos, kad įvertintume dydį. Kartais žmonės sako „mažas šuo“, o atvažiuoja haskis. Ne todėl, kad meluoja – tiesiog jų supratimas apie „mažą“ skiriasi nuo mūsų. Todėl nuotrauka visada padeda. Ir dar – kaina negalioja amžinai. Jei susitarėme prieš mėnesį, o kelionė po dviejų – gali būti, kad kaina pasikeis. Visada patvirtiname prieš kelionę.

20. Ar galima mokėti dalimis?

Galima, bet ne visada. Pirmas mokėjimas – avansas (30–50 procentų), likusi dalis – prieš kelionę arba jos dieną. Ilgalaikio išsimokėjimo nesiūlome – tai ne automobilio lizingas. Bet jei žmogus turi laikinų finansinių sunkumų ir prašo atidėti – galime tartis. Svarbiausia – sąžiningumas. Turėjome klientą, kuris pažadėjo sumokėti po savaitės – praėjo trys mėnesiai. Nuo tada esame atsargesni. Bet dauguma žmonių – sąžiningi, ir mes tai vertiname. Grynais ar pavedimu – jūsų pasirinkimas.

Saugumas – gyvūnų vežimas saugiai

21. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą?

Narvai pritvirtinti, temperatūra kontroliuojama, vairuotojai patyrę. Vairuojame atsargiai – jokių staigių manevrų, jokių lenkimų ant slidžios kelio dalies. Automobilyje yra pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Turime draudimą. Reguliariai stabdome patikrinti gyvūnų būklę. Naktį – papildomas dėmesys, nes gyvūnai miega, bet mes ne. Vienas dalykas, kurio niekada nedarome – nepaliekame gyvūnų vienų automobilyje ilgiau nei 15 minučių. Net jei lauke vėsu, automobilis gali greitai įkaisti. Saugumas – ne taisyklės, o įprotis.

22. Ar gyvūnai gali susižeisti kelionės metu?

Rizika yra, bet ji minimalia, jei viskas padaryta teisingai. Dažniausia problema – gyvūnas bando išeiti iš narvo. Todėl narvas turi būti tvirtas, su saugiu užraktu. Šunys kartais kramto narvo grotas – jei narvas prastos kokybės, gali susižeisti dantis ar dantenas. Mes rekomenduojame tikrinus narvus prieš kelionę. Kita rizika – stresas. Stiprus stresas gali sukelti sveikatos problemų, ypač vyresniems gyvūnams. Todėl stebime elgesį ir reaguojame. Iki šiol rimtų sužeidimų nebuvo – tikiuosi, taip ir liks.

23. Ką darote, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei reikia – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turime kontaktus visuose pagrindiniuose maršruto miestuose. Vienas šuo pradėjo viduriuoti pakeliui – sustojome, veterinaras Lenkijoje davė vaistų, ir toliau važiavome. Kita katė pradėjo čiaudėti – pasirodė, kad alergija dulkėms nuo pakloto. Pakeitėme paklotą – viskas nurimo. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei gyvūnas elgiasi neįprastai – sustojame ir tikriname. Geriau pavėluoti valandą, nei rizikuoti sveikata.

24. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Priklauso nuo agresijos laipsnio. Jei gyvūnas agresyvus tik svetimiems, bet su šeimininku ramus – vežame be šeimininko tik tada, jei gyvūnas pripranta prie mūsų prieš kelionę. Kartais susitinkame iš anksto, kad gyvūnas priprastų. Jei gyvūnas agresyvus visada – nevežame. Tai nesaugu nei mums, nei pačiam gyvūnui. Turėjome vieną šunį, kuris bandė įkąsti per susitikimą – atsisakėme. Šeimininkas suprato. Yra gyvūnų, kuriems kelionė per didelis stresas, ir verčiau ieškoti kitų sprendimų – veterinaro raminamieji arba specializuotas transportas.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas kasdien

25. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, vežame. Aklus, kurčius, su amputuotomis galūnėmis – visi turi teisę keliauti. Tiesiog reikia pasiruošti kitaip. Aklas šuo – reikia daugiau kalbėti, kad žinotų, jog kas nors yra šalia. Šuo be kojos – reikia minkštesnio pakloto ir dažnesnių sustojimų. Katė be uodegos – tiesiog katė, jai tai netrukdo. Svarbiausia – žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Vienas klientas atvežė šunį vežimėlyje – teko išimti vežimėlį, pritvirtinti atskirai, šunį įdėti į specialų narvą. Užtruko ilgiau, bet viskas pavyko. Gyvūnai su negalia nusipelno keliauti taip pat kaip visi.

26. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie niekada nekeliavo?

Atsargiau. Pirmoji kelionė – visada sunkiausia. Gyvūnas nežino, kas vyksta, kur jis, kodėl taip krato. Todėl skiriame daugiau dėmesio – kalbame, glostome (jei leidžia), stabdome dažniau. Pirmos kelionės metu gyvūnas gali atsisakyti vandens ar maisto – tai normalu. Svarbu neversti. Po poros valandų dauguma pripranta. Bet yra ir tokių, kurie visą kelią stresuoja – tada tiesiog būname šalia ir laukiame. Vienas katinas pirmoje kelionėje praleido 16 valandų susisukęs į kamuoliuką – antroje kelionėje jau sėdėjo ir žiūrėjo pro langą. Pripranta.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą – tai kasdienis darbas, kuris reikalauja ne tik logistikos žinių, bet ir supratimo apie gyvūnus. Kiekvienas augintinis yra asmenybė, ir kiekvienas nusipelno saugios, patogios kelionės. Mes vežame kiekvieną dieną, bet tai nereiškia, kad kiekviena kelionė rutina. Priešingai – kiekviena diena atneša kažką naujo. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau vienu klausimu per daug, nei viena problema kelionės metu. Laukiame jūsų ir jūsų augintinio.